Ji parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate registravo atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Jas priėmus, žurnalisto pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtrauktų baudą nuo 50 iki 300 eurų.

Seimo pirmininkės teigimu, žurnalistus vienijančios profesinės organizacijos nuolat kelia klausimą dėl to, kad žurnalistams teisėtai renkant informaciją pasitaiko atvejų, kai jie būna įžeidinėjami, jų garbė ir orumas žeminami, o tai trukdo atlikti profesines funkcijas.

„Tai tampa ypač paplitusiu reiškiniu sudėtingų socialinių, ekonominių ar politinių įvykių metu, kuomet viešose vietose fiksuodami svarbius įvykius ir teisėtomis priemonėmis rinkdami informaciją žurnalistai sulaukia įžeidimų, grasinimų ir kitų neteisėtų veiksmų, kuriais trukdoma jų profesinė veikla“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Dabar atsakomybė už žurnalistų įžeidinėjimą nėra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Tuo metu už valstybės politikų, pareigūnų, tarnautojų, viešojo administravimo funkcijas atliekančių, viešąsias paslaugas teikiančių asmenų ar statutinių tarnautojų, karių ar žvalgybos pareigūnų garbės bei orumo pažeminimą yra baudžiama.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, žurnalisto garbės ir orumo pažeminimas paprastai kvalifikuojamos kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas.

„(...) pakankamai akivaizdu, kad atitinkamomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis saugoma viešoji tvarka, o ne ypatingai valstybei svarbias visuomenines funkcijas atliekantys asmenys. Tai reiškia, kad valstybė tokiose situacijose atsisako suteikti tinkamą teisinę apsaugą asmenims, teikiantiems ypatingas paslaugas“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Pagal siūlymą, administracinių nusižengimų tyrimą dėl žurnalistų orumo pažeminimo atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų žurnalistų etikos inspektorius.

The post Seimo pirmininkė siūlo numatyti baudas už žurnalistų įžeidinėjimą appeared first on LAIKMETIS.

„Vengrijos veiksmai tikrai pastaruoju metu kelia didelį susirūpinimą kitoms Europos Sąjungos šalims ir skaldo vienybę, o vienybė ES yra labai svarbi, ypač dabartiniu laikotarpiu, vykstant Rusijos brutaliam karui prieš Ukrainą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Tikrai didelį nerimą kelia tai, jog, atrodo, vykdoma tokia atskira politika, ypač turint galvoje, kad šiuo metu ir pirmininkavimas yra Vengrijos rankose“, – pridūrė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, ES valstybės vieningai turėtų reaguoti į Budapešto elgesį.

Šį mėnesį Vengrija paskelbė apie naują palengvintą vizų sistemą, pagal kurią aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiai gali atvykti į Vengriją be saugumo patikrinimų ar kitų apribojimų.

Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią schemą statys atominę elektrinę.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį BNS informavo, kad Lietuva šį Vengrijos sprendimą skųs Europos Komisijai.

Pagal ES taisykles šalių narių vyriausybės turi teisę pačios spręsti dėl teisėtos migracijos ir darbo leidimų. ES vizas turintys ne Bendrijos šalių piliečiai paprastai gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, kuri apima 29 šalis, įskaitant Norvegiją ir Šveicariją.

2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES paskelbė sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Nors pagal jas rusams nedraudžiama keliauti į ES, Rusijoje įsikūrusioms oro linijų bendrovėms nebeleidžiama skraidyti į bloką, o šimtai su Kremliumi susijusių asmenų įtraukti į juoduosius sąrašus.

Be to, vos perėmęs pirmininkavimą ES Tarybai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas lankėsi Rusijoje ir Kinijoje.

The post Seimo pirmininkė mano, kad Vengrijos veiksmai kelia nerimą appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad jei toks mėginimas būtų iš Laisvės partijos daryti mainus ar spausti konservatorius dėl Europos komisaro pozicijos, neatneštų naudos nei Civilinės sąjungos įstatymui, nepriartintų jo priėmimo, nei, matyt, padėtų Lietuvai gauti gerą portfelį EK“, – LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai tikrai atneštų tiktai žalą“, – pridūrė ji.

Laisvės partijos atstovai yra teigę, kad matytų galimybę sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.

