Aplinkos ministerijos teigimu, įsteigti Germanto regioninį parką pasiūlė vietos gyventojų atstovai, o Telšių rajono savivaldybės taryba šiai iniciatyvai pritarė dar 2022 metų spalį.

Naujos saugomos teritorijos pagrindu taptų Germanto kraštovaizdžio draustinis – vienas patraukliausių objektų Žemaitijoje. Tai vienas pirmųjų draustinių Lietuvoje, įsteigtas prieš beveik 60 metų siekiant išsaugoti vidurio Žemaitijos aukštumoms būdingą kraštovaizdį su ežerų kompleksu. 

Anot Aplinkos ministerijos, preliminariai naujasis parkas apimtų esamus Germanto kraštovaizdžio, Buožėnų ir Vilkaičių geomorfologinius draustinius. Į šią teritoriją taip pat patektų dalis itin vertingų gamtinių teritorijų, Europos Bendrijos svarbos buveinių, vertingų miškų, kurie yra už minėtų draustinių ribų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, siūlomoje steigti teritorijoje yra apie 190 sodybų

Į siūlomą Germanto regioninio parko teritoriją ketinama įtraukti ir Gelžio ežerą, Kantaučių apylinkes.

Planuojama, kad naujos saugomos teritorijos plotas siektų iki 10,5 tūkst. hektaro. Tikslus plotas ir konkrečios ribos paaiškėtų planavimo metu.

Aplinkos ministerijos duomenimis, siūlomoje steigti teritorijoje yra apie 190 sodybų, į ją patenka ir keturi draustiniai su maždaug 50 sodybų.

„Savivaldybės administracijos darbuotojai ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos direktorius vyko pas gyventojus ir tiesiogiai informavo apie planus steigti regioninį parką“, – nurodoma Vyriausybei pateiktuose dokumentuose.

Į regioninio parko teritoriją pateksiančios žemės savininkams žadama išmokėti kompensacijas už nuostolius, patirtus dėl ūkinės veiklos apribojimų. Kai kuriais atvejais gali būti siūloma privačią žemę išpirkti.

Lietuvoje iš viso yra 30 regioninių parkų ir penki nacionaliniai parkai. Bendrai saugomos teritorijos užima 18,3 proc. viso šalies ploto.

The post Vyriausybė spręs dėl naujo regioninio parko steigimo appeared first on LAIKMETIS.

Knyga remiasi nuodugniais penkis metus trukusiais autoriaus tyrinėjimais, kurie buvo apvainikuoti daktaro disertacija Krokuvos šv. Jono Pauliaus II universitete. Krokuvoje Księgarnia akademicka leidyklos išleista knyga „Ekonomiczne podstawy funkcjonowania kościołów parafialnych w diecezji żmudzkiej (telszewskiej) w latach 1795-1844“ papildė istorinių veikalų seriją Historia hereditas Ecclesia.

Istorikas dr. Jan Bulak šiai temai medžiagą rinko Lenkijos (Biblioteka Jagiellońska), Ukrainos (Archiv Żytomirskoj Obłasti), Rusijos (Rossijskij Gosudarstwiennyj Istoriczeskij Archiw) ir Lietuvos (Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas; Kauno regioninis valstybės archyvas; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Lietuvos valstybės istorijos archyvas; Vilniaus universiteto biblioteka) archyvuose.

Įžangos žodyje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius rašo: „Žemaičių vyskupija kažkada apėmė nemažą dabartinės Lietuvos teritorijos dalį, todėl buvusi vyskupijos veikla turi didžiulę reikšmę ir šiandienos Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje. Džiugu, kad istorikus domina įvairūs Žemaičių vyskupijos gyvenimo aspektai, tarp kurių yra ir ekonominis parapijų gyvenimas. Sakoma, kad „neatsispyręs į žemę, nepateksi į dangų”. Bažnyčia valdo laikinąsias gėrybes ir jas naudoja Evangelijos skelbimui bei teikia pagalbą žmonėms siekti amžinųjų lobių danguje. Gerbiamo Jan Bulak daktaro disertacija atskleidžia ūkinį to laikmečio Žemaičių vyskupijos parapijų gyvenimą. Tikiuosi, kad praeities ekonominių sąlygų pažinimas padės šiandieninėms parapijoms spręsti ekonominius sunkumus.“

