Regionų apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę priėmė nagrinėti 25 Kauno apygardos teismo teisėjų bylą prieš valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio.
Teisėjai pareiškime nurodo, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.
„Pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 m. spalio 1 d. atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams buvo atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę“, – nurodoma pranešime.
Teisininkų teigimu, nors 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį bazinis dydis buvo padidintas nuo 132,5 euro iki 173 eurų, tuo pat metu buvo pakeista mokestinė sistema – darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui.
„Taigi realus bazinio dydžio padidinimas matyti padalijus 173 eurus iš 1,289 (mokestinės sistemos pakeitimo santykis), t. y. realus bazinis dydis padidėjo tik iki 134,2 euro“, – nurodo Kauno teisėjai.
Pasak jų, nuo šių metų pradžios numatytas 181 eurą siekiantis bazinis dydis, tačiau įvertinus mokestinės sistemos pakeitimą matyti, kad bazinis dydis iš tikrųjų yra 140,4 euro: „Bazinis dydis vis dar yra mažesnis, negu buvo 2008 metais (141,9 Eur), t. y. neatkurtas į ikikrizinį lygį.“
Teisėjai priduria, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas be priedo už stažą 2008 metais prieš mokesčius buvo 2 440,85 euro, o pernai, įvertinus mokesčių reformą, sudarė 2 362 eurus.
Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie aštuonis procentus, realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 procento
„Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie aštuonis procentus, realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 procento“, – tvirtina teisininkai.
Byloje pateikiama kiekvieno pareiškėjo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki pareiškimo surašymo dienos patirtos žalos dydžio apskaičiavimo lentelė. Jie tvirtina, kad teisėjų atlyginimo santykinis mažėjimas yra nulemtas įstatymo leidėjo elgesio – „nepakankamų veiksmų reguliuoti teisėjų darbo apmokėjimo dydį, o toks neveikimas prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui“.
Be kita ko, pareiškėjų nuomone, teisėjų atlyginimų dinamika parodė, kad konstitucinį teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą lėmė ne tik įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, bet ir netinkamas esamas teisinis reguliavimas.
Dėl to teisėjai prašo Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo tam tikros nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
„Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (vidutinė metinė infliacija, minimali alga, vidutinė alga ir kt.), tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti“, – nurodo pareiškėjai.
Į teisėjų atlyginimo problemą mėnesio pradžioje dėmesį atkreipė ir Teismų asociacijos valdyba. Ji išplatintame kreipimesi pareiškė, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragino juos didinti.
Pasak asociacijos, šiuo metu egzistuojantis sisteminis nenuoseklumas ir „teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą“.
