WEF teigia, kad per pastaruosius 15 metų stebimas demokratijos nuosmukis visame pasaulyje, o kad apsaugotų ir skleistų laisvę, lyderiaujančios demokratijos turi sustiprinti savo ekonomikas ir saugoti laisves. 

Taip pat teigiama, kad mažai anglies sunaudojančių ekonomikų kūrimo pastangų ignoravimas padidintų, o ne sumažintų ekonominius pavojus. Kompanijos pakartotinai raginamos stabdyti investicijas į iškastinį kurą. Rusijos invazija Ukrainoje atnaujino dėmesį šiai ekonominei silpnybei. 

WEF siūlo skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius branginant visas alternatyvas tiek, kad jos tiesiog iškristų iš rinkos. 

Pirmiausia, lyderiaujančios demokratijos turi liautis palaikiusios per mažą iškastinio kuro kainą, kuri yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis įvykti perėjimui prie švarios energijos. Šis per mažų kainų palaikymas, susijęs su anglies, dujų ir naftos gavyba, vien 2020 metais sudarė 5,9 trilijardų ekonominę žalą

„Pirmiausia, lyderiaujančios demokratijos turi liautis palaikiusios per mažą iškastinio kuro kainą (end the underpricing of fossil fuels), kuri yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis įvykti perėjimui prie švarios energijos. Šis per mažų kainų palaikymas, susijęs su anglies, dujų ir naftos gavyba, vien 2020 metais sudarė 5,9 trilijardų ekonominę žalą. Beveik ketvirtis šios sumos teko 48 didesnėms ar mažesnėms demokratijoms. Lyderiaujančios G20 demokratijos turėtų kolektyviai įsipareigoti išnaikinti palankias mokestines sąlygas iškastiniam kurui. Jos taip pat turėtų įvesti efektyvesnį iškastinio kuro apmokestinimą, kuris apimtų ir lokalią oro taršą, ir poveikį globaliniam atšilimui, ir kitą ekonominę žalą“, - rašo WEF. 

Išplatintame dokumente teigiama, kad reikalavimų laikymasis turėtų būti įtvirtintas prievarta. 

Taip pat siūloma, kad produkcijai, kurios gamyboje panaudojama daug anglies, būtų taikomi papildomi importo muitai, taip mažinant nesąžiningos konkurencijos riziką vietos verslams ir atgrasant kompanijas nuo persikėlimo į užsienį siekiant mokesčių išvengimo. 

Galiausiai teigiama, kad demokratijos turi priversti (force) kitų nedemokratinių šalių ekonomikas kovoti su iškastinio kuro kainų mažinimu (underpricing), ypač turint galvoje, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra viešai įsipareigojęs iškastinio kuro išnaikinimui. 

Daroma išvada, kad „atidėliodamos perėjimą prie švarios energetikos lyderiaujančios demokratijos tik daro savo ekonomikas labiau pažeidžiamas priklausomybės nuo iškastinio kuro, [o] perėjimas prie žaliosios energetikos yra gerai ne tik klimatui, tačiau ir pačių demokratijų išsaugojimui.“

The post Pasaulio ekonomikos forumas: dujų kainos privalo kilti, kad išsaugotume demokratiją appeared first on LAIKMETIS.

EP Prancūzijos rytuose esančiame Strasbūro mieste atsisakė atmesti Prancūzijos ir Vokietijos remtą priemonę.

278 EP nariai balsavo už rezoliuciją, siūlančią nepritarti EK pasiūlymui, 328 – prieš, o 33 europarlamentarai susilaikė. 

EK laikosi pozicijos, kad vykdant „žaliąją“ pertvarką svarbų vaidmenį atliks privačios investicijos į dujų ir branduolinę veiklą, todėl ji pasiūlė kai kurią su gamtinėmis dujomis ir branduoline energija susijusią veiklą laikyti pereinamąja veikla, padedančia švelninti klimato kaitą.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala, kurio šalis ką tik pusmečiui iš Prancūzijos perėmė vadovavimą ES, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad EP balsavimo rezultatas yra „puikios naujienos“ Europai.

„Sudaromos sąlygos siekti energetinio savarankiškumo, absoliučiai būtino mūsų ateičiai“, – sakė jis.

„Žalioji“ etiketė, oficialia ES kalba vadinama „taksonomija“, dujoms ir branduolinei energijai yra vienintelė galimybė tam tikroms ES šalims pasiekti savo tikslus dėl klimato, prieš balsavimą įspėjo jis.

