Tokie jo svarstymai nuskambėjo sekmadienį paskelbtose ištraukose iš būsimos pontifiko knygos.

Knygoje pavadinimu „Viltis niekada nenuvilia. Piligrimai geresnio pasaulio link“ jis iki šiol atviriausiai nagrinėja daugiau nei metus trunkantį karą, kurį sukėlė praėjusių metų spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį.

„Kai kurių ekspertų nuomone, tai, kas vyksta Gazoje, turi genocido požymių“, – rašė pontifikas knygoje, kurios ištraukos sekmadienį paskelbtos Italijos dienraščio „La Stampa“ pirmajame puslapyje.

„Reikėtų atidžiai ištirti, ar (situacija) atitinka teisininkų ir tarptautinių institucijų suformuluotą techninį apibrėžimą“, – pridūrė jis.

Argentinietis pontifikas ne kartą apgailestavo dėl Izraelio operacijų Gazos Ruože aukų skaičiaus.

„Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad per karą žuvo mažiausiai 43 846 žmonės, dauguma jų – civiliai.

Tačiau jo raginimas atlikti tyrimą yra pirmas kartas, kai jis viešai pavartojo genocido terminą – nors tokiam vertinimui tiesiai ir nepritarė – kalbėdamas apie Izraelio karines operacijas palestiniečių teritorijoje.

Izraelio ambasada Vatikane vėliau sekmadienį į šias pontifiko pastabas atsakė pareiškimu socialiniame tinkle „X“, kuriame cituojamas Izraelio ambasadorius Yaronas Sidemanas (Jaronas Sidemanas).

Argentinietis pontifikas ne kartą apgailestavo dėl Izraelio operacijų Gazos Ruože aukų skaičiaus.

„2023 metų spalio 7-ąją įvyko genocidinės Izraelio piliečių žudynės ir nuo to laiko Izraelis pasinaudojo savigynos teise nuo bandymų septyniais skirtingais frontais žudyti jo piliečius“, – sakoma pareiškime.

„Bet koks bandymas tai vadinti kitu vardu yra žydų valstybės išskyrimas“, – priduriama jame.

„Melskimės kartu už taiką“

Popiežiaus paskyroje „X“ sekmadienį buvo rašoma: „Melskimės kartu už taiką: nukankintoje Ukrainoje, Palestinoje, Izraelyje, Libane, Mianmare ir Sudane.“

„Karas dehumanizuoja, verčia mus toleruoti nepriimtinus nusikaltimus. Tegul lyderiai įsiklauso į taikos trokštančių žmonių šauksmą“, – teigiama jo pranešime.

Naujoji popiežiaus knyga antradienį pasirodys Italijoje, Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje, vėliau turėtų būti išleista ir kitur.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų specialusis komitetas Izraelio karo veiksmus Gazos Ruože įvertino kaip „atitinkančius genocido požymius“, kaltindamas šalį, kad ji „naudoja badą kaip karo metodą“.

Jo išvadas jau pasmerkė pagrindinės Izraelio rėmėjos Jungtinės Valstijos.

Tačiau tai ne pirmas kartas, kai nuo karo pradžios Izraelis sulaukia kaltinimų genocidu.

Pietų Afrika iškėlė genocido bylą Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT), remiama kelių šalių, įskaitant Turkiją, Ispaniją ir Meksiką.

Pranciškus taip pat dažnai ragino grąžinti Izraelio įkaitus, kuriuos per ataką paėmė palestiniečių islamistų kovotojai.

Kaip rodo AFP skaičiavimas, paremtas oficialiais duomenimis, per išpuolį Izraelio pusėje žuvo 1 206 žmonės, dauguma iš jų civiliai.

Tą dieną „Hamas“ kovotojai taip pat paėmė įkaitais 251 žmogų, iš kurių 97 tebėra laikomi palestiniečių teritorijoje, iš kurių 34, anot Izraelio kariuomenės, žuvo.

Ketvirtadienį 87 metų popiežius priėmė 16 buvusių įkaitų, išlaisvintų po kelis mėnesius trukusios nelaisvės Gazos Ruože.

The post Popiežius Pranciškus kviečia išsiaiškinti, ar situacija Gazos Ruože turi genocido požymių appeared first on LAIKMETIS.