Žiniasklaida ir konservatoriai kaip vieną iš pagrindinių kandidatų tapti eurokomisaru anksčiau minėjo konservatorių lyderį ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.

Jis pats savo kandidatūros kol kas nekomentuoja, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė yra teigusi, jog jis būtų puikus komisaras, o prezidentas – jog mato geresnių kandidatų.

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas yra teigęs, kad kovos už G. Landsbergio kandidatūrą tiek, kiek konservatoriai kovos už Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą.

Premjerė yra sakiusi, kad oficiali procedūra dėl Lietuvos siūlomo kandidato prasidės Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) patvirtinus EK vadove antrai kadencijai, balsavimas dėl to numatytas ketvirtadienį.

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

The post Civilinės sąjungos susiejimas su kandidatūra į Europos Komisiją „tikrai atneštų tiktai žalą“ - V. Čmilytė-Nielsen appeared first on LAIKMETIS.

„Tai jau antrasis toks parlamentų pirmininkų susitikimas prieš NATO narių vadovų susitikimą. Vertinu, kad praėjusiais metais mano Vilniuje pradėtą iniciatyvą Vašingtonas tęsia. Tikiu, kad tai taps naudinga tradicija, kuri suteikia galimybę parlamentiniu lygmeniu aptarti viršūnių susitikimo darbotvarkę ir galimus sprendimus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Be to, liepos 8 dieną numatytas susitikimas su JAV Kongreso Pirmininku Maiku Džonsonu (Mike Johnson). Taip pat susitiks su išeivius iš Baltijos šalių vienijančios nevyriausybinės JAV organizacijos JBANC (angl. Joint Baltic American National Committee) atstovais.

Kartu su parlamento vadove į JAV darbo vizito išvyksta Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Audronius Ažubalis.

The post V. Čmilytė-Nielsen išvyksta į Vašingtoną appeared first on LAIKMETIS.

V. Čmilytė-Nielsen su sutuoktiniu turi įvairaus turto už maždaug 1 mln. 29 tūkst. eurų ir skolų už 67 tūkst. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene deklaravo turto už maždaug 766 tūkst. eurų, skolų – už 27 tūkst. eurų.

Premjerės Ingridos Šimonytės turto deklaracija kukliausia. Ji turi 329 tūkst. eurų vertės tuto ir skolų už 46 tūkst. eurų.

The post Turtingiausia tarp šalies vadovų - V. Čmilytės-Nielsen šeima appeared first on LAIKMETIS.

„Čia yra pavojinga labai strategija, nes rizikuojama, kad Lietuva, ne Vyriausybė, ne konservatoriai, ne prezidentas ir netgi ne Seimas, bet visa Lietuva pralaimės, nes mes liksime dar pirmo etapo nepraėję, kai visi kiti bus sudėlioję ne tik kandidatus, bet ir suderėję dėl portfelių“, – Žinių radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen paklausta, kaip reaguos neišgirdusi kandidatūros.

Ji pažymėjo, kad iki šiol užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pavardė skambėjo ryškiausiai, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda gali nepritarti jo kandidatūrai.

„Iš viešų pasisakymų man susidaro įspūdis, kad labai sudėtinga bus gauti pritarimą prezidento šiai pavardei. (…) Gali būti, kad reikia kelių pavardžių“, – teigė Seimo vadovė.

Pasak jos, teikiant kandidatą į eurokomisarus iniciatyvos teisė tenka Vyriausybei, ji turi sulaukti prezidento ir Seimo paramos.

„Visiškai natūralu, kad šita koalicinė Vyriausybė yra dominuojama konservatorių partijos, premjerė yra konservatorių ir aš būčiau labai nustebusi, jeigu pirmo pasirinkimo kandidatas nebūtų tos politinės jėgos atstovas, politiškai tai labai sunku būtų suprasti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Rytoj mes aptarsime, apie kuriuos kandidatus, apie kurias pavardes, vieną, o galbūt dvi pavardes, eina kalba. (…) Formalaus pokalbio tokio nesame turėję, rytoj mes jį turėsime“, – pridūrė ji.

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

Žiniasklaida ir partiečiai mini valdančiųjų konservatorių lyderį G. Landsbergį kaip kandidatą tapti eurokomisaru, nors jis pats atsisako tai komentuoti.

