Vis dėlto tarnybų vadovai sako biudžete norintys daugiau pinigų, tačiau kol vyksta derybos, konkrečių sumų neįvardija.

2024 metų biudžeto projekte Policijos departamentui numatyta daugiausia lėšų – 332,8 mln. eurų. Šiais metais policininkams skirta 313,8 mln. eurų.

„Matant kitų metų biudžeto skaičius, manome, kad gali kilti tam tikrų problemų, susijusių su darbo užmokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis, mokant butpinigius, tarnybinio transporto išlaikymui, komunalinėms ir kitoms paslaugoms, tokioms kaip pašto siuntimas, areštinėse laikomų asmenų maitinimas, daiktinių įrodymų transportavimas, saugojimas ir naikinimas“, – BNS nurodė generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Tikiuosi, kad derybose su politikais dar pavyks pakeisti šiuos skaičius ir įtikinti, kad mūsų pateiktas poreikis yra būtinas norint tinkamai užtikrinti žmonių saugumą“, – pridūrė jis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) numatyta 187,2 mln. eurų, šiemet įstaigos biudžetas siekė 174,2 mln. eurų.

„Tikimės, kad 2024 metų biudžete bus numatyta tiek lėšų, kiek jų reikia, kad galėtume vykdyti mums pavestas funkcijas ir užtikrinti gyventojų saugumą. Labai svarbu, kad jos didėtų ir darbo užmokesčiui, kuris turėtų augti ne mažiau nei kitų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnams ir atliepti teisėtus ugniagesių gelbėtojų lūkesčius“, – BNS sakė PAGD direktorius Saulius Greičius.

„Esame pateikę lėšų poreikį. Šiuo metu kol kas turime tik preliminarų biudžetą. Tikiuosi, kad jis bus tikslinamas, ir bus atsižvelgta į spręstinus klausimus“, – kalbėjo ugniagesių vadas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) planuojama skirti 135,3 mln. eurų. Šiais metais ji gyvena su 108,8 mln. eurų biudžetu. Palyginti su kitomis vidaus reikalų sistemos įstaigomis, VSAT papildomai skirta daugiausia pinigų. Dalis jų bus panaudota 244 naujiems pasieniečių etatams įsteigti.

„Mes per ateinančius metus, jei biudžetas bus patvirtintas, tikrai galėsime stiprinti sienos apsaugą“, – BNS teigė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

Viešojo saugumo tarnybai (VST) ketinama skirti 35 mln. eurų (2023 metais – 31,5 mln. eurų). Kaip BNS sakė laikinasis VST vadas Arūnas Paulauskas, biudžetas „yra toks, koks yra“.

„Aišku, visada norėtųsi daugiau“, – pridūrė jis.

VST laikinasis vadovas taip pat teigė, kad jei tarnyba galiausiai bus prijungta prie Policijos departamento, ji minėtą finansavimą vis tiek išlaikys.

„Jei VST būtų integruota į policijos sistemą, ji būtų integruota kaip atskiras juridinis asmuo, tai reiškia, kad VST išlaikytų darbdavio statusą, vykdytų viešuosius pirkimus, turėtų savo biudžetą“, – aiškino A. Paulauskas.

„Turbūt reikia būti sąžiningam, atsiradus pavaldumui, reikėtų tą biudžetą pasiderinti su generaliniu komisaru“, – pridūrė jis.

Mažiausiai – 16 mln. eurų (šiemet – 15,5 mln. eurų) lėšų, kaip ir kasmet, planuojama skirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Šios įstaigos vadas Rolandas Kiškis BNS teigė, kad „Seimui pateiktas valstybės biudžeto projektas dar nepatvirtintas, todėl jį vertinti šioje stadijoje būtų nekorektiška“.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad nusikaltimams sudėtingėjant tarnyba mato didesnio finansavimo poreikį „pareigūnų ir darbuotojų kompetencijoms kelti, aukščiausio lygio mokymams, stiprinti bendradarbiavimą su užsienio partneriais kvalifikacijos kėlimo klausimais, taip pat atnaujinti patalpas Vilniuje ir Šiauliuose“.

Dėl geresnių darbo sąlygų šią savaitę protestavo dalis pareigūnų.

Lapkričio 14-ąją Seime numatytas pirmasis biudžeto projekto svarstymas, lapkričio 23-iąją – antrasis, o jį priimti numatoma gruodžio 5-ąją.  

