Prezidento Gitano Nausėdos pasirašytu dekretu Lengvatų įstatymo pataisos teikiamos svarstyti Seimui.

Pasak Prezidentūros, lengvatos paskatintų labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių narius naudotis viešuoju transportu, praplėsti lengvatų gavėjų grupes.

Siūloma pensininkams iki 80 metų bilietus parduoti už pusę kainos, o visiems nuo okupacijos ir sovietų agresijos 1991-ųjų sausio 11–13 dienomis nukentėjusiems, pasipriešinimo kovų dalyviams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, Nepriklausomybės gynėjams, taip pat Afganistano karo dalyviams, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidatoriams – su 80 proc. nuolaida.

8–18 metų vaikams siūloma taikyti 50–80 proc. nuolaidą kelionėms miesto ir priemiesčio maršrutais

8–18 metų vaikams siūloma taikyti 50–80 proc. nuolaidą kelionėms miesto ir priemiesčio maršrutais. Tokia nuolaida galiotų ir pilnametystės sulaukusiems dar besimokantiems moksleiviams, bet ne ilgiau nei jiems sukaks 23 metai.

Kartu su vaikais savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis keliaujantiems tėvams ar globėjams siūloma bilietus parduoti su 50 proc. nuolaida.

Kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto kodeksų pataisomis siūloma vaikus iki 3 metų nemokamai vežti vietinio ir tolimojo susisiekimo autobusais, vietos traukiniais ir laivais – šiuo metu lengvata galioja tik jeigu vaikas neužima atskiros vietos. 

Nuolaidos įsigaliotų nuo 2024 metų, jos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Pernai tolimojo susisiekimo maršrutuose taikytos lengvatos valstybei kainavo 8,6 mln. eurų, su nuolaidomis parduota beveik 2 mln. bilietų. Daroma prielaida, kad jomis dažniausiai naudojosi 70–79 metų gyventojai. 

The post Prezidentas siūlo 50-80 proc. kelionių viešuoju transportu nuolaidas pensininkams ir vaikams appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, VVT streikas tampa išbandymu visai Lietuvai.

„Aš, tiesą sakant, dar galbūt konsultuosiuosi ir su premjere, ir socialinės apsaugos ir darbo ministre apie tai, nes aš puikiai matau, kad visa ši situacija tampa kaip ir Lietuvos tokiu išbandymu ir testu, nes gaunu laiškus iš kitų profesinių sąjungų, kurios man įrodinėja, kad už streiką turi apmokėti darbdavys ir tai man atrodo iš principo labai nenaudinga ir pakirsti nei daugiau nei mažiau visuomenės pamatus“, – trečiadienį LRT radijui sakė R. Šimašius. 

„Jeigu užmiršime, kad darbu yra sukuriama vertė ir darbu mes tarnaujame kitiems, o ne streikais, tai tada mes toli nenuvažiuosime, mūsų ekonominė gerovė čia greitai išsisems ir baigsis“, – pridūrė jis.

Nuo gruodžio 5-osios vykstant VVT darbuotojų streikui bendrovės vadovybė ir profesinė sąjunga neranda bendro sutarimo dėl jo nutraukimo sąlygų, o pastarosiomis derybų dienomis iškilo streikuojančių darbuotojų atlyginimo klausimas.

„Finansiškai pražūtinga ir moraliai visiškai neteisinga būtų mokėti nedirbantiems žmonėms už streiką (...) Faktas yra, kad jie keleivių neaptarnauja šiandien, tai yra labai svarbu“, – sakė R. Šimašius.

Finansiškai pražūtinga ir moraliai visiškai neteisinga būtų mokėti nedirbantiems žmonėms už streiką

Mero teigimu, įmonė neturi iš ko mokėti, nes dėl streiko moka baudas ir negauna apmokėjimo už paslaugas.