Išpuoliai rugpjūčio pabaigoje įvyko Barsalojo mieste šalies šiaurėje ir Sanabos mieste šalies vakaruose, teigiama „The Christian Post“ gautame žmogaus teisių organizacijos „Christian Solidarity International“, teikiančios pagalbą nukentėjusiesiems, pranešime spaudai.

Išpuolio Sanabe aukomis tapo Krikščionių aljanso evangelikų bažnyčios nariai, rugpjūčio 25 d. dalyvavę sekmadienio pamaldose. Pasak įvykio vietoje apsilankiusio pastoriaus iš sostinės Uagadugu, ginkluoti užpuolikai surišo 26 krikščionių vyrų rankas ir perrėžė jiems gerkles. Išgyvenusieji bandė pasislėpti vietos mokykloje.

Per chaosą buvo sunkiai sužeista mergaitė Micheline, kuriai iš dešinės kojos buvo išimtos trys kulkos. Pasak pastoriaus, šiuo metu ji sveiksta globos namuose ir dedamos pastangos, kad galėtų grįžti į mokyklą.

Pasak „Barnabas Aid“, prieš nužudydami moteris ir vaikus, ginkluoti užpuolikai atskyrė juos nuo vyrų. Pranešama, kad po išpuolio jie degino namus ir grobė gyvulius, o per nelaimingą atsitikimą du kovotojai atsitiktinai žuvo nuo savo pačių savadarbio sprogstamojo užtaiso.

Džihadistų sukilimas Sahelio regione prasidėjo 2012 m. Malyje ir ilgainiui išplito į kitas šalis. Įvairios islamistų grupuotės, įskaitant su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ susijusias grupuotes, siekė destabilizuoti vyriausybes ir įvesti islamo valdžią. Besitęsiantis konfliktas sukėlė chaosą Burkina Fase, kur vyriausybė kovoja dėl teritorijos kontrolės.

Remiantis „Armed Conflict Location and Events“ (Ginkluotų konfliktų vieta ir įvykiai) duomenimis, konfliktas Burkina Fase smarkiai paaštrėjo 2023 m. ir nusinešė apie 8 000 gyvybių. Šiuo metu kariuomenė kontroliuoja apie 60 % šalies teritorijos.

Sukilėliai sukėlė didelį gyventojų perkėlimą - daugiau kaip 2 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Islamistų grupuotės ne kartą užpuolė krikščionis ir bažnyčias. Vasario mėn. per mišias Udalano provincijoje jie nužudė mažiausiai 15 maldininkų. Dar 15 žmonių žuvo gegužės mėn. per išpuolį krikšto šventėje.

Praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje „Human Rights Watch“ teigė, kad islamistų grupuotės Burkina Fase „suintensyvino išpuolius prieš civilius gyventojus, masiškai žudydamos kaimų gyventojus, perkeltuosius asmenis ir krikščionių maldininkus“. Organizacija apklausė 31 liudininką, mačiusį išpuolius prieš civilius gyventojus gegužės-liepos mėn.

„Mes matome neįtikėtiną islamistų smurto suaktyvėjimą Burkina Fase. Masinės islamistų ginkluotų grupuočių vykdomos kaimų gyventojų, maldininkų ir perkeltųjų asmenų žudynės yra ne tik karo nusikaltimai, bet ir žiaurus žmogaus padorumo įžeidimas“, - pareiškime teigė ‚Human Rights Watch‘ Sahelio regiono vyresnioji tyrėja Ilaria Allegrozzi. - Islamistų ginkluotų grupuočių lyderiai privalo nedelsiant nutraukti šiuos mirtinus išpuolius prieš civilius gyventojus.“

The post Islamo ekstremistai Burkina Fase per pamaldas nužudė 26 vyrus appeared first on LAIKMETIS.

Dėl istoriniame miesto centre kilusio smurto buvo paskelbta evakuacija, policija skubiai reagavo, o žmonės buvo įspėti likti namuose.

Incidentas įvyko Karolio universiteto Menų fakultete, esančiame netoli pagrindinių turistinių objektų, tokių kaip XIV amžiaus Karolio tiltas.

„Daugiau nei 15 žmonių žuvo ir mažiausiai 24 buvo sužeisti“, – po šaudynių žurnalistams sakė policijos viršininkas Martinas Vondrasekas.

Kiek anksčiau greitosios pagalbos tarnybos pranešė, kad devyni žmonės buvo sunkiai sužeisti, mažiausiai penki patyrė vidutinio sunkumo ir dešimt – lengvus sužalojimus.

