Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlo Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už nacistinių, komunistinių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą, papildyti tokių daiktų ir prekių įvežimu į Lietuvą.

Jie siūlo, kad prekių ir daiktų, kuriuose pavaizduoti nacistiniai, komunistiniai simboliai, gabenimas platinimo tikslais užtrauktų 300–700 eurų baudą asmenims ir 600–1200 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Parlamentarų teigimu, pastaruoju metu pasitaiko pavienių atvejų, kai to paties periodinio leidinio numerio dideliais kiekiais į Lietuvą įvežami įvairūs dezinformacinio, propagandinio turinio leidiniai arba gabenamos įvairios prekės su SSRS simboliais.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo gavusi Muitinės departamento kreipimąsi įvertinti į Lietuvos teritoriją įvežamą knygų ir periodikos siuntą. Tarnyba nustatė, kad dauguma vertinimui pateiktos literatūros ir periodikos turinio turėjo propagandinį ir dezinformacinį pobūdį.

Anot Seimo narių, nors tokių prekių įvežimas į Lietuvą ar gabenimas tranzitu savaime nėra dezinformacijos skleidimas visuomenės informavimo priemonėse arba platinimas, tačiau tokia simbolika nukreipta prieš vertybes, pripažįstamas ir puoselėjamas Lietuvoje, skaldo visuomenę ir kursto nesantaiką.

„Kompleksinė analizė leidžia daryti prielaidą, kad importuojami leidiniai, skelbiantys draudžiamo turinio informaciją, yra ne tik skirti bibliotekoms ir mokslo įstaigoms užsienio šalyse akademiniams tikslams, bet ir gali būti platinami Lietuvos teritorijoje, tikėtina, kitais, nei akademiniais, tikslais“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pasak projekto autorių, pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir nacionaliniam saugumui kylančius iššūkius, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir užkirsti kelią įvairioms provokacijos ar bandymams propaguoti „Ruskij mir“ („Rusiško pasaulio“) ideologiją.

„Įstatymų projektu iš esmės nėra siūlomos naujos nuostatos, tik siūloma galiojančią formuluotę papildyti nauja sąvoka „gabenimas“, kad ji apimtų ir muitinės prižiūrimų prekių per(si)kėlimą ir kad Lietuvos visuomenė būtų apsaugota nuo dezinformacijos ir manipuliacijų viešąja informacija“, – tvirtino projekto autoriai.

Dabar baudžiama už nacių ir sovietų simbolių, šių režimų vadų viešą demonstravimą ir platinimą.

The post Siūloma uždrausti įvežti į Lietuvą daiktus su sovietų ir nacių simboliais appeared first on LAIKMETIS.

Šie rinkimai gegužės 26 dieną surengti iki V. Ščiglienės pirmosios kadencijos pabaigos likus pusmečiui ir nežinant, ar ji bus paskirta dirbti į naujos kadencijos komisiją.

Be to, renkant pirmininką, kuris turėtų dirbti ateinančius ketverius metus, dalies komisijos narių kadencija jau buvo pasibaigusi, dalies baigsis po kelių mėnesių.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis BNS pripažino, kad šie ankstyvi rinkimai jį nustebino, kita vertus, jo teigimu, jie nėra neteisėti.

V. Ščiglienės teigimu, Paveldo komisijos nariai surengti pirmininko rinkimus pasiūlė, žinodami, kad komisija pirmininko kandidatūrą Seimui turi pateikti iš anksto.

Įstatyme numatyta, jog pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui komisija teikia likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki pareigas einančio vadovo kadencijos pabaigos. 

V. Ščiglienės įgaliojimai Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje baigsis kitų metų sausį.

Į klausimą, ar teisinga, kad būsimos kadencijos pirmininką renka senos sudėties komisija, dabartinė vadovė nurodė, jog „Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme nėra reglamentuota, kad pirmininko rinkimams reikia sulaukti visos Paveldo komisijos pasikeitusios sudėties“.

„Šis atvejis privertė kilstelėti antakį, bet kriminalo tikrai čia nėra“, – BNS sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

Būtent Kultūros komiteto teikimu Paveldo komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas.

„Komisija yra atskaitinga Seimui, bet tikrai nepavaldi Seimui. Jie turi savo reglamentą, pagal kurį nusprendė surengti rinkimus. Gal dėl to, kad vasara – šiltesnis metų laikas, nes šiaip pagal visą logiką jie (rinkimai – BNS) turėtų vykti rudenį, net vėlyvą rudenį“, – teigė V. Juozapaitis.

Anot jo, objektyviau būtų, kad vadovą rinktų ta komisija, kuri ir dirbs su tuo pirmininku. Be to, dabar neaišku, aš V. Ščiglienė išvis bus paskirta Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare.

„Jeigu ji nebus perrinkta komisijos nare, negalės eiti ir pirmininkės pareigų“, – teigė komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad Kultūros komitetas priekaištų dėl darbo neturi nei pirmininkei, nei pačiai komisijai.

Pristatydama programą antrai kadencijai V. Ščiglienė išskyrė veiklos tęstinumo poreikį ir keturias pagrindines naujos kadencijos gaires: kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimą, bendradarbiavimą su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias kultūros paveldo problemas, švietimo, kultūros, mokslo, meno ir paveldo integralumo aktualizavimą bei paveldo sklaidą ir komunikaciją, nurodoma komisijos pranešime.

Pasak V. Ščiglienės, per pirmąją kadenciją pavyko instituciją reformuoti ir grąžinti prie įstatyme numatytų komisijos funkcijų bei pareigų. Anot jos, svarbu išlaikyti ir akcentuoti ekspertinį, profesionalumu bei kompetencijomis grįstą patariamąjį įstaigos pobūdį.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių. Du iš jų skiria prezidentas, keturis – Seimas Kultūros komiteto teikimu, dar keturis – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Ši komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Komisija atskaitinga Seimui.

The post Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje – siūlymas dabartinę pirmininkę skirti antrai kadencijai appeared first on LAIKMETIS.