Apie tai šeštadienį jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Mano sprendimas yra likti mieste, užmigti ir atsibusti su miesto problemomis, įgyvendinti pažadėtus darbus. Nes ant mano pečių (...) uždėtos miesto mero regalijos yra ne tik sunkios, bet ir svarbios patikėta atsakomybe, tad jas gali nuimti tik alytiškiai“, – feisbuke rašė N. Cesiulis.

Meras teigė likti pareigose pažadėjęs Alytaus miesto žmonėms.

„Ne kartą ir ne vienoje scenoje esu pasakęs, kad jei alytiškiai išrinks mane antrai kadencijai, mero pareigų nekeisiu nei į Seimo nario, nei į europarlamentaro ar ministro kėdę“, – teigė N. Cesiulis. 

N. Cesiulį į vidaus reikalų ministrus pasiūlė būsimasis premjeras Gintautas Paluckas.

„Nelengvas sprendimas, bet tikiu, kad teisingas, nes jis yra mano. Ačiū premjerui ir komandai už pasitikėjimą ir įvertinimą. Tikiu, kad turėsime kitą naują ir kompetentingą Vidaus reikalų ministerijos ministrą“, – rašė jis.

Socialdemokratas N. Cesiulis Alytaus mero pareigas eina nuo 2019-ųjų. Jis labiausiai išgarsėjo per „Ekologistikos“ teritorijoje kilusį panaudotų padangų gaisrą.

The post Kandidatu į vidaus reikalų ministrų įvardytas N. Cesiulis nusprendė likti Alytaus miesto meru appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, 12 asmenų leidimo gyventi Lietuvoje neteko dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Migracijos departamentas atsisakė išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi 484 asmenims, 31 iš jų – dėl grėsmių saugumui. Taip pat 1216 užsieniečių uždrausta atvykti į Lietuvą.

Dėl nustatytų piktnaudžiavimų imigracijos procedūromis šiuo metu 42 įmonėms neleidžiama teikti tarpininkavimų raštų dėl užsieniečių atvykimo.

Anot VRM, tęsiant sugriežtintų darbo migracijos kontrolės priemonių įgyvendinimą, gegužę institucijos patikrino 1471 užsienio valstybių pilietį.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gegužę surengė 61 patikrinimą, iš jų 12 – kartu su policija, Migracijos departamentu, Valstybine darbo inspekcija ir Valstybine mokesčių inspekcija.

Patikrinimų metu nustatyta 17 asmenų, pažeidusių Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.

Dar 14 asmenų iš Baltarusijos, Pakistano, Sakartvelo, Ukrainos ir kitų valstybių buvo nubausti administracine tvarka.

Šiuo metu Lietuvoje 219 tūkst. 506 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi, iš jų 115 tūkst. 790 leidimų laikinai gyventi išduoti darbo pagrindu.

The post Per 10 užsieniečių leidimo gyventi Lietuvoje neteko dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai appeared first on LAIKMETIS.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas BNS teigė, kad per pastaruosius metus dėl darbuotojų trūkumo situacija pablogėjo, o lėšų stygius neleidžia spręsti šios problemos.

„Valstybės kontrolė jau 2021 metais nustatė 700 darbuotojų trūkumą, bet nuo to laiko šis skaičius dar padidėjo. Mes visus tuos metus bandėme ieškoti finansavimo, kad per metus pavyktų išmokyti 200 ugniagesių papildomai ir įsteigti etatus“, – sakė S. Džiautas.

Anot jo, visuomenė taip pat neinformuojama, kad ugniagesiai gelbėtojai tarnybos metu susižeidžia, patiria traumų vien dėl to, jog nėra papildomo kolegos.

S. Džiauto teigimu, toks darbuotojų trūkumas kelia didžiulį pavojų ugniagesių sveikatai.

Ketvirtadienį piketuoti planuoja iki 15 žmonių, nes tokios akcijos nereikia registruoti.

„Tai yra pirmas įspėjimas, kad visa tai rimta. (...) Piketas vyks dėl ugniagesių saugumo“, – sakė profsąjungos lyderis.

Jis taip pat teigė, kad bus reikalaujama dar šiemet skirti papildomų lėšų ugniagesių gelbėtojų parengimui.

„Reikalaujame nuo liepos skirti 1,5 mln. eurų šimtui ugniagesių parengti, nes mokykla tiek gali išmokyti per puse metų. Taip pat nuo kitų metų bus siekiama pradėti įgyvendinti planą, kuris padės papildytų gretas 200 ugniagesių“,  – sakė S. Džiautas.

Profsąjungos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 4 tūkst. ugniagesių.

The post S. Džiautas apie piketą: darbuotojų trūkumas kelia didžiulį pavojų ugniagesių sveikatai appeared first on LAIKMETIS.

Jei siūlymams bus pritarta, darbdaviai užsieniečius įdarbinti galės tik visą darbo laiką, dirbti galės tik leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.

Apie siūlomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas trečiadienį spaudos konferencijos metu paskelbė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Spręsdami darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

„Mums reikalingi papildomi saugikliai, kad užkirstume kelią galimam piktnaudžiavimui“, – pridūrė ji.

Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius.

„Mes matome piktnaudžiavimo atvejų, kai atvykęs užsienietis dirba pas dešimt ar net daugiau darbdavių. Mes suprantame, kad tai nėra labai realu, todėl siūlome apriboti tą skaičių“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes matome piktnaudžiavimo atvejų, kai atvykęs užsienietis dirba pas dešimt ar net daugiau darbdavių. Mes suprantame, kad tai nėra labai realu, todėl siūlome apriboti tą skaičių“

Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę, kurią, anot A. Bilotaitės, vėliau pristatys SADM.

Pasak A. Bilotaitės, artimiausiu metu šios pataisos keliaus į Vyriausybę, o jai pritarus, pavasario sesijoje įstatymo pakeitimai turėtų būti pateikti Seimui.

VRM duomenimis, pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiuo metu šalyje gyvena jau virš 227 tūkst. užsieniečių.

2023 metais priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Šiemet priimti 244 tokie sprendimai.

Iš užsienio šalių į Lietuvą atvykusių darbuotojų skaičius per 2023 metus išaugo 65 proc. iki 142 tūkst., daugiausia jų – iš Baltarusijos, remdamasi darbdavių pranešimais trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba. 

Didžioji dalis dirbančių užsieniečių metų pradžioje buvo piliečiai iš trečiųjų šalių – 131,4 tūkst., arba 65,5 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių dirbo 10 tūkst., arba 66,7 proc. daugiau. 

Daugiausiai atvykėlių metų pradžioje buvo iš Baltarusijos – 47,7 tūkst., arba beveik 1,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ukrainiečių skaičius augo 37 proc. – iki 44,8 tūkst., uzbekų – 3,7 karto iki 6,6 tūkst., kirgizų – 2,2 karto iki 5,6 tūkst.

Daugiausia Lietuvoje dirbančių ES piliečių yra iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).

The post VRM siūlo griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams appeared first on LAIKMETIS.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį pusmetį tokių užklausų gauta beveik 3,2 tūkst., o vien per trečiąjį šių metų ketvirtį – 3,5 tūkstančio. Atitinkamai per šiuos laikotarpius išduota 15 ir 17 pažymų su apribojimais.

Šiuo metu teisės aktai numato, kad žmonėms, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl seksualinio prievartavimo, draudžiama dirbti, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti kontaktų su vaikais.

Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir tiems asmenims, kurie yra įtariami seksualiniais nusikaltimais

Be kita ko, darbdaviai priimdami tokiam darbui žmones turi paprašyti jų pateikti pažymą, kad šie nėra teisti už minėtus nusikaltimus, arba tokią pažymą gauti patys.

„Tai leido apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie neturėtų dirbti su vaikais“, – sakė A. Bilotaitė.

Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir tiems asmenims, kurie yra įtariami seksualiniais nusikaltimais, tačiau galutinis sprendimas byloje nėra priimtas.

The post VRM: darbdaviai aktyviau tikrina, ar darbuotojai nėra teisti už seksualinius nusikaltimus appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su su šių savivaldybių merais pasirašė bendradarbiavimo sutartis.

„Narkotikų prevenciją Lietuvoje vykdo daugybė institucijų ir organizacijų, tačiau didžiausia problema, jog trūksta koordinavimo, aiškaus atsakomybių pasidalijimo, – teigia ministrė. – Šio bandomojo projekto metu ypatingas dėmesys bus skiriamas visų prevencijos dalyvių įtraukimui ir jų kryptingam veikimui – subūrėme virš 20 prevenciją vykdančių institucijų ir organizacijų.“

„Bendromis jėgomis turime padaryti viską, kad stabdytume narkotikų plitimą tarp nepilnamečių. Tikimės, jog sukurtas efektyvus narkotikų prevencijos mokyklose mechanizmas ateityje bus pritaikytas visų šalies mokyklų mastu“, – kalbėjo ministrė. 

Pasak jos, nors Lietuvoje ir šiuo metu yra vykdoma narkotikų vartojimo prevencija, ji yra „fragmentiška, trūksta koordinacijos“ – tikimasi, kad tai išspręs naujoji iniciatyva.

Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas projektas nuo gruodžio iki kitų metų gegužės 31-osios bus įgyvendinamas septyniose pasirinktose šių savivaldybių mokyklose.

„Yra mokykla, kurioje bus taikomos priemonės, ir yra kontrolinė mokykla, kurioje nebus taikomos priemonės tam, kad būtų galima pataikyti tą patį priemonių efektyvumą ir turėti tuos tyrimo objektyvius rezultatus“, – kalbėjo ministrė.

Kad projektas būtų efektyvesnis, konkrečių mokyklų sąrašas neskelbiamas.

Didins kontrolę, atsparumą

Kaip informavo ministerija, bandomuoju projektu siekiama rasti būdus efektyviau spręsti narkotikų paplitimo tarp nepilnamečių problemą, ypatingą dėmesį skiriant visų prevencija užsiimančių institucijų ir organizacijų įtraukimui. 

Jo metu bus dirbama ir su mokinių tėvais, mokyklos administracija, bendruomene.

Projekto metu bus įvertintas ir atnaujintas narkotinių medžiagų vartojimo atpažinimo ir reagavimo mokyklose algoritmas, patikrintas dabar taikomų prevencinių priemonių paveikumas. 

Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu tokio mechanizmo Lietuvoje nėra, o institucijos prevencinę veiką vykdo fragmentiškai. 

Bandomojo projekto metu numatoma didinti mokinių saugumą ugdymo įstaigose ir jų prieigose, tam pasitelkiant tokias fizines priemones kaip dūmų detektoriai, vaizdo kameros, fiziniai barjerai, patekimo į mokyklą kontrolė.

Įgyvendinant prevencines programas, gyvenimo įgūdžių pamoką, Jaunųjų policijos rėmėjų veiklą, užtikrinant užimtumą, pagalbos algoritmų panaudojimą, bus formuojama teisės pažeidimams atspari aplinka, skatinamas nepakantumas teisės pažeidimams.

Be to, švietimo, edukacinėmis veiklomis bus stiprinamas ir ugdomas moksleivių sąmoningumas ir atsparumas narkotikų vartojimui ir platinimui, sudaromos prielaidos moksleivių elgesio keitimui.

švietimo, edukacinėmis veiklomis bus stiprinamas ir ugdomas moksleivių sąmoningumas ir atsparumas narkotikų vartojimui ir platinimui

Taip pat rengiamasi sukurti programėlę jaunimui informuoti jiems patraukliu būdu.

Įgyvendinant projektą, jame dalyvaujančios savivaldybės dalinsis gerąja praktika, bus stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vidaus reikalų ministerija taip pat planuoja sustiprinti bendruomenių pareigūnų ir jaunųjų policijos rėmėjų kompetencijas, jų įsitraukimą į prevencines veiklas.

Rengs rekomendacijas

Po pusės metų, kuriuos vyks šis projektas, bus siekiama išsiaiškinti, kurios priemonės yra veiksmingos ir sukurti modelį, kuriuo galės remtis visos Lietuvos savivaldybės.

„Tikslas yra toks, kad mes galėtumėme padarę šitą bandomąjį modelį turėti galutinai išsigrynintą, efektyviai veikiantį priemonių paketą, kad mes galėtume vėliau per teisės aktus, per kitus sprendimus užtikrinti, kad jis būtų taikomas visoje Lietuvoje“, – sakė A. Bilotaitė.

Projekto stebėsenai vykdyti sudaryta darbo grupė įvertins projekto veiklas, jų poveikį ir parengs rekomendacijas.

„Mes turime ne vieną priemonę, kuri veikia Lietuvoje, tačiau labai svarbu įsivertinti, kurios iš šitų priemonių yra tikrai efektyvios ir tada galutinai prieiti prie to, kad galutinai turėtumėme vieningą modelį, kuris būtų tinkamas ir efektyvus“, – sakė ministrė.

Į darbo grupę įtraukti atstovai iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, projekte dalyvaujančių savivaldybių administracijų, Visuomenės sveikatos biurų, Pedagoginių psichologinių tarnybų, taip pat iš Policijos departamento, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Lietuvos dienos centrų asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Jaunimo reikalų agentūros ir kitų. 

Šių priemonių imamasi, kaip skelbia ministerija, pastebint nepilnamečių narkotikų vartojimo didėjimą. Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais registruoti 75 nepilnamečiai, įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 66 nepilnamečiai.

Didėja ir administracinių nusižengimų skaičius, kuriuos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo padaro nepilnamečiai iki 16 metų, negalintys būti traukiami administracinėn atsakomybėn dėl savo amžiaus. Pernai per visus metus tokių nepilnamečių buvo nustatyta 94, o per šių metų nepilnus devynis mėnesius – 121.

The post VRM ir trys savivaldybės vykdys bandomąjį narkotikų prevencijos projektą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip skelbiama, tarp numatomų siūlymų – ribojimas gauti / pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ar pasą, panaikinta automobilio techninė apžiūra ir panašiai.

VRM pateiktais duomenimis, 2021 metais skirta per 1,4 mln. eurų baudų už pavojų eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų sumokėta vos beveik 514 tūkst. eurų (36 proc.).

2022 metais skirta 1,7 mln. eurų baudų, iš jų sumokėta beveik 477 tūkst. eurų (28 proc.). Šiemet iki lapkričio 1 dienos buvo skirta apie 2,6 mln. eurų baudų, iš jų sumokėta 409 tūkst. eurų (16 proc.).

Savo ruožtu Policijos departamentas pažymi, kad minėti 16 proc. baudų šiemet buvo sumokėta tik už kelis pačius šiurkščiausius pažeidimus, tuo metu bendrai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sumokėtų baudų rodiklis šiais metais siekia beveik 70 procentų.

Policijos duomenimis, už greičio pažeidimus baudų mokėjimo procentas vienas aukščiausių – jis per pastaruosius kelerius metus siekia 86-88 procentus. Panaši dalis pažeidėjų sumoka baudas ir už draudimo sustoti ar stovėti ženklų nesilaikymą – šiemet tokių baudų sumokėta 88 procentai. 

Vangiausiai pažeidėjai moka baudas, skirtas už pakartotinį vairavimą esant neblaiviems ar apsvaigus nuo narkotikų – jų sumokama apie ketvirtadalį, taip pat tik apie trečdalį baudų sumoka asmenys, bausti už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ar kai ji yra atimta. 

Atsižvelgdama į prastėjančią situaciją, VRM siūlo keisti baudų išieškojimo mechanizmą. Už tai būtų atsakinga Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Kitoms ministerijoms pagal veiklos sritis taip pat siūloma parengti pasiūlymus dėl prieigos prie nebūtinųjų paslaugų ribojimo, jei asmuo nesumokėjo visų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus.

VRM nuomone, siekiant pagerinti eismo saugumo situaciją, reikia peržiūrėti ir tam tikrų baudų už KET pažeidimus dydžius, kurie, ministerijos teigimu, nebuvo peržiūrėti nuo 2008-ųjų.

The post VRM svarsto asmenims, nemokantiems baudų, riboti tam tikras paslaugas appeared first on LAIKMETIS.

Anot ministerijos, tais atvejais, kai leistinas greitis viršijamas nuo 11 iki 20 kilometrų per valandą (km/h), bauda turėtų siekti nuo 30 iki 60 eurų. Šiuo metu ji siekia nuo 12 iki 30 eurų. O tais atvejais, kai greitis viršijamas 21-30 km/h, VRM siūlo numatyti baudą nuo 60 iki 120 eurų. Dabar ji siekia nuo 30 iki 90 eurų.

Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau 30 km/h, kai vairuotojas jau buvo kartą baustas.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008-ųjų ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio ir gaunamų pajamų.

Nesumokėjusiems baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus VRM siūlo neleisti naudotis savo automobiliais iki baudų sumokėjimo – būtų stabdoma transporto priemonės teisė dalyvauti eisme, nekeičiamas ar neišduodamas vairuotojo pažymėjimas.

Ministerija skaičiuoja, kad 2021-aisiais skirta 1,4 mln. eurų baudų už KET pažeidimus, iš jų sumokėta 514 tūkst. eurų – kiek daugiau nei trečdalis, 2022-aisiais šios sumos siekia atitinkamai 1,7 mln. ir 477 tūkst. eurų. 2023 metais iki lapkričio 1-osios skirta 2,6 mln. eurų baudų, iš jų sumokėta 409 tūkstančiai.

Šiuo aspektu Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siūloma peržiūrėti baudų už paskirtus administracinius nusižengimus išieškojimo procedūras.

Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso

„Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų keliuose“, – po pirmadienį vykusio Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžio sakė ministrė Agnė Bilotaitė.

Per dešimt šių metų mėnesių šalies keliuose įvyko 2,5 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.

Šiuose eismo įvykiuose žuvo 128 žmonės – 24 žmonėmis daugiau nei per 2022 metų tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvusiųjų – transporto priemonių vairuotojai. Žuvę automobilių vairuotojai sudaro 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių, keleiviai – 26 proc., pėstieji – 26 procentus.

Eismo įvykiuose sužeisti 2 894 žmonės – 20 žmonių daugiau nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas.

The post VRM siūlo dar labiau didinti baudas už greičio viršijimą appeared first on LAIKMETIS.

Rygos teismas J. Adamsonui skyrė aštuonerius su puse, o Genadijui Silonovui – septynerius su puse metų laisvės atėmimo bausmes.

„Adamsonas neteisėtai, sistemingai ir kryptingai rinko slaptą ir neįslaptintą informaciją Rusijos slaptosioms tarnyboms“, – sakė teisėjas Erlenas Ernstsonas.

67-erių J. Adamsonas 1994–1995 metais buvo Latvijos vidaus reikalų ministras, iki suėmimo 2021 metais šešias kadencijas dirbo įstatymų leidėju.

1979–1992 metais jis tarnavo sovietų kariniame jūrų laivyne politiniu karininku, o grįžęs į šalį įstojo į atkurtą Latvijos karinį jūrų laivyną. Jis tapo laivyno vado pavaduotoju ir laikinai vadovavo pasienio pajėgų brigadai.

„Adamsonas nebuvo suinteresuotas bendradarbiauti su Rusijos slaptosiomis tarnybomis dėl pinigų. Labiau tikėtina, kad jis tai darė iš ideologinių įsitikinimų“, – LTV televizijai sakė vienas iš kaltintojų.

G. Silonovas devintajame dešimtmetyje buvo KGB pareigūnas ir per ketverius metus surinko iš J. Adamsono informaciją per maždaug 40 susitikimų, rašė naujienų svetainė Pietiek.com.

Iki 1991 metų, kai Latvija paskelbė nepriklausomybę ir uždraudė sovietų žvalgybos agentūrą, G. Silonovas buvo KGB karininkas.

Abu kaltinamieji nepripažino savo kaltės ir ketina apskųsti nuosprendį.

The post Latvijoje buvęs vidaus reikalų ministras įkalintas už šnipinėjimą appeared first on LAIKMETIS.

„Situacija kelia nerimą ir sutikčiau su tuo, kad tokios aiškios ir raminančios žinutės iš Vidaus reikalų ministerijos pirmosiomis dienomis pritrūko“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Ji taip pabrėžė, kad su tokio pobūdžio „labai kryptinga informacine ataka“ pirmą kartą susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos valstybės. 

Parlamento vadovė ragino išlaikyti rimtį ir nepasiduoti panikai sakydama, kad jei informacinių atakų organizatoriams nepavyks pasiekti savo tikslų, tai yra sukelti paniką, nepasitikėjimą visuomenėje, jos gali išsikvėpti.

„Dabar yra veiksmų planas sudėliotas, tarnybos jį sudėliojo remdamosis pirmųjų dienų patirtimi, vakar vidaus reikalų ministrė ir tarnybų atstovai turėjo spaudos konferenciją, komunikavo apie tai, kokia situacija yra dabar“, – kalbėjo ji.

Manau, jei toliau nepasiduosime panikai, po kelių savaičių gali ir sustoti šis dalykas

„Manau, jei toliau nepasiduosime panikai, po kelių savaičių gali ir sustoti šis dalykas, nes jo tikslas yra visiškai akivaizdus: išmušti iš vėžių ir sukelti visuomenėje nepasitikėjimą. Jei ramiai reaguosime ir matysis, kad to tikslo nepasiekiama, tai ir baigsis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nuo penktadienio Lietuvos įstaigos jau gavo tūkstančius elektroninių laiškų su netikrais grasinimais apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, vaikų darželiuose, savivaldybių pastatuose, tokie pranešimai pasipylė ir Latvijoje bei Estijoje. 

Pareigūnai ir politikai įspėja, kad taip siekiama destabilizuoti situaciją, kelti paniką ir apkrauti institucijas darbu.

Policija prašo laikytis jos ir Nacionalinio krizių valdymo centro rekomendacijų, įstaigų prašoma konsultuotis su pareigūnais ne bendruoju pagalbos, o specialiu telefonu 8 700 60 000.

Policijos atstovai teigia nustatę keliolika adresų, kuriais siųsti grasinimai, identifikavę kurstymus tai daryti socialiniame tinkle „Telegram“.

The post V. Čmilytė-Nielsen: po pranešimų apie sprogmenis trūko VRM „raminančios žinutės“ appeared first on LAIKMETIS.