Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

RKI 2020 m. išreiškė susirūpinimą, kad Vokietijos visuomenės uždarymas namuose gali lemti didesnį vaikų mirtingumą ir kitus neigiamus padarinius. RKI ekspertai taip pat nepritarė FFP2 veido kaukių įvedimui, teigdami, kad trūksta duomenų, pagrindžiančių tokią priemonę.

"Būtų prasminga aktyviai komunikuoti, kad būtų aišku, kodėl RKI nerekomenduoja šios priemonės", - pažymima protokole dėl FFP2 kaukių taisyklių įgyvendinimo. Agentūra protokole netgi pažymi, kad ji būtų pranešusi visuomenei, jog nepalaiko FFP2 kaukių reguliavimo, tačiau pastebėtina, kad agentūra to niekada nepadarė, nepaisant protestų prieš privalomas kaukes ir kitas griežtas priemones.

2 500 puslapių dokumentuose taip pat yra ištrauka, kurioje pažymima, kad ekspertai įspėjo, jog uždarymas gali "padaryti daugiau žalos nei naudos", ekspertams nurodant epideminius „lokdaunus" Afrikoje ir ten pastebėtus neigiamus rezultatus.

Dokumentai atskleidė, kad Vokietijos politikai, priešingai ekspertų nuomonei, dramatizavo situaciją. Tai buvo daroma siekiant įgyvendinti prievartos priemones ir apriboti pagrindines teises. Dabar raginama paviešinti likusią dokumentų dalį, nes vis dar redaguojama daugiau nei tūkstantis ištraukų, kurios sudaro trečdalį viso teksto, datuojamo "krizių padalinio" posėdžių, vykusių nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. balandžio, užrašais.

Dokumentų paviešinimas sukėlė šoką Vokietijoje ir paskatino net kairiąsias partijas, pavyzdžiui, žaliuosius, paraginti "visapusiškai peržiūrėti" vykdytą koronaviruso politiką. Kitos partijos, pavyzdžiui, Alternatyva Vokietijai (AfD), ragina imtis aktyvesnių veiksmų, įskaitant komisijos tyrimą.

Dokumentų paviešinimas sukėlė šoką Vokietijoje ir paskatino net kairiąsias partijas, pavyzdžiui, žaliuosius, paraginti "visapusiškai peržiūrėti" vykdytą koronaviruso politiką

Politikai ragina RKI panaikinti redakcinius įrašus ir viešai paskelbti visas išvadas, be to, laukia tolesni teismo procesai. Tuo tarpu diskusijos ir toliau verda, o žyma #RKIFiles portale X jau sukūrė 45 000 pranešimų.

Vos poros pranešimų pavyzdys rodo, kad daugelis vokiečių vis dar jaučia pyktį dėl vykdytos koronaviruso politikos.

"Bavarijos žemės valdžia iki 2022 m. pavasario kankino vaikus su kaukėmis - net kūno kultūros pamokose. Ne todėl, kad tam buvo mokslinių įrodymų, o todėl, kad Markusui Söderiui patiko koronaviruso griežtojo šalininko vaidmuo. #RKIFiles", - rašė vienas X vartotojas.

"Gerai, kad RKI protokolai įtraukti į platesnę diskusiją! Tačiau negali būti tokio dalyko kaip pigus atleidimas. Dėl koronaviruso 2/3 vokiečių tapo ypač agresyvūs prieš 1/3 nesutikusių su ribojimais. Antrankiai turi būti uždėti nusikaltėliams".

Virusologas reaguoja į pranešimą

Virusologas Klausas Stöhras, kadaise buvęs PSO pandemijos komisaras, sakė, kad atskleisti protokolai dar kartą rodo, jog "rizikos vertinimas nebuvo pagrįstas duomenimis". Pasak Stöhro, "plaukai jam šiaušėsi, kai buvo kalbama apie (Vokietijos) pandemijos planą".

Stöhr'as taip pat komentavo tai, kad RKI protokolai atskleidė, jog ekspertai sakė vyriausybei, kad yra nedaug duomenų, pagrindžiančių platų kaukės pritaikymą visuomenei.

