POKALBIS. „Galiu patvirtinti, kad sekmadienio rytą numatytas Lietuvos prezidento pokalbis su K. Starmeriu“, – BNS sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

SKYPE. „Microsoft“ penktadienį pranešė, kad nutraukia „Skype“, internetinių balso ir vaizdo skambučių pradininkės, kurią technologijų milžinė nusipirko 2011 metais, veiklą.

REKORDAS. Praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje (JK) prieglobsčio prašymus pateikė daugiau kaip 108 tūkst. žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys; tai yra didžiausias skaičius per visus 12 mėnesių nuo 2001-ųjų, kai buvo pradėta registruoti tokius prašymus.

KINIJA. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pripažino, kad šalies ekonomika vis dar patiria daug sunkumų, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

DI METOJE. Įmonė „Meta“ planuoja savo atskirų produktų, įskaitant „Instagram“, „Facebook“ ir „WhatsApp“, rinkinį papildyti dirbtinio intelekto (DI) programėle, teigiama ketvirtadienį paskelbtame tinklo CNBC pranešime.

RUSŲ AMBASADORIUS. Maskva paskyrė karjeros diplomatą Aleksandrą Darčijevą naujuoju ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

ANGLŲ KALBA. Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketina padaryti anglų kalbą oficialia Jungtinių Valstijų kalba, kad užtikrintų „nacionalinę sanglaudą“, teigiama penktadienį paviešintame Baltųjų rūmų dokumente.

GYNYBA. Panašus skaičius Lietuvos gyventojų ir pritaria, ir nepritaria ketinimui gynybos finansavimą artimiausiais metais padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, planui pritaria 44 proc., o nepritaria – 41,5 proc. respondentų. Likę tyrimo dalyviai nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

The post Naujienų telegrafas: galingieji ignoruoja, Skype nutils, feisbukas su dirbtiniu intelektu appeared first on LAIKMETIS.

Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Tai, kad Kinijos prezidentas pasirinko Prancūziją kaip vienintelę didžiąją Europos valstybę vizitui, rodo santykinį Pekino ir Paryžiaus santykių atšilimą po paties E. Macrono valstybinio vizito į Kiniją 2023-iųjų balandį. Tai taip pat Prancūzijos lyderio statuso pripažinimas.

Daugiau kaip 1,4 mlrd. gyventojų turinčios komunistinės valstybės vadovą, lydimą žmonos Peng Liyuan (Peng Lijuan), Paryžiaus Orly (Orli) oro uoste pasitiko prancūzų ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis).

Pirmadienį Xi Jinpingas Paryžiuje surengs derybas, taip pat ir su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), o po to dalyvaus pokylyje Eliziejaus rūmuose.

Antradienį E. Macronas kartu su savo svečiu vyks į Pirėnų kalnus, į vietovę, kurioje jis lankydavosi vaikystėje, ir surengs privatesnes derybas.

Pasak kinų valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Xi Jinpingas teigė, kad Kinijos ir Prancūzijos santykių plėtra „įnešė stabilumo ir teigiamos energijos į neramų pasaulį“, o Kinija yra pasirengusi vizito metu „stiprinti politinį tarpusavio pasitikėjimą, siekti strateginio sutarimo ir gilinti mainus“.

„Tarptautinės tvarkos stabilumas“

Vienas E. Macrono prioritetų bus perspėti Xi Jinpingą dėl pavojaus remiant Rusiją jos kare Ukrainoje, Vakarų pareigūnams nerimaujant, kad Maskva jau naudoja kiniškas medžiagų apdirbimo mašinas ginklų gamybai.

Pekino ryšiai su Maskva po invazijos netgi pagerėjo, o Vakarai pirmiausia siekia, kad Kinija netiektų Rusijai ginklų, nes tai galėtų pakreipti karo eigą.

„Esame suinteresuoti, kad Kinija prisidėtų prie tarptautinės tvarkos stabilumo, – sakė E. Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“. – Todėl turime bendradarbiauti su Kinija, kad būtų įtvirtinta taika.“

Tame pačiame interviu jis teigė, kad Europa turi ginti savo strateginius interesus ekonominiuose santykiuose su Kinija, kaltindamas Pekiną nesilaikant tarptautinės prekybos taisyklių.