Nepaprastai įdomią publikacijos dalį užima parapijų vizitacijų apžvalga, buitinių bei ūkinių parapijų ir filijų galimybių pristatymas, žemėlapiai, kurie parodo Žemaičių vyskupystės vidinio administracinio bei patronato padalijimo ribas 1795-1844 metais.

Solidi mokslinė studija prisideda prie geresnio Žemaičių vyskupystės istorijos pažinimo ir parodo, kaip kito parapijų ekonominė padėtis dėl trečiojo Abiejų tautų respublikos padalijimo, po kurio Žemaičių vyskupystės teritorija pateko carinės Rusijos valdžion.

The post Telšių vyskupija sulaukė staigmenos iš lenkų istoriko appeared first on LAIKMETIS.

The post Telšių kunigų seminarijoje organizuojama nacionalinė mokslinė konferencija appeared first on LAIKMETIS.

Muziejaus atidarymo juostelę perkirpo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.

Plačiau apie muziejaus atidarymą ir apie ekspozicijos lankymą.

The post Telšiuose - sakralinio meno ekspozicija appeared first on LAIKMETIS.

Katalikų Bažnyčioje yra tradicija kiekvieną nominuotą vyskupą priskirti konkrečiai vyskupijai. Kadangi kai kurie vyskupai atlieka tarnystę Vatikano kongregacijose ar, būdami vyskupai pagalbininkai, yra skiriami kažkada egzistavusių, bet šiuo metu sunykusių vyskupijų tituliniais vyskupais, egzistuoja oficialiai pripažinti titulinių vyskupijų sostai.

2021 m. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, gavęs kunigų tarybos ir Lietuvos vyskupų konferencijos pritarimą kreipėsi į popiežių Pranciškų, prašydamas įsteigti senojoje Varnių katedroje titulinį Medininkų vyskupijos sostą. Vyskupas pateikė Medininkų vyskupijos įsteigimo dokumentus ir įrodė faktą, kad Medininkų vyskupija nustojo egzistavusi, todėl Varniuose gali būti įsteigtas titulinis Medininkų vyskupo sostas.

Kaip žinoma iš istorinių šalinių, 1416 metais Visuotinis Konstancos susirinkimas delegavo Lvovo arkivyskupą Joną ir Vilniaus vyskupą Petrą įsteigti Žemaitijoje vyskupiją ir bažnyčias bei paskirti ten tinkamus ganytojus.

Deleguotieji vyskupai 1417 m. spalio 24 d. iš Naujųjų Trakų parašė raštą, kuriame patvirtino įvykdę patikėtas užduotis: „Mes, Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras, minėto Susirinkimo pasiųsti ir specialiai įgalioti, norėdami reikiamai įvykdyti aukščiau minėtą raštą, šviesiausiojo Lietuvos, Rusijos etc. vado kunigaikščio Aleksandro, kitaip Vytauto Didžiojo, valia ir pritarimu, Dievui padedant, įžengėme į Žemaičių žemę, kurioje minėta gentis elgėsi su mumis garbingai ir humaniškai, ir kaip mums išoriškai atrodė, labai karštai troško šventu krikšto šaltinio vandeniu būti nuplauti.

„Tenai pakrikštijome daug tūkstančių abiejų lyčių žmonių su didžiule daugybe vaikų. Pagaliau, kadangi minėta gentis neturėjo papročio gyventi miestuose, kunigaikštis pradėto švento darbo tęsimui nustatė kaip tinkamą vietovę Varnius, suteikdamas jiems Medininkų vardą. Juose mes fundavome kaip vyskupo katedrą bažnyčią Švenčiausios Trejybės, garbingosios Švč. Dievo Motinos Mergelės Marijos, šventųjų apaštalų Pero ir Pauliaus, taip pat ir garbingojo kankinio Aleksandro garbei. Sykiu su kunigaikščiu ten, Žemaičių žemėje, paskyrėme bažnyčios išlaikymą", - rašoma Telšių vyskupijos pranešime.