"O tai, kad tai, kas buvo žinoma apie FFP2 kaukes, buvo visiškai ignoruojama, buvo "daug daugiau duomenų, kur buvo matyti, kad darbas nebuvo pagrįstas įrodymais", - sakė jis.

Kaip kitus pavyzdžius mokslininkas nurodė "komendanto valandą, sienų uždarymą, 2G/3G (teritorijos, apribotos pagal skiepijimo statusą) ir šalutinį uždarymo poveikį". Stöhr pažymėjo, kad "visa tai yra dalykai, kurie buvo žinomi - įskaitant tai, kad vakcinos negalėjo sustabdyti viruso plitimo". Jis sakė, kad vakcinos negalėjo sustabdyti pandemijos, ir "nuo pat pradžių buvo aišku, kad vakcina to padaryti negali".

Dabar jis ragina sudaryti komisiją arba atlikti peržiūrą, kad ateityje būtų išvengta klaidų, kurias padarė vyriausybė Covid-19 laikais.

Virusologas Hendrikas Streeckas, kuris buvo paskirtas į RKI ekspertų tarybą, taip pat pareiškė: "Esu labai nustebęs, kad buvo užtušuoti ištisi puslapiai, pavyzdžiui, apie skiepus", - sakė jis laikraščiui "Welt". "Ir man įdomu, kas ten parašyta, kodėl visuomenė neturėtų to matyti".

Lauterbachą apima panika?

Federalinis sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas (SPD) su siaubu reagavo į ataskaitoje pateiktas išvadas. Būdamas federaliniu sveikatos apsaugos ministru didelę pandemijos dalį, jis dažnai tapdavo pagrindiniu kritikos taikiniu tų, kurie nepritaria Vokietijos Covid-19 politikai.

"Informacija yra gerai, bet neturime leisti, kad socialinėje žiniasklaidoje atsirastų sąmokslo teorijų dėl užsienio vyriausybių kišimosi", - rašė jis X platformoje. Kodėl jis minėjo "užsienio vyriausybes", liko neaišku, tačiau kairiųjų pažiūrų politikai, užspeisti į kampą, dažnai griebiasi teiginių apie "užsienio kišimąsi" ir "Rusiją".

Nepaisant raginimų peržiūrėti politiką, Lauterbachas desperatiškai siekia išvengti tokio rezultato ir taip pat atvirai atmeta komisijos sudarymą, kaip ragina AfD ir BSW partijos.

Lauterbachas teigia, kad tai būtų naudinga tik "nedidelei grupei politikų, taip pat žmonėms, kurie galbūt atstovauja radikalioms idėjoms". Jis teigia, kad jie išvadas panaudotų "politikuoti prieš valstybę".

Žaliųjų sveikatos politikas Janoschas Dahmenas, vienas agresyviausių kraštutinės Covid-19 politikos šalininkų, sakė: "Man atrodo, kad toks įnirtingas neteisingų gandų skleidimas taip pat yra užsienio žvalgybos tarnybų poveikio mūsų visuomenei Rusijos karo prieš Ukrainą fone rezultatas, siekiant dar labiau suskaldyti visuomenę ir paversti politiką neveiksnia."

The post Skandalas Vokietijoje: politikai žinojo, kad karantinas COVID-19 metu sukels daugiau žalos, nei naudos appeared first on LAIKMETIS.

Vienam iš plėšikų – A. V. – dar skirta 3 tūkst. eurų bauda.

Byloje taip pat tenkintas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, trečiadienį pranešė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai.

Dėl pernai gruodžio 16 dieną įvykdyto plėšimo kaltais pripažinti triskart teistas J. M. ir 18 kartų teistas A. V.

Bylos duomenimis, būdami neblaivūs jie peiliais grasino nukentėjusiajam, atėmė jam galimybę priešintis, liepė atrakinti bažnyčios raštinės duris bei atiduoti ten buvusius pinigus.

Kaltinamieji iš bažnyčios raštinės pagrobė 100 eurų, priklausančių bažnyčiai, ir 595 eurus, priklausančius labdaros organizacijai.

Abu asmenys teisme pripažino kaltę. Jie aiškino kartu vartoję alkoholį, kai J. M. pasiūlė eiti apvogti bažnyčią, o A. V. sutiko.