„Viskas dabar priklauso nuo profsąjungų, ginčo objektas iš esmės yra, ar bus apmokėta už streiko dienas. Tai yra ne tik principo reikalas, bet ir rimtų finansų reikalas, nes įmonė patiria sąnaudas dideles dėl to, kad moka baudas ir negauna apmokėjimo už paslaugas natūraliai, iš ko mokėti kaip ir neturi“, – sakė Vilniaus meras.

Jis teigė, kad streikuojantiems darbuotojams mokėti žadėjo profesinės sąjungos vadovas. 

„Drįsčiau priminti, kad profesinės sąjungos vadovas pats prieš porą savaičių sakė, kad suprantama, kad įmonė nemokės už streiką, pažadėjo visiems darbuotojams po 40 eurų už streiko dieną. Tai dabar nežinau, ar turi tuos eurus, ar neturi, bet panašu, kad norima tą naštą perkelti ant mokesčių mokėtojų“, – kalbėjo R. Šimašius.

Pasak jo, kelios dešimtys streikuojančių darbuotojų šią savaitę jau grįžo į darbą.

„Kelios dešimtys žmonių bent jau užvakar grįžo į darbą, bet, aišku, yra per mažai, kad būtų pilna apimtimi teikiamos paslaugos“, – sakė R. Šimašius.

VVT profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius sako, kad konsultacijų objektu išliko streikuojančiųjų darbuotojų apmokėjimo klausimas. 

„Nesame užsispyrę, ieškome kompromiso. Esame derybose. Profsąjunga deda visas pastangas, kad būtų greičiau užbaigtos derybos ir paskutiniai nesutarimai, į gatves išriedėtų visas transportas“, – BNS antradienį sakė profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius. 

VVT profsąjunga dėl geresnių darbo sąlygų protestuoja dvi savaites, siekdama su įmone sudaryti kolektyvine sutartį.

Bendrovė skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.

The post Dėl besitęsiančio vairuotojų streiko R. Šimašius kreipsis pagalbos į premjerę appeared first on LAIKMETIS.

Streiko užbaigimo tikimybę šią savaitę jis vadina maža.  

„Maža tikimybė, matyt, kad streikas tęsis ir kitą savaitę“, – šeštadienį BNS sakė A. Markevičius.

Anot jo, profesinė sąjunga ir VVT šiandien apsikeitė pozicijomis, tačiau tai rezultato nedavė.  

„Vyko konsultacijos, šalys apsikeitė pozicijomis, kaip užbaigti streiką, kokiomis sąlygomis, bendrovė atmetė, profesinė sąjunga streiką tęsia“, – sakė A. Markevičius.

„Vakar vyko derybos, šalys aptarė pagrindinius klausimus, liko keli klausimai, kuriuos profesinei sąjungai reikėjo aptarti taryboje, taryba šiandien buvo susirinkusi, apsvarstė, pateikė savo siūlymus, bendrovė juos atmetė“, – kalbėjo A. Markevičius.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius feisbuke teigia, kad sostinės savivaldybė ir VVT po penktadienio derybų yra pasiruošę kolektyvinės sutarties pasirašymui, tačiau to neįmanoma padaryti dėl šeštadienį profesinės sąjungos pateikto naujo reikalavimo streikuojantiems darbuotojams sumokėti pusę atlygio. 

„Vakar buvo itin konstruktyvus derybų raundas – pagaliau sutarta dėl visų esminių kolektyvinės sutarties punktų ir streiko reikalavimų. (...) Šiandien šį susitarimą aptarė ir naujų pastabų jam neturėjo VVT darbuotojų profesinės sąjungos taryba – todėl mes (VVT ir savivaldybė) iš savo pusės jau esame pasirengę pasirašyti naują kolektyvinę sutartį. Ji jau parengta, trūksta parašų. Bet šiandien profesinė sąjunga, deja, iškėlė naują reikalavimą dėl streiko užbaigimo – jie reikalauja streikuojantiems darbuotojams sumokėti pusę atlygio“, – šeštadienį vakare feisbuke skelbia R. Šimašius.

