Šiuos klausimus bei apmokėjimą už tokius testus pirmadienį turėtų aptarti Vyriausybės nariai. Ekonomikos ministrė teigia, kad bent dalis testų galimybių pasui turėtų būti apmokami valstybės.

„Iš esmės dėl testų mes šiandien ir tarsimės, nes yra du keliai, aš tikiuosi, kad abiem mes ir eisime – tai yra, galimybė testuotis vaistinėse ir antras dalykas, galimybė savivaldybėms organizuoti testavimo apimtis“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, Vyriausybė girdi savivaldybių perspėjimus, jog didinti testavimo apimtis gali būti sudėtinga dėl ribotų žmogiškųjų resursų, ypač siekiant tolesnio švietimo sektoriaus atvėrimo.

„Gali būti, kad iš esmės Vyriausybė turi nuspręsti, ar su šitais ribotais resursais startuoti, ar laukti, kol išspręsime tuos ribotus resursus. Mano pasiūlymas bus startuoti kad ir su mažesniais resursais, bet startuoti su šiuo galimybių pasu“, – kalbėjo ministrė.

Kalbėdama apie šio profilaktinio testavimo apmokėjimą, ministrė sakė negalinti pasakyti, koks sprendimas bus priimtas, bet sakė siekianti, kad bent dalį testų apmokėtų valstybė.

„Bent dalį tikrai turėtų apmokėti valstybė ir šiandien dėl to tarsimės“, – sakė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, dalį testavimo naštos prisiimti galėtų ir renginiai, kuriems vykti sąlygas sudarytų galimybių pasas.

„Tikslas yra, kad testas būtų įtrauktas, informacija apie testą būtų įtraukta, kad valstybė prisiimtų atsakomybę ir bent kažkokią dalį tų testų apmokėtų“, – sakė ji.

Ministrės teigimu, galimybių pasą tikimasi įgyvendinti vos tik bus išspręsti techniniai klausimai. Jis turėtų atsirasti prieš vieningą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius LRT pabrėžė, jog žaliasis sertifikatas savaime suteiks tik vieningą informaciją, palengvindamas duomenų apsikeitimą ir imuniteto ar neigiamo testo fakto patvirtinimą, bet pats savaime jokių privilegijų nesuteiks.

„Kalbant apie žaliąjį sertifikatą, jis nesuteikia jokių privilegijų – jo vienintelė funkcija yra pranešti informaciją, kad jūs nesate COVID-19 nešiotojas, atvykstantis į šalį“, – sakė Europos Komisijos narys.

Tai, kaip vertinti žaliojo sertifikato duomenis ir kokius reikalavimus nustatyti, pasak jo, spręs kiekviena šalis.

„Toliau kiekviena šalis narė spręs su ta informacija kaip elgtis ir ar žmogus privalės karantinuotis, ar ne, kiek dienų, galbūt daryti pakartotinį testą ir panašiai. Šiuo atveju tai yra tik informacija vienoje vietoje patogi, kad nebūtų sudaryta kliūčių keliauti. Jokių papildomų privilegijų nėra numatyta“, – akcentavo V. Sinkevičius.

Pasak jo, žaliasis sertifikatas turėtų pradėti veikti birželio viduryje.

The post Vyriausybėje toliau svarstomas galimybių pasas appeared first on LAIKMETIS.

„Žaliasis pasas“. Europos Komisija pranešė šį mėnesį pasiūlysianti Europos Sąjungai taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems nuo koronaviruso. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, ši sistema turėtų apimti tiek pažymą apie pasiskiepijimą, tiek COVID-19 testo rezultatus ir leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų.

Prezidento vizitas. Prezidentas Gitanas Nausėda aplankė Kauno ledo rūmuose įrengtą vakcinavimo centrą, kurio pajėgumai gali siekti iki 8 tūkst. gyventojų per dieną, ir pavadino jį pavyzdžiu visoms Lietuvos savivaldybėms. Ten jis surengė spaudos konferenciją:

* G. Nausėda sakė esąs pasirengęs pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, atėjus jo eilei, taip siekdamas išsklaidyti gyventojų abejones dėl šios vakcinos;

* Prezidentas paragino Vyriausybę vykdyti aktyvesnę informavimo kampaniją apie skiepijimą;

* G. Nausėda atmetė konservatorių raginimus užleisti vietą Europos Vadovų Taryboje premjerei Ingridai Šimonytei ir pareiškė, kad Vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, užuot eskalavus šią temą. 

* Vertindamas diskusijas apie Stambulo konvencijos ratifikavimą, prezidentas pareiškė, jog Lietuvoje kitaip manantieji yra užsipuolami ir įžeidinėjami, ir sakė esąs kritikos sulaukusio kunigo Algirdo Toliato pusėje. 

 Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 243 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Ligoninėse gydoma 970 COVID-19 pacientų, iš jų 82 – reanimacijoje. Naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodiklis siekia 251. Latvijoje šis rodiklis siekia 497, Estijoje – 1035. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė, jog COVID-19 situacija neleidžia svarstyti karantino švelninimo. 

* Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog „AstraZeneca“ maždaug ketvirtadaliu sumažino per artimiausią pusmetį Lietuvai planuojamos pristatyti vakcinos kiekį.

* Ganos prezidentas Nana Akufo-Addo tapo pirmuoju pasaulyje žmogumi, paskiepytu pagal „Covax“ programą, skirtą vakcinomis aprūpinti skurdžiausias šalis. 76-erių prezidentas teigė pasiskiepijęs, kad parodytų pavyzdį šalies gyventojams.

* Pasaulio prekybos organizacija (PPO) sulaukė Indijos, Pietų Afrikos Respublikos bei kitų šalių raginimų panaikinti intelektinės nuosavybės teises į vakcinų nuo COVID-19 formules. PPO iškels šį klausimą pirmadienį ir antradienį, per generalinės tarybos posėdį. Nuosavybės panaikinimui smarkiai prieštarauja farmacijos milžinės ir šalys, kuriose jos įsikūrusios.

* Koronaviruso smarkiai paveikta Čekija kreipėsi į Rusiją dėl „Sputnik V“ vakcinos bei žada svarstyti kiniškų vakcinų įsigijimą. Šiuo metu Čekija pirmauja pasaulyje pagal naujų užsikrėtimų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų per pastarųjų 14 dienų, o pagal mirtingumą nusileidžia tik kaimyninei Slovakijai.

Mažesnis kritimas. Statistikos departamentas pranešė, kad 2020-aisias Lietuvos ekonomika smuko 0,8 proc.. Jis patikslino ankstesnį vertinimą, jog smukimas siekė 1,3 proc. Lietuvos ekonomika pernai buvo viena mažiausiai pandemijos paveiktų ekonomikų Europos Sąjungoje.

Čaplinsko atleidimas. Pasibaigus nedarbingumui, iš darbo atleistas ilgametis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas. Sprendimą dėl jo atleidimo ankstesnis sveikatos apsaugos Aurelijus Veryga priėmė dar lapkričio 5 dieną, naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paliko jį galioti. 

Sankcijos dėl Navalno. Europos Sąjungos šalys patvirtino sankcijas keturiems aukšto rango Rusijos teisėsaugos pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimu.

Trumpo kalba. Donaldas Trumpas Floridoje vykusiame konservatorių politiniame renginyje pasakė savo pirmąją kalbą po kadencijos pabaigos. Jis teigė svarstąs galimybę 2024 metais vėl siekti prezidento posto. „Grumiamės dėl dabartinės Amerikos išlikimo, – sakė jis. – Tai baisi, baisi, skausminga kova.“ D. Trumpas žadėjo aktyviai veikti respublikonų partijoje ir paneigė kurį laiką sklandžiusias kalbas, kad jis gali steigti naują politinę partiją.

„Auksiniai gaubliai“. Holivudo apdovanojimų sezoną pradėjo „Auksinių gaublių“ apdovanojimo ceremonija, šiemet dėl pandemijos vykusi virtualiai. Pagrindinį prizą laimėjo JAV juosta „Klajoklių žemė“ (Nomadland). Jos režisierė Chloe Zhao tapo pirmąja režisiere moterimi laimėjusia šį prizą. Ch. Zhao taip pat atiteko geriausio režisieriaus „Auksinis gaublys“.

Vizitas Sakartvele. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis atvyko į Sakartvelą ir paragino politinius veikėjus dialogu spręsti kilusią krizę. Įtampa šalyje kilo, kai policija areštavo opozicijos lyderį Nikanorą Meliją. „Sakartvelas turi visas galimybes išspręsti dabartinę politinę krizę tarp valdžios ir opozicijos, o Europos Sąjunga yra pasirengusi suteikti jam pagalbą“, – po susitikimo su šalies prezidente Salome Zurabišvili sakė Ch. Michelis.

The post Svarbiausi kovo 1-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.