V. Zelenskis prieš 16 val. į Lietuvą atskrido Lenkijos prezidentiniu lėktuvu iš Žešuvo. Po kiek laiko jis kortežu išvyko iš Vilniaus oro uosto VIP terminalo, pakeliui pamojuodamas vietoje esantiems žurnalistams.

Prieš atvykdamas į Vilnių V. Zelenskis sukritikavo NATO dėl neryžtingumo ir silpnumo, Aljansui viršūnių susitikime Vilniuje tęsiant diskusijas dėl Kyjivo narystės perspektyvų.

Ukrainos lyderis tviteryje pareiškė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje tam tikros formuluotės svarstomos be ukrainiečių, ir sakė, kad tai ženklas, jog nėra pasirengimo pakviesti Kyjivą į Aljansą.

Ukrainos narystės Aljanse perspektyva – daugiausia diskusijų keliantis klausimas susitikime, mat Kyjivas iki šiol ragino partnerius įsipareigoti dėl šalies narystės po karo, o Vakarai laikėsi pozicijos, jog šiuo metu Aljansas turi koncentruotis į praktinę paramą.

Ukrainos narystės Aljanse perspektyva – daugiausia diskusijų keliantis klausimas susitikime

Vis dėlto NATO narėms greičiausiai pavyks pasiekti kompromisą. Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) antradienį pareiškė, kad NATO nustatys Ukrainai reformų kelią, kad ji galiausiai galėtų prisijungti prie Aljanso, tačiau nepateiks konkretaus tvarkaraščio.

Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis sako, kad viršūnių susitikimo metu Ukraina nesulauks kvietimo į NATO, tačiau bus nustatyta „gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti“.

Bloko narės taip pat svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.

Iki šiol MAP reikalavimą įgyvendinti turėjo visos narės, išskyrus Suomiją ir Turkijos bei Vengrijos ratifikavimo laukiančią Švediją.

Aljansas 2008 metais Bukarešto susitikimo metu pareiškė, kad Ukrainą ateityje taps NATO nare, tačiau konkrečių terminų neįvardino.

Kyjivas jau kurį laiką siekė daugiau aiškumo dėl savo narystės perspektyvų, tačiau prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, V. Zelenskis pernai rugsėjį pateikė oficialią paraišką įstoti į NATO.

The post V. Zelenskis atvyko į Vilnių dalyvauti NATO viršūnių susitikime  appeared first on LAIKMETIS.

Duodamas interviu televizijai „ABC News“ V. Zelenskis nepaneigė laikraštyje „The Washington Post“ pasirodžiusios informacijos apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso (Viljamo Bernso) vizitą į Ukrainą. 

Anot žurnalistų, Kyjivo pareigūnai W. Burnso vizito metu nurodė, kad iki rudens siekia deokupuoti didžiąją dalį šalies teritorijos, prie Krymo dislokuoti artileriją ir raketų sistemas ir priversti V. Putiną pradėti derybas. 

„Na, tai visiškai aiški, logiška retorika, kad tą akimirką, kai Ukraina pasieks administracinę sieną su laikinai okupuotu Ukrainos pusiasaliu Krymu, labai tikėtina, kad Putinas bus priverstas ieškoti dialogo su civilizuotu pasauliu, priešingai nei iki didelio masto invazijos, nes jis bus susilpnėjęs“, – teigė V. Zelenskis. 

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad niekada nesutiks atiduoti Maskvai jokios savo šalies teritorijos

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad niekada nesutiks atiduoti Maskvai jokios savo šalies teritorijos.

V. Zelenskis, kalbėdamas apie privačios karinės bendrovės „Wagner“ praėjusį mėnesį surengtą maištą, nurodė, kad Rusijoje gali prasidėti naujas sukilimas, kurį palaikys daugybė žmonių. 

Anot jo, „Wagner“ maištas parodė V. Putino valdymo silpnumą. 

„Jie patys nusprendė sustoti. Putinas neturi karinės galios Rusijos viduje, o jo civiliai gyventojai nėra apsaugoti. Yra signalas, kad Rusijoje gali kilti dar vienas sukilimas, revoliucija. Be to, yra daug žmonių, kurie galėtų paremti tokį sukilimą“, – pridūrė jis.

The post V. Zelenskis: Kyjivo veržimasis link Krymo gali priversti V. Putiną siekti dialogo appeared first on LAIKMETIS.