Nukentėjusysis teigė, jog tą dieną bažnyčioje žmonėms dalijo kalėdaičius ir pastebėjo prie aukų dėžutės įtartinai besielgusį asmenį, kurį sudrausmino. Vėliau tas pats asmuo nukentėjusiajam užstojo kelią ir išsitraukęs peilį liepė atrakinti raštinės duris. Tuo metu vienam asmeniui stebint aplinką, jog neateitų pašaliniai asmenys, kitas pavogė visus ten buvusius pinigus.

Per 20 dienų šis nuosprendis gali būti apskųstas.

The post Bažnyčios Kaune plėšikai siunčiami už grotų appeared first on LAIKMETIS.

JAV Senato Teismų komiteto sušaukti technologijų kompanijų vadovai dalyvavo sesijoje „Didžiosios technologijų kompanijos ir vaikų seksualinio išnaudojimo internete krizė“.

Technologijų milžinės užsitraukė politikų rūstybę dėl to, kad nepakankamai stengiasi užkirsti kelią vaikams internete kylantiems pavojams, įskaitant nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir paauglių savižudybių skatinimą.

Per vieną klausimų ratą M. Zuckerbergas buvo priverstas atsistoti ir atsiprašyti komiteto salėje susirinkusių aukų šeimų.

„Atsiprašau dėl visko, ką jums teko patirti, – sakė jis. – Niekas neturėtų patirti to, ką išgyveno jūsų šeimos.“

Senatoriams parodymus taip pat davė „X“ generalinė direktorė Linda Yaccarino (Linda Jakarino), „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu), „Snapchat“ vadovas Evanas Spiegelis (Evanas Spigelis) ir „Discord“ generalinis direktorius Jasonas Citronas (Džeisonas Sitronas).

„Pone Zuckerbergai, žinau, kad jūs ir prieš mus esančios įmonės nenorite, kad taip būtų, bet jūsų rankos suteptos krauju. Jums priklauso produktas, kuris žudo žmones“, – sakė senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

Pone Zuckerbergai, žinau, kad jūs ir prieš mus esančios įmonės nenorite, kad taip būtų, bet jūsų rankos suteptos krauju. Jums priklauso produktas, kuris žudo žmones

M. Zuckerbergas įstatymų leidėjams teigė, kad „užtikrinti jaunų žmonių saugumą internete yra iššūkis nuo pat interneto atsiradimo, o nusikaltėliams tobulinant savo taktiką, mes taip pat turime tobulinti savo apsaugos priemones“.

Jis pridūrė, kad, remiantis tyrimų duomenimis, iš esmės socialiniai tinklai nekenkia jaunų žmonių psichikos sveikatai.

„Nemanau, kad tai turi kokią nors prasmę“, – atsakydamas į tai pareiškė posėdžiui pirmininkavęs senatorius Dickas Durbinas (Dikas Derbinas). 

„Šioje salėje nėra nė vieno tėvo, kurio vaikas [...] nebūtų pasikeitęs tiesiog jo akyse“ dėl „emocinės patirties“ socialinėje žiniasklaidoje, tvirtino jis.

Dešimčių JAV valstijų ieškinys

„Kaip trijų mažų vaikų tėvas žinau, kad problemos, apie kurias šiandien diskutuojame, yra siaubingos ir yra kiekvieno tėvo košmaras“, – sakė „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew.

„Ketinu investuoti daugiau nei 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) į pasitikėjimą ir saugumą. Vien šiais metais šiuo klausimu dirbs 40 tūkst. saugos specialistų“, – sakė Shou Zi Chew.

„Meta“ taip pat teigė, kad 40 tūkst. jos darbuotojų dirba su interneto sauga ir kad nuo 2016 metais į didesnį platformos saugumą investuota 20 mlrd. dolerių (18,5 mlrd. eurų).

Prieš duodami parodymus „Meta“ ir „X“ vadovai paskelbė apie naujas priemones.

„Meta“, kuriai priklauso pasaulyje pirmaujančios platformos „Facebook“ ir „Instagram“, informavo blokuosianti tiesiogines žinutes, kurias nepažįstami asmenys siunčia jauniems paaugliams.

Pagal numatytuosius nustatymus jaunesniems nei 16 metų paaugliams žinutes gali siųsti arba į grupinius pokalbius įtraukti tik tie žmonės, kuriuos jie jau seka arba kurių kvietimus draugauti jie yra priėmę.