Nedidelė, bet įtakinga šalių narių ir aktyvistų grupė labai stengėsi įtikinti europarlamentarus atmesti EK pasiūlymą.

Gamtinių dujų kritikai pažymi, kad taip visų pirma reikėjo padaryti dėl karo Ukrainoje ir kad investicijų į šią sritį skatinimas tik didins priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos.

Švedų aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „šis veidmainiavimas stulbina“ ir kad EP sprendimas „didina mūsų priklausomybę nuo kuro iš Rusijos“

Aplinkosaugos grupės „Greenpeace“ aktyvistė Ariadna Rodrigo sakė, kad su šiuo sprendimu bus „kovojama teismuose“.

Švedų aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „šis veidmainiavimas stulbina“ ir kad EP sprendimas „didina mūsų priklausomybę nuo kuro iš Rusijos“.

Tuo metu branduolinės energijos kritikai atkreipia dėmesį į nelaimingų atsitikimų ir branduolinių atliekų keliamą pavojų ir tvirtina, kad geriausias kelias į priekį yra saulės ir vėjo energija.

Tačiau EK, spaudžiama daug branduolinės energijos naudojančios Prancūzijos ir nuo gamtinių dujų priklausančios Vokietijos, įrodinėja, kad ir branduolinė energija, ir dujos turi suvaidinti tam tikrą vaidmenį kaip švaresni energijos šaltiniai pereinant prie klimato atžvilgiu neutralios ateities.

ES tikisi, kad dujų ir branduolinės energijos prilyginimas „žaliesiems“ ištekliams nukreips daug privataus kapitalo į veiklą, padedančią siekti tikslų dėl klimato.

The post Toliau auga priklausomybė nuo Rusijos? EP sutiko prilyginti dujas ir branduolinę energiją „žaliesiems“ ištekliams appeared first on LAIKMETIS.

Atsiliepdama į popiežiaus Pranciškaus raginimą tausoti aplinką, Vilniaus arkivyskupija siekia, kad kuo daugiau Vilniaus arkivyskupijos objektų naudotų atsinaujinančią energiją.

Projektas „Ekologinis atsivertimas“, įgyvendinamas Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos, apima 24 Vilniaus arkivyskupijai priklausančius objektus.

Pigesne ir labiau aplinką tausojančia energija jau naudojasi Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir jo programos „Kultūrų namai“, Motinos ir vaiko namai, Socialinis centras „Betanija“, Laikinieji namai.

Žaliąja energija aprūpinama Vilniaus katedra ir jos varpinė, visą parą atvira Dievo Gailestingumo šventovė, Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Vilniaus Visų Šventųjų ir Trinapolio bažnyčios, Pabradės Šeimos karalienės bažnyčia.

Saulės energijos privalumais džiaugiasi vaikų darželio „Mažutėliams“ lankytojai, Šv. Juozapo mokyklos mokiniai, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos seminaristai.

Bažnytinio paveldo muziejus, Gaveikėnų ir Trinapolio rekolekcijų namai, Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas, Vilniaus arkivyskupijos kurija – visi šie Vilniaus arkivyskupijos pastatai nuo balandžio jau aprūpinami elektra iš nutolusių saulės elektrinių, įrengtų Lazdijų rajone, Grikapalyje.

Popiežius Pranciškus dažnai kalba apie rūpinimąsi aplinka ir šiai temai yra skyręs encikliką „Laudato Si‘ – apie rūpinimąsi bendraisiais namais“. Joje jis kviečia kiekvieną žmogų, organizaciją, valstybę, keisti savo elgesį taip, kad vis labiau taptume kūrinijos saugotojai ir rūpintumėmės savo bendraisiais namais. Enciklikoje popiežius ragina kuo plačiau vartoti atsinaujinančią energiją, taip mažinant žalingą poveikį aplinkai.

VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, atsakinga už vyskupijos ūkinius klausimus, buvo pateikusi paraišką pagal Klimato kaitos programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams.“

2021 m. pasirašyta projekto finansavimo klimato kaitos programos lėšomis teikiant subsidiją sutartis, pagal kurią projektui „Ekologinis atsivertimas“ suteikta subsidija – 578.371,20 Eur ir sutelkiama 144.592,80 Eur nuosavų lėšų.

2021 m. liepos mėnesį Ekonomo tarnyba įsigijo iš UAB „SolarBank“ geografiškai nuo elektros energijos vartojimo vietos nutolusį saulės šviesos elektros energijos gamybos įrenginį su aptarnavimu bei priežiūra.

The post Dalis Vilniaus arkivyskupijos pastatų jau aprūpinami saulės energija appeared first on LAIKMETIS.