Anot jo, naujas reikalavimas sunkiai įvykdomas dėl kelių priežasčių: Darbo kodeksas streikuojantiems darbuotojams atlyginimo mokėjimo nenumato, tai būtų nesąžininga nestreikavusių darbuotojų atžvilgiu, mokėjimai nedirbantiems darbuotojams turėtų didelių neigiamų finansinių pasekmių.

VVT profsąjunga dėl geresnių darbo sąlygų protestuoja beveik dvi savaites, siekdama su įmone sudaryti kolektyvine sutartį.

Bendrovė skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.

Streikas vyksta jau beveik dvi savaites.

The post Viešojo transporto streikas tikriausiai tęsis ir kitą savaitę appeared first on LAIKMETIS.

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) pirmadienio ryto duomenimis, prasidėjus streikui į gatves išvyko mažiau nei pusė VVT aptarnaujamų autobusų, tačiau didžioji dalis troleibusų reisų vykdoma.

Išvakarėse buvo prognozuojama, kad į gatves gali neišvažiuoti iki ketvirtadalio visų viešojo transporto priemonių.

Įmonė ir savivaldybė informuota, kad streikuoti ketina apie 520, arba beveik pusė įmonės vairuotojų, daugiausiai – autobusų. Naujausiuose sąrašuose pranešta apie 489 streikuojančius darbuotojus. 

Įmonė ir savivaldybė informuota, kad streikuoti ketina apie 520, arba beveik pusė įmonės vairuotojų

Nuo 6 val. bendrovė pranešė tinklalapyje stops.lt, programėlėje m.Ticket skelbsianti atnaujintus viešojo transporto grafikus, juos patariama tikrinti likus mažiau nei valandai iki išvykimo, o keliones planuoti su laiko atsarga. Tvarkaraščiai realiu laiku pateikiami ir „Google Maps“ ir „Trafi“ programėlėse.

„Noriu pakviesti vairuotojus pergalvoti savo sprendimą ir nestreikuoti, užtikrinti paslaugas vilniečiams“, – penktadienį vairuotojus pakeisti planus ragino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Streikuojantys darbuotojai atlyginimo negaus, jiems VVT profesinė sąjunga žada mokėti po 40 eurų kompensacijas už kiekvieną dieną.

Streikas rengiamas VVT administracijai ir profesinei sąjungai nesutariant dėl darbo apmokėjimo sistemos. Ši kraštutinė protesto akcija planuota prieš metus, iš pradžių streikas atidėtas dėl teisme vykusių ginčų, vėliau – dėl laikinai pasiekto susitarimo rugsėjo pabaigoje. Jį VVT galiausiai nutraukė nepavykus deryboms su profesine sąjunga.

Darbuotojų atstovai reikalauja atlyginimų sistemą įtraukti į kolektyvinę sutartį, joje įtvirtinti 10 proc. algų augimą ir iš esmės nebloginti 2018-ųju kolektyvine sutartimi pasiektų susitarimų.

Tačiau nesutariant dėl detalių, VVT administracija naują algų apmokėjimą patvirtino vienašališkai, pažadėdama darbuotojų algas pakelti 10–20 procentų. VVT kolektyvinėje sutartyje taip pat siekė mažesnio sprendimų derinimo su profesine sąjunga. Pastaroji su sąlygomis nesutinka.

Daugiausiai nesutarimų kyla dėl pakoreguotos darbo kokybės priedų tvarkos. Iki šiol įmonėje taikyta vadinamoji išskaitų sistema, kai minėtas priedas buvo mažinamas už nepunktualumą, keleivių skundus ir kitus darbo drausmės pažeidimus.

Nuo gruodžio galiojanti sistema numato motyvacinį priedų mokėjimą, paremtą „taškų sistema“, pridedant jį prie fiksuoto atlyginimo. Anot VVT, pavyzdingiems darbuotojams šis priedas gali siekti daugiau nei 250 eurų per mėnesį.