Tačiau interviu laikraščiui „La Tribune Dimanche“ jis pripažino, kad europiečiai nėra vieningi dėl strategijos, kurios reikia imtis. Pasak E. Macrono, „kai kurie veikėjai vis dar mato Kiniją iš esmės kaip galimybių rinką“, jai masiškai eksportuojant į Europą.

Prancūzijos prezidentas po savo vizito 2023-iaisiais pradžiugino Kinijos valstybinę žiniasklaidą ir privertė sunerimti kai kurias Europos Sąjungos šalis, pareikšdamas, kad Europa neturėtų būti įtraukta į Kinijos ir Jungtinių Valstijų priešpriešą, ypač dėl demokratinio Taivano.

Kinija šią ir savivaldžią salą laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną ją užimti, prireikus – jėga.

„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių ritmo ir perdėtos kinų reakcijos“, – tuomet sakė E. Macronas, perspėdamas dėl „bloko prieš bloką logikos“.

The post Kinijos prezidentas lankosi Prancūzijoje, surengs derybas appeared first on LAIKMETIS.

„Turime imtis veiksmų, kad konkurencija būtų sąžininga ir nebūtų iškraipoma“, – nurodė U. von der Leyen likus kelioms valandoms iki jos, Xi Jinpingo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) susitikimo Paryžiuje.

Ji pridūrė, jog ankstesniuose susitikimuose Kinijos prezidentui buvo nurodžiusi, kad dabartinis patekimo į rinką disbalansas yra netvarus ir jį reikia spręsti. 

Pastaraisiais mėnesiais EK, kuri yra atsakinga už Europos Sąjungos prekybos klausimus, pradėjo keletą su konkurencija susijusių tyrimų prieš Kiniją. 

Praėjusio mėnesio pabaigoje Pekinas įspėjo, kad ES daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų Kinijoje.

Pekiną taip pat papiktino ES tyrimas dėl Kinijos vėjo turbinų tiekėjų Europos rinkai. Atliekant kitus tyrimus daugiausia dėmesio skiriama Pekino subsidijoms saulės moduliams, elektra varomoms transporto priemonėms ir traukiniams.

Pirmadienį EK pirmininkė dar kartą priminė Bendrijos poziciją, kad ES turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos tiekėjų, bet ne visiškai izoliuotis blokuojant prekybos srautus svarbiausiuose sektoriuose ar taikant jiems sankcijas.

„Labai aiškiai vertiname savo santykius su Kinija, kurie yra ne tik vieni sudėtingiausių, bet ir vieni svarbiausių“, – sakė U. Von der Leyen. 

„Per pastaruosius metus du kartus buvau susitikusi su prezidentu Xi [Jinpingu], praleidome nemažai laiko aptardami ES ir Kinijos santykius – nuo prekybos iki klimato, nuo pasaulinių reikalų iki skaitmeninių klausimų“, – pridūrė ji. 

EK pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį į perteklinių pajėgumų Kinijoje problemą ir į tai, kad ES bendrovės negali konkuruoti su Kinijos prekėmis, įvežamomis į Bendriją labai mažomis kainomis. 

„Šiuo metu Kinija, naudodamasi didžiulėmis subsidijomis, gamina daugiau, nei parduoda dėl silpnos vidaus paklausos. Dėl to susidaro per didelė Kinijos subsidijuojamų prekių, pavyzdžiui, elektromobilių ir plieno, pasiūla, o tai lemia nesąžiningą prekybą“, – teigė ji. 

„Europa negali pritarti tokiai rinką iškraipančiai praktikai, kuri gali lemti Europos deindustrializaciją“, – pridūrė U. von der Leyen. 

Ji pridūrė, kad susitikime Pekinas bus skatinamas spręsti šių perteklinių pajėgumų problemą, ir pareiškė, kad ES bendradarbiaus su kitomis turtingomis ir kylančiomis ekonomikomis, kurias „vis labiau veikia Kinijos rinkos iškraipymai“.

The post Santykiai su Kinija – ne tik vieni sudėtingiausių, bet ir svarbiausių, sako U. Von der Leyen appeared first on LAIKMETIS.