The post Statutinių tarnybų vadovai teigia biudžete norintys daugiau pinigų appeared first on LAIKMETIS.

„Pasekmės, jau čia gynybos susitarimui, kurias sukėlė – tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip čia reikėjo kitaip padaryti. Blogos – čia konstatavimas, nes mums reikia turėti platų nacionalinį susitarimą dėl gynybos reikalų, kuris tęstųsi ne tik valdančiųjų kadenciją, bet ir verstųsi per kelių būsimų daugumų kadencijas“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys. 

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos.

Tokį sprendimą partija priėmė Seimui pateikimo stadijoje nubalsavus už Viešojo saugumo tarnybos (VST) prijungimą prie policijos. Demokratai teigia smerkiantys „vidaus reikalų ministrės ir visos Vyriausybės sisteminį Lietuvos saugumo silpninimą“.

Prezidento patarėjas taip pat išsakė kritikos VST reformai, sakydamas, jog Seimui pateiktas kompromisas dėl įstatymo pakeitimo projekto „buvo blogesnis nei pirminis sumanymas“.

Patarėjo teigimu, visų pirma buvo numatyta inventorizuoti visas VST atliekamas funkcijas, peržiūrėti, ar jos nesidubliuoja su kitomis institucijomis ir jas išskaidyti. Tarp jų – kritinės infrastruktūros apsaugos funkcija, nuteistųjų asmenų konvojavimas, viešojo saugumo užtikrinimas per riaušių malšinimą ir panašiai.

„Kaip žinome, Policijos departamentas dalį atlieka, dalį galima perduoti privačioms bendrovėms vykdyti, dalį galėtų vykdyti Kalėjimų departamentas. Tai toje apimtyje, kai vyko diskusija, tikrai prezidento parama buvo, nes mes turėtume siekti efektyvaus darbo organizavimo, nedubliuoti ir taip nedidelių resursų“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, pagrindinis resursas, kurio stinga – personalas, esama nemažai neužpildytų etatų. Pasirinkta kryptis, patarėjo teigimu, neįneša reikiamų pokyčių.

„Tas pradinis modelis sulaukė kritikos kai kuriose politinėse jėgose ir buvo pasirinkta bloga kryptis – padaryti kompromisą, nieko nekeisti tarnybos viduje, bet pačią tarnybą pasiūlyti prijungti prijungimo keliu prie Policijos departamento. Tada tikrai kyla abejonių, ką mes čia tokiu būdu pasieksime, kai institucija neturės savo atskiro vadovo, bus po kita institucija, iš kur atsiras dėl to geresnis valdymas, kai mes sieksime išlaikyti identitetą ir panašiai“, – sakė prezidento patarėjas.

Anot jo, pasirinktas neaiškus kelias, todėl skepsio išlieka pakankamai daug nežinant, ką norima pasiekti. 

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

The post VST reforma - kritikos ir nesutarimų fone appeared first on LAIKMETIS.

Šią pertvarką kritikuoja dalis opozicijos ir valdančiųjų atstovų, piketą prie parlamento rengia VST pareigūnai.

Vyriausybė siūlo Seimui panaikinti VST kaip atskirą tarnybą, įtraukiant ją į policijos sistemą. Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, ši tarnyba policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad karo atveju Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

A. Bilotaitės teigimu, ši funkcija VST prijungus prie policijos ne tik nenukentėtų, o būtų stiprinama.

„Manome, kad mūsų sprendimas konsoliduoti Viešojo saugumo tarnybos kovinį potencialą, kovinį pasirengimą su policijos analitiniais gebėjimais, ta sinergija mums duos rezultatą, tad nacionaline saugumo prasme tapsime gerokai stipresni“, – trečiadienį žurnalistams Seime tvirtino ministrė.

Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

Seimo opozicijos atstovai šią reformą vadina politine ir grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Seimo opozicijos atstovai šią reformą vadina politine ir grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo, jeigu VST būtų prijungtas prie policijos.

Pertvarkai nepritariantys VST pareigūnai ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje rengia protesto akciją „Nežaiskite su likimais“. 

Planuojama, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos organizuojamoje akcijoje dalyvaus apie 50 pareigūnų. 

Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.

The post Vidaus reikalų ministrė Seimui teiks VST reformą, pareigūnai rengia piketą appeared first on LAIKMETIS.