Profesinė sąjunga sako, kad apie 80–100 eurų šio priedo gali būti mokama simpatijų ir antipatijų principu, nes į kriterijus įtraukti subjektyvūs kriterijai, kaip „komandiškumas, įtrauktumas“. 

„Nė vienas darbuotojas nežino, kokį darbo užmokestį gaus rytoj, nes jis reguliuojamas vienadieniais direktoriaus įsakymais“, – tvirtino VVT profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius. 

Profsąjunga taip pat reikalauja atsisakyti priedo už kilnojamąjį darbą, įtraukiant jį į normalų valandinį atlyginimą.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veš įprastu grafiku.

Iš viso VVT dirba 1830 darbuotojų, per 1100 iš jų – vairuotojai.

The post Vilniuje – viešojo transporto streikas, į gatves neišvažiavo daugiau nei pusė autobusų appeared first on LAIKMETIS.

„Profesinė sąjunga yra vienas iš darbuotojų atstovų. Tai yra jo užduotis apie tai kalbėtis ir yra mano pilnas palaikymas VVT vadovui, kad išspręstų susitarimo uždavinius“, – trečiadienį žurnalistams sakė meras.

VVT profesinė sąjunga neterminuotą streiką spalio 3-iąją planuoja pradėti konstatavusi, kad per metus su VVT administracija nepavyko išspręsti nesutarimų dėl darbuotojų atlyginimų skaičiavimo metodikos, sąlygų gerinimo.

Visgi R. Šimašius ragino VVT darbuotojus kartu kelti viešojo transporto kokybę Vilniuje.

„Viešojo transporto kokybė kyla, vairuotojų darbo kokybė gerėja, transporto priemonės gerėja, stotelių infrastruktūra gerėja (...). Tikrai rimtai vertinu streikų planus ir labai kviečiu to nedaryti, ir kartu kelti kokybę“, – sakė sostinės meras.

Profesinės sąjungos teigimu, streikas vyks VVT Verkių, Viršuliškių ir Antakalnio transporto departamentuose.

Mažėtų viešojo transporto

Pasak R. Šimašiaus tai reikštų, jog per 50 proc. Vilniaus viešojo transporto būtų nepasiekiama keleiviams.

„Šiandien, ne paslaptis, kalbame specifinėje situacijoje, nes yra paskelbta apie Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streiką, kas būtų tikrai didelis iššūkis miestui. Pagal paskelbtus, norimus streikuoti duomenis, 50 proc. „Vilniaus viešojo transporto“ neišvažiuotų į gatves“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.

Pagal paskelbtus, norimus streikuoti duomenis, 50 proc. „Vilniaus viešojo transporto“ neišvažiuotų į gatves

„Vilniaus viešasis transportas“ atlieka apie 80 proc. maršrutų, taip pat kiti du vežėjai, kurie atlieka kitus 20 procentų. Tokiu atveju pagal teismo sprendimą, kuris yra numatytas ir nustato minimalius reikalavimus 50 procentų, miestiečiams galėtų būti nuo 35 iki 40 proc. maršrutų sumažėjimas“, – teigė VVT vadovas Darius Aleknavičius.

Anot mero, didžioji dalis iš profsąjungos pateiktų 37 reikalavimų jau yra įgyvendinti.

Šią savaitę profsąjunga nurodė sieksianti, jog atlyginimas visiems darbuotojams augtų bent 10 procentų.

„Turbūt pagrindinis dalykas iš to sąrašo tai yra, jog 10 proc. prašoma pakelti atlyginimą. Tai 10 proc. atlyginimas yra jau pakeltas šį pavasarį, dar prieš streiko pakėlimą mes keliavome į tarybą ir dar 20 proc. būtų keliamas atlyginimas“, – tvirtino meras.