Straipsnyje "Viktoro Orbano planas Europai" žurnalistė Suzanne Lynch rašo, kad Vengrijos ministrui pirmininkui negresia prarasti valdžios namuose, todėl jis pradėjo ideologinį puolimą prieš Briuselį, siekdamas daryti įtaką Europos politinei kultūrai. Kaip priemonę tam jis pasitelkia vietinį organizacijos "Matthias Corvinus College" (MCC) biurą ir Europos konservatorių naujienų portalą.

Straipsnyje remiamasi neseniai pasakyta Orbano kalba, kuri buvo parodyta trumpametražiame "Remix News" reportaže ir kurioje Vengrijos lyderis sako, kad "neturime kito pasirinkimo, kaip tik okupuoti Briuselį".

Tačiau norėdamas tai pasiekti, Orbanas, kurio partija tapo "politiniu atsaklūnu", nes 2021 m. pasitraukė iš Europos liaudies partijos (EPP), ieško sąjungininkų, rašo "Politico", pažymėdamas, kad "Fidesz" galėtų prisijungti prie Europos konservatorių ir reformistų (ECR).

Pasak "Politico", V. Orbanas labiausiai pasisako prieš migraciją, ES biurokratiją, LGBT lobizmą ir paramą Ukrainai, jis yra vienintelis ES lyderis, pasisakęs už buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, pasveikinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pavadinęs Kinijos prezidentą Xi Jinpingą savo šalies draugu.

jis yra vienintelis ES lyderis, pasisakęs už buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

Autorius pažymi, kad Orbano Europos viziją geriausiai iliustruoja tai, kaip jis naudojosi veto teise Europos Vadovų Taryboje, ir kaip pavyzdį pateikia sankcijas Rusijai, visuotinį susitarimą dėl mokesčių ir pagalbos Ukrainai klausimą.

Pats Briuselis skiria milijardus nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidos priemonėms ir įtakos operacijoms, nukreiptoms prieš V. Orbaną ir kitas dešiniosios pakraipos politines partijas.

Portalas taip pat pripažįsta, kad apklausos rodo dešiniųjų populiarumą birželio mėn. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, kurie beveik sutaps su Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia, o tai premjeras norės paversti savo pranašumu. Jie pažymi, kad migracija ir plėtra galėtų būti pagrindinės Vengrijos pusmetį trunkančio pirmininkavimo temos, nors kalbant apie jas Vengrija daugiausia dėmesio skirs tik Vakarų Balkanams, o ne Ukrainai.

"Politico" cituoja praėjusį mėnesį išsakytas V. Orbano pastabas, kuris tikriausiai tikisi, kad ateinančiais mėnesiais dešinieji turės daugiau galių.

"Jau seniai nemačiau tokios geros progos nacionalinėms, konservatyvioms, suverenistinėms ir krikščioniškoms jėgoms tapti dominuojančiomis Europos Sąjungoje", - sakė V. Orbanas.
Atsakydamas į tai, "Politico" rašė, kad "V. Orbano pareiškimas buvo paskelbtas jo socialinių tinklų paskyrose kartu su įrašais, kuriuose jis bendrauja su dešiniųjų Europos lyderiais, tokiais kaip Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Prancūzijos, dešiniųjų lyderė Prancūzijoje Marine Le Pen ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico".

Naujienų portalas taip pat mano, kad iškalbinga tai, jog klimato apsaugos klausimas greičiausiai nebus įtrauktas į Vengrijos pirmininkavimo darbotvarkę.

"Visi požymiai rodo, kad jis mėgausis savo vaidmeniu, kuris ne tik leis jam uždėti savo antspaudą ant ES politikos, bet ir suteiks jam vietą pasaulinėje arenoje", - rašoma straipsnio pabaigoje.

The post Vakarų žiniasklaida apkaltino V. Orbaną vykdant „ideologinę ataką" prieš ES appeared first on LAIKMETIS.

„Xi pabrėžė, kad abi šalys turėtų glaudžiai strategiškai bendradarbiauti, ginti savo šalių suverenumą, saugumą bei vystymosi interesus ir ryžtingai priešintis išorės jėgų kišimuisi į vidaus reikalus“, – sakoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime apie prezidentų pokalbį telefonu.