„Žvalgybos tarnybos gavo informacijos, kad Rusija svarsto teroro akto Zaporižios atominėje elektrinėje scenarijų – teroro akto su radiacijos išmetimu. Jie tam viską parengė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Baimę dėl didžiausios Europos atominės elektrinės, kuri išliko per visą Maskvos puolimą Ukrainoje, dar labiau padidino užtvankos, iš kurios suformuoto rezervuaro buvo tiekiamas elektrinės aušinimo vanduo, susprogdinimas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šį V. Zelenskio pareiškimą pavadino melu, užsimindamas apie neseniai objekte apsilankiusį Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šį V. Zelenskio pareiškimą pavadino melu

„Tai dar vienas melas. Buvo tik kontaktai su TATENA – TATENA pateikė labai aukštą įvertinimą. Jie pamatė viską, viską, ką norėjo pamatyti“, – žurnalistams teigė D. Peskovas.

Maskva ketvirtadienį taip pat pranešė, kad TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) atvyks į Rusijos Kaliningrado sritį susitikti su rusų branduolinės agentūros vadovu.

Zaporižios AE tiekdavo apie 20 proc. Ukrainos elektros ir, nepaisant dažno apšaudymo, veikė pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais, bet pernai rugsėjį nutraukė elektros gamybą.

Nuo to laiko nė vienas iš šešių sovietinių laikų reaktorių negamina elektros, tačiau jėgainė tebėra prijungta prie Ukrainos elektros tinklo savo reikmėms, visų pirma – reaktoriams aušinti.

The post V. Zelenskis: Rusija rengia teroro išpuolį Zaporižios atominėje elektrinėje appeared first on LAIKMETIS.

„Priešas neduoda mums dovanų, nedaro „geros valios gestų“, mes viską laimime“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.

„Todėl mes judame labai atsargiai, be emocijų, be nereikalingos rizikos, dėl visos mūsų žemės išvadavimo ir kad nuostoliai būtų kuo mažesni“, – sakė jis.

V. Zelenskis pastarosiomis dienomis buvo užsiminęs, kad rusai galėtų apsimesti pasitraukiantys iš Chersono, norėdami įvelti Ukrainos kariuomenę į ilgą mūšį

V. Zelenskis pastarosiomis dienomis buvo užsiminęs, kad rusai galėtų apsimesti pasitraukiantys iš Chersono, norėdami įvelti Ukrainos kariuomenę į ilgą mūšį.

Chersono miestas, kuriame iki karo gyveno apie 288 000 žmonių, buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų po to, kai Vladimiras Putinas vasario mėnesį pasiuntė karius per sieną. Jo susigrąžinimas būtų svarbi pergalė Kyjivui.

Rusų pajėgos kelias pastarąsias savaites vežė civilius iš Chersono srities. Kyjivas tai vadina deportacijomis.

The post V. Zelenskis: Rusijai paskelbus atsitraukimą iš Chersono, Ukraina juda „labai atsargiai“ appeared first on LAIKMETIS.

Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet anksčiau trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.

Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet anksčiau trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį.

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė per pokalbį telefonu padėkojęs R. T. Erdoganui „už aktyvų dalyvavimą išsaugant susitarimą dėl grūdų“.

Liepą sudarytas susitarimas vaidina itin svarbų vaidmenį švelninant pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos į Ukrainą.

R. T. Erdoganas antradienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad grūdų eksporto iš Ukrainos klausimas gali būti išspręstas.

The post V. Zelenskis dėkoja Turkijos prezidentui už jo vaidmenį gelbstint susitarimą dėl grūdų appeared first on LAIKMETIS.

„Pats faktas, kad Rusija kreipiasi į Iraną dėl tokios pagalbos, yra Kremliaus karinio ir politinio bankroto pripažinimas“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Tačiau jis pridūrė, kad „strategiškai tai jiems vis tiek nepadės“.

„Tai tik dar kartą įrodo pasauliui, kad Rusija eina link pralaimėjimo ir bando įtraukti ką nors kitą kaip savo teroro bendrininkus“, – teigė V. Zelenskis.

Tai tik dar kartą įrodo pasauliui, kad Rusija eina link pralaimėjimo ir bando įtraukti ką nors kitą kaip savo teroro bendrininkus

Jis nepritarė antradienį jo užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pateiktam pasiūlymui nutraukti Kyjivui diplomatinius ryšius su Iranu.