M. Vondrasekas sakė, kad policija vyro pradėjo ieškoti po to, kai į vakarus nuo Prahos esančiame Hostouno kaime buvo rastas negyvas jo tėvas.

Pasak policijos vadovo, šaulys išvyko į Prahą teigdamas, kad nori atimti sau gyvybę. Anksčiau ketvirtadienį policija užsiminė, kad įtaria, jog šaulys galėjo nužudyti savo tėvą.

Policija apieškojo pagrindinį Menų fakulteto pastatą, kuriame šaulys turėjo paskaitą, tačiau jis nuėjo į kitą netoliese esantį fakulteto pastatą ir policininkai jo nesurado.

„13 val. 59 min. Grinvičo (15 val. 59 min. Lietuvos laiku) gavome pirmąją informaciją apie šaudymą“, – žurnalistams sakė M. Vondrasekas ir pridūrė, kad greitojo reagavimo padalinys į įvykio vietą atvyko per 12 minučių.

„14 val. 20 min. Grinvičo (16 val. 20 min Lietuvos laiku) budintys pareigūnai mums pranešė apie nejudantį šaulio kūną“, – sakė jis. 

Policijos viršininkas pridūrė, kad nepatvirtintais duomenimis, užpuolikas nusižudė.

Remdamasis socialinių tinklų analize, M. Vondrasekas teigė, kad vyrą įkvėpė anksčiau šiais metais Rusijoje įvykęs panašus atvejis, tačiau daugiau detalių nepateikė.

„Šiuo metu nėra jokių požymių, kurie leistų manyti, kad gresia dar didesnis pavojus“, – sakė jis. 

Taip pat pranešama, kad per išpuolį nebuvo sužeistas nė vienas policijos pareigūnas, o žuvusiųjų identifikuoti kol kas nepavyko, nes pastate dirbo išminuotojai.

Sulaukė visuotinio pasmerkimo ir užuojautos

Policija evakuavo pastatą, o kitoje gatvės pusėje esančią koncertų salę panaudojo kaip laikiną prieglobstį evakuotiesiems.

Didžiausias šaudymas Čekijoje nuo jos nepriklausomybės paskelbimo 1993 metais ketvirtadienį sulaukė visuotinio pasmerkimo ir užuojautos.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė esąs sukrėstas ir išreiškė užuojautą aukų šeimoms.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasmerkė šį smurto atvejį.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat išreiškė solidarumą su Čekijos žmonėmis, kaip ir daugelis kitų Europos lyderių, įskaitant Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį.

Baltieji rūmai taip pat smerkė šį incidentą ir pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs suteikti pagalbą.

„Prezidentas ir pirmoji ponia meldžiasi už šeimas, netekusias artimųjų, ir visus, kuriuos paveikė beprasmis smurto aktas“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer).

Čekijos vidaus reikalų ministras Vitas Rakušanas pareiškė, kad nėra jokių šaudymo sąsajų su terorizmu.

Jis pridūrė, kad „joks kitas šaulys nepatvirtintas“, ir paragino žmones laikytis policijos nurodymų.

Policija aptvėrė teritoriją ir paprašė netoliese gyvenančių žmonių likti namuose.

Socialiniame tinkle „X“ Prahos skubios pagalbos tarnyba pranešė, kad šiuo metu fakultete dirba daug greitosios pagalbos tarnybų.

Nors Čekijoje masinis smurtas naudojant šaunamuosius ginklus yra neįprastas reiškinys, pastaraisiais metais šalį sukrėtė keli panašūs atvejai.

2015 metais 63-ejų vyras pietrytiniame Uhersky Brodo mieste esančiame restorane nušovė septynis vyrus ir moterį, o paskui nusižudė pats.

2019 metais rytinio Ostravos miesto ligoninės laukiamajame vyras pražudė šešis žmones, o po kelių dienų nuo patirtų sužalojimų mirė dar vienas asmuo. 

The post Čekijos sostinėje šaudynėse žuvo žmonės appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 7 dieną palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluoti užpuolikai įsiveržė per Gazos Ruožo sieną su Izraeliu ir, anot Izraelio pareigūnų, nužudė apie 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė daugiau kaip 240 įkaitų.

Nuo to laiko Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą ir vykdo sausumos puolimą, o „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

„Jungtinių Valstijų pagalba sionistiniam režimui (Izraeliui) skatina juos žudyti palestiniečių tautą ir vykdyti žiaurius niekinimo veiksmus“, – sakė E. Raisi bendroje spaudos konferencijoje Teherane su viešinčiu Irako ministru pirmininku Mohamedu Shia al Sudani (Mohamedu Šija Sudaniu).

