Organizacija „Open Doors” įspėjo, kad didėjant kibernetiniam persekiojimui religinėms mažumoms gresia „orveliška egzistencija”.
Persekiojamus krikščionis remianti labdaros organizacija naujoje ataskaitoje teigia, kad milijonai žmonių visame pasaulyje kentės, jei demokratinės vyriausybės nesiims skubių veiksmų.
Ataskaita paskelbta tuo metu, kai vyriausybių ir tikinčiųjų atstovai iš viso pasaulio rengiasi šią savaitę Londone susitikti dviejų dienų Jungtinės Karalystės vyriausybės ministrų susitikime religijos laisvės klausimais.
Organizacijos ataskaitoje, kuri bus pristatyta ministrų susitikime, Kinija išskiriama kaip šalis, kurioje pastaraisiais metais suintensyvėjo persekiojimas kibernetinėje erdvėje. Šioje šalyje kibernetinė kova ypač naudojama prieš uigūrų mažumą.
„Įspūdingas Sindziango pavyzdys rodo specializuoto religinio persekiojimo automatizavimo galimybes”, – ataskaitos įžangoje rašo buvęs JAV ambasadorius ypatingiems pavedimams tarptautinės religijos laisvės klausimais Samas Brownbackas (Semas Braunbekas). – Kinijos komunistų partija visą regioną pavertė laboratorija, kurioje tobulinamos veiksmingiausios technologinės priespaudos priemonės.”
Toliau jis dėstė: „Uigūrai iš tikrųjų tapo rinkodaros priemone šioms technologijoms parduoti visame pasaulyje: virtualios policinės valstybės beta bandymu. Ši ataskaita rodo, kad be aiškaus ir suderinto atsako Kinijos sekimo technologijos bus eksportuojamos į visą pasaulį, skatinant skaitmeninio autoritarizmo ir cenzūros plėtrą.”
Ataskaitoje aprašoma, kaip stebėjimo kameras, duomenų rinkimą, šnipinėjimo programas ir socialinės žiniasklaidos stebėjimą valstybės naudoja religinėms mažumoms sekti. Tai savo ruožtu paskatino cenzūrą, kai blokuojamos interneto svetainės, ryšiai ir internetiniai pranešimai, o žmonės baudžiami arba nutildomi už apsilankymą tam tikrose interneto svetainėse.
žmonės baudžiami arba nutildomi už apsilankymą tam tikrose interneto svetainėse.
„Laikui bėgant cenzūra keičia gyventojų požiūrį, – rašoma ataskaitoje. Kinijos komunistų partija vis sėkmingiau indoktrinuoja jaunąją interneto ir socialinės žiniasklaidos naudotojų kartą, paprasčiausiai uždarydama nefiltruotas naujienas ir tiekdama ideologinį turinį, dažnai su stipriu nacionalistiniu atspalviu.”
„Open Doors” teigia, kad Kinijoje vis sunkiau nusipirkti krikščioniškos medžiagos internete, o krikščioniškos Biblijos programėlės buvo pašalintos iš Kinijos internetinių programėlių parduotuvių, įskaitant „Google” ir „Apple” programėlių parduotuves.
Nors Kinija buvo šios technologijos „pradininkė”, ji plinta Afrikoje ir Indijoje.
Persekiojimo karštuosiuose taškuose visame pasaulyje socialinė žiniasklaida naudojama dezinformacijai ir netikroms naujienoms apie religinių mažumų bendruomenes skleisti, todėl jos „demonizuojamos” siekiant kurstyti smurtą arba įteisinti priespaudą”.
„Tai buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs minios smurtą prieš krikščionių ir musulmonų mažumas, pavyzdžiui, keliose Indijos valstijose”, – teigė „Open Doors”.
Kitas pavyzdys – Mianmare internete pasklido kaltinimai, kad krikščionys yra atsakingi už COVID-19 įvežimą į šalį.
Dr. Davidas Landrumas (Davidas Lendramas), „Open Doors” JK ir Airijos advokatūros ir žiniasklaidos direktorius, sakė: „Stebime, kaip visame pasaulyje minios ir teroristų grupuotės naudojasi skaitmeninėmis platformomis, kad sustiprintų savo kontrolę religinėms mažumoms. Labiausiai šokiruoja tai, kad vyriausybės į tai žiūri pro pirštus arba net aktyviai skatina smurtinę priespaudą.”
Ataskaitoje JK vyriausybė raginama pripažinti skaitmeninį persekiojimą ir skubiai spręsti šio reiškinio problemą. Kitose rekomendacijose skaitmeninių technologijų bendrovių prašoma priešintis autoritarinių režimų reikalavimams cenzūruoti jų paslaugas. Ataskaitoje taip pat rekomenduojama nustatyti tarptautinį standartą, susijusį su stebėjimo technologijų kūrimu ir eksportu, kad būtų apsaugotos religinių mažumų teisės.
Socialinės žiniasklaidos platformos raginamos kovoti su dezinformacija ir šalinti neapykantos religinėms mažumoms kurstymus.
„Labai svarbu, kad vyriausybės ir technologijų bendrovės suvoktų padėties rimtumą, – pridūrė D. Landrumas. Visų formų skaitmeninis persekiojimas auga bauginančiu greičiu”.
Dviejų Kolumbijos mokslininkų žodžiais tariant: „Šiandien įveikę skaitmeninį persekiojimą pasaulio Pietuose, rytoj išgelbėtume keturis milijardus žmonių nuo rimtų sunkumų”.