Pekinas ir Maskva yra tvirti sąjungininkai ir sustiprino savo santykius tuo metu, kai daugelis šalių atsitraukė nuo Rusijos dėl beveik prieš dvejus metus pradėtos invazijos į Ukrainą.

Abi šalys reguliariai rengia aukšto lygio susitikimus ir palaiko nuolatinius ryšius. Be to, 2023 metais Kinijos ir Rusijos prekyba pasiekė rekordinį lygį.

Pasak Kremliaus pareiškimo, V. Putinas Kinijos prezidentui pasakė, kad abiejų šalių santykiai yra „precedento neturinčio aukšto lygio“.

Pekinas laikosi neutralios pozicijos Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir nėra viešai pasmerkęs šio puolimo. Ši Kinijos pozicija sulaukė daug kritikos iš Kyjivo sąjungininkų. 

Pekinas laikosi neutralios pozicijos Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir nėra viešai pasmerkęs šio puolimo

Kinija taip pat sulaukia JAV kritikos daugeliu opių klausimų, įskaitant vis agresyvesnį elgesį Taivano, kurį Pekinas laiko savo teritorija, atžvilgiu.

„Aptardamas padėtį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Rusijos prezidentas dar kartą patvirtino savo principinę poziciją Taivano klausimu – remti „vienos Kinijos“ politiką“, – sakoma Kremliaus pranešime. 

Pasak CCTV, Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinija ir Rusija „kartu įveikė daugybę audrų“. 

„Žvelgiant į ateitį, Kinijos ir Rusijos santykiams atsiveria naujos plėtros galimybės“, – sakė Kinijos prezidentas. 

Kiek vėliau ketvirtadienį Kremlius pranešė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas mano, jog JAV bando suvaržyti Kiniją ir Rusiją.

„Abu lyderiai supranta, kad JAV praktiškai vykdo dvigubo suvaržymo politiką: tiek Rusijos, tiek Kinijos“, – po pokalbio sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

The post Xi Jinpingas: Kinija ir Rusija turėtų priešintis „išorės jėgų“ kišimuisi appeared first on LAIKMETIS.

Tai naujausias teismo sprendimas kovojant su korupcija antros pagal dydį pasaulio ekonomikos šalies finansų sektoriuje.

2012 metais Pekinas pradėjo plataus masto kovos su korupcija kampaniją, iškart po to, kai Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) atėjo į valdžią.

Naujausiais oficialiais 2022 metų birželio duomenimis, nuo to laiko buvo atlikta apie 4,8 mln. tyrimų dėl partijos pareigūnų. 

Tokie tyrimai paprastai baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir įtariama, kad jie yra įrankis, kuriuo siekiama nustumti į šalį politinius veikėjus, laikomus priešiškais Xi Jinpingui.

Cai Eshengas (Kai Ešengas) buvo pripažintas kaltu dėl 407 mln. juanių (52,03 mln. eurų) kyšių priėmimo, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV, remdamasis Džendziango teismo sprendimu.

CCTV pranešė, kad jis buvo nuteistas mirties bausme su dvejų metų atleidimu nuo bausmės, kuri bus pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos.

1951 metais gimęs Cai Eshengas didžiąją savo karjeros dalį dirbo finansų srityje ir aštuonerius metus ėjo šalies bankų priežiūros institucijos vicepirmininko pareigas.

Tyrimas dėl Cai Eshengo, kuris dabar yra išėjęs į pensiją, pradėtas 2021 metais dėl „rimtų drausmės ir teisės pažeidimų“, kurie paprastai reiškia korupciją ar turto iššvaistymą.

Jis taip pat buvo vyresnysis komunistų partijos atstovas bankininkystės reguliavimo institucijoje.

Apkaltinamasis nuosprendis paskelbtas itin aktyviu laikotarpiu, kai imtasi griežtų priemonių prieš Kinijos finansų sektorių.

Ketvirtadienį buvęs Kinijos centrinio banko vadovas už kyšininkavimą nuteistas kalėti daugiau kaip 16 metų.

