Liepos 11 d., švenčiant Europos globėją šventąjį Benediktą, arkivyskupijos kurijos bendruomenė atsisveikino su savo bendradarbiu kunigu V. Lizdeniu.

Kunigas užbaigė kurijos vicekanclerio ir arkivyskupo Kęstučio Kėvalo asmeninio sekretoriaus tarnystę.

Jis išvyksta tarnauti į Apaštalinę nunciatūrą Vilniuje buvusiam popiežiaus Benedikto XVI sekretoriui, o dabar popiežiaus Pranciškaus paskirtam nuncijumi Lietuvoje arkivyskupui Georgui Gansweinui (Georgui Gėnsveinui).

Mišiose arkivyskupijos kurijos koplyčioje dėkota Dievui už kunigo Vincento tarnystę, o vėliau per bendrus pietus linkėta jam Dievo pagalbos atliekant naujas pareigas. 

The post Kunigas V. Lizdenis išvyksta tarnauti į Šventojo Sosto ambasadą Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.

Gavėnios rekolekcijas vedė kunigas Vincentas Lizdenis. Jis, tęsdamas 7-ių didžiųjų nuodėmių pristatymą, šiandienos žmogui kalbėjo apie pavydą ir citavo Katalikų Bažnyčios katekizmą. Jame pavydas apibrėžiamas kaip liūdesys, kilęs dėl kito žmogaus turtų, ir besaikis troškimas net ir neteisėtai jį pasisavinti. Pavydas yra liūdesys, meilės atmetimas, kurį krikščionis turi nugalėti trokšdamas kitam gero. Pavydas dažnai kyla iš puikybės.

Kunigas Vincentas pabrėžė, kad pavydas yra stipresnis išgyvenimas, aštresnis nei liūdesys. Liūdesys gali būti ir geras: juk Šventajame Rašte rašoma, kad yra palaiminti liūdintys. Taip pat liūdesys yra tai, kad mes tarsi užjaučiame, prisiimame kitų nelaimes, skausmą.

Mes esame kviečiami būti mylimi, žinoti, atpažinti, kaip stipriai Dievas mus myli. Nugalėti pavydą nepavyks natūraliai, reikia pastangų pastebėti Dievo meilę, kuri leidžia nugalėti pavydą. O pavydėti galima ne tik turtų, bet ir sveikatos, gerų tarpusavio santykių, kitų gerovės.

Taip pat ir mano jausmai – bejėgiškumas, nepakankamumas, išgąstis, jautimasis mažam ir ribotam – kyla iš pavydo kitiems. O visa tai kyla iš Dievo meilės nebuvimo, nejautimo, kalbėjo kunigas Vincentas Lizdenis.

Po rekolekcijų išsakytas mintis apmąstėme Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje, o vėliau  kartu šventėme Eucharistiją.

Po Evangelijos paskelbimo homilijoje kunigas Vincentas Lizdenis atkreipė dėmesį, kaip šiandien žmonės skundžiasi, kad neturi laiko. Ir dažnai dėl to kaltina Dievą, sakydami, kad Jis toli, kad nepasiekia Jo. Tačiau dažnai Dievas kaltinamas už tai, kad dirba savo darbą, o tai reiškia, kad Jis yra arti. Tai mūsų didžioji kančia – mes bijome Jo artumo, buvimo šalia.

Šv. Mišiose giedojo saleziečių bendradarbė Miglė Lipavičienė, liturgiją padėjo organizuoti Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos mokytojai ir katechetai.

The post Kunigas Vincentas Lizdenis: pavydas yra liūdesys appeared first on LAIKMETIS.

Šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje, labiau įsiklausome į Fatimos Dievo Motinos žinią, kuri, pasak iškilmingose pamaldose homiliją sakiusio arkivyskupo Liongino Virbalo SJ, yra gelbėjanti žinia: Dievas nepasmerkia, nenaikina pasaulio, bet nori jį išgelbėti. Šiuo velykiniu laiku ypač didelio blogio – karo paliestame pasaulyje, pasak ganytojo, tikime Kristaus Prisikėlimu, žvelgiame į Mariją, kviečiančia tikėti laiminčia meile žmogaus gyvenime, visuomenėje ir pasaulyje.

Tiesos ir nesutarimų, taip pat ir bažnytinėje bendruomenėje, tema buvo paliesta dienos katechezėje „Tiesa ir ginčai“, kurią Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje prieš iškilmingas pamaldas sakė kunigas Vincentas Lizdenis.

Pašaukimą gyventi tiesoje mums nurodo Katalikų Bažnyčios katekizmas („Kadangi Dievas yra tiesiakalbis, jo tautos nariai yra pašaukti gyventi tiesoje“), tačiau, pasak kunigo Vincento, širdies pozicija turėtų būti pripažinimas, jog mums tai nesiseka.

