„Mes tai stebime su nerimu. Nenoriu kaltinti konkrečios tautos, bet Vidurio Azijos tam tikros etninės grupės gali būti linkusios į tam tikrą radikalizmą“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė VSD vadovas Darius Jauniškis.

Pasak jo, teroristinis išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus“ ir kai kurie kiti įvykiai Europoje verčia stebėti ir vertinti situaciją rimčiau.

„Migrantų didėjimas iš Azijos šalių kelia rizikų srityje dėl islamiškojo radikalizmo lygio didėjimo. Vadinasi, mes turime atitraukti tam tikrus išteklius nuo kontržvalgybos ir permesti į terorizmo prevenciją. Tai reikalauja papildomų išteklių“, – kalbėjo žvalgybos vadas.

Migracijos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nuo 8,2 tūkst. iki 10,2 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių uzbekų, kurie sudaro ketvirtą pagal dydį užsieniečių diasporą. Penkti rikiuojasi tadžikai, jų šalyje per pusmetį padaugėjo nuo 5,7 iki 7 tūkstančių.

The post Lietuvai ateityje reikės kreipti didesnį dėmesį į terorizmo prevenciją, teigia VSD appeared first on LAIKMETIS.

Tai rodo kovą paskelbti Migracijos departamento duomenys.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje. Atnaujinta statistika rodo, kad ukrainiečių Lietuvoje sumažėjo.

„Balandžio mėnesį bus aišku, kad Ukrainos piliečių sumažėjo pas mus, nes dalis neatvyko prasitęsti leidimų, jie fiziškai yra išvykę iš Lietuvos“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Anot jos, jei metų pradžioje Ukrainos piliečių Lietuvoje buvo virš 86 tūkst., tai kovo pabaigoje – kiek daugiau nei 74 tūkstančio.

„Antroje vietoje yra baltarusiai, jų vis dar daugėja, bet jų augimas pastaraisiais