„Manome, kad bombardavimas turi būti kuo greičiau nutrauktas, kad nedelsiant turi būti paskelbtos paliaubos ir suteikta pagalba engiamiems ir išdidiems Gazos gyventojams, – sakė E. Raisi. – Šie siaubingi nusikaltimai žmonijai yra genocidas, kurį vykdo sionistinis režimas (Izraelis), remiamas Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos šalių.“

Manome, kad bombardavimas turi būti kuo greičiau nutrauktas, kad nedelsiant turi būti paskelbtos paliaubos

Irako lyderio vizitas į Iraną įvyko kitą dieną po to, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) per savo diplomatinę kelionę po Vidurio Rytus netikėtai užsuko į Bagdadą ir susitiko su M. Shia al Sudani.

Bagdade A. Blinkenas pasmerkė išpuolius ar grasinimus prieš JAV karius Irake ir Sirijoje, kuriuos vykdo sukarintos grupuotės, amerikiečių teigimu, susijusios su Iranu.

Nuo „Hamas“ ir Izraelio karo pradžios raketomis ir dronais buvo atakuojamos karinės bazės, kuriose įsikūrusios JAV pajėgos Irake.

Izraelio valstybės nepripažįsta nei Bagdadas, nei Teheranas.

Spalio 25 dieną Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pavadino JAV neabejotinomis nusikaltimų, įvykdytų Gazos Ruože, bendrininkėmis.

Iranas finansiškai ir karinėmis priemonėmis remia „Hamas“, tačiau tvirtina, kad nėra susijęs su spalio 7 dienos palestiniečių islamistų grupuotės įvykdytais išpuoliais prieš Izraelį, kurie buvo didžiausi per visą 75 metų šalies istoriją.

The post Irano prezidentas E. Raisi: JAV skatina Izraelį žudyti palestiniečius appeared first on LAIKMETIS.

Policijos viršininkas Johnas Drake'as (Džonas Dreikas) įtariamąją įvardijo kaip 28-erių Audrey Hale (Odri Heil), kuri, kaip vėliau sakė pareigūnas, yra translytė.

Jis leido suprasti, kad tyrimo metu kaip viena iš versijų nagrinėjant tokio poelgio motyvą, bus susijusi su A. Hale lytinės tapatybės pakeitimu.

A. Hale paliko manifestą, turėjo mokyklos žemėlapius, kuriuose buvo nurodyti stebėjimo, įėjimo ir išėjimo taškai, ir buvo „pasirengusi konfrontacijai su teisėsauga“, sakė policijos viršininkas žurnalistams po naujausio Jungtines Valstijas sukrėtusio ginkluoto smurto protrūkio.

Duodamas interviu „NBC News“ jis sakė, kad įtariamoji greičiausiai rengė platesnio masto išpuolį, nes manifeste „nurodoma, kad ketinta šaudyti keliose vietose, o mokykla buvo viena iš jų“.

Pasak policijos, apsiginklavusi mažiausiai dviem užtaisytais šautuvais ir pistoletu, A. Hale į krikščionišką mokyklą „The Covenant School“ įžengė pro šoninį įėjimą ir, kaip įtariama, įeidama pro duris paleido kelis šūvius.

Policija nustatė šešių aukų tapatybes: vienam iš trijų vaikų buvo aštuoneri, dviem – devyneri metai, o nužudytieji suaugusieji buvo 60–61 metų amžiaus.

Viena iš aukų, Katherine Koonce (Ketrin Kuns), pradinės mokyklos interneto svetainėje nurodyta kaip direktorė.

Dėl įtariamosios lyties tapatybės kilo painiava: pareigūnai asmenį vadino įvardžiais „ji“ ir „jos“, o „LinkedIn“ profilyje A. Hale buvo įvardytas kaip vyras.

Policija teigė, kad pareigūnai, gavę pirmąjį pagalbos skambutį apie 10 val. (18 val. Lietuvos laiku), į įvykio vietą atvyko maždaug per 15 minučių ir susidorojo su šaule, kuri atsakė ugnimi, ir ją paskui nušovė.

Televizija rodė, kaip vaikai, susikibę rankomis, išeina iš mokyklos, o vienoje sukrečiančioje nuotraukoje matyti, kaip prie geltono mokyklinio autobuso lango verkia iš nusikaltimo vietos išvažiuojantis vaikas.

