Pasak pranešimo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengi pakeitimai numato, kad nuo gegužės mėnesio nebeliktų homoseksualius vyrus diskriminuojančio klausimo dėl lytinių santykių – visų donorų lygiai būtų klausiama apie nesaugius lytinius santykius.

„Neabejotinai, tai – didžiulis žingsnis į priekį, kurį Lietuva žengia su kitomis Europos Sąjungos ir pasaulio šalimis. Ypač kalbant apie diskriminacinių klausimų, kurie žeidžia homoseksualius vyrus, panaikinimą. Naujoves, kurios eliminuoja šių žmonių diskriminaciją, neseniai atliko Olandija, Ispanija ir kitos šalys“, – sako NKC direktorius Daumantas Gutauskas.

Pasak jo, pagal Europos Sąjungos unifikuotą klausimyną „Transpose“ siūloma klausti, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių per pastaruosius šešis mėnesius, o kraujo davimą atidėti keturiems mėnesiams.

Kaip skelbiama pranešime, toks atidėjimas svarbus, nes ŽIV inkubacinis periodas – keturi mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas.

Dabartinių klausimų, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų – ar jų partneris galėjo turėti lytinių santykių su kitais vyrais, nebeliktų.

ŽIV inkubacinis periodas – keturi mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas

Pranešime nurodoma, kad diskriminacinių klausimų dėl seksualinės orientacijos nebeužduoda Italija, Ispanija, Vengrija, Rusija, Pietų Afrika, Argentina. Jungtinės Amerikos Valstijos nuo 2020 metų balandžio 12 mėnesių ribojimą, t. y. laikotarpį be lytinių santykių norint duoti kraujo, sutrumpino iki trijų mėnesių, apie tokius ketinimus paskelbė ir Australija.

Austrija panaikino ankstesnį visišką draudimą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais ir duodančiais kraujo, pakeisdama į 12 mėnesių abstinencijos laikotarpį. 

Pakeitimai laukia ir donorų, kurie pasidarė tatuiruotes. Siūloma taikyti trumpesnį – keturių mėnesių – terminą norintiems paaukoti kraujo po tatuiruotės atlikimo. Dabar tokiais atvejais donaciją siūloma atidėti pusmečiui. Nacionalinio kraujo centro medikai galės apsispręsti, ar taikyti trumpesnį terminą, įvertinę, kur buvo atlikta tatuiruotė – sertifikuotame salone, namuose ar kitur, kur yra didesnė rizika užsikrėsti. 

Naujovės laukia ir užsienyje buvusių kraujo donorų, siekiant tiksliau įvertinti įvairių virusų plitimo tikimybę ir užkirsti kelią jų plitimui, nes jie paprastai yra gyvybingi 4–6 mėnesius. Nustačius rizikas, kraujo donacija bus nukeliama saugant recipientus nuo galimo užkrato. 

Vietoje abstraktaus klausimo donorui, ar gyvenate užsienyje, kur ir kiek, bus klausiama konkrečiai – ar ketverių metų laikotarpiu gyvenote užsienyje ilgiau nei pusmetį, jei taip, tai kur. Taip pat bus klausiama, ar buvote išvykę į užsienį per pastaruosius pusę metų, o dabartinio klausimo, ar buvote išvykę į užsienį, nebeliks. 

Nacionalinis kraujo centras tikisi, kad šios naujovės leis pritraukti daugiau žmonių, norinčių tapti kraujo donorais ir prisidėti gelbstint žmonių gyvybes, šalies gydymo įstaigose kartais pritrūksta visų grupių kraujo. 

Pranešama, kad šie pakeitimai buvo rengiami bendradarbiaujant su Santaros ir Kauno klinikų kraujo centrais.

NKC duomenimis, kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo, o per 2020 metus iš viso buvo daugiau nei 62 tūkst. donacijų, kuomet surinkta daugiau kaip 28 tūkst. litrų kraujo. Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima suteikti pagalbą trims pacientams. 

Kraujo donorais gali būti sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų, sveriantys ne mažiau kaip 50 kilogramų. Negalima būti donoru sergant cukrinius debetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis ligomis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis ir t. t.