Anot profsąjungos pirmininko Algirdo Markevičiaus, tokie mero teiginiai nėra teisingi.

„Mes matome, kad spekuliuojama skaičiais, ką minėjo dėl darbo užmokesčio. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad šnekama apie 10 proc. vidutiniškai, praktiškai pusei vairuotojų darbo užmokestis per paskutinius du metus kilo tik trimis procentais“, – sakė jis.

Rengti streiką profesinės sąjungos ketino prieš metus, tačiau tai padaryti trukdė ginčai teismuose ir valstybėje įvesta nepaprastoji padėtis.

Gegužę Vilniaus apygardos teismas galiausiai leido streikuoti užtikrinant pusę paslaugų, o kliūčių dėl nepaprastosios padėties neliko nuo rugsėjo vidurio šiam teisiniam režimui ėmus galioti tik pasienyje.

The post R. Šimašius protestuojančių vairuotojų nepalaikys, stojo į VVT vadovybės pusę appeared first on LAIKMETIS.

Daugiausiai darbuotojų vienijanti Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga teigia šį klausimą teikianti profesinės sąjungos tarybai, nes nerado sutarimo su įmonės vadovais ir sostinės savivaldybe dėl darbo užmokesčio kėlimo dešimtadaliu, galimybės papietauti.

„Derybinė grupė teiks siūlymą skelbti streiką, bet, vis dėlto, bus lygiagrečiai ir siūlomas sprendimas neuždaryti durų bendravimui su administracija, kol bus organizuojamas balsavimas dėl streiko procedūrų – ieškoti sutarimo dėl kolektyvinių derybų“, – BNS teigė profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius.

Anot jo, vairuotojų teisė į pietų pertraukas šiuo metu nėra užtikrintos dėl intensyvių grafikų. Profsąjunga taip pat reikalauja nustatyti darbo apmokėjimo sistemą kolektyvine sutartimi, neleisti bloginti darbuotojų „teisinės ir socialinės, ekonominės padėties“, apibrėžtos 2018-ųjų kolektyvine sutartimi.

Vienas iš galimų žingsnių – itališko streiko paskelbimas

A. Markevičius sako, kad toliau nepavykus dialogui, streiką būtų siekiama organizuoti spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, bet kadangi viešasis transportas priskiriamas prie būtinųjų paslaugų, apie trečdalis jų būtų teikiama ir streiko metu. Streiko detales taip pat bus būtina suderinti su bendrove.

„Vienas iš galimų žingsnių – itališko streiko paskelbimas, kai visi darbuotojai labai atidžiai ir kruopščiai atliks savo pareigas, nepažeidinės kelių eismo taisyklių. Dar svarstomas vienas iš variantų, kad vairuotojai atsisakytų dirbti per poilsio dienas ir viršvalandinio darbo“, – tvirtino jis. 

Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga prie sostinės savivaldybės pastarosiomis savaitėmis rengė neterminuotą piketą reikalaudami užtikrinti vairuotojams galimybę papietauti, dešimtadaliu kelti atlyginimus.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius anksčiau yra sakęs, kad viešojo transporto darbuotojų atlyginimai yra didinami, jie mokami laiku, nepaisant dėl pandemijos kritusių įmonės pajamų, be to, atnaujintas transporto priemonių parkas, o darbo sąlygos yra geros. 

Mero teigimu, piketas organizuojamas ne dėl darbo sąlygų, o yra „politinė akcija“, kadangi profesinių sąjungų atstovai priklauso „oponuojančioms politinėms partijoms“ ir nesutinka keisti skatinimo sistemos įmonėje, skiriant dėmesio naujiems ar gerai dirbantiems darbuotojams.

Iš viso „Vilniaus viešajame transporte“ dirba apie 1,9 tūkst. darbuotojų, apie 1,4 tūkst. jų priklauso profesinėms sąjungoms.

