„Prieštaraujame Turkijos informacinių ir ryšių technologijų tarnybos daugkartiniams teismo nurodymams blokuoti daugiau kaip 700 Turkijos naujienų organizacijų, žurnalistų, politinių veikėjų, studentų ir kitų asmenų paskyrų“, – sakoma „X“ komunikacijos grupės išplatintame pranešime. 

„X“ yra svarbiausia teikti platformą, kuri yra įsipareigojusi ginti kiekvieno žmogaus teisę į žodžio laisvę, todėl manome, kad šis Turkijos vyriausybės sprendimas yra ne tik neteisėtas, bet ir trukdo milijonams vartotojų Turkijoje naudotis naujienomis ir politinėmis diskusijomis savo šalyje. Tikimės ginti šiuos principus teisine sistema. „X“ visada gins žodžio laisvę visur, kur tik veikiame“, – pridūrė bendrovė. 

Praėjusią savaitę sulaikius Stambulo merą Ekremą Imamoglu (Ekremą Imamohlu), Turkiją apėmė masiniai protestai. 

Sekmadienį Stambulo teismas leido jį oficialiai suimti atliekant tyrimą dėl kaltinimų korupcija. 

Po kelių valandų Turkijos vidaus reikalų ministerija nušalino jį nuo mero pareigų ir jis buvo išvežtas į kalėjimą.

The post Turkijos valdžios institucijos nori užblokuoti daugiau kaip 700 „X“ paskyrų appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų agentūros AFP matytame nurodyme teisėjas Alexandre de Moraesas (Alešandri di Moraesas) apkaltino socialinės platformos „X“ (buvusi „Twitter“) savininką nusikalstamai pavertus ją įrankiu.

Pasak teisėjo, „socialinis tinklas „X“ privalo susilaikyti nuo teismų nurodymų nepaisymo, įskaitant paskyros, kurią blokuoti nurodė Aukščiausiasis Teismas, atgaivinimą“. A. de Moraesas pagrasino skirti turtingiausiam pasaulio žmogui maždaug 20 tūkst. dolerių (18,5 tūkst. eurų) baudas už kiekvieną atgaivintą paskyrą.

Pastaraisiais metais A. de Moraesas yra nurodęs sustabdyti „Twitter“ paskyrų, kuriose, kaip įtariama, buvo skleidžiama dezinformacija.

„Socialiniai tinklai nėra teritorijos be įstatymų“, – savo nurodyme didžiosiomis raidėmis parašė teisėjas.

Nuo šeštadienio vakaro E. Muskas platformoje „X“, kurią įsigijo 2022 metais, paskelbė virtinę piktų įrašų apie A. de Moraesą.

Dėl A. de Moraeso grasinimų skirti didžiules baudas ir „nutraukti prieigą“ prie platformos „turbūt prarasime visas pajamas Brazilijoje ir turėsime uždaryti tenykštį savo biurą“, teigė E. Muskas.

„Tačiau principai svarbiau už pelną“, – pareiškė jis.

Prieštaringai vertinamas A. de Moraesas, kurį vieni laiko tironišku teisėju, o kiti – uoliu demokratijos gynėju, yra vienas iš 11 Brazilijos Aukščiausiojo Teismo narių. Jis taip pat pirmininkauja šalies rinkimų tribunolui TSE.

Kritikai, tarp kurių dabar yra ir E. Muskas, sako, kad A. de Moraesas dalyvauja didelio masto kampanijoje prieš žodžio laisvę Brazilijoje.

A. de Moraesas vadovauja šalyje vykdomai kovai su dezinformacija. Pastaraisiais metais jis yra nurodęs blokuoti įtakingų veikėjų – daugiausia buvusio prezidento Jairo Bolsonaro (Žairo Bolsonaru) šalininkų – paskyrų socialiniuose tinkluose.

2023 metais kraštutinių dešiniųjų pažiūrų eksprezidentą A. de Moraeso vadovaujamas TSE paskelbė netinkamu dalyvauti rinkimuose dėl melagingos informacijos apie Brazilijos rinkimų sistemą skleidimo.

J. Bolsonaro atžvilgiu taip pat vykdomas tyrimas dėl bandymo po 2022-aisiais pralaimėtų rinkimų įvykdyti perversmą ir taip sutrukdyti ateiti į valdžią dabartiniam kairiųjų prezidentui Luizui Inacio Lulai da Silvai (Luisui Inasiju Lulai da Silvai). Tyrimas susijęs su 2023 metų sausio įvykiais, kai į prezidento rūmus, Kongresą ir Aukščiausiąjį Teismą įsiveržė jo šalininkai, reikalavę kariuomenės įsikišimo į, jų teigimu, pavogtus rinkimus.