Bažnyčios buvimas kartu, tai yra susirinkimas, jau savaime yra „apie tiesą“, „dėl tiesos“ ir „link tiesos“. Mes esame Jėzaus nuolat mokomi besąlygiškai pažinti ir mylėti tiesą, kuri išlaisvina ir pašventina. Tad ir suradus save kaip melagį, tą, kuris neatitinka tiesos, mūsų laukia gera žinia: išlaisvinimas ir pašventinimas.

Katechezėje kalbant apie susirinkimą, kur neišvengiami ir žmonių ginčai, buvo pabrėžta, jog ginčuose tiesa negimsta. Jie yra tik priemonė atrasti Tiesai, kuri ne idėja, bet Asmuo. Esame pašaukti būti įsipareigoję šiai Tiesai kaip bendruomenė ir kiekvienas asmeniškai.

Po katechezės su „Marijos radijo“ bendradarbiais ir kunigu Robertu Gedvydu Skrinsku buvo kalbamas Rožinis, o vėliau Kėdainių dekanato dekano kunigo Norberto Martinkaus vadovaujama Mergelės Marijos litanija pradėta iškilmės Eucharistija.

Liturgijai vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, kelių vyskupijų kunigai. Patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo Kėdainių Šv. Juozapo parapijos choras, vadovaujamas Dagnės Jucevičiūtės.

Eucharistijoje kviesta melstis popiežiaus Pranciškaus ir arkivyskupijos intencijomis gegužės mėnesiui, be to, maldos dovana buvo pasveikinti dvasininkai kunigystės sukakčių proga – Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Vilniaus arkivyskupijos augziliarai vyskupai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis, taip pat grupė įvairias sukaktis mininčių arkivyskupijos kunigų.

Savo homilijoje, be kita, arkivyskupas Lionginas Virbalas atkreipė dėmesį į skaitinį apie apaštalų susirinkimą Jeruzalėje: „Išpildę visa, kas buvo apie jį parašyta, nuėmė jį nuo [kryžiaus] medžio ir paguldė į kapą. Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių“ (Apd 13, 29–30).

Pasak ganytojo, žmonės mirties valandą galėjo tik tiek padaryti – paguldyti į kapą, tačiau toliau buvo Dievo „bet“ – Jo veikimas. Šis Dievo „bet“ yra ir mūsų planuose, baimėse, ribotumuose.

Homilijoje kalbėta apie Prisikėlimą kaip tikėjimo pagrindą, nors gali būti ir nelengva pamatyti Prisikėlimo ženklų, ypač kai girdime sunkių žinių iš karo Ukrainoje. Tačiau Dievo žodis drąsina „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“ ir sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.“ (plg. Jn 14, 1–6)

Dėl to homilijoje paraginta pažinti, mylėti, sekti Jėzų, rūpintis kenčiančiais, nepasiduoti patyčių, niekinimo antikultūrai, ginti tiesą, bet „nenurašyti“ – neišmesti iš savo valties – kitaip manančių, mums nepritariančių žmonių.

„Jėzus yra kelias. Jis moko gyventi pilkoje kasdienybėje ir epochinių lūžių metu. Jis moko gyventi su mūsų aplinkos žmonėmis ir su tais, kurių elgesys sukrečia. Žmogus gali nuveikti ir kilnių dalykų, ir baisių nusikaltimų, bet vis dėlto netampa demonu. Jis susitapatina su blogiu, pasidaro blogio įrankiu ir vykdytoju, bet nei vienam nėra užkirstas kelias pasibaisėti savo darbais ir atsiversti“, – sakė arkivyskupas Lionginas Virbalas savo homilijoje, prisimindamas ir Fatimos žinią.

The post Dabar labiau įsiklausome į Fatimos Dievo Motinos žinią - L. Virbalas SJ Marijos dieną Šiluvoje appeared first on LAIKMETIS.

Dievo žodis tą vakarą bylojo apie Jėzaus vakarienę su mokiniais ir tai, kaip Jis parodė savo meilę iki galo numazgodamas jiems kojas. Šią Evangelijos žinią padėjo apmąstyti pasakyta homilija ir vėliau atliktas arkivyskupo gestas – kojų numazgojimas į liturgiją pakviestiems 12-ai vyrų bei moterų.

Homiliją sakęs kunigas Vincentas Lizdenis sutelkė dėmesį į šventąsias Mišias, kuriose, jo žodžiais, jau ragaujame dangaus. Būtent Bažnyčioje vyksta tikroji žmogiškoji realybė, pasaulio vaizdą čia matome kuo tikriausiai. Kojos nuplaunamos išdavikui – ar išdavystė nėra ir mūsų gyvenimo dalis? Ar ir mes nepasitikime panašiai kaip Petras?

„Jėzaus pavyzdys ir veiksmas – plauti mokiniams kojas – yra susijęs su kunigo tarnyste“, – sakė vėliau kunigas Vincentas, kviesdamas pamąstyti, kokio iš tikrųjų mums kunigo reikia. Jis reikalingiausias teikti sakramentams, o aukojamos Mišios pasaulyje, kuris suvokiamas kaip galios reiškimosi vieta, yra didžiausias įsikišimas į pasaulio politiką.