„Teismas panaikino Vyriausybės nutarimą ir patenkino pareiškėjo Ričardo Pociaus skundą, teismas padarė išvadą, kad šie procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviai ir nuodugniai ištirti, įvertinti faktinių aplinkybių visumą bei priimti pagrįstą spendimą“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Pasak jos, teismas pasigedo motyvavimo, kodėl R. Pociui buvo skirta būtent tokia tarnybinė nuobauda, taip pat konstatuota, jog buvo padaryti pažeidimai svarstant šį klausimą ypatingos skubos tvarka Vyriausybės posėdyje bei pasitarime.

Teismo sprendime pažymima, jog šiuo atveju ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog tarnybinę nuobaudą pareiškėjui gali skirti tik Vyriausybė nėra, tačiau ginčas kyla dėl atsakovo – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) – pareigos pasiūlyti tikrinamą pareigūną patraukti (nepatraukti) tarnybinėn atsakomybėn.

Teismo vertinimu, esant pagrindui siūlyti skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tarnybinį tyrimą atliekantis subjektas privalo motyvuotai pasiūlyti tarnybinę nuobaudą, o R. Pociaus atveju toks konkretus pasiūlymas, pažeidžiant reikalavimus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo suformuluotas.

„Faktas, jog ministrė, rezoliucija tvirtinusi išvadą, nurodė, jog siūlo skirti papeikimą negali būti laikoma atitinkančio aprašo reikalavimus, kadangi nėra aišku, t. y. visiškai nemotyvuojama, kodėl yra siūloma būtent tokio griežtumo tarnybinė nuobauda“, – paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

 Be to, teismo vertinimu, tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimas nagrinėjamu atveju niekaip neatitinka skubos kriterijaus.

„Pažymėtina, jog atsakovai nei VRM, nei Vyriausybė savo procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų, pagrindžiančių skubos reikalingumą ginčo atveju“, – paskelbė teismas.

Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Vyriausybės kanceliarija liepos 4 dienos raštu informavo teismą, jog 2022 metų birželio 22 dieną Vyriausybės posėdyje vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės prašymu į posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomas klausimas „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo”.

Remdamasi šiuo prašymu, ministrė pirmininkė posėdžio metu sutiko įtraukti šį Vidaus reikalų ministerijos papildomą klausimą ir pasiūlė padaryti pertrauką. 

Bylą pirmosios instancijos teisme laimėjusiam R. Pociui lygiomis dalimis iš atsakovų – Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės – priteista 3,7 tūkst. eurų  bylinėjimosi išlaidų.

R. Pociui lygiomis dalimis iš atsakovų – Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės – priteista 3,7 tūkst. eurų 

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Buvęs VST vadovas teismo prašė panaikinti prieš metus, pernai birželio 22 dieną, priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Anksčiau VRM yra sakiusi, kad nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę.

Tuo metu R. Pocius, pasak ministerijos, nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

Buvęs VST vadas savo ruožtu kaltino A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų.

Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.

The post Teismas panaikino buvusiam VST vadui R. Pociui skirtą A. Bilotaitės papeikimą appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos policijos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų vadovai teigia, kad šis žingsnis bus žalingas abiem tarnyboms.

„Reformai nepritariame, nes iki šiol neišgirdome nė vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą sujungimas duos pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei?“ – pranešime spaudai klausė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Anot jos, Viešojo saugumo tarnyba ir policija – tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir skaičiumi, tiek paskirtimi valstybėje skirtingos tarnybos.

VST pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu. 

Anot jos, Viešojo saugumo tarnyba ir policija – tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir skaičiumi, tiek paskirtimi valstybėje skirtingos tarnybos

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, siekis VST prijungti prie policijos – neapgalvotas ir pavojingas.

„Viešojo saugumo tarnyba vykdo specifines svarbias valstybei funkcijas. Ji ne tik saugo strateginius valstybės objektus tokius, kaip Suskystintų dujų terminalas, atominė elektrinė, radioaktyvių atliekų aikštelė, bet vykdo ir kitas svarbias funkcijas. Viešojo saugumo tarnyba yra ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl jos silpninimas, o prijungus prie policijos taip ir nutiks, žalingas valstybei“, – tvirtino jis.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko teigimu, dėl šios reformos tarnyba gali prarasti dalį gerai pasiruošusių, apmokytų pareigūnų.