The post SAM parengtuose pakeitimuose - siūlymai leisti homoseksualiems asmenims duoti kraujo appeared first on LAIKMETIS.

„Dievas mane tikrai palaimino! Šiandien sukanka trisdešimt metų, kai gyvenu su ŽIV, todėl ši žinia man sukėlė didžiulį atgarsį. Dėkoju Viešpačiui už tai, kad mane saugojo, teikė jėgų ir vedė 62- ejus metus, bet ypač pastaruosius trisdešimt metų“, - rašė Johnsonas keliose „Tviterio“ žinutėse.

Per visa tai išmokau pasitikėti Jėzumi, išmokau pasitikėti Dievu!

Kai 1991 m. lapkričio 7 d. Johnsonas paskelbė apie pasitraukimą, jis buvo viena didžiausių NBA žvaigždžių. Džonsonui ŽIV diagnozė buvo nustatyta tuo metu, kai ši liga dar buvo išsamiai nesuprantama, o apie užsikrėtimo ja ir jos plitimo būdus buvo atlikta nedaug tyrimų.

Pasitraukęs iš sporto, 1991 m. E. Johnsonas įsteigė „Magic Johnson“ fondą, kad informuotų visuomenę apie ŽIV ir AIDS. Kaip teigiama fondo interneto svetainėje, fondas „kuria programas ir remia bendruomenines organizacijas, kurios tenkina etniškai įvairių miesto bendruomenių švietimo, sveikatos ir socialinius poreikius“.

Johnsonas yra Vakarų Andželo Dievo Kristaus bažnyčios Los Andžele narys. 2019 m. jis pasitraukė iš „Lakers“ prezidento pareigų, kad kartu su žmona galėtų atsidėti tarnystei savo bažnyčios bendruomenėje.

„Tikra palaima, kai žinai, kokia kryptimi eini... Man tai toks pokytis, nes dabar, kai einu kalbėti korporacijoms, pradedu tai šlovindamas Viešpatį“, - teigė Johnsonas.

The post NBA legenda Magicas Johnsonas: dėkoju Dievui, kad mane saugo appeared first on LAIKMETIS.

Tarp asmenų, kuriems skirta antivirusinė terapija (ART), vyrų yra beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1071 ir 358.

Pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai – 42,8 proc. – pernai antiretrovirusiniais vaistais gydytų asmenų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu.

ULAC medikų metinės ataskaitos duomenimis, 12,7 proc. (181) pacientų gydymas praėjusių metų pabaigoje nebuvo tęsiamas dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl to, kad pacientai nesilankė gydymo įstaigose (94). 30 gydytų asmenų mirė dėl įvairių priežasčių.
 
Pasak pranešimo, ŽIV ligos gydymas yra nemokamas visiems sergantiesiems ir skiriamas visiems pacientams, kai tik diagnozuojama ŽIV infekcija, t. y. gydymas neatidėliojamas, kaip buvo daroma anksčiau atsižvelgiant į imuniteto kriterijus.

Pažymima, kad toks ŽIV ligos gydymo algoritmas laikomas ŽIV prevencijos dalimi, nes žmonės, kurie taisyklingai vartoja gydytojo paskirtus antivirusinius vaistus, praktiškai neplatina ŽIV infekcijos – vartojant antiretrovirusinius vaistus tikimybė užkrėsti ŽIV savo lytinį partnerį sumažėja iki 96 procentais.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai nustatyti 139 nauji ŽIV atvejai. Iš viso Lietuvoje iki šių metų registruoti 3462 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma vyrai, užsikrėtę ŽIV infekcija vartodami švirkščiamuosius narkotikus.

ŽIV ligos gydymas nesunaikina viruso organizme, bet slopina viruso dauginimąsi bei ligos progresavimą į AIDS (paskutinę ŽIV ligos stadiją).

The post Pernai Lietuvoje gydyti beveik pusantro tūkstančio užsikrėtusiųjų ŽIV – ULAC appeared first on LAIKMETIS.