„Ragauti dangaus duonos būtina, ir būtent tai duos pasauliui daugiau tiesos ir taikos“, – sakė kunigas Vincentas, užbaigdamas homiliją.

Jėzaus atsisveikinimą su mokiniais ir konkretų kunigiškojo tarnavimo gestą atspindėjo kojų numazgojimas Carito tarnystės bendradarbiams, Sutvirtinimui besirengiantiems jaunuoliams ir kt.

Už įšventintuosius Bažnyčios tarnautojus ir visus pakrikštytuosius, už suklupusius dvasininkus, už pasaulio galinguosius, kad būtų kuriama meilės civilizacija, ir už visus vargstančius žmones – šie ir kiti maldavimai buvo išsakyti Visuotinėje maldoje. Joje melstasi ir už Velykų paliaubas Ukrainoje, kad kuo greičiau baigtųsi gyvybės ir mirties kultūrų kova.

Dalyvavusieji Mišiose konkrečia auka turėjo progą paremti vargstančiuosius, nes rinkliava buvo skiriama būtent jų reikmėms.

Balandžio 15 d., Didįjį penktadienį 9 val. arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje, kur perneštas Švenčiausiasis, arkivyskupas su kunigais meldėsi Valandų liturgiją.

Šv. Mišios bus aukojamos tik per Velyknaktį. Vakare po Kristaus Kančios pamaldų 20 val. nuo arkikatedros bus einama Kryžiaus kelio procesija (į Santakos parką). 

The post Kauno arkikatedroje Paskutinės vakarienės šv. Mišių metu 12 norinčiųjų nuplautos kojos appeared first on LAIKMETIS.

Prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento, kuriuo vėliau buvo palaiminti visi susirinkusieji, konferencijos mintimis dalijosi kunigas Vincentas Lizdenis. Šį kartą jis pakvietė apmąstyti meilės temą – jo žodžiais, apie tai mąstyti sunku, tačiau svarbu ir brangu, ypač gavėnios metu.

Meilės tema buvo aptarta žvelgiant ir į paskutinę popiežiaus Benedikto XVI encikliką Caritas in Veritate bei pasidalijant jos mintimis, jog meilė yra paliudyta paties Kristaus, ji yra paaiškinama tik per Jo Asmenį. 

Pasak kunigo, meilę kasdien patiriame, išgyvendami arba jos trūkumą, arba pilnatvę. Tačiau net ir trūkumas neatkerta mūsų nuo meilės, nes meilė nėra nuosavybė. Ji visada yra dovana – Dievo ir kitų žmonių. Atpažinus meilės trūkumą, Dievo meilė padeda iš to išeiti.

Šiuo gavėnios metu pabrėžta išpažinties svarba – būtent išpažintyje pažįstame tiesą apie save. Jai ruošdamiesi ryškiausiai išgyvename meilės trūkumo patirtį. Meilė neatskiriama nuo tiesos – meilė pasimato, kai iš visų jėgų žvelgiama į tiesą.

„Jėzus savo kryžiumi pats asmeniškai įsiterpia į žmogiškąją meilės trūkumo dramą. Kryžius yra Jo meilės būdas, Jo kelias“, – sakė kunigas Vincentas, ragindamas šioje gavėnioje naujai pažvelgti į Kryžių – Kristaus meilės ženklą, kad neprarastume meilės identiteto, kad iš naujo dėl meilės kovotume savo gyvenime.

Vėliau Eucharistijai vadovavęs ir homiliją sakęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasidalijo padrąsinimu, jog ir šiuo sukrėtimų, neramybės ir suspaudimo metu Dievas nepalieka be vilties. Paragino nenustoti melstis už brolius ir seseris, kurie Ukrainoje kaunasi už laisvę.

Pasak ganytojo, iš Dievo žodžio nepaliauja sklisti paguoda, jog paskutinį žodį istorijoje taria Dievas. Mes stiprūs viltyje, kad Dievo teisingumas ir gailestingumas triumfuos.

Eucharistiją koncelebravo kunigas Artūras Kazlauskas, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, patarnavo ir Evangeliją skelbė diakonas Darius Chmieliauskas.

Visuotiniuose maldavimuose, be kitų, malda buvo užtarti nuodėmklausiai, kad jie būtų atviri ir pasirengę pasitarnautų žmonėms klausyklose. Melstasi už švenčiančius Sutaikinimo sakramentą, kad per jį pasikeistų žmonių širdys, o per jas – ir pasaulis.

Balandžio 6 d. gavėnios rekolekcijos taip pat bus švenčiamos su jaunimu. Jose laukiami visi. Tą trečiadienį arkikatedroje nuo ryto išstatomas Švenčiausiasis Sakramentas, nuo 15 val. yra galimybė individualiai pasikalbėti su kunigu ar atlikti išpažintį. 

The post Išpažintyje pažįstame tiesą apie save - kunigas V. Lizdenis appeared first on LAIKMETIS.

The post Paskirtas Kauno arkivyskupo sekretorius ir kurijos vicekancleris appeared first on LAIKMETIS.