Avery Myrick (Eiveri Mirik) sakė, kad jos mama, ikimokyklinio ugdymo mokytoja, pasislėpė, kai mokykloje pasigirdo šūviai.

„Ji sakė, kad slėpėsi spintoje, kad visur buvo šaudoma ir kad jie galimai bandė patekti į jos klasę, ir tiesiog, kad ji mus mylėjo“, – sakė A. Myrick televizijai WSMV4, NBC vietos filialui.

Kai ji išgirdo, kad mama yra saugi, jai „labai palengvėjo“.

„Bet žinote, jums vis tiek skauda dėl žmonių, kurie gali nesulaukti to skambučio“, – sakė ji.

Jungtinėse Valstijose, kur pastaraisiais metais sparčiai plinta šaunamieji ginklai, šaudymai mokyklose yra nerimą keliantis reiškinys.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) naujausias šaudynes pavadino nenormaliomis ir sakė, kad smurtas dėl ginklų drasko tautos sielą, ragindamas Kongresą uždrausti masinėse šaudynėse dažnai naudojamus puolamuosius ginklus.

„Tai griauna mūsų bendruomenes, griauna šios tautos sielą“, – sakė jis.

Našvilio ugniagesių departamento atstovė spaudai Kendra Loney (Kendra Louni) sakė, kad visi nenukentėję moksleiviai kartu su mokytojais ir darbuotojais buvo išvesti iš pastato.

The post Translytė JAV krikščionių mokykloje nušovė šešis žmones appeared first on LAIKMETIS.

Per sekmadienio pamaldas Ovo miesto Šv. Pranciškaus bažnyčioje įvykdytą išpuolį – retą kruviną ataką palyginti saugesniame Nigerijos regione – pasmerkė tarptautinė bendrija. 

Ondo valstijos gubernatoriaus biuro atstovas Richardas Olatunde (Ričardas Olatundė) naujienų agentūrai AFP sakė, kad bažnyčioje sprogo dinamitas, o paskui užpuolikai pradėjo šaudyti.

„Jie net neįėjo į bažnyčią, šaudė pro langus“, – sakė jis ir patvirtino, kad žuvo 21 žmogus.

Nacionalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros atstovas regione Olanrewaju Kadiri (Olanrevadžus Kadiris) sakė, kad žuvo 22 žmonės, tarp jų keli vaikai.

Atsakomybės kol kas neprisiėmė jokia grupė, išpuolio motyvai neaiškūs.

Vienas liudininkas AFP pasakojo per išpuolį prie bažnyčios matęs mažiausiai penkis užpuolikus.

Prezidentas Muhammadu Buhari (Muhamadus Buharis) pasmerkė „baisų tikinčiųjų nužudymą“, o popiežius Pranciškus pasimeldė už aukas.

Jungtinių Tautų specialusis atstovas Vakarų Afrikai ir Sacheliui Mahamatas Salehas Annadifas (Mahamatas Salehas Anadifas) savo ruožtu išpuolį pasmerkė kaip „barbarišką teroristinę ataką“.

Nigerija kovoja su jau 12 metų trunkančiu džihadistų sukilimu šiaurės rytų regione, o šalies šiaurės vakaruose ginkluotos nusikaltėlių gaujos dažnai vykdo reidus ir masinius žmonių grobimus.

Tačiau dideli išpuoliai šalies pietvakariuose yra palyginti reti, nors pagrobimų vis daugėja.

Džihadistų grupuotė „Boko Haram“ Nigerijos šiaurės rytuose anksčiau yra įvykdžiusi išpuolių prieš bažnyčias. Per konfliktą žuvo 40 tūkst. žmonių, o savo namus turėjo palikti dar du milijonai gyventojų.

The post Nigerijos prezidentas pasmerkė žudynes Šv. Pranciškaus katalikų bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.

„Pradėto griuvėsių ardymo darbai Borodiankoje, – V. Zelenskis sakė kasdieniame vaizdo pranešime. – Ten dar baisiau [negu kituose Ukrainos pajėgų išvaduotuose Kyjivo srities miestuose]. Dar daugiau Rusijos okupantų aukų.“

„Ten beveik kiekvienoje gatvėje tas pats, ką pasaulis matė Bučoje ir kituose Kijevo srities miestuose, kai iš jų pasitraukė Rusijos pajėgos. Toks pats žiaurumas, tokie patys baisūs nusikaltimai“, – pridūrė prezidentas.