„Mes neabejotinai užtikrinsime tinkamą tarptautinę reakciją į tai“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje dronų naudojimą.

Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai apkaltino Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis, vykdydama išpuolius prieš Ukrainą, ji naudojo Irano gamybos dronus. Kremlius antradienį pareiškė neturintis žinių, kad jo kariuomenė naudotų tokius ginklus.

Teheranas pareiškė, kad yra pasirengęs bendrauti su Kyjivu, kad išsiaiškintų dėl „nepagrįstų“ teiginių, jog Iranas aprūpina Rusiją dronais.

The post V. Zelenskis: Maskvos naudojimasis Irano dronais rodo „karinį ir politinį bankrotą“  appeared first on LAIKMETIS.

„Visų pirma V. Putinas turi nutraukti šį karą, gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir grįžti prie derybų stalo“, – sakė E. Macronas transliuotojui „France 2“, pridurdamas, kad siekia išvengti „pasaulinio karo“.

Paklaustas, ar rems Ukrainos mėginimus susigrąžinti Krymą, kurį Rusija tarptautiniu mastu nepripažįstamu žingsniu aneksavo 2014 metais, prezidentas diplomatiškai išsisuko, komentuodamas, kad „tam tikru momentu“ tiek Rusija, tiek Ukraina „turės grįžti prie derybų stalo“.

„Kyla klausimas, ar karo tikslai bus pasiekti tik karinėmis priemonėmis“, – sakė jis, nors sutiko, kad „ukrainiečių valia nuspręsti“, kokie tie tikslai turėtų būti.

Šalies vadovo teigimu, nuo savaitgalio karas įžengė į „precedento neturintį etapą“, nes „pirmą kartą visoje Ukrainoje žuvo civiliai

Priminus, kad Ukraina nebenori derėtis su V. Putinu, Prancūzijos lyderis atsakė: „Sakau jums, kad kada nors... prireiks. Todėl visada atsisakau maksimalistinių pozicijų.“

E. Macronas taip pat pareiškė, kad Prancūzija tieks oro gynybos sistemas Ukrainai po anksčiau šią savaitę surengtų Rusijos oro smūgių bangos, kuriomis, pasak jo, buvo siekiama „palaužti Ukrainos pasipriešinimą“.

„Mes pristatysime... radarus, sistemas ir raketas, kad apsaugotume juos nuo šių atakų“, – sakė jis ir pridūrė, kad Prancūzija taip pat derasi dėl dar šešių savaeigių haubicų „Caesar“ siuntimo į Ukrainą.

Šalies vadovo teigimu, nuo savaitgalio karas įžengė į „precedento neturintį etapą“, nes „pirmą kartą visoje Ukrainoje žuvo civiliai,.. o elektros ir šildymo infrastruktūra buvo sunaikinta“.

Jis pripažino, kad Prancūzija nepajėgia pilnai patenkinti ukrainiečių poreikių: „Esu įpareigotas kažkiek amunicijos pasilikti rezerve, kad prireikus galėtume apsaugoti save ir savo rytinį (NATO) flangą.“

Papildomi „Caesar“ ginklai buvo pagaminti Danijai, tačiau vyksta derybos dėl jų nukreipimo į Ukrainą.

The post E. Macrono nuomone, V. Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ su Ukraina appeared first on LAIKMETIS.

Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovska pasiūlė prezidentui Vladimirui Zelenskiui užmegzti diplomatinius santykius tarp Ukrainos ir jos Jungtinio pereinamojo laikotarpio Baltarusijos kabineto.

Tai ji paskelbė savo „YouTube" kanale paskelbtame vaizdo pareiškime.

„Siūlome Ukrainai ir Ukrainos žmonėms sudaryti sąjungą su demokratine Baltarusija. Kartu kovoti ir remti Baltarusijos pasipriešinimą. Jungtinis pereinamojo laikotarpio ministrų kabinetas yra pasirengęs bendradarbiauti su Ukraina ir užmegzti diplomatinius bei politinius santykius. Esame pasirengę veikti kartu su Ukraina, nes be laisvos Ukrainos nebus laisvos Baltarusijos ir Europos", - sakė J. Tihanovskaja.

Opozicionierė įsitikinusi, kad Rusija pralaimės karą, o Ukraina atkurs savo teritorinį vientisumą ir apgins nepriklausomybę. Ji pažymi, kad Lukašenka yra Baltarusijos gėda, o Kremlius sprendžia viską vietoj jo.

Siūlome Ukrainai ir Ukrainos žmonėms sudaryti sąjungą su demokratine Baltarusija. Kartu kovoti ir remti Baltarusijos pasipriešinimą

„Baltarusiai visą šį laiką bus su Ukrainos žmonėmis. Baltarusiai nėra Lukašenka. Lukašenka yra mano šalies gėda. Jis davė leidimą iš Baltarusijos teritorijos paleisti raketas į Ukrainos miestus. Jis paskelbė apie bendros su V. Putinu kariuomenės grupuotės dislokavimą ir leido Baltarusijos teritorijoje dislokuoti daugiau Rusijos karių. Jis ir Putinas įtraukia mūsų šalį į karą ir meluoja, kad grėsmė kyla iš Ukrainos. Lukašenka nebepriima sprendimų, tai daro Kremlius", - sakė Tichanovskaja.

Pasak jos, ukrainiečiai ir baltarusiai nėra vieni kitų priešai.

„Ukrainiečiai ir baltarusiai yra toje pačioje pusėje ir kovoja su tuo pačiu blogiu. Lukašenka ir Putinas yra karo nusikaltėliai ir turėtų atsakyti už tūkstančius nekaltų aukų. Baltarusija turėtų pasitraukti iš karinių, politinių ir ekonominių aljansų su Rusija, kurie trukdo šalies nacionaliniams interesams", - sakė Tichanovska.

Baltarusijos opozicija

Svetlana Tichanovskaja - buvusi namų šeimininkė, politinio tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio žmona.

Ji pabėgo į Lietuvą per 2020 m. šalyje vykusius protestus dėl suklastotų prezidento rinkimų - dėl didelės rizikos būti suimtai Lukašenkos saugumo pajėgų.

Dabar būtent Tichanovskaja atstovauja demokratiniam Baltarusijos politikos sparnui. Jos vyras įkalintas savo šalyje.

Baltarusijos vaidmuo kare Ukrainoje

Rusija aktyviai naudojasi Baltarusija nuo pat plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios. Putinas naudoja ją kaip raketų paleidimo aikštelę. Be to, iš ten plūdo kariuomenė šturmuoti Kijevo. Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Kirilas Budanovas teigė, kad A. Lukašenka baiminasi tiesioginio Baltarusijos dalyvavimo Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą ir stengiasi bet kokia kaina jo išvengti.

Spalio 10 d. diktatorius A. Lukašenka paskelbė apie bendros Rusijos ir Baltarusijos karių grupės dislokavimą pasienyje su Ukraina „dėl paaštrėjusios padėties prie vakarinių sąjunginės valstybės sienų".

Ukrainos prezidento kanceliarija suabejojo, ar Baltarusija pasirengusi savo sprendimų pasekmėms. Spalio 11 d. Baltarusija pradėjo kariuomenės patikrinimą.

The post S. Tichanovskaja pateikė pasiūlymą Vladimirui Zelenskiui appeared first on LAIKMETIS.

„Šis rytas sunkus. Turime reikalų su teroristais. Dešimtys raketų ir iranietiškų [dronų] „Shahed“. Jie turi du taikinius. Energetikos objektai visoje šalyje... Jie nori panikos ir chaoso, jie nori sunaikinti mūsų energetikos sistemą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi socialinėje žiniasklaidoje ir pridūrė, kad „antrasis taikinys yra žmonės“.

Valerijus Zalužnas anksčiau pirmadienį pranešė, kad Rusija pirmadienio rytą į Ukrainą paleido 75 raketas, o 41 iš jų numušė oro gynybos sistemos

Pirmadienio rytą virtinėje Ukrainos miestų nugriaudėjo sprogimai. Be kita ko, raketomis smogta sostinei Kyjivui pirmą kartą per kelis mėnesius. Kelioms valandomis anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį įvykusį sprogimą ant didžiulio tilto, jungiančio Rusiją su jos aneksuotu Krymu, pavadino „teroristiniu aktu“ ir apkaltino dėl to Ukrainos specialiąsias tarnybas.

Ukrainiečių kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas anksčiau pirmadienį pranešė, kad Rusija pirmadienio rytą į Ukrainą paleido 75 raketas, o 41 iš jų numušė oro gynybos sistemos.

The post Į Ukrainą skriejo 75 raketos, naikinama energetikos infrastruktūra appeared first on LAIKMETIS.