Netrukus po E. Musko pirmųjų įrašų apie A. de Moraesą Brazilijos generalinis prokuroras Jorge Messiasas (Žorži Mesiasas) paragino skubiai imtis reguliuoti socialinius tinklus.

„Negalime gyventi visuomenėje, kur milijardieriai, gyvenantys užsienyje, kontroliuoja socialinius tinklus ir rodo, kad yra pasirengę pažeidinėti teisinės valstybės [principą], nepaklūsta teismo nurodymams ir grasina mūsų valdžios institucijoms“, – parašė jis „X“, nepaminėdamas E. Musko vardo.

The post E. Muskas: Brazilijos teisėjas dalyvauja didelio masto kampanijoje prieš žodžio laisvę appeared first on LAIKMETIS.

JAV federaliniam teismui Teksase pateiktame ieškinyje „X“ kaltina organizaciją „klaidinant algoritmą verčiant manyti, kad „Media Matters“ siekia matyti ir neapykantą kurstantį turinį, ir didelių reklamuotojų turinį“.

„Apple“, „Comcast“, „NBCUniversal“ ir IBM yra vieni iš garsių prekių ženklų, kurie praėjusią savaitę sustabdė savo reklamas „X“ tinkle po to, kai „Media Matters“ pranešė, kad reklamos jame rodomos prie pronacistinio turinio.

Be to, prie reklamuotojų pasitraukimo prisidėjo ir tai, kad E. Muskas išreiškė pritarimą antisemitinei sąmokslo teorijai. 

„Tai nepagrįstas ieškinys, kuriuo siekiama priversti „X“ kritikus tylėti“, – sakė „Media Matters“ prezidentas Angelo Carusone (Andželas Karuzonė), atsakydamas į naujienų agentūros AFP užklausą.

„Media Matters“ laikosi savo nuomonės ir tikisi laimėti teisme“, – pridūrė jis. 

Penktadienį Baltieji rūmai pasmerkė turtingiausią pasaulio žmogų E. Muską dėl „bjauraus antisemitinės ir rasistinės neapykantos skatinimo“.

Baltieji rūmai reagavo į E. Musko pranešimą, kuriame prieštaringai vertinamas įmonių „Tesla“ ir „SpaceX“ magnatas atsakė į antisemitinį įrašą platformoje „X“ žodžiais: „Jūs pasakėte tikrą tiesą.“

Pirmasis E. Musko pranešimas buvo interpretuojamas kaip užuomina į seniai egzistuojančią baltųjų viršenybės šalininkų sąmokslo teoriją, kad žydai turi slaptą planą į JAV atvežti nelegalių imigrantų ir pakeisti demografinę padėtį, kad šalies dauguma nebebūtų baltaodžiai.

Pirmasis E. Musko pranešimas buvo interpretuojamas kaip užuomina į seniai egzistuojančią baltųjų viršenybės šalininkų sąmokslo teoriją

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Andrew Batesas (Endrius Beitsas), kalbėdamas apie E. Musko pranešimą, sakė, kad šio melo kartojimas yra nepriimtinas.

Pirmadienį pateiktame ieškinyje neminima E. Musko sąmokslo teorija, tačiau dėl naujausių problemų su reklamuotojais kaltinama „Media Matters“.

„Media Matters“ sąmoningai ir piktybiškai gamino vaizdus, kuriuose šalia neonacių ir baltųjų nacionalistų kraštutinių pažiūrų neonacių ir baltųjų nacionalistų turinio „X Corp.“ socialinės žiniasklaidos platformoje pavaizduoti reklamuotojų įrašai, o paskui šiuos pagamintus vaizdus pateikė taip, tarsi tai būtų tipinių „X“ naudotojų patirtis“, – teigiama ieškinyje.

Jame taip pat tvirtinama, kad „Media Matters“ klaidino savo algoritmą, nes kartu su kitais garsiais prekių ženklais stebėjo tik paskyras, žinomas dėl savo kraštutinio turinio.

Be to, ieškinyje teigiama, kad „Media Matters“ paskyra buvo sukurta būtent tam, kad būtų sudarytos reklamos ir turinio kombinacijos, kurios atstūmė reklamuotojus iš „X“. 

„X“ paprašė teismo įpareigoti „Media Matters“ sumokėti nenustatytą piniginę kompensaciją ir išimti savo pranešimus. 

Per metus nuo tada, kai perėmė „Twitter“, dabar pervadintą į „X“, E. Muskas smarkiai apmažino turinio moderavimą, atkūrė anksčiau uždraustų ekstremistų paskyras ir leido vartotojams nusipirkti paskyros patvirtinimą, taip padėdamas įmonei pasipelnyti iš greitai plintančių.