Rusijos pajėgos maždaug prieš savaitę atsitraukė iš Ukrainos šiaurinių sričių, kad persigrupuotų rytuose. Jų paliktose teritorijose žiniasklaida ir tyrėjai fiksavo baisius mirties ir sugriovimų vaizdus.

Kai kurie jų buvo rasti nušauti už nugaros surištomis rankomis, taip pat aptikta daugybė kankinimų ir žaginimų įrodymų

Ukraina kaltina Rusiją nužudžius šimtus taikių gyventojų. Kai kurie jų buvo rasti nušauti už nugaros surištomis rankomis, taip pat aptikta daugybė kankinimų ir žaginimų įrodymų.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova anksčiau ketvirtadienį sakė, kad Borodiankoje, esančioje į šiaurės vakarus nuo sostinėse, gelbėtojai dviejų daugiabučių griuvėsiuose rado mažiausiai 26 lavonus. Ji dar kartą apkaltino Maskvą sąmoningai atakuojant civiles teritorijas.

„Vien dviejų daugiabučių griuvėsiuose buvo rasti 26 kūnai, – sakoma I. Venediktovos „Facebook“ pranešime. – Taikinys buvo išskirtinai civiliai gyventojai – ten nėra jokio karinio objekto.“

I. Venediktova pridūrė, kad Rusijos pajėgos naudojo kasetines bombas ir sunkiąsias salvinės raketų ugnies sistemas, „nešančias mirtį ir sugriovimus“.

„Kur bepasisuksi – Rusijos pajėgų karo nusikaltimų įrodymai“, – rašė ji.

„Aviacijos smūgius gyvenamajai infrastruktūrai priešas sąmoningai rengdavo vakarais, kai namuose būdavo daugiausiai žmonių“, – pabrėžė pareigūnė.

Generalinė prokurorė kaltino Rusijos pajėgas civilių „žudymais, kankinimais ir mušimais“, taip pat prievartavimais.

Pasak I. Venediktovos, Ukrainos teisėsauga renka įrodymus Borodiankoje, kad perduotų šią medžiagą vietos ir tarptautiniams teismams.

The post V. Zelenskis: išvaduotoje Borodiankoje padėtis „dar šiurpesnė“ negu Bučoje appeared first on LAIKMETIS.

ES „skubiai tęs darbą dėl tolesnių sankcijų Rusijai“, Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime nurodė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Visiškai solidariai palaikome Ukrainą ir Ukrainos žmones šiomis visam pasauliui sielvartingomis valandomis“, – sakė jis..

Vienas ES pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujų priemonių prieš Rusiją paketas bus aptartas šią savaitę. Tuomet jį galės apsvarstyti ES užsienio reikalų ministrai – arba per NATO diplomatijos vadovų susitikimą trečiadienį ir ketvirtadienį, arba per įprastą jų susitikimą kitos savaitės pradžioje.

ES „griežčiausiai įmanomais terminais smerkia“ žiaurumus

J. Borrellio pranešime sakoma, kad ES „griežčiausiai įmanomais terminais smerkia“ žiaurumus, kaip pranešama, vykdytus Rusijos pajėgų okupuotuose Ukrainos miestuose. Viename jų, Kyjivo šiaurės vakariniame priemiestyje Bučoje, buvo rasta daug lavonų surištomis rankomis.

„Žudynės Bučos mieste ir kituose Ukrainos miestuose bus įrašytos į Europos teritorijoje įvykdytų žiaurumų sąrašą“, – pabrėžė  J. Borrellis.

Pasak jo, „Rusijos valdžia atsakinga už šiuos žiaurumus, įvykdytus, kai jie faktiškai kontroliavo tą teritoriją“.

Pranešime pabrėžiama, kad ES teiks pagalbą Ukrainos prokurorams, „sutelktą į į karo nusikaltimų įrodymų rinkimą ir išsaugojimą“, taip pat palaikys tyrimus, pradėtus Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės.

The post ES: Rusijos įvykdytos civilių žudynes Ukrainoje bus įrašytos į Europos žiaurumų sąrašą appeared first on LAIKMETIS.

Karenų žmogaus teisių grupė sakė, kad aukų kūnus aptiko šeštadienį, kitą dieną po žudynių netoli Mo So kaimo Hpruso mieste.