Dabartinėje Europos Komisijoje iš Lietuvos dirba Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

The post Seimo pirmininkė apie konservatorių delsimą siūlyti kandidatą į EK: labai rizikuojama appeared first on LAIKMETIS.

„Matyt, proporcijos būtų buvę visai kitos, jei kitoks būtų buvęs rinkėjų aktyvumas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

„Net neabejoju, kad jei būtų ne šiek tiek mažiau nei trečdalis dalyvavęs rinkėjų, o apie pusę, tai ir Liberalų sąjūdžio galutinė pozicija būtų buvusi šiek tiek aukščiau“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo 5,3 proc. rinkėjų balsų bei vieną mandatą. Jį iškovojo europarlamentaras Petras Auštrevičius, vienintelis atstovavęs partijai EP ir iki šiol.

„Kalbant apie Seimo rinkimus, tai, visų pirma, mums, be abejo, paskata aktyviau dirbti ir mūsų bendruomenei“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Ji taip pat pridūrė, kad šiemet iškovotas mandatas partijai kainavo triskart pigiau nei 2019 metais.

Laisvės partijos rezultatą V. Čmilytė-Nielsen vadino geru.

Laisvės partijos rezultatą V. Čmilytė-Nielsen vadino geru.

„Tai yra ir sąrašo lyderio, matyt, sėkmė. Taip būna, kad legionieriai kartais atneša sėkmę. Mes nuėjome kitu keliu“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Laisvės partija EP rinkimuose surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. Jį gavo prezidento rinkimuose dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Mandatą iškovojęs P. Auštrevičius sakė besitikintis, kad liberalų ir demokratų frakcija EP „Atnaujinkime Europą“, nors ir sumažėjusi, išliks aktyvi, darbinga ir proeuropietiška jėga.

Liberalų sąjūdžio lyderė sumažėjusią liberalų ir demokratų frakciją EP siejo su populistinių kraštutinių jėgų stiprėjimu.

„Akivaizdu, jog tokios problemos, tokie iššūkiai, kaip pavyzdžiui, migracijos klausimai kai kuriose valstybėse, Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės ir kiti dalykai, jie sukelia daug įtampų ir dalis žmonių ieško ir randa pačius paprasčiausius sprendimus, kuriuos pasiūlo populistinės kraštutinės jėgos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu balsavimą už populistines jėgas Lietuvoje P. Auštrevičius vadino „skambučiu Lietuvos rinkėjams prabusti“.

„Jeigu tendencija tęsis, mes galime turėti ne pačią geriausią situaciją ir pageidaujamą tendenciją šį rudenį“, – kalbėjo europarlamentaras.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais. Po vieną mandatą pasidalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

The post Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo 5,3 proc. rinkėjų balsų ir vieną mandatą appeared first on LAIKMETIS.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda „Facebook“ profilyje paskelbtame įraše sako, kad būti tėvu – viso gyvenimo kelionė.

„Dėkoju už tai, kad kantriai, rūpestingai ir atsakingai leidotės į šį sudėtingą, bet be galo reikšmingą kelią. Auklėdami savo vaikus ir neleisdami jiems pasiklysti, jų akyse tampate tikro tėvo pavyzdžiu, kuris kaip tas tvirtai į žemę šaknis suleidęs ąžuolas saugo nuo kasdienybės audrų ir išbandymų“, – sveikinime sako prezidentas.

„Dėkoju už tai, kad augti jūsų pavėsyje vaikams ramu, gera ir prasminga. vidinė šviesa šiandien dar ryškiau šviečia atžalų darbuose ir pasiekimuose, įkvėptose veiklose“, – pridūrė G. Nausėda.  

G. Nausėda atskirai dėkoja globėjams, kurių dėka tūkstančiai Lietuvos vaikų turi šeimas, kuriose yra mylimi ir gerbiami.  

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen tvirtinimu, vertinama ir palaikoma tėvystė suteikia teigiamų įvairių sričių pokyčių.  

„Pirmas birželio sekmadienis ypatingas tuo, kad galime padėkoti ir prisiminti jus. Didžiuotis ir ilgėtis. Kartu galime pasidžiaugti, kad keičiasi požiūris į tėvo vaidmenį, kuris iš tiesų yra toks daugialypis ir reikšmingas vaikui, šeimai ir visuomenei. Šiandien tėvystė vis labiau vertinama, jauni tėčiai vis daugiau dėmesio skiria savo atžaloms, mėgaujasi tėčio vaidmeniu ir atsakomybe. Tai stiprina ir tėčius, ir vaikus, daro abipusį ryšį dar prasmingesnį“, – sveikinime sako V. Čmilytė-Nielsen.  