Vienas iš „X“ vadovų AFP sakė, kad socialinis tinklas atliko „Media Matters“ nurodytų paskyrų valymą ir jos nebegalės uždirbti pinigų iš reklamos.

Vadovo teigimu, pačios žinutės bus žymimos kaip „jautrus turinys“.

The post E. Musko bendrovė padavė „Media Matters“ į teismą dėl antisemitinių kaltinimų „X“ appeared first on LAIKMETIS.

Nebeliks nei „tweet“ nei legendinio paukštelio

E. Muskas paskelbė, kad iki šiol ikonišką „Twitter“ programėlės logotipą – mėlyną paukštelį – pakeis juodas „X“ ženklas.

Anot jo, socialiniame tinkle taip pat nebeliks ir žodžio „tweet“, kuris iki tol reiškė „Twitter“ publikuotą trumpą įrašą. Pasak verslininko, nuo šiol pokalbių programėlėje talpinamos žinutės bus vadinamos „x“. URL laukelyje suvedus adresą www.x.com – šis nukreipia į www.twitter.com.

„Netrukus atsisveikinsime su „Twitter“ prekių ženklu“, – savo „Twitter“ paskyroje prieš kelias dienas rašė E. Muskas.

Pasaulinė idėjų, prekių ir paslaugų platforma

Vykdomoji „Twitter“ direktorė Linda Yaccarino socialiniame tinkle rašė, kad prekių ženklo atsinaujimas yra nauja ir įdomi galimybė.

„Išskirtinai retas dalykas – gyvenime ar versle – gauti antrą šansą sukurti dar vieną didelę sensaciją. „Twitter“ tai padarė ir pakeitė mūsų bendravimo būdą. „X“ dabar eis toliau, dar labiau pakeisdamas rinką“, – rašė ji.

„X“ daugiausiai dėmesio skirs garso, vaizdo, pranešimų, mokėjimų/bankininkystės sritims ir kurs pasaulinę idėjų, prekių, paslaugų platformą. Naudodamasis dirbtiniu intelektu „X“ sujungs mus tokiais būdais, apie kuriuos dar nesusimąstėte“, – „Twitter“ skelbė L. Yaccarino.

Simbolis „X“ E. Muską lydi metus iš metų – sutinkamas net ir sūnaus varde

Socialinis tinklas „Twitter“ neseniai sulaukė rimto konkurento. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, sako, kad galbūt tai galėjo būti viena iš didelių pokyčių priežasčių. Liepos pradžioje pasirodęs naujas, panašaus pobūdžio socialinis tinklas „Threads“ per kelias dienas sutraukė per 100 mln. vartotojų ir tapo sparčiausiai augančia socialinių tinklų platforma pasaulyje.

„Kol kas platformos prekių ženklo keitimas apsiriboja naujo pavadinimo ir logotipo pristatymu – iki šiol nebuvo pristatyta jokių naujų socialinio tinklo „X“ funkcijų. Ši pasirinkta strategija – nestebina. E. Muskas iki šiol garsėjo pirmiausia suintriguodamas, ir tik vėliau viešai kalbėdamas apie svarbius pokyčius. Ne išimtis ir didieji „Twitter“ pokyčiai“, – sako J. Antropik.

„X“ – E. Muskui nuo seno yra svarbus simbolis. Būtent X.com jis buvo pavadinęs pirmąjį savo startuolį, kuris galiausiai tapo daugeliui puikiai pažįstama mokėjimo internetu platforma „PayPal“. Kalbos, kad nusipirkęs „Twitter“, X.com domeną E. Muskas prikels antram gyvenimui, sklandė jau kurį laiką. Balandį E. Muskas oficialiai pakeitė teisinį „Twitter“ pavadinimą į „X Corp“. Simbolis „X“ pasirodo daugybėje kitų verslininko projektų. Pradedant kosmoso tyrinėjimo įmone „SpaceX“, neseniai pristatyta dirbtinio intelekto programėle „xAI“ ir „Model X“ – vienu iš pirmųjų elektromobilių kompanijos „Tesla“ modelių. „X“ sutinkamas netgi E. Musko ir dainininkės Grimes sūnaus X Æ A-XII varde.

The post „Twitter“ keičia pavadinimą į „X“ appeared first on LAIKMETIS.

2006 metais įkurto „Twitter“ pavadinimas kilęs iš paukščių čiulbėjimo skambesio, o „Twitter“ šį prekės ženklą naudoja nuo pat pirmųjų dienų, kai bendrovė už 15 dolerių (13,49 euro dabartiniu kursu) nusipirko šviesiai mėlyno paukščio simbolį, rašoma dizaino svetainėje „Creative Bloq“.

