Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu tvarkomi Telšių Bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso Šv. Antano Paduviečio katedros Šventosios Šeimos (Šv. Juozapo), Šv. Barboros altoriai ir sakykla.
Šv. Barboros altoriaus ir sakyklos restauravimo darbai jau baigti, prieš Šv. Velykas, balandžio 3 d., jie jau atidengti, kad naujai sužibusiu altoriumi ir sakykla per Šv. Velykų pamaldas galėtų džiaugtis parapijos tikintieji. Taip pat baigiami ir Šv. Šeimos altoriaus restauravimo darbai.
Restauravimo darbų priežiūrą atliko UAB „Telšių meistras“.
Didžioji restauravimo darbų dalis buvo finansuojama pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį.
Prie restauravimo darbų prisidėjo Telšių rajono savivaldybė, Telšių šv. Antano Paduviečio parapija, privatūs aukotojai bei rėmėjai.
Šv. Barbora
Šv. Barbora – 4 a. kankinė yra Žemaitijoje dažnai sutinkama sakralinio liaudies meno atvaizduose, ypač koplytstulpiuose. Altoriaus skulptūroje šv. Barbora vaizduojama vienoje rankoje laikančia palmę (kankinystės simbolis), o kitoje – taurę (Eucharistijos ženklas). Šalia kankinės pavaizduotas ir bokštas, kuriame ji buvo kalinama.
Viršutinėje altoriaus dalyje – šv. Onos su Mergele Marija paveikslas. Altoriaus kompoziciją sudaro angelų skulptūrų pora, reljefinė embleminė kompozicija „Taurė su Ostija“ ir baldakimas bei altoriaus mecenatų hieraldika.
„Per daugelį metų nuolatiniams katedros lankytojams įprastas pirmo aukšto altorių ir sakyklos vaizdas restauravimo darbų metu pasikeitė – sužibo naujomis spalvomis. Taip nutiko, nes buvo atidengtas ir sutvarkytas seniausias, skirtingomis atlikimo technikomis imituojant marmurą atliktas dekoravimo sluoksnis. Daugiau prabangos suteikė restauruota auksavimo kompozicija“, – komentuoja KIC projektavimo vadovė Elena Kazlauskaitė.
Istorijos atspindžiai altoriuose
Telšių Bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso Šv. Antano Paduviečio katedros „gimimo“ data – 1765 metai, kai Telšiuose buvo baigta statyti mūrinė bažnyčia. Joje buvo įrengti septyni puošnūs altoriai ir sakykla, daryti meistrų Tomo Podhaiskio ir Jono Mažeikos.
Įspūdingas XVIII amžiaus pabaigoje skulptoriaus J. Mažeikos sukurtas Šv. Barboros altorius su tabernakuliu. Daugiau kaip penkių metrų aukščio, dviejų su puse metrų pločio mūrinio tinkuoto altoriaus apatinio tarpsnio nišos centre – Šv. Barboros, vienoje rankoje laikančios taurę su Ostija, kitoje – palmės šakelę, skulptūra. Šalia jos matyti bokštas, primenantis legendą, pasak kurios Barboros tėvas, pagonis Dioskuras, norėdamas apsaugoti dukterį nuo gerbėjų, pastatė bokštą ir ten ją įkurdino. Viršutinis Šv. Barboros altoriaus tarpsnis yra ypač dekoratyvus, vainikuotas įmantriu vėlyvojo baroko stiliaus baldakimu su karūna ir lambrekenu. Po baldakimu – ovalo formos paveikslas, vaizduojantis Šv. Oną, mokančią savo dukrą – Švč. Mergelę Mariją. Tabernakulio viršuje įkomponuotas rokailių apsuptas bajorų Radavičių giminės herbas „Rudnica“.
Radavičiai (Rodovičiai)¹ – smulkių ir vidutinių bajorų giminė, daugiau nei 500 metų gyvuojanti Žemaitijoje (vėliau ir Lenkijoje). Herbą „Rudnica“ Radavičių giminei 1799 metų sausio 11 d. patvirtino Lietuvos gubernijos bajorų deputatų susirinkimas. Šis herbas figūruoja taip pat ir viename iš LBKS dovanotų Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio Bernardinų bažnyčios vitražų.
Antras tvarkomas – Šventosios Šeimos (Šv. Juozapo) altorius visiškai kitoks, klasicizmo stilistikos. Šis medinis altorius sukurtas tik XIX amžiaus antroje pusėje ir perkeltas į katedrą iš rusų valdžios nugriautos medinės Telšių parapijinės bažnyčios. Altoriaus apatinio tarpsnio centre – paveikslas Šventoji Šeima: Švč. Mergelė Marija, Šv. Juozapas ir dvylikametis Jėzus. Altoriaus viršutinio tarpsnio paveikslas skirtas Švč. Mergelės Marijos Rožančinės garbei.
Restauruojama ir katedroje esanti taip pat XVIII amžiaus pabaigos rokoko stiliaus sakykla, kurios autorius – skulptorius J. Mažeika, o sakyklą puošiančios šventųjų skulptūros kurtos jo ir kartu dirbusio T. Podhaiskio.
Pirmo restauruoto altoriaus atidengimas
2020 metais nuspręsta restauruoti Telšių katedros Šventosios Šeimos (Šv. Juozapo), Jėzaus Kristaus (buv. Antakalnio Jėzaus), Šv. Barboros, Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio altorius ir sakyklą.
Priežastis – vizualiai įvertinus, ant visų penkių šoninių altorių ir sakyklos pastebėti panašaus pobūdžio pažeidimai: įtrūkimai ir plyšiai, įskilimai ir nuskėlimai, nudaužymai. Iš stiuko suformuotų keturių altorių ir sakyklos architektūrinių elementų ir skulptūrų netekčių vietos ankstesniais metais buvo atstatytos grubiai, nesilaikant autorinio atlikimo stilistikos, proporcijų, kai kurių skulptūrų detalės nulaužtos, pavyzdžiui: pirštai, plaštakos ir kt. Altorių ir sakyklos paviršiai daug kartų perdekoruoti, perdažyti, per paskutinius restauravimo darbus buvo uždažyta dalis seniau auksuotų detalių.
Prieš restauraciją 2020 metais buvo atlikti polichromijos, cheminiai technologiniai tyrimai, kurių pagrindu buvo paruošta altorių ir sakyklos restauravimo darbų programa, kurioje pateiktos konkrečios rekomendacijos, restauravimo darbų metodika ir technologinis aprašymas šiuos darbus atliksiantiems restauratoriams.
2022 metais pradėti altorių ir sakyklos restauravimo darbai.