Penktadienį vykusiame įstatymų leidėjų susirinkime buvo priimta pataisa, kurioje numatytos griežtesnės bausmės už korupciją, praneša valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

The post Buvusiam Kinijos bankų prievaizdo vicepirmininkui skirta bausmė kalėti iki gyvos galvos appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį jis surengs derybas su Xi Jinpingu „prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo“ klausimais, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pranešime, kuriame nenurodoma, ar A. Lukašenka jau atvyko į Pekiną.

Pastarąjį kartą A. Lukašenka Kinijoje lankėsi vasario ir kovo sandūroje. Šis vizitas buvo atidžiai stebimas atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje.

Baltarusijos pareiškime dėl vizito Rusijos invazija nebuvo paminėta.

Kinija, artima Maskvos partnerė, niekada viešai nepasmerkė Rusijos dėl jos puolimo, nors Jungtinės Valstijos, jos sąjungininkės Europoje ir kitos šalys ragino tai padaryti.

The post A. Lukašenka vyksta į Kiniją, susitiks Xi Jinpingu appeared first on LAIKMETIS.

„Tai, kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos sutars viena su kita kintančio ir neramaus pasaulio akivaizdoje, nulems žmonijos ateitį ir likimą“, – sakė Kinijos lyderis.

Kinijos ir JAV ryšius jis pavadino svarbiausiais dvišaliais santykiais pasaulyje.

Xi Jinpingas pirmadienį susitiko su JAV Senato daugumos lyderio Chucko Schumerio (Čako Šumerio) vadovaujama delegacija, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.

Daug kartų sakiau, taip pat ir keliems prezidentams, kad turime 1 000 priežasčių gerinti Kinijos ir JAV santykius ir nė vienos priežasties juos gadinti

„Daug kartų sakiau, taip pat ir keliems prezidentams, kad turime 1 000 priežasčių gerinti Kinijos ir JAV santykius ir nė vienos priežasties juos gadinti, – sakė Rytų Azijos milžinės lyderis. – Kinija ir Jungtinės Valstijos privalo demonstruoti didžiųjų šalių platų požiūrį, viziją ir atsakomybę, didinant abiejų tautų gerovę ir skatinant žmonijos pažangą.“

Jis pridūrė, kad Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai patyrė daug pakilimų ir nuosmukių, tačiau bendra kryptis buvo judėjimas į priekį.

„Pasaulis vystosi ir laikai keičiasi, tačiau istorinė Kinijos ir Jungtinių Valstijų taikaus sambūvio logika nepasikeitė“, – kalbėjo Xi Jinpingas.

Anksčiau Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (Vang I) išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Pekinas racionaliau spręs savo nesutarimus.

The post Xi Jinpingas: JAV ir Kinijos santykiai nulems žmonijos likimą appeared first on LAIKMETIS.

„Jūs esate pirmasis draugas amerikietis, kurį šiemet sutikau Pekine, – Xi Jinpingas teigė B. Gatesui Pekine, anot valstybinio dienraščio „People's Daily“. – Mes visada dėjome viltis į Amerikos žmones ir tikėjomės tolesnės abiejų šalių tautų draugystės“, – pridūrė Xi Jinpingas.

„Labai džiaugiuosi jus matydamas. Mes nebuvome susitikę daugiau nei trejus metus, – kaip pranešama, sakė jis B. Gatesui. – Esate žmogus, kuris, dalyvaudamas Kinijos vystymosi veikloje, nuveikė daug gerų darbų ir esate mūsų senas draugas.“

B. Gatesas yra vienas iš kelių Vakarų verslo lyderių, apsilankiusių Kinijoje po to, kai šalis nutraukė griežtą COVID-19 politiką.

Šis jo vizitas – pirmasis per ketverius metus.

B. Gatesas savo ruožtu kalbėjo, kad jam didelė garbė turėti tokią galimybę susitikti, sakoma susitikimo įraše, kuriuo pasidalijo valstybinis transliuotojas CCTV.

„Visada turėjome puikių pokalbių ir šiandien turėsime aptarti daug svarbių temų, – teigė jis. – Buvau labai nusivylęs, kad negalėjau atvykti per pastaruosius ketverius metus, todėl labai smagu sugrįžti.“

Per susitikimą su Xi Jinpingu B. Gatesas pristatė savo mintis apie dabartinę padėtį ir bendradarbiavimo su Kinija ateitį, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Kinija pasiekė didžiulių laimėjimų, į kuriuos atkreiptas viso pasaulio dėmesys mažinant skurdą ir kovojant su COVID-19 pandemija, taip parodydama gerą pavyzdį pasauliui“, – sakė jis, anot žiniasklaidos.