„Meta“ taip pat sugriežtino turinio apribojimus paaugliams socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“, kad jiems būtų sunkiau peržiūrėti įrašus, kuriuose aptariama savižudybė, savęs žalojimas ar valgymo sutrikimai.

Senatoriai atkreipė dėmesį į bendrovės „Meta“ vidaus dokumentus, iš kurių matyti, kad M. Zuckerbergas atsisakė stiprinti grupes, kurios stebi paaugliams internete kylančius pavojus.

„Ši veidmainystė pribloškia“, – dienraščiui „The New York Times“ sakė senatorius Richardas Blumenthalis (Ričardas Blumentalis).

Šie dokumentai yra dalis didelio ieškinio, kurį drauge iškėlė apie 40 valstijų bendrovei „Meta“ dėl vaikams daromos žalos. 

Pagal JAV įstatymus interneto platformos iš esmės yra apsaugotos nuo teisinės atsakomybės už turinį, kuriuo dalijamasi jų svetainėse.

Nors įstatymų leidėjai norėtų nustatyti daugiau taisyklių, kad padidintų saugumą internete, naujų įstatymų priėmimą stabdo politinis susiskaldymas Vašingtone ir intensyvus didžiųjų technologijų kompanijų lobizmas.

Vienas iš esamų pasiūlymų – Vaikų saugumo internete aktas (angl. Kids Online Safety Act, KOSA), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo algoritmų, galinčių sukelti nerimą ar depresiją.

Pagal kitą idėją būtų reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos platformos tikrintų paskyrų turėtojų amžių ir visiškai uždraustų prisijungti jaunesniems nei 13 metų vaikams.

„Nemanau, kad išspręsite problemą. Kongresas turės jums padėti“, – technologijų milžinių vadovams pasakė senatorius Johnas Neely Kennedy (Džonas Nilis Kenedis).

The post M. Zuckerbergas JAV Kongrese atsiprašė dėl vaikams socialiniuose tinkluose daromos žalos appeared first on LAIKMETIS.

Ji bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešė KT.

Į vieną bylą buvo sujungti keli Vilniaus apygardos teismo prašymai.

Šis teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti kompensacijas dėl medikų padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismo teigimu, minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį tokių asmenų sąrašą, todėl ne visi, patyrę žalą, turi teisę į jos atlyginimą.

Teismo teigimu, pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta, kad dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Tai yra nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties.

Be to, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą

Įstatyme nenurodyti asmenys žalos atlyginimo gali reikalauti pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kreiptis į teismą atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Žala tokiu atveju atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas įtvirtina dualistinę žalos atlyginimo sistemą, kai jame nurodyti asmenys gali tiesiai kreiptis į įgaliotą instituciją ir gauti kompensaciją, o jame nenurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo turi bylinėtis.

Anot skundo, tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. Be to, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą.

The post KT pradės nagrinėti bylą dėl medikų padarytos žalos atlyginimo appeared first on LAIKMETIS.

Sveikatos reikalų komitetas priėmė teisingą sprendimą. Nepritarė Jurgitos Sejonienės siūlytoms pataisoms, nes jų net nepriėmus visuomenėjo kilo nepasitenkinimas, žmonės puolė rašyti atsisakymus tapti donorais po jų mirties ir t.t. Meilės kitam pre prievartą būti negali.

Neatsakingais ir neapgalvotais siūlymais buvo padaryta žala donorystei. Dabar teks kantriai ir ilgai dirbti, kad būtų sugrįžta į tą vietą, kurioje jau buvome.

žmonės puolė rašyti atsisakymus tapti donorais po jų mirties

Apie galimas rizikas ir pavyzdžius kitose šalyse buvo kalbėta iš anksto. Projekto rengėja įspėjimų nenorėjo girdėti.

Donorystė yra nepaprastos meilės žmonėms išraiška. Tai sprendimas, kurio vertė yra didžiulė jau vien dėl to, kad artimiesiems apsispręsti tenka tada, kad jiems patiems yra labai sunku. Nuimkim šitą naštą nuo savo artimųjų ir išreikškime savo valią užpildydami paraišką ir gaudami donoro kortelę. Jau daug metų ją turiu ir raginu tą padaryti kitus. Be prievartos ir gerai apgalvojus.

