Šią savaitę, liepos 11-12 d., Lietuvos sostinėje susirinks visų 31 NATO valstybės narės vadovai, kad aptartų įvairius iššūkius, su kuriais susiduria Atlanto aljansas šiuo svarbiu Europos istorijos momentu, įskaitant bloko rytinio flango stiprinimą ir saugumo garantijų Ukrainai suteikimą.
Įprastomis aplinkybėmis toks aukšto lygio susitikimas rengiamas tik kartą per metus, tačiau šią savaitę vyksiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas bus ketvirtasis nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tarptautinės padėties rimtumą ir renginio svarbą rodo ir beprecedentis daugiau nei dviejų tūkstančių dalyvių saugumo užtikrinimo mastas – tikimasi, kad bus dislokuota 8 000 policijos pareigūnų ir 4 000 karių, kuriuos papildys nuolatinis naikintuvų patruliavimas danguje ir trys Vokietijos oro gynybos sistemos “Patriot” ant žemės. Likus vos dienai iki svarbiausio metų tarptautinio karinio renginio pradžios, pateikiame keletą prognozių, kurių galima laukti Vilniuje.
Ukrainos narystės tvarkaraštis
Ukrainos narystės NATO perspektyvos bus vienas svarbiausių prioritetų, aptariamų aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame, žinoma, dalyvaus ir prezidentas V. Zelenskis. Tačiau, kaip pareiškė pareigūnai, tai bus tik “parengiamosios derybos”, nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiai pareiškė, kad Ukraina negali įstoti į aljansą, kol vyksta karas, ir netgi praėjusį mėnesį pareiškė, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu taip pat nepateiks oficialaus kvietimo.
Nepaisant to, prezidentas V. Zelenskis prieš susitikimą sustiprino lobizmą Europos sostinėse, kad gautų konkretesnį tvarkaraštį. Ketvirtadienį V. Zelenskis lankėsi Prahoje, kur pažymėjo, kad aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina tikisi aiškaus signalo, jog ji gali prisijungti prie NATO, kai tik baigsis karas.
Vokietija ir kitos Vakarų valstybės narės nenori per daug žadėti Ukrainai, baimindamosi eskalacijos su Rusija, tačiau dauguma Rytų Europos sąjungininkių palaiko Kijevo pusę, siekia kuo greitesnės narystės ir nori, kad NATO per aukščiausiojo lygio susitikimą pateiktų aiškų šalies stojimo planą.
Jungtinė Karalystė netgi žengė dar vieną žingsnį į priekį, siūlydama leisti Kijevui praleisti prisijungimą prie NATO “laukiamojo kambario” – Narystės veiksmų plano (angl. MAP) – programos, kurioje numatyti ir stebimi tam tikri ekonominiai, politiniai ir kariniai kriterijai šalims kandidatėms.
Realistiškai vertinant, aukščiausiojo lygio susitikimas tikriausiai baigsis bendra rezoliucija, kuri nebus daug platesnė už tai, ką generalinis sekretorius jau sakė per savo balandžio mėn. vizitą Kijeve, kad Ukrainos “teisėta vieta” yra NATO. Viršuje gali būti pora griežtai suformuluotų pažadų, bet dažniausiai be turinio, kiek tai susiję su konkrečiais terminais.
Saugumo garantijos?
Net jei Ukraina bus pakviesta į NATO tą pačią minutę, kai baigsis karas, visi žino, kad nerealu tikėtis, jog ji įstos per vieną naktį. Taigi, norėdamos užpildyti spragą, kelios valstybės narės pasiūlė pratęsti tam tikras saugumo garantijas pokario Ukrainai, kol ji taps visateise nare, kad atgrasytų nuo antrosios Rusijos agresijos bangos.
Tačiau vargu ar pavyks susitarti dėl bendros rezoliucijos, nes ne visoms šalims patinka atgrasymo politika, kuri nesėkmės atveju gali lengvai įtraukti visus Vakarus į karą. Vietoj to kelios narės galėtų prisiimti dvišalius įsipareigojimus, tačiau pats aljansas greičiausiai apsistos ties pažadu toliau teikti karinę paramą tiek laiko, kiek reikės.
Per neseniai vykusį ES Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą kelios valstybės narės taip pat siekė panašių garantijų ES lygmeniu, tačiau kadangi Sąjungoje yra ir neutralių narių (Austrija, Airija ir Kipras), šis pasiūlymas buvo pasmerktas iš pat pradžių.