Toliau tęsiama: „Be to, minėtas kunigaikštis iš savo turtų pažadėjo kiekvienais metais duoti nustatytą sumą pinigų taip ilgai, kol pati bažnyčia turės lėšų išsilaikymui. Taigi, minėtą vietovę ir taip aprūpintą bažnyčią, šaukdamiesi Kristaus Vardo, visiems laikams pavadinome Medininkų miestu, o bažnyčią – Medininkų katedra“.

Pranešime pasaojama, kad istorija buvo negailestinga įsteigtai Medininkų vyskupijai, nes vietovė nuo 16 amžiaus vidurio imta vadinti Varniais, o vyskupija, pradžioje vadinta Medininkų vyskupija (Mednicensis) vėliau imta vadinti pagal regioną – Mednicensis seu Samogitiae [Samogitiensis]. Oficialiuose Bažnyčios dokumentuose – Ex Actis Consistorii Clementis XI P. M. 1716 metais vyskupija dar vadinama Dioecesis Mednicensis, bet vėliau įsitvirtina Dioecesis Samogitiae [Samogitiensis], kuri nuo 1926 metų nustojo egzistavusi. Istorijoje nerandame duomenų, kad Dioecesis Mednicensis oficialiai būtų pervadinta į Dioecesis Samogitensis, nes sekant Bažnyčios tradicija, vyskupijos pavadinimui visuomet yra parenkamas konkretaus miesto vardas, bet ne regiono.

Kreipdamasis į popiežių Pranciškų Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius taip pažymėjo: „Remdamasis išlikusiais Dioecesis Mednicensis įsteigimo dokumentais ir gavęs Lietuvos vyskupų konferencijos pritarimą bei atsižvelgdamas į seną Bažnyčios paprotį sunykusias vyskupijas atminti įsteigiant titulinius vyskupų sostus, prašau Jūsų Šventenybės įsteigti Dioecesis Mednicensis titulinį vyskupo sostą“.

Telšių vyskupija savo pranešime dėkoja popiežiui Pranciškui už dėmesį Žemaitijai įsteigiant Varniuose titulinį Medininkų vyskupo sostą ir laukia pirmojo paskyrimo tituliniu Medininkų vyskupu.

The post Popiežius Varniuose įsteigė titulinį Medininkų vyskupo sostą appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau yra ir kitoks - „pareikalautasis gailestingumas“. Reiškinys, kurio, būdamas sunkume, bėdoje, negalioje, persekiojančiose ydose, reikalauji, neretai nieko pats nenorėdamas keisti, nenorėdamas šauktis Dievo pagalbos, atsiverti Jam, nei Jo susitikti, nei apskritai sąmoningai pripažindamas, kad esi bėdoje. O tikrai esi. Sąžinė tarsi bando pasakyti, kad negerai, todėl lyg ir gailestingumo šauksmas teisingas, tačiau nepripažinęs, kad pats, be Dievo, nieko negali, – pradedi gailestingumo ne maldauti, o reikalauti.

Dar blogesnis derinys, kai propaguoji akiplėšiškai blogas praktikas ir reikalauji, kad Tau visi būtų ir gailestingi, ir dar aktyviai propaguoji šių praktikų įteisinimą. Tampi jų uolus ambasadorius.

Tendencijos Lietuvoje labai nerimastingos šia prasme. Blogiausia, kad į tuos žaidimus ir paantrinimus jučiomis ar nejučiomis įsitraukiame mes patys.