„Buvome labai sukrėsti, pamatę, kad visi žuvusiųjų kūnai buvo įvairaus dydžio, įskaitant vaikus, moteris ir senelius“, - agentūrai „Reuters“ sakė Karenų nacionalinės gynybos pajėgų, vienos didžiausių iš kelių civilių sukarintų grupuočių, besipriešinančių chuntai, kuri vasario 1 d. įvykdė perversmą, vadas.

Buvome labai sukrėsti, pamatę, kad visi žuvusiųjų kūnai buvo įvairaus dydžio, įskaitant vaikus, moteris ir senelius.

„Šį rytą nuvykau pasižiūrėti. Mačiau sudegintus lavonus, taip pat aplinkui išmėtytus vaikų ir moterų drabužius“, - cituojamas vietinis kaimo gyventojas. Kariuomenė, dar vadinama „Tatmadaw“, pripažino, kad kaime nušovė ir nužudė nenurodytą skaičių „teroristų su ginklais“...

Budistų nacionalistų kariuomenės buvimas kelia nerimą konfliktų krečiamose valstybėse gyvenantiems civiliams ir sukarintoms grupuotėms. Kariuomenė kaltinama gadinanti maldos vietas ir civilių gyventojų namus, prievartaujanti mergaites ir moteris, grobianti civilius gyventojus priverstiniams darbams ir vykdanti mirties bausmes civiliams.

Mačiau sudegintus lavonus, taip pat aplinkui išmėtytus vaikų ir moterų drabužius.

Mianmaro etninės mažumos, įskaitant krikščionis, gyvena įvairiose konfliktų zonose prie šalies sienų su Tailandu, Kinija ir Indija. Šimtai tūkstančių civilių gyventojų, tarp jų daug krikščionių, buvo perkelti dėl konfliktų šiose zonose paaštrėjimo po vasario 1 d. karinio perversmo.

Nuo perversmo pradžios šiose teritorijose veikianti policija remia prodemokratinius protestuotojus, todėl Mianmaro kariuomenė panaudojo sunkiąją ginkluotę. Tūkstančiai civilių konflikto zonose ieškojo prieglobsčio bažnyčiose, kai buvo puolami jų kaimai.

„Šiandien gruodžio 25-oji, Kalėdų diena, yra svarbi šventės ir taikos diena pasauliui. Tačiau šiandien genocidą vykdanti chunta padarė savo pasirinkimą ...“, - rašė Dr. Sasa, kuris yra Mianmaro Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos vadovas, Mianmaro nacionalinės vienybės vyriausybės atstovas spaudai ir Mianmaro specialusis pasiuntinys Jungtinėse Tautose.

Šiandien gruodžio 25-oji, Kalėdų diena, yra svarbi šventės ir taikos diena pasauliui. Tačiau šiandien genocidą vykdanti chunta padarė savo pasirinkimą...

„Šie veiksmai akivaizdžiai laikytini sunkiausiais nusikaltimais žmonijai, todėl tikimės, kad visos pasaulio tautos ir vyriausybės turėtų pasmerkti šiuos veiksmus“, - sakoma jo pareiškime. „Tačiau kartu su pasmerkimu turėtų būti prisiimtas įsipareigojimas, kad šie nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir būtų visiškai atsakingi už savo veiksmus.“

Nuo birželio iki gegužės mėn. per 30 dienų Kajahų ir Šanų valstijose buvo apgadintos mažiausiai aštuonios bažnyčios. Laisvosios Azijos radijo duomenimis, žuvo penki bažnyčiose pasislėpę civiliai gyventojai.

tikimės, kad visos pasaulio tautos ir vyriausybės turėtų pasmerkti šiuos veiksmus.

Pranešama, kad gegužės mėn. saugumo pajėgoms apšaudžius artilerijos sviediniais katalikų bažnyčią Kajahų valstijoje žuvo keturi civiliai ir dar maždaug aštuoni buvo sužeisti.

Mianmaras užima 18 vietą JAV organizacijos „Open Doors USA“ 2021 m. paskelbtame 50 šalių, kuriose krikščionys patiria didžiausią persekiojimą, sąraše. Persekiojimo lygis Mianmare yra „labai aukštas“ dėl budistų nacionalizmo. JAV valstybės departamentas Mianmarą yra pripažinęs „ypatingą susirūpinimą keliančia šalimi“ dėl šiurpių religijos laisvės pažeidimų.