Susitikimas rengiamas prieš sekmadienį numatomą JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) vizitą į Kiniją.

B. Gateso ir jo buvusios žmonos Melindos organizacija „Bill & Melinda Gates Foundation“ ketvirtadienį pranešė, kad skirs 50 mln. JAV dolerių (45,7 mln. eurų) Kinijos pastangoms kovoti su maliarija ir tuberkulioze.

Organizacija nurodė, kad ketina atnaujinti bendradarbiavimą su B. Gateso, Pekino savivaldybės vyriausybės ir Pekino universiteto „Tsinghua“ įsteigta grupe „Global Health Drug Discovery Institute“ (GHDDI).

„Bill & Melinda Gates Foundation“ nurodė, kad ketvirtadienį B. Gatesas sakė kalbą GHDDI, teigiamai vertindamas Kinijos pastangas kovojant su maliarija ir mažinant skurdą.

B. Gatesas paskutinį kartą Kinijoje lankėsi 2019 metais, kur susitiko su pirmąja ponia Peng Liyuan (Peng Lijuan) ir aptarė savo fondo darbą ŽIV/AIDS prevencijos srityje.

Šiais metais Kinijoje lankėsi nemažai JAV verslo lyderių, optimistiškai vertinančių didžiulę rinką ir abiejų ekonomikos galingųjų šalių prekybos ryšius.

The post Xi Jinpingas susitiko su „geru draugu" Billu Gatesu - į susitikimą dedama daug vilčių appeared first on LAIKMETIS.

Tai bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs karo draskomoje šalyje nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusiais metais.

„Nuo gegužės 15 dienos Kinijos vyriausybės specialusis atstovas Eurazijos reikalams, ambasadorius Li Hui, lankysis Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje, kur bendraus su visomis šalimis dėl politinio Ukrainos krizės sureguliavimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Anot jo, Li Hui kelionė rodo Kinijos įsipareigojimą skatinti taiką ir derybas.

„Tai rodo, kad Kinija tvirtai stovi taikos pusėje“, – sakė Wang Wenbinas.

„Kinija yra pasirengusi ir toliau konstruktyviai prisidėti, siekiant didesnio tarptautinio sutarimo dėl ugnies nutraukimo, karo užbaigimo, taikos derybų pradžios ir situacijos eskalavimo vengimo“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Pekinas stengėsi tapti tarpininku, kuriam tektų pagrindinis vaidmuo sprendžiant pasaulio krizes – nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų.

Nors Kinija teigia esanti neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu, ji buvo kritikuojama už tai, kad atsisakė pasmerkti Maskvą dėl invazijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusį mėnesį kalbėjosi telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Tada Pekinas paskelbė, kad Li Hui, kuris 2009–2019 metais buvo Kinijos ambasadorius Rusijoje, vadovaus delegacijai, vyksiančiai į Ukrainą.

Tačiau Li Hui pasirinkimas specialiuoju pasiuntiniu sukėlė abejonių.

Prieš pat jam kaip ambasadoriui išvykstant iš Maskvos, prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo jį Draugystės ordinu.

Xi Jinpingo pokalbis telefonu su V. Zelenskiu, kurį Ukrainos prezidentas pavadino ilgu ir prasmingu, įvyko po to, kai Pekinas vasarį paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriame paragino palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

Vakarų šalys neigiamai įvertino dokumentą dėl jo neaiškių formuluočių, tačiau tai paskatino V. Zelenskį pasakyti, kad jis būtų atviras deryboms su Xi Jinpingu.

Dokumento pirmajame punkte teigiama, kad „visų šalių suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas turi būti veiksmingai ginami“. 

Tačiau Kinija nuolat atsisakydavo paaiškinti, kaip tai susiję su konkrečiomis karo Ukrainoje aplinkybėmis.

The post Kinija imasi ugnies nutraukimo Ukrainoje iniciatyvos appeared first on LAIKMETIS.