Prieš kelias dienas sukėlė nerimą vienas tikrai išsilavinęs ir įtaigus Lietuvos brolijos narys (iš Gailestingumo ir šalies sostinės) „krikščioniškame elektroniniame njūspeiperyje nupliekęs ir „galutinai demaskavęs“ kitą brolijos narį (iš Žemaitijos). O nupliekė nepelnytai ir, deja, pasalūniškai. Tiesioginiame eteryje nesidrovėdamas paleido žinią, kad brolijos vadovas jau anksčiau uždraudė šiam žemaičiui kažkur dalyvauti. Drąsiai atversdamas kortas visiems. Kaip čia su meile artimam? O juk jei žemaitis brolijos narys daro ne taip, tai Tu jį, savo brolį, sudrausk taip kaip pridera – prie keturių akių. Tik kažin ar žemaitį reikia apskritai barti. Tose nuostabiose, rytais paslaptinguose ūkuose paskendusiose, žemėse dar labai daug tikrosios gyvybės ir blaivios nuovokos. Žemaitija, apskritai, kaip galinčia kažką į gera pakeisti Tėvynėje, jau seniai įsitikinau.

Žemaitija, apskritai, kaip galinčia kažką į gera pakeisti Tėvynėje, jau seniai įsitikinau.

Tiesa, pasisakydamas pašnekovas dar ragina visus krikščionius atsiriboti ir nemarširuoti. Labai madinga dabar nuo visko atsiriboti. Lai projektėliai vyksta, o mes privalome ramiai pasėdėti. Pageidautina - „ant nusiraminimo kėdutės“. Rankytes, kaip darželinukai, susidedame ant keliukų ir tyliai, ramiai sėdime. Nes juk nieko neišmanome. O, va, dėdės ir tetos geriau žino. Juk gero nori. Leiskime viskam įvykti. Ir, šiukštu, privalome jokiais būdais netriukšmauti!

Na, sakyčiau, su tais susirūpinusiu veidu teikiamais paraginimais reikėtų būti gerokai santūresniems.

Beje, atsiribojantysis tekstą, kaip ir pridera, pagardina labai moderniomis, nomenklatūrinėmis tapusiomis klišėmis – pasikartojančiu frazių apie neapykantos kalbą bei smurtą kaišiojimu ir įpynimu. Čia pat neatsargiai girdamas labai gudrų politikų pseudo atsitraukimo planą (laikinos strategijos dalis), suprasdamas ar ne - netiesiogiai propaguoja Stambulo konferencijos ir kitas mainstrymines idėjas. Tekste didžiai lenkdamasis džiaugiasi sumaniais valdžios žmonėmis. Tokia real politik - judant sutartos suvalstybintos katalikiškos pozicijos link.

Atsimenate Oskarą laimėjusį 1986 metų filmą „Misija“, žinomą ne tik dėl savo siužeto, bet ir dėl Ennio Moriccone (Enijaus Morikonės) muzikos? Ten tėvas Gabrielius kovoja prieš brutalią realpolitik jėgą maldos keliu, bet atsivertėlis Rodrigo už Ttikėjimą kovoja ginklu. Žūsta abu. Tačiau abu jie daug labiau gyvesni už tuos XVIII amžiaus real politik veikėjus.

Reikalavimai ir gailestingumas niekaip nedera.

Dabar labai madinga reikalauti gailestingumo, juo manipuliuoti, kristi apimtiems apsimestinės bejėgystės, reikalauti „neteisti kitų“ (kas būtų visiškai teisinga, jei tai nebūtų reikalavimas pateisinti blogas praktikas), o kartais šiuo „pareikalautu gailestingumu“ tiesiog daužoma kitaip manantiems per galvą.

Ir visgi vertėtų apmąstyti apie tai kaip Šventoji Faustina matė Dievo gailestingumą.

Sesuo Faustina kviečia besąlygiškam pasitikėjimui Dievo gailestingumu. Reikalavimai ir gailestingumas niekaip nedera.

The post Prof. dr. Andrius Macas. Neteologiškai - „Dievo gailestingumas” ir „pareikalautasis gailestingumas” appeared first on LAIKMETIS.