Švedijos klausimas
Ukrainos pasiūlymas dėl narystės nėra vienintelis, kurį teks nagrinėti aukščiausiojo lygio susitikime. Švedijos narystę jau ratifikavo visos šalys, išskyrus dvi (Turkija ir Vengrija), Stokholmas tikisi pasinaudoti aukščiausiojo lygio susitikimu, kad šios šalys pagaliau atšauktų savo veto.
Nors Budapeštas pareiškė, kad parlamento balsavimas dėl ratifikavimo vyks tik prasidėjus rudens įstatymų leidybos sesijai, jis taip pat neseniai davė suprasti, kad jei Ankara uždegtų žalią šviesą, ji taip pat neatidėliotų Švedijos stojimo.
Vis dėlto Turkija prieš aukščiausiojo lygio susitikimą tebėra paslaptis, nes prezidentas Erdoganas nenori atsisakyti nepasitenkinimo Švedijos vyriausybe dėl to, kad ji leido rengti prokurdiškas demonstracijas ir atsisakė išduoti už terorizmą ieškomus kurdų aktyvistus savo šalyje.
Pakalbėkime apie pinigus
Kaip pranešėme praėjusį mėnesį, NATO akivaizdžiai trūksta kulkų. Kaip J. Stoltenbergas pažymėjo per konferenciją Vokietijoje, aukos Ukrainai mažina Vakarų šaudmenų ir ginklų atsargas greičiau, nei mūsų gynybos pramonė galėtų jas papildyti, todėl šią problemą reikia spręsti kolektyviai.
Todėl J. Stoltenbergas tikisi, kad per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą visų NATO valstybių vadovai susitars dėl naujo įsipareigojimo investuoti į gynybą, kuriuo bus oficialiai nustatyta, kad minimalios išlaidos gynybai sudarys 2 % jų metinio BVP.
Laikytis garsiosios 2 % išlaidų gynybai taisyklės – dėl kurios oficialiai susitarta 2014 m. Velso aukščiausiojo lygio susitikime – visada buvo aiškus NATO valstybių narių lūkestis, bet ne privalomas, todėl iki karo Ukrainoje tik nedaugelis iš tikrųjų išleido tiek lėšų.
Laikytis garsiosios 2 % išlaidų gynybai taisyklės – dėl kurios oficialiai susitarta 2014 m. Velso aukščiausiojo lygio susitikime – visada buvo aiškus NATO valstybių narių lūkestis
Net ir dabar tik aštuonios iš 31 NATO narės gynybai skiria daugiau kaip 2 % BVP: JAV, Jungtinė Karalystė, Graikija, Lenkija, Kroatija, Estija, Latvija ir Lietuva. Tik JAV ir Graikija viršija 3 %: Atėnai pernai išleido 3,59 % (arba 8 mlrd. JAV dolerių), o Vašingtonas – 3,57 % (arba 811 mlrd. JAV dolerių).
Neaišku, ar Vilniuje patvirtintas naujas įsipareigojimas skirsis nuo 2014 m. įsipareigojimo – ar tai bus privalomas įsipareigojimas, ar tik tas pats senas pažadas be jokio mechanizmo, kaip užtikrinti jo vykdymą.
Kariniai žaidimai Rytuose
Pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos NATO narės aptars išsamius karinių veiksmų planus, kaip reaguoti į būsimą Rusijos puolimą. Žinoma, net ir patvirtinus šiuos dokumentus, jie liks įslaptinti, tačiau visuomenė bent jau bus užtikrinta, kad jie egzistuoja.
Nuo tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, NATO neturėjo poreikio rengti konkrečių strategijų tiesioginiam karui su kuo nors, nes mažesniems ir dažniausiai lokalizuotiems konfliktams Artimuosiuose Rytuose reikėjo tik JAV vadovavimo, o visi kiti tiesiog prisidėjo. Tačiau Ukraina visiems priminė žiaurią realybę: karas Europoje vis dar įmanomas ir NATO turi būti pasirengusi.
Tūkstančių puslapių strateginiai planai, jei dėl jų bus susitarta, nustatys NATO kolektyvinės gynybos mechanizmus rytiniame flange iki smulkiausių detalių, susijusių su karių dislokavimu, kariuomenės modernizavimu ir tarpvalstybine logistika. “Sąjungininkai tiksliai žinos, kokių pajėgų ir pajėgumų reikia, įskaitant kur, ką ir kaip dislokuoti”, – dar gegužę žadėjo generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