The post Vilniaus viešojo transporto darbuotojai tarsis dėl streiko appeared first on LAIKMETIS.

Nuo antradienio ryto pasikeisdami prie savivaldybės protestuojantys „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų atstovai žada čia būti ir naktimis bei tikisi savivaldybės vadovų bei tarybos reakcijos į daugiau nei metus nesprendžiamas problemas, BNS teigė „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.

„Šie klausimai tęsiasi daugiau nei metus. Profesinė sąjunga surinko 1,2 tūkst. parašų ir juos įteikė prieš pusmetį. Meras tuos parašus ignoravo, atsisakė socialinio dialogo būdu spręsti klausimus, tai mes, matydami, kad problemos neišnyko, ir kad bendrovė jų negali išspręsti, ir toliau pažeidinėja darbuotojų teises, nusprendėme rengti neterminuotus piketus 24/7“, – BNS sakė A. Markevičius. 

Anot jo, esminiai reikalavimai – susitarti dėl darbuotojų atlyginimų kėlimo 10 proc., užtikrinti normalų darbo ir poilsio režimą vairuotojams, kadangi kai kurie jų dėl didžiulio darbo krūvio ir „suspaustų“ grafikų dirba po 9 valandas be didesnių pertraukų, nors darbo kodeksas numato privalomą bent pusvalandžio pertrauką po 5 darbo valandų.

„Šnekame apie pietus. „Susisiekimo paslaugos“, mūsų bendrovė, sudarė ir nuo rudens paleido naujus grafikus, kuriuose yra nuolatos apkarpomas, mažinamas laikas aptarnaujant maršrutus, tad praktiškai vairuotojai 8-9 valandas dirba be pertraukėlių, turi didelius vėlavimus pietums, dalis iš jų apskritai dirba be pietų“, – kalbėjo jis.

Remigijus Šimašius tai ir daro, tik pačiu brutaliausiu būdu: sąmoningai žlugdo bendrovę, kad ją galėtų perleisti kokiam nors, galbūt, merui draugiškam verslui

„Prašome ir 10 procentų pakelti atlyginimus“, – pridūrė profesinės sąjungos vadovas.

Taip pat, A. Markevičiaus teigimu, prašoma užtikrinti lygias sąlygas varžantis dėl maršrutų su privačiais vežėjais, kadangi šie taiko Darbo kodekse numatytas lengvatas, t.y. dalį atlyginimo moka už kilnojamojo pobūdžio darbą, jis nėra apmokestinamas, todėl įmonės įgyja konkurencinį pranašumą siūlydamos mažesnius įkainius.

„Mūsų įmonė pralaimi konkursus, bet pralaimime todėl, kad nuo darbo užmokesčio mokame sąžiningai mokesčius, o, pavyzdžiui, „Transrevis“ įmonė apie 25 proc. nuo fiksuotos sumos moka kaip už kilnojamą darbą. Tad jiems tenka mažesnės darbo užmokesčio sąnaudos – kaip ir krovininiame transporte, kai dalis mokama dienpinigiais, darbuotojas gauna mažesnę pensiją, ligos pašalpas, išmokas“, – paaiškino jis.

„Šią problemą gali išspręsti tik Vilniaus savivaldybės taryba nustatydama konkurso sąlygose visiems vienodas taisykles, kad darbo užmokesčiui negalima taikyti išlygų, susijusių su kilnojamojo darbo, dienpinigių forma“,  – pridūrė A. Markevičius. 

Protestą organizuoja penkios bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos. Anot A. Markevičiaus, pasikeisdami pikete dalyvauja 10-15 žmonių.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė teigia, kad bloginant darbuotojų darbo sąlygas, prastėja ir paslaugos kokybė. Ji daro prielaidą, jog „Vilniaus viešąjį transportą“ siekiama privatizuoti.

„Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar kadencijos pradžioje sakė, jog savivaldybėms reiktų atsisakyti savivaldybių įmonių, kurių atliekamas funkcijas gali perimti privati rinka. Panašu, kad jos partijos bendražygis Remigijus Šimašius tai ir daro, tik pačiu brutaliausiu būdu: sąmoningai žlugdo bendrovę, kad ją galėtų perleisti kokiam nors, galbūt, merui draugiškam verslui“, - pranešime spaudai teigia I. Ruginienė.

Iš viso „Vilniaus viešajame transporte“ dirba apie 1,9 tūkst. darbuotojų, apie 1,4 tūkst. jų priklauso profesinėms sąjungoms.

The post Protestuoja sostinės viešojo transporto darbuotojai appeared first on LAIKMETIS.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje patvirtino šiuos sprendimus, jie įsigalios nuo kitos savaitės.

„Tai susiję su švietimu, dalis mūsų moksleivių keliauja keltais, traukiniais, autobusais į kitą miestą“, – Vyriausybės pasitarime teigė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. 

Anot jos, kartu Ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu bus sugriežtinti atstumų laikymosi transporte reikalavimai, bus būtina dėvėti kaukes.

„Tačiau be galimybių paso vaikai galės keliauti į mokyklas, arba iš toli pasiekti gydymo įstaigas, jeigu būtų poreikis. Tai galiotų visiškai visam transportui: autobusams, keltams, traukiniams, prašome pritarti, kad galimybių paso nereikėtų, būtų nuostatos griežtesnės operacijų vadovo sprendimu“, – pridūrė viceministrė.

Siūlymui pritarė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Panašu, kad šitų praktinių problemų yra ir dėl tarpmiestinio transporto naudojimo, taip pat ir moksleivių ar ligonių, tai, turbūt, bus paprasčiau nustatyti operacijų vadovo reikalavimus tiesiog sugriežtintus taip pat ir šitame transporte, negu prašyti, kad visi nešiotųsi savo mokinio pažymėjimus arba kažkokius siuntimus į gydymo įstaigas“, – sakė I. Šimonytė. 

Reikalavimas turėti galimybių pasą tarpmiestiniame transporte turėjo įsigalioti nuo rugsėjo 13 dienos.

nuo rugsėjo 13-osios galimybių pasui būtų galima atlikti ne tik PGR, bet ir antigeno testą, testas galiotų 48 valandas

Vyriausybė taip pat pritarė, kad aukštųjų mokyklų studentai iki spalio vidurio galėtų eiti į paskaitas ir be galimybių paso, po profilaktinių COVID-19 tyrimų.   

„Studentams periodinis patikrinimas prilyginamas galimybių paso testavimui iki spalio 15 dienos, kuomet jie, kaip ir švietimo darbuotojai, galėtų testuotis antigeno arba PGR testais ir nesuformuotų galimybių paso, tačiau užtikrintų kokybišką ugdymą, dėl ko jie šiandien sako, kad negali ar neturi galimybės atvykti į paskaitas“, – sakė A. Bilotienė Motiejūnienė

Anot jos, dalis studentų nespėjo pasiskiepyti abiem vakcinos dozėmis, todėl vėliau turėtų įgyti visišką imunitetą.

Numatyta, kad profilaktinis tyrimas antigeno ar PGR testais studentams būtų atliekamas kas 7-10 dienų.

Po spalio 15-osios studentai testuotis ir eiti į paskaitas galės tik mokamai.  

Vyriausybė taip pat pritarė, kad nuo rugsėjo 13-osios galimybių pasui būtų galima atlikti ne tik PGR, bet ir antigeno testą, testas galiotų 48 valandas.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad pakeitimai „daromi siekiant užtikrinti kokybišką studijų ir profesinio mokymo vykdymą ir dalyvauti studijų procese kontaktiniu būdu, taip pat – dėl tarpmiestinio susisiekimo“.

The post Galimybių paso nereikės tarpmiestiniame transporte, tiks ir antigeno testai appeared first on LAIKMETIS.