Iš viso planuojama atnaujinti 14 vitražų, esančių bažnyčios vakariniame ir pietrytiniame fasaduose. Pasak V. Černiausko, vitražai sumontuoti naudojant taškinį litavimą švinu – panašiai, kaip prieš šimtus metų. 

„Yra toks taškinis litavimas, kaip buvo viduramžiais: jie litavo todėl, kad neturėjo lituoklių elektrinių – šviną ant laužo ir deda tašką ten, kur sujungimas“, – teigė V. Černiauskas. 

Aukščiausios kategorijos vitražų restauratorius sako, kad sovietmečiu naudojant netinkamą technologiją vitražai įrengti daugelyje Lietuvos bažnyčių, todėl dabar tenka taisyti daug broko.

„Technologiškai ne taip padaryta. Tais laikais taip buvo, kitaip nedarė, tai yra tarybinių laikų nelaimė, dabar mes tą broką ištaisome, visos bažnyčios Lietuvoje praktiškai taip darytos, taškiniu litavimu“, – sakė restauratorius.

Vytauto Švarlio sukurti vitražai, kurių bendras plotas viršija 100 kv. metrų, Salako bažnyčioje įrengti 1991 metais. 

Juos pagal V. Černiausko parengtą projektą rekomenduojama išardyti, atskiras detales nuvalyti, suskilusias – suklijuoti ir vėl sumontuoti į rėmus. Detales planuojama tvarkyti restauratorių dirbtuvėse Vilniuje.

Restauratoriaus teigimu, vitražų blokus būtina perlituoti ir padengti alavu, kad jis būtų atsparus saulės poveikiui: „Saulė – vitražo priešas, švinas nuo jos minkštėja. O jeigu jis alavuotas – alavas nebijo saulės, vitražas tampa kietas kaip lenta“. 

V. Černiauskas sako, jog atskiri vitražų blokai yra pavojingai išlinkę ir gali bet kada iškristi iš rėmų, o netvarkant juos reikėtų išimti, nes sunkios, apie 15 kilogramų sveriančios detalės gali kristi ir mirtinai sužaloti žmones.

„Anksčiau klebonui sakiau – atitverkite apačioje esantį altorių, vitražai gali iškristi, pavojinga gyvybei. Jeigu 15 kilogramų užkris ant galvos, tai kas bus? Reikia juos arba restauruoti, arba išimti, jeigu nėra lėšų“, – kalbėjo restauratorius.

Vitražų konservavimo ir restauravimo darbai yra dalis suplanuoto Salako bažnyčios remonto, kuris turėtų kainuoti apie 650 tūkst. eurų, Kultūros infrastruktūros centras šiuo metu ieško, kas galėtų atlikti maldos namų remontą.

Salako bažnyčia pradėta statyti 1907 metais, jos fasadas sumūrytas iš tašytų akmenų – tai aukščiausia tokia bažnyčia Lietuvoje, jos bokštas siekia 72 metrų aukštį. Pastatas yra pripažintas valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektu.

The post Ruošiamasi tvarkyti Salako bažnyčios vitražus appeared first on LAIKMETIS.

Vytautas Švarlys - vienas žymiausių Lietuvos vitražo meistrų. Gimęs 1943 m. 1972 m. baigė Lietuvos dailės institutą Vilniuje, nuo 1972 m. dalyvavo respublikinėse parodose ir sąjunginėse parodose. Nuo 1981 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Kūrybinė menininko biografija, jo paties žodžiais tariant, prasidėjo nuo pat vaikystės, nuo gimtosios Krekenavos apylinkių grožio, nuo mamos įdiegtų vertybių. „Vaikystėje mama mane vesdavosi į Krekenavos bažnyčią. Ten mane traukė languose šviečiančios spalvotos vitražo žvaigždutės. Žiūrėdavau ir žiūrėdavau į jas. Galbūt taip atsirado trauka stiklui, ryškioms spalvoms?“ – samprotavo V. Švarlys.

1972 metais baigęs Vilniaus dailės institutą, V. Švarlys iš karto įsijungė į aktyvų kūrybinį gyvenimą, pradėjo dalyvauti respublikinėse parodose, tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Dirbdamas klasikine vitražo technika, kurioje naudojamas spalvotas ir baltas stiklas, švinas bei alavas, menininkas sukūrė apie šimtą monumentalių vitražo kompozicijų, kurios puošia ne tik visuomeninių pastatų bei bažnyčių interjerus, bet ir privačias kolekcijas Lietuvoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje.

Reikšmingiausią V. Švarlio kūrybos dalį sudaro vitražai, sukurti Lietuvos bažnyčioms ir koplyčioms: Šeduvos, Šalčininkų, Lukšių, Grūšlaukės, Krekenavos, Kaltinėnų, Maišiagalos, Biržų, Senosios Varėnos. Bene svarbiausias jo darbas yra Šalčininkų bažnyčioje 2000 metais sukurtas vitražinis altorius „Malda“. Pastarasis darbas Lietuvoje neturi analogų. Mūsų krašto bažnyčiose tai pirmasis altorius, sukurtas storo, skaldyto stiklo vitražo technika.

Didelės apimties V. Švarlio darbas yra „Kristaus kryžiaus kelias“ – dvylikos stočių vitražinis ciklas Kaltinėnų bažnyčioje (1995). Monumentalus darbas „Palaiminimas“ Grūšlaukės bažnyčioje (1999).

Krekenavos bazilikos šoniniuose languose – 8 figūriniai ir simboliniai vitražai. Šios šventovės nišoje 1999 m. įrengtas didelis vitražas „Prisikėlimas“, skirtas bažnyčios 100 m. jubiliejui po rekonstrukcijos 2022 m. Įrengtas bazilikos koplyčioje.

Menininkas yra sukūręs vitražus Šiluvos ir Krekenavos Dievo Motinos paveikslų motyvais.

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje - penkiolikos vitražų ciklas M. K. Čiurlionio tematika. Vitražai „Atnašavimas“ (2001), „Auka“ (2001), „Angelo prisilietimas“ (2002), „Apvaizdos žvilgsnis“ (2002).

Daugiau.

The post Mirė vienas žinomiausių Lietuvos vitražo meistrų V. Švarlys appeared first on LAIKMETIS.