The post Mianmaro kariuomenė Kalėdų išvakarėse sudegino mažiausiai 35 civilius gyventojus appeared first on LAIKMETIS.

Pareigūnai teberenka informaciją apie incidentą, įvykusį po 16 val. 30 min. vietos (pirmadienį 0 val. 30 min. Lietuvos) laiku, kai Milvokio primiestyje Vokešoje žiūrovai buvo susirinkę pasižiūrėti kasmetinio parado.

Aukų skaičius buvo patvirtintas vėlai sekmadienį paskelbtame atnaujintame pranešime. Nurodoma, kad nukentėjusiųjų skaičius dar gali pasikeisti, nes daug žmonių į ligonines nuvyko savarankiškai.

Jokių aukų vardų arba duomenų apie jų amžių nebuvo paskelbta.

„Vykstant Vokešos Kalėdų paradui raudonas visureigis pramušė užtvarus važiuodamas vakarų kryptimi nulėkė Pagrindine gatve“, – žurnalistams anksčiau sakė policijos vadovas Danas Thompsonas (Denas Tompsonas).

Ugniagesių tarnybos vadas Stevenas Howardas (Stivenas Hauardas) žurnalistams sakė, kad policija sulaikė vairuotoją, o pareigūnai išsivežė susijusį automobilį. Per spaudos konferenciją pareigūnai sakė, kad kitų su šiuo incidentu susijusių grėsmių nėra, bet vairuotojo veiksmų motyvai tebesiaiškinami.

Per incidentą vienas policininkas šaudė į visureigį, mėgindamas jį sustabdyti, nurodė tarnybos.

D. Thompsonas nurodė, kad pirmadienį Vokešoje mokyklos liks uždarytos ir tebebus draudžiamas eismas kai kuriose gatvėse.

„Kurtinamas verksmas“

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) informuojamas apie padėtį, o Baltieji rūmai „atidžiai stebi situaciją Vokešoje, ir mūsų širdys – su visais, kad buvo paveikti šio baisaus incidento“, sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Pasiūlėme valstijos ir vietos pareigūnams bet kokią reikalingą pagalbą ir palaikymą“, – pridūrė jis.

Įvykio tyrimą vykdo vietos teisėsaugos agentūros, bet Federalinis tyrimų biuras (FTB) nurodė irgi teikiantis pagalbą.

Kaip rodo įvykio liudininkų pasakojimai ir filmuota medžiaga, dideliu greičiu važiavęs visureigis įsirėžė į eiseną už mokinių pučiamųjų orkestro

Į Viskonsino valstijos iždininko postą pretenduojantis Angelito Tenorio (Anchelitas Tenorijas), dalyvavęs parade, pasakojo laikraščiui „Milwaukee Journal Sentinel“ matęs kaip parado trasa pralėkė padidinto pravažumo automobilis.

„Tuomet išgirdome garsų trenksmą ir tiesiog kurtinamą verksmą ir šauksmus žmonių, kuriuos parbloškė automobilis“, – pridūrė jis.

Kaip rodo įvykio liudininkų pasakojimai ir filmuota medžiaga, dideliu greičiu važiavęs visureigis įsirėžė į eiseną už mokinių pučiamųjų orkestro.

„Girdėjau riksmus ir žmones, šaukiančius savo vaikų vardus. Tai viskas, ką girdėjau“, – naujienų televizijai CNN pasakojo kita liudininkė, Angela O'Boyle (Andžela O'Boil), kurios buto langai atsiveria parado maršrutą.

Viskonsino gubernatorius Tony Eversas (Tonis Eversas) sakė, kad kartu su žmona „šį vakarą meldžiasi už Vokešą ir visus vaikus, šeimas ir bendruomenės narius, paveiktus šio beprasmio akto“.

Užuojautą pareiškė virtinė įstatymų leidėjų, įskaitant abu valstijos senatorius. Demokratė Tammy Baldwin (Tami Boldvin) per „Twitter“ parašė, kad jai šis „šiurpus smurtas... tiesiog širdį draskantis“.

Jos kolega respublikonas Ronas Johnsonas (Ronas Džonsonas) sakė, kad siunčia savo „maldas už kiekvieną nukentėjusįjį“ ir „padėką visiems reaguojantiems teisėsaugos, medicinos darbuotojams ir bendruomenės nariams“.

The post Viskonsine automobilis traiškė kalėdinio parado dalyvius appeared first on LAIKMETIS.