Sekmadienį vėlai vakare „Twitter“ generalinė direktorė Linda Yaccarino (Linda Jakarino), tviteryje paskelbusi naująjį bendrovės logotipą – baltą iksą juodame fone – pasakė: „X“ yra čia! Padarykime tai.“

Taip pat vėlų sekmadienio vakarą E. Muskas pakeitė savo profilio nuotrauką į naują bendrovės logotipą ir pakeitė savo „Twitter“ biografiją į „X.com“.

E. Muskas teigė, kad bendrovė „renkasi minimalistinį art deco“ logotipą ir kad „X.com dabar nukreipia į twitter.com“.

Anksčiau jis tviteryje rašė, kad „jei šį vakarą bus paskelbtas pakankamai geras „X“ logotipas, rytoj jį paskelbsime visame pasaulyje“.

E. Muskas taip pat „Twitter“ parašė, kad pagal naują svetainės tapatybę įrašas socialiniame tinkle bus vadinamas „iksu“.

Pirmadienį 9 val. 30 min. Lietuvos laiku pakeitimai svetainėje vis dar nebuvo matomi.

E. Muskas jau pavadino „Twitter“ patronuojančiąją bendrovę „X Corporation“ ir anksčiau sakė, kad socialinių tinklų milžinės perėmimas buvo „akceleratorius kuriant „X“, visa ko programėlę“ – tai nuoroda į 1999 metais jo įkurtą bendrovę X.com, kurios vėlesnė versija vėliau tapo mokėjimų milžine „PayPal“.

Tokia programėlė vis dar galėtų veikti kaip socialinių tinklų platforma, joje taip pat būtų galima siųsti žinutes ir atlikti mobiliuosius mokėjimus.

Tokia programėlė vis dar galėtų veikti kaip socialinių tinklų platforma, joje taip pat būtų galima siųsti žinutes ir atlikti mobiliuosius mokėjimus

„Pasitelkęs dirbtinį intelektą, „X“ sujungs mus tokiais būdais, kokius dar tik pradedame įsivaizduoti“, – anksčiau sekmadienį tviteryje rašė L. Yaccarino.

Žiniasklaidos konglomerato „NBCUniversal“ reklamos pardavimų vadovė L. Yaccarino, kurią praėjusį mėnesį E. Muskas perviliojo į „Twitter“ generalinio direktoriaus postą, teigė, kad ši socialinių tinklų platforma gali išplėsti savo veiklos sritį.

„X“ – tai būsima neriboto interaktyvumo būsena, kurioje daugiausia dėmesio skiriama garso ir vaizdo įrašams, žinutėms, mokėjimams/bankininkystei, sukuriant pasaulinę idėjų, prekių, paslaugų ir galimybių rinką“, – tviteryje rašė L. Yaccarino.

Nauji pajamų šaltiniai

Nuo tada, kai E. Muskas pernai spalį už 44 mlrd. dolerių (40,9 mlrd. eurų) nusipirko „Twitter“, platformos reklamos verslas iš dalies žlugo, nes rinkodaros specialistai nusivylė masiniais atleidimais, dėl kurių buvo panaikintas turinio moderavimas, taip pat E. Musko valdymo stiliumi.

Reaguodamas į tai, milijardierius, kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas, ieškodamas naujų pajamų, platformoje pristatė mokėjimus ir prekybą.

Manoma, kad „Twitter“ kasdien naudojasi apie 200 mln. aktyvių kasdienių vartotojų, tačiau nuo tada, kai 52 metų bendrovės „Tesla“ įkūrėjas nusipirko platformą ir atleido daug darbuotojų, ji ne kartą patyrė techninių nesklandumų.

Nuo tada daugelis vartotojų ir reklamuotojų neigiamai reagavo į naujus socialinių tinklų svetainės mokesčius už anksčiau nemokamas paslaugas, turinio moderavimo pakeitimus ir anksčiau uždraustų dešiniųjų pažiūrų paskyrų sugrąžinimą.

Šį mėnesį E. Muskas sakė, kad „Twitter“ prarado maždaug pusę pajamų iš reklamos nuo tada, kai jis spalį perėmė valdymą.

„Facebook“ patronuojančioji bendrovė „Meta“ šį mėnesį taip pat pristatė savo tekstinę platformą, vadinamą „Threads“, kuri, kai kuriais skaičiavimais, turi iki 150 mln. vartotojų.

Tačiau rinkos analizės bendrovės „Sensor Tower“ duomenimis, per kelias savaites nuo konkuruojančios programėlės paleidimo joje praleidžiama vis mažiau laiko.

The post „Twitter“ bus pervadintas į „X“, turės naują logotipą appeared first on LAIKMETIS.