Visiems tėveliams ji linki, kad Tėvo diena būtų kupina džiaugsmo, šypsenų ir nuoširdžių akimirkų su artimais ir mylimais žmonėmis: „Tegul ji dovanoja jaukias ir įsimintinas patirtis!“ 

Premjerė Ingrida Šimonytė sveikinime tėčiams linki džiaugiantis tėvyste ir jos subrandintais vaisiais. 

„Tėtis – tai stiprybės, drąsos ir saugumo simbolis. Tai ramstis, padedantis mums stiebtis aukštyn ir padrąsinantis, kai mums baisu“, – sveikinime pabrėžia premjerė. 

Ji ragina stipriai apkabinus savo tėčius, padėkoti jiems už rūpestį, išmintį bei atsidavimą. 

„Prisiminkime ir jau iškeliavusius – nors jų jau nebėra su mumis, jie visam laikui turi vietą mūsų širdyse“, – pabrėžė I. Šimonytė, linkinti tėčiams prasmingų, malonių akimirkų šeimos apsuptyje, džiaugiantis tėvyste ir jos subrandintais vaisiais. 

The post Šalies vadovai Tėvo dienos proga: būti tėvu – viso gyvenimo kelionė appeared first on LAIKMETIS.

„Vengrijos pozicija ir Ukrainos, ir V. Putino atžvilgiu taip pat yra labai ryškiai besiskirianti nuo konsensuso, kuris paprastai yra Europos Sąjungoje. Taip, aš manyčiau, kad atsargumas tikrai yra reikalingas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.  

„Kalbant apie Vengriją, aš manau, kad tam tikras papildomas atsargumas yra reikalingas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. 

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje egzistuoja strateginių įmonių sandorius vertinantys instituciniai saugikliai, pavyzdžiui, Vyriausybės komisija.  

Remdamasi neįvardytais šaltiniais, „Bloomberg“ gegužės pradžioje paskelbė, jog didžiausias Vengrijos komercinis bankas „Orszagos Takarek Penztar“ (OTP), veikiantis ir Rusijoje, pareiškė norą įsigyti Baltijos šalyse veikiantį banką „Luminor“. 

Taip pat remdamasis šaltiniais naujienų portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, kad pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė parduoda kontrolinį grupės akcijų paketą, kurį ketina įsigyti Šveicarijoje įsikūrusi vengrų energetikos įmonė „MET Group“.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, vis dar palaikantis ryšius su Kremliumi, po to, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jis taip pat ne kartą kritikavo Briuselio politiką Maskvos atžvilgiu. 

The post V. Čmilytė-Nielsen mano, kad reikia būti atsargiems dėl Vengrijos appeared first on LAIKMETIS.

„Prieš kone 15 metų Lietuva tuometę situaciją išnaudojo bankinėms paslaugoms pritraukti. Dabar matyti, kokį indėlį į šalies BVP ir biudžetą sudaro paslaugos, teikiamos visam pasauliui. O mūsų fintech sektoriaus paslaugomis šiandien naudojasi jau kas dešimtas europietis!“ – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, dabartinis akcentas į gynybos pramonę kaip tik ir yra nauja galimybė, kuri, neabejoja, taps dar viena Lietuvos sėkmės istorija.

„Šiuo metu kaip tik vėl ant stalo – naujų rinkliavų projektai, nes geopolitinė padėtis reikalauja kur kas daugiau dėmesio skirti gynybai, taigi ir papildomų išlaidų. Tai rimtas uždavinys ir įpareigojimas politikams rasti tokį susitarimą, kuris būtų tvarus visomis prasmėmis. O ypač – nemažintų mokesčių mokėtojų pasitikėjimo valstybe. Nes tik pasitikėjimas valstybe lemia pagarbą ir atsakomybę. Už tai šiandien Lietuvos mokesčių mokėtojams ir noriu padėkoti! – sako Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. 

The post V. Čmilytė-Nielsen dėkoja mokesčių mokėtojams appeared first on LAIKMETIS.