Kaip sakė Jonas Paulius II "Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui".

The post Aurelijus Veryga. Neatsakingais ir neapgalvotais siūlymais buvo padaryta žala donorystei appeared first on LAIKMETIS.

Kaip nurodoma pranešime, šių metų gegužę Klaipėdos aplinkosaugininkams patikrinus Turistų g. 12, valstybinėje žemėje rekonstruojamų poilsio namelių teritoriją, nustatyta, kad be savivaldybės išduoto leidimo pašalinti šeši saugotini želdiniai – penkios pušys ir vienas beržas.

Tyrimo metu nustatytas atsakingas asmuo, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė ir pateikta aplinkai padaryta žala – 2 904 eurai.

Anot AAD, šių metų rugsėjį gautas dar vienas pranešimas telefonu, kad tame pačiame sklype „kas rytą 9 val. atvažiuoja automobilis ir nupjauną po vieną medį“.

Inspekcijos pareigūnams nuvykus į vietą, užfiksuota, kad teritorijoje atliekami dvikamienio juodalksnio šalinimo darbai.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad be Klaipėdos miesto savivaldybės leidimo teritorijoje buvo pašalinti dar penki saugotini želdiniai – dvikamienis juodalksnis, beržas (su kelmu) ir trys pušys (su kelmais).

Pasak departamento, buvo nustatytas juridinis asmuo, savavališkai šalinęs želdinius.

Aplinkai padaryta žala – 5 364 eurai. Už nustatytą pažeidimą atsakingam asmeniui bus taikoma ir administracinė atsakomybė.

Pažeidėjas iki šiol neatlygino žalos aplinkai, kuri bendrai siekia daugiau nei 8 tūkst. eurų.

The post Giruliuose neteisėtai iškirsti medžiai appeared first on LAIKMETIS.

Jie prašo priteisti jiems žalos atlyginimą iš valstybės, taip pat – kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar jų darbo užmokestį nustatančios teisės normos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui, teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Anksčiau panašius prašymus Regionų apygardos administraciniam teismui yra pateikę kelios dešimtys Lietuvos teisėjų.

teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, o tai esą prilygsta atlyginimo mažinimui

Teisėjų teigimu, nuo 2013 metų sparčiai keliant minimalią mėnesio algą ir sparčiai didėjant vidutiniam šalies mėnesiniam darbo užmokesčiui, valstybėje nesant  ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, o tai esą prilygsta atlyginimo mažinimui.

KT jau yra priėmęs mažiausiai tris Regionų apygardos administracinio teismo prašymus dėl teisėjų atlyginimų.

Teisėjų tarybos duomenimis, dėl prastos finansinės situacijos teisėjų korpusas mažėja – pernai Lietuvos teismuose dirbo mažiausiai teisėjų per visą nepriklausomybės laikotarpį, nors vyko daug atrankų, daugiau teisėjų buvo atleista, nei priimta.

Seimas gegužės pabaigoje patvirtino valstybės tarnybos reformą ir numatė, kad nuo šių metų liepos 1-osios darbo užmokestis didinamas merams, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. 

The post Teisėjai reikalauja valstybės atlyginti žalą dėl per mažų atlyginimų mokėjimo appeared first on LAIKMETIS.

„Užfiksuotos šešios vietos, kuriose matyti pakitimai po reaktoriaus vežimo – nustatyti salelių bortelių pažeidimai, vienoje vietoje – Tilžės gatvėje, kur krovinys stovėjo ilgesnį laiką, fiksuotos įspaudos kelio dangoje“, – antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. 

Pasak jos, „Orlen Lietuva“ kompensuos patirtą žalą, jos rangovas artimiausiu metu išasfaltuos apgadintą dangą Tilžės gatvėje. 

Gabenant krovinį gatvėse buvo klojami specialūs lakštai, kuriais siekta amortizuoti apkrovą, apsaugoti komunikacijas. Prieš ir po kelionės gatvės nuskenuotos ir palyginta buvusi ir esama būklė. Klaipėdos savivaldybė yra užsitikrinusi 1 mln. eurų nenumatytiems atvejams, iš šių lėšų bus kompensuotas remontas. 

Pasak Klaipėdos vicemero Algirdo Kamarausko, bus panaudota tik nedidelė rezervuotų lėšų dalis. 

„Kol kas didelių problemų, kurias būtų sukėlęs krovinio gabenimas, nefiksuojame, iš rezervuotų lėšų bus panaudota tik dalis. Tačiau negalime atmesti tikimybės, kad poveikis infrastruktūrai gali išryškėti ir vėliau, galbūt net po metų ar kelių. Tikimės, kad ir ateityje su „Orlen Lietuva“ bei krovinio vežėjais „Mammoet“ pavyks rasti sprendimus, jei tik išryškės naujų pažeidimų“, – pranešime sakė A. Kamarauskas. 

negalime atmesti tikimybės, kad poveikis infrastruktūrai gali išryškėti ir vėliau, galbūt net po metų ar kelių

Tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tik rugsėjo pabaigoje žinos, ar reaktoriaus pervežimas padarė žalos valstybiniams keliams – direkcijos vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius BNS antradienį sakė, kad duomenys apie kelių būklę jau surinkti, juos išanalizavus bus sprendžiama, ar iš krovinio pervežėjų reikalauti atsakomybės.

„Mūsų 138 kilometrus kelių duomenys buvo surinkti, dabar jie analizuojami, maždaug rugsėjo pabaigoje žinosime rezultatus“, – sakė R. Lipkevičius.

LAKD anksčiau BNS teigė, jog planuojant reaktoriaus pervežimą buvo platinamos kai kurios sankryžos, nuovažos ir keliai, sustiprinta jų važiuojamoji dalis, sutvirtintos sankasos, rekonstruoti tiltai. Šie darbai atlikti užsakovo lėšomis.

Italijoje pagamintas 2,5 tūkst. tonų sveriantis 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius specialiu laivu į Klaipėdos uostą buvo atgabentas rugpjūčio 1-ąją ir iškrautas bendrovėje „Bega“, iš ten įrenginys išvežtas rugpjūčio 6-osios naktį, per naktį laikytas Tilžės gatvėje ir kitą naktį tęsė kelionę. 

Iš Klaipėdos uosto į bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose išvežtas krovinys kelionės tikslą pasiekė rugpjūčio 21-ąją.

The post „Orlen Lietuva“ atlygins žalą, kurią sukėlė rekordinis krovinys, Klaipėdos miestui appeared first on LAIKMETIS.

Kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo bei saugomų teritorijų suniokojimo pareikšti dviem asmenims ir vienai bendrovei.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, valstybės tarnautojams prilyginti asmenys – sostinėje registruotos kelių tiesimo bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius ir jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius – įtariama, siekdami turtinės naudos, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei pažeisti teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir kitus teisės aktų reikalavimus.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais beveik 2 tūkst. tonų statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose.

Įmonė taip pasielgė, įgyvendindama iš valstybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų finansuojamą, Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją.

Turimais duomenimis, už 1,72 kilometrų ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą ir, kad pagal projektą rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, galimai organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą panaudojimą saugomose teritorijose.

Nustatyta, kad senas asfaltas buvo supiltas suformuojant rekonstrukcijai uždaryto kelio apvažiavimą bei kelis miško keliukus, esančius Neringoje.

Aplinkosaugos specialistų vertinimu, šiais veiksmais, manoma, buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams bei Nidos senovės gyvenvietei, vadinamai Penkių kalvelių gyvenviete.

Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad gamtai padaryta turtinė žala galimai viršija 5,6 mln. eurų, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai – mechaniškai suslėgta ir sužalota miško paklotė, žolinė danga, želdiniai.

Siekiant užtikrinti, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta, ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysiančio prokuroro nutarimu abiejų bendrovės vadovų ir juridinio asmens turtui, kurio vertė apie 2 mln. eurų, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Dėl piktnaudžiavimo įtariamiesiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą – iki šešerių metų, už valstybinio parko suniokojimą – iki penkerių metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis.

The post Teisme - byla dėl aplinkai padarytos daugiau nei 5,6 mln. eurų žalos Neringoje appeared first on LAIKMETIS.