Nors didžioji žiniasklaida tam neskyrė ypatingo dėmesio, bet Teksaso valstijos 2023 lapkričio 30 d. pateiktas ieškinys prieš kompaniją „Pfizer“, yra istorinis įvykis. Teksaso Generalinis prokuroras teigia, kad farmacijos bendrovė neatsakingai perdėjo savo COVID-19 vakcinos veiksmingumą. Vėliau šia vakcina buvo paskiepyti milijonai žmonių.
Teismui pateiktuose dokumentuose teigiama: „Mes siekiame teisingumo Teksaso gyventojams, kurių daugelis buvo priversti prieš savo valią vartoti nekokybišką produktą. […] Faktai yra aiškūs: „Pfizer“ pateikė klaidingą informaciją apie savo COVID-19 vakcinos veiksmingumą.”
Ieškinio sėkmės tikimybė yra gana didelė. Naujų tyrimų rezultatai leidžia aiškiai teigti, kad oficialus daugelio vyriausybių propaguojamas naratyvas buvo klaidinantis ir net pavojingas.
Abejonės dėl vakcinos veiksmingumo
Dabar turime vis daugiau tyrimų, rodančių kad mRNA vakcinos neapsaugo nei nuo užsikrėtimo, nei nuo viruso perdavimo. Pavyzdžiui, tyrimas, kurį atliko Rokfelerio fondui priklausanti Genomo tyrimų laboratorija, parodė, kad paskiepytieji gali užsikrėsti COVID-19 ir užkrėsti kitus taip pat, kaip ir neskiepytieji.
Kitame 2023 m. paskelbtame tyrime Klyvlendo klinikų mokslininkai priėjo išvados, kad skiepyti asmenys vis tiek gali užsikrėsti ir perduoti COVID-19. Beje, žmonės, gavę dvi ar daugiau vakcinos dozių, turi didesnę tikimybę užsikrėsti šiuo virusu. Tyrėjai nustatė, kad iš 48344 klinikų darbuotojų, „nepilnai“ pasiskiepijusių rizika užsikrėsti COVID-19 buvo mažesnė nei pasiskiepusių keliomis dozėmis.
Vakcinų neveiksmingumo klausimas yra pernelyg rimtas, kad į jį būtų galima nekreipti dėmesio. Kaip „British Medical Journal“ paskelbtame straipsnyje teigė epidemiologas Rolandas Salmonas ir visuomenės sveikatos specialistas Deividas Belas, „argumentas, kad [mRNA vakcina] apsaugo kitus, yra silpnas arba ir visiškai prieštarauja įrodymams„.
Jei skiepai nebūtinai apsaugo nuo užsikrėtimo COVID-19 virusu ir jo perdavimo, nėra rimtos priežasties versti ką nors skiepytis. „Jei vakcina nesusustabdo ligos perdavimo, tuomet mintis, apie privalomą visuotinį skiepijimą, yra tiesiog klaidinga“, – sako Stanfordo universiteto Medicinos ir sveikatos tyrimų bei politikos profesorius dr. Jayanta Bhattcharya.
Išaugęs mirtingumas
Pastaraisiais metais daugėja įrodymų, kad šios vakcinos gali būti atsakingos už mirtingumo augimą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto atliktoje analizėje prieita išvados, kad „visoms jaunesnėms nei 50 metų amžiaus grupėms, pasiskiepijus nuo COVID-19, mirties rizika yra didesnė nei neskiepytiems asmenims“. Dabar net ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pripažįsta, kad vakcinos sukėlė daugybę širdies ligų, įskaitant miokarditą. Net patys „Pfizer“ specialistai priversti pripažinti, kad dėl vakcinacijos galimai padaugėjo miokardito atvejų.
Taigi kyla klausimas: ar vyriausybė ir didžioji žiniasklaida cenzūruodamos masinės vakcinacijos priešininkus siekė užtikrinti vakcinų gamintojų pelnus, o ne geriausią įmanomą visuomenės sveikatos apsaugą? Kad ir kaip ten būtų, oficialus naratyvas, kuriuo siekta nuraminti žmonių susirūpinimą dėl vakcinų saugumo, buvo finansiškai naudingas farmacijos pramonei. „Pfizer“ akcijų kaina pandemijos metu žaibiškai kilo.
Sėkminga Teksaso ieškinio baigtis atstatytų teisingumą tiems, kurie dėl prievartinio reikalavimo skiepytis neteko darbo arba turėjo elgtis prieš savo sąžinę.