Anot R. Katinienės, jeigu tikimasi, kad prie policijos prijungus 855 VST pareigūnus situacija policijoje pagerės, klystama.

„Tai situacijos policijoje neišgelbės, o jos nesuvaldžius, kai prijungimo metu VST paliks nemaža dalis pareigūnų, nukentės ir VST funkcijų vykdymas, nes dalis jų bus perduotos policijai, dalis – Kalėjimų tarnybai, kuri ir pati po reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Pasak pareigūnams atstovaujančių profesinių sąjungų vadovų, negalima eksperimentuoti saugumu.

Balandžio pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, jog ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tuomet teigė, kad esamos VST struktūros pagrindu būtų suformuotas specializuotas policijos padalinys, užtikrinant šios tarnybos nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Peržiūrėti VST statusą ministeriją paskatino tarp jos vadovybės ir tuometinio tarnybos vado kilę nesutarimai. Ričardas Pocius pareigas paliko šalių susitarimu pernai spalį.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. 

The post Trys pareigūnų profsąjungos nepritaria policijos ir Viešojo saugumo tarnybos jungimui appeared first on LAIKMETIS.

„Čia ne pertvarka, čia Viešojo saugumo tarnybos likvidacija, kuriai trukdė buvęs VST vadovas Ričardas Pocius. Jį atleidus šitas planas parengtas įgyvendinti ir įgyvendinama tokiais keistais argumentais, slepiant pagrindinį tikslą: matyt, reikalinga šitos tarnybos žmogiškaisiais resursais užkaišioti skylėtą policiją, kuri nesugeba šiandien vykdyti tinkamai savo funkcijų“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

Vidaus reikalų ministrės įvardintą poziciją, kad į policiją įjungta Viešojo saugumo tarnyba liktų ginkluotųjų pajėgų dalimi, S. Skvernelis sako esant demagogija. 

„Tos demagogijos, kad dalis policijos karo atveju gali išlikti krašto apsaugos sistemos dalimi, neatitinka elementarių tarptautinių konvencijų. Tai planinis likvidavimas, veikimas prieš valstybės saugumo interesus“, – siūlymą kritikavo S. Skvernelis, anksčiau ėjęs generalinio policijos komisaro ir vidaus reikalų ministro pareigas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad VST likimas ginkluotųjų pajėgų dalimi yra būtinas, nors pripažįsta, kad dėl atitikimo europiniams teisės aktams gali kilti keblumų.

„Ta raudona linija, kurią aš iškėliau iš anksto prieš kelis mėnesius dėl VST ateities, aiškiai konstatavau, kad šis pajėgumas turi likti ginkluotųjų pajėgų dalimi, šitai aš išgirdau, kad esame išgirsti, tai yra geras ženklas, bet kaip tai atrodys praktikoje, aš noriu pamatyt“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

„Vėlgi, turėkim galvoj įvairias Europos konvencijas, kad policija ginkluotųjų pajėgų dalimi negali būt, tai kaip bus sureguliuota teisiškai, įdomi detalė ir ją reikės nagrinėti, šiuo atveju detalėse gali slypėti ir esmė“, – pridūrė konservatorius.

Nežinau, ar čia ministrės žadėtas planas po nelabai pavykusių riaušių prie Seimo, kai, galima sakyt, nebuvo  normaliai suvaldyta situacija, ir man norisi pamatyti visą planą

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad techniniam VST jungimui prie policijos nepritartų, o pačią pertvarką vertins, kai matys konkrečius projektus.

„Nežinau viso plano, bet prieš 16 metų sukurta tarnyba buvo planuojama kaip savarankiška, kad atliktų kelias funkcijas – strateginių objektų apsaugą, konvojavimą, riaušių malšinimą pataisos namuose ir viešose vietose. Nežinau, ar čia ministrės žadėtas planas po nelabai pavykusių riaušių prie Seimo, kai, galima sakyt, nebuvo  normaliai suvaldyta situacija, ir man norisi pamatyti visą planą“, – sakė J. Sabatauskas.

Jis teigė nepritarsiąs pertvarkai, jei „tik bus pasiimti asignavimai ir tarnyba įlieta į policiją“.

„Bet jei išliks kaip daugmaž savarankiškas padalinys, aišku, savarankiškumas toks, kad atlieka funkcijas, kurios numatytos, o riaušių malšinimo be bendradarbiavimo su policija ir neišeina, (galima svarstyti), bet norisi pamatyti visą planą“, – kalbėjo socialdemokratas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jonas Jarutis sakė pertvarkai nepritariantis, manantis, kad frakcijoje toks siūlymas paramos irgi nesulauks.

„Aš nepritariu tai pertvarkai, manau, ir mūsų frakcija nepritars, komitete NSGK svarstėme, ta idėja tokia keistoka, gal šiek tiek susijusi su generolo R. Pociaus istorija. Manome, kad pavojinga būtų sutelkti tas dvi skirtingas institucijas vienose rankose. Tarnybos vykdo skirtingas funkcijas, aišku, kalbų mes buvom girdėję, bet kad tai taps kūnu, reikia daugiau informacijos, ką sujungia, kokiais principais“, – BNS sakė „valstiečių“ atstovas NSGK.

Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Andrius Bareika BNS sakė nerimaujantis, kokią įtaką pertvarka turės pareigūnams, ar nepridės papildomų funkcijų, ar jie tam bus tinkamai paruošti.

„Kaip profesinės sąjungos atstovas aš pergyvenčiau dėl pareigūnų, ką jie iš naujo turės daryt, ar jie bus tinkamai paruošti. Iš esmės priekaištai pareikšti tarnybai – esą negerai saugo objektus, dar kažką minėjo – nemanau, kad labai pagrįsti“, – sakė A. Bareika.

Vidaus reikalų ministerija penktadienį pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, kad ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad esamos VST struktūros pagrindu siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Pernai rudenį iš pareigų atleidus VST vadą R. Pocių kai kurie valdantieji svarstė, kad šią tarnybą būtų galima prijungti prie policijos.

R. Pocius pareigas šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus užpernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. 

The post Opozicija kritikuoja VST jungimą prie policijos, vadina tai likvidacija appeared first on LAIKMETIS.

„Geopolitinių grėsmių kontekste būdami susiskaldę esame silpni. Todėl norėdami sustiprinti VST pajėgumus bei gebėjimus atlikti jai pavestas funkcijas, siūlome VST integruoti į Lietuvos policiją“, – penktadienį per spaudos konferenciją pertvarką pristatė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, esamos VST struktūros pagrindu siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

VST funkcijų žada nekeisti

Policijos generalinis komisaras Renatas Požela pažymėjo, jog jau pradėti ruošti integracijai reikalingi teisės aktai. 

„Šiuo metu bus pradėti ruošti atitinkamų teisės aktų projektai ir jeigu bus ta politinė valia parlamente, tai mano matymas šiandien yra labai aiškus, kad teisės aktai turi būti taip konstruojami, kad tarnyba į policiją įsilietų pakankamai sklandžiai“, – kalbėjo policijos vadovas.

„Mano matymas yra toks, kad tarnyba turėtų įsilieti, kaip policijos specializuotas struktūrinis vienetas, išlaikant vienetą kaip tokį koks šiandien yra, ta pati dislokacija, tos pačios funkcijos, netgi ta pati uniforma, aišku, kažkur akcentuojant, kad tai yra policijos dalis“, – teigė jis.

Savo ruožtu, ministrė pažymėjo, kad projektas jau buvo derintas su premjere Ingrida Šimonyte.

„Premjerei buvo pristatyta situacija, kuri yra ir galimi sprendimai, ji yra supažindinta ir tikrai pritarimas yra“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrė pažymėjo, kad integruojant VST į policiją buvo atsižvelgta ir į būtinybę nesusilpninti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų, dėl to VST liks jos dalimi.

Ministrė pažymėjo, kad integruojant VST į policiją buvo atsižvelgta ir į būtinybę nesusilpninti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų

„Taip pat svarstome galimybę, kad ginkluotųjų pajėgų dalimi galėtų tapti ir kiti specializuoti policijos padaliniai“, – pažymėjo ministrė.

Pastebi daugybę trūkumų

A. Bilotaitė pažymi, kad VST funkcijų peržiūra parodė, jog unikalių funkcijų tarnyba neatlieka, jos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. Šešias VST atliekamas funkcijas vykdo Lietuvos policija, keturias – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po tris funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.

„Už viešosios tvarkos užtikrinimą atsakingos tarnybos privalo būti tinkamos parengties ir dirbti kaip laikrodis, o ne dubliuoti funkcijas ar stumdytis atsakomybę. Padarysime viską, kad pokyčio metu tarnyba maksimaliai išlaikytų savo identitetą, būtų atsižvelgta į VST pareigūnų interesus. Tikiu, kad būdami kartu būsime stipresni ir galėsime dar geriau užtikrinti viešąjį saugumą“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, įvertinus VST veiklos efektyvumą matomi akivaizdūs darbo organizavimo trūkumai, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoka, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumas.

Anot R. Požėlos bendrųjų funkcijų apjungimas leistų taupyti lėšas, kurias galima būtų nukreipti į pareigūnų kompetencijų ugdymą.

Tuo metu, VST vadas Arūnas Paulauskas akcentavo, jog integracijos tikslas yra ne išlaidų mažinimas, o siekis „sustiprinti viešojo saugumo tarnybą ir ją padaryti efektyvesne“.

Jis taip pat patikino, kad nors darbinių pareigybių mažinama nebus, mažės vadovų skaičius.

„Kalbant apie tam tikrą pareigybių mažinimą tai tikrai turbūt valdymo pareigybių sumažės, kalbant apie darbines pareigybes tai tikrai galiu užtikrinti, kad su dabartiniu pareigybių nekomplektu nei viena pareigybė nebus panaikinta“, – teigė VST vadas.

Neužimta trečdalis pareigybių

Anot A. Bilotaitės, tarnyboje yra ir kitų problemų – neužimta net 30 proc. pareigybių, ilgai nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.

„Pati tarnyba, matyt, per visą eilę metų nesuteikė galimybės tobulėti, augti ir kažkuria prasme tie pareigūnai tapo įkaitais“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Anot jo, „didžioji dauguma tarnybos yra grįsta žemos motyvacijos pareigūnais“. 

Tarnybos vado teigimu, atliekant VST veiklos auditą buvo pastebėta, jog ji  susiskaldžiusi, esama neišspręstų konfliktų.

„Tarnybą radau, aš neslėpsiu, susiskaldžiusią, pasidalinusią į kažkokias interesų grupes ir aibę konfliktų įsisenėjusių, neišspręstų konfliktų, kurie tikrai nedarė tarnybos stipresnės. Matyt, kažkam tie konfliktai buvo naudingi ir buvo eilę metų nesprendžiami“, – kalbėjo vadas

„Nėra taip, kad tarnyboje yra absoliučiai viskas blogai, yra ir teigiamų aspektų. Šiandien norėčiau pagirti ir padėkoti konvojaus funkciją atliekantiems pareigūnams“, – pridūrė jis.

A. Paulauskas atkreipė dėmesį į VST darbą saugant kritinę infrastruktūrą. Anot jo, stebinti objektus pareigūnų valdymas yra decentralizuotas, pastebimas žemas kontrolės lygis.

„Visai kitas vaizdas man atsivėrė pamačius, kaip tarnyba vykdo strateginės infrastruktūros apsaugą. Tikrai, šį tą suprantu apie šią veiklą ir pamačius, kad ta veikla nepakitusi per pastaruosius 20 metų ir ji yra vykdoma taip pat, tai šiek tiek nustebimo“, – teigė jis.

Apklausos rodo nepasitenkinimą darbu

VRM teigimu, naujausia VST darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo 61 proc. VST pareigūnų, parodė, jog šioje tarnyboje yra mažiausias pasitenkinimas darbu, lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis, taip pat užfiksuotas mažiausias iš visų tarnybų įsitraukimas į darbą. 

Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atlikta 17 ES šalių praktikos analizė parodė, kad VST priskirtų funkcijų vykdymas ES šalyse yra labiausiai būdingas tų šalių policijos pajėgoms. Šiuo metu žandarmerijos kaip nacionalinės teisėsaugos sistemos dalis veikia tik aštuoniose ES valstybėse narėse.

Pernai rudenį iš pareigų atleidus VST vadą Ričardą Pocių kai kurie valdantieji svarstė, kad šią tarnybą būtų galima prijungti prie policijos.

R. Pocius pareigas paliko šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus užpernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. 

VST dirba 860 žmonių. Neteisėtos migracijos krizės metu šios tarnybos pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar tarnybos pareigūnai užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.

The post A. Bilotaitė paskelbė VST reformas - siūloma integruoti į Lietuvos policiją appeared first on LAIKMETIS.

Bet čia lytis niekuo dėta. Juk prieš A.Bilotaitę šiai pačiai sudėtingiausiai ministerijai vadovavo Rita Tamašunienė. Ir gražuolė vidaus reikalų ministrė puikiai tvarkėsi, geriau už daugelį jos pirmtakų vyrų, ją gerbė visi šilto ir šalto regėję statutinių tarnybų vadovai generolai, neišskiriant ir generolo R.Pociaus.

Tad problema kilo ne dėl lyties, bet dėl vadovo intelekto , kultūros, išsilavinimo, gabumų, kompetencijos galimybių

Tad problema kilo ne dėl lyties, bet dėl vadovo intelekto , kultūros, išsilavinimo, gabumų, kompetencijos galimybių. Ir šiuo atžvilgiu žmonės niekad nebuvo ir nebus lygūs. Ir A.Bilotaitė tai akivaizdžiausiai įrodė.

The post Valdas Vasiliauskas. Apie seksizmą ir lygias galimybes appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, tai Policijos departamento (klaida – BNS). Na, aš vadovauju Policijos departamentui ir visai Lietuvos policijai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Požėla, paklaustas, ar tai yra policijos ir jo paties asmeninė klaida.

Anot jo, planas neįformintas, nes „buvo susikoncentruota galbūt į kitus dalykus, į išmoktas riaušių pamokas, į situacijos aptarimus“.

„Tų priežasčių yra daug: ir tas masinis policijos darbuotojų išleidimas rugpjūčio mėnesį pailsėti, atostogauti, nes mes ruošėmės labai karštam rudeniui, kaip žinia, – rugsėjo 4 renginys, rugsėjo 10 renginys. Tai tiesiog tokia situacija susiklostė“, –  sakė R. Požėla.

Anot jo, planas neįformintas, nes „buvo susikoncentruota galbūt į kitus dalykus, į išmoktas riaušių pamokas

Jis sako apgailestaujantis, kad opozicija, ketvirtadienį išsikvietusi vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę aptarti situaciją dėl riaušių malšinimo ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus išėjimo iš darbo aplinkybių, neleido pasisakyti ir jam. Generalinis komisaras sakė, kad dalyvauti susitikime su opozicija jam pasiūlė pati ministrė.

„Gaila, kad man neleido pasisakyti. Bet manau, kad policijos generalinio komisaro pareigybė yra tokia, kad jis gali atvykti į Seimą, į posėdžius ir reikalui esant išsakyti savo poziciją. Aš manau, kad daug klausimų yra policijos kompetencija, ne politinė kompetencija, o teisėsaugos įstaigų. Natūralu, kad aš bet kurioje situacijoje turiu būti pasiruošęs atsakyti į keliamus klausimus“, – kalbėjo pareigūnas.

Riaušių malšinimui skirtas planas „Vėtra“ sukėlė diskusijų tarp politikų po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo.

Generolas apkaltino ministrę neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog būtų paskelbtas planas „Vėtra“.

Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.

S. Gagas LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.

R. Pocius, taip pat susitikimą su ministre inicijavusios opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad neįvedus plano „Vėtra“, bet pasitelkdama VST pareigūnus riaušėms malšinti A. Bilotaitė pažeidė įstatymus.

Ministrė tvirtina, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu. Ji ketvirtadienį taip pat patvirtino, kad ateityje jo ketinama atsisakyti kaip „sovietinio relikto“.

The post Policijos vadas užstojo ministrę: plano „Vėtra“ raštiškas neįforminimas buvo mano klaida appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį Seime susitikusi su opozicinėmis frakcijomis ji kartojo, kad ne politikai turi priimti sprendimus dėl riaušių malšinimo taktikos, o pareigūnai.

„Kalbant apie planą „Vėtra“, man atrodo, kad šis planas yra atgyvena ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turėtumėme eiti moderniau – tą ir darysime, ir tikrai, matyt, peržiūrėsime. Ir to plano apskritai ateityje nebeliks“, – sakė ministrė.

Šis riaušių malšinimui skirtas planas sukėlė diskusijų tarp politikų po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo.

Generolas apkaltino ministrę neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog būtų paskelbtas planas „Vėtra“.

Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.

S. Gagas LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.

R. Pocius, taip pat susitikimą su ministre inicijavusios opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad neįvedus plano „Vėtra“, bet pasitelkdama VST pareigūnus riaušėms malšinti A. Bilotaitė pažeidė įstatymus.

Ministrė tvirtina, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.

R. Pociaus vertinimas pasikeitė

S. Skvernelis susitikime teiravosi ministrės, kodėl ji teigiamai įvertino generolą R. Pocių iki riaušių, 2020 ir 2021 metais, ir kas pasikeitė per šį laiką.

A. Bilotaitė tvirtino, kad „vertinimas buvo toks, kokia buvo situacija“, o „pasikeitus situacijai, vertinimas keitėsi“.

Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo

„Jis nebuvo vertinamas blogai, bet ką tai keičia, jei jis neatėjo į savo darbą?“, – svarstė A. Bilotaitė.

Ji priminė 2018-aisiais atliktą tarnybinį tyrimą Vidaus reikalų ministerijoje „dėl generolo Pociaus tarnybinio pažeidimo naudojant tarnybinį transportą savo vestuvėms“. Tuomet premjeru buvo pats S. Skvernelis.

A. Bilotaitės teigimu, šis vertinimas buvo žinomas ir Vyriausybei. 

„Kodėl šitas sprendimas nenukeliavo į Vyriausybę ir nebuvo priimtas? Jūs dangstėte savo kolegą?“, – klausė A. Bilotaitė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas bei „darbiečių“ frakcijos atstovas Andrius Mazuronis klausė, ar ministrė, davusi žodinį įsakymą pasitelkti VST pajėgas, vėliau įformino tai ir raštu.

A. Bilotaitė tikino, kad raštu įsakymą turi įforminti ne ministerija, o „Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba“.

„Pajėgos atėjo, jų reikėjo, nebuvo delsiama tai padaryti, tai buvo atlikta (...). Klausimas, kas būtų buvę, jei ministrė nebūtų teikusi tokio žodinio kreipimosi ir nebūtų paprašiusi pasitelkimo. Tada galėtų būti klausimas dėl atsakomybės“, – pabrėžė ji.

Apgailestauja dėl viešumo

Ministrė sako apgailestaujanti dėl R. Pociaus sprendimo viešai aptarinėti vidinius reikalus, nes tai, pasak jos, kenkia ir institucijų reputacijai, ir pačiam viešajam saugumui.

„Tikrai tikėjausi, kad bendru sutarimu išėjus jis elgsis kaip garbingas generolas ir tokių dalykų nedarys. Jaučiau atsakomybę, nes tai, kas dabar daroma viešumoje, kenkia ne tik institucijoms, jų reputacijai, valstybei, bet kartu daro ir grėsmę šiame geopolitiniame kontekste mūsų šaliai. Tikiuosi iš pačių pareigūnų, kad jie tą supranta eidami į viešumą ir keldami tuos klausimus“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu.

Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija.

Po interviu Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje, nedalyvavimą statutinių tarnybų susitikimuosesu ministeriją ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“.

Žada parlamentinį tyrimą

Kelių opozicinių partijų atstovai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais. Demokratų sąjunga kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą prašydami įvertinti, ar A. Bilotaitė ir kiti pareigūnai tinkamai ėjo savo pareigas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vadovas Lukas Savickas sakė neabejojantis, kad opozicija  parlamentinį tyrimą dėl šios situacijos inicijuos artimiausiu metu.

„Iš to, ką matėme šiandien, šio susitikimo metu, esu tikras, kad opozicinės frakcijos artimiausiu metu inicijuos Seimui apsispręsti dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo ir tolesnius žingsnius, kad į tuos klausimus pagaliau gautumėme ne klausimus, o atsakymus“, – teigė jis.

A. Bilotaitė savo ruožtu pareiškė, jog iš teisėsaugos tikisi „aiškaus, objektyvaus išnagrinėjimo“, o vertindama siūlomą steigti komisiją tvirtino, jog parlamentinė kontrolė dėl riaušių malšinimo jau buvo vykdyta. 

„Bet jei Seimas nuspręs, kad reikia, kad jiems svarbu dar kartą pakartoti, tai Seimo valia. Jei Seimas nuspręs, aš esu pasirengusi atsakyti“, – tvirtino A. Bilotaitė.

 Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

The post A. Bilotaitė: plano „Vėtra“ planuojama atsisakyti kaip sovietinės atgyvenos appeared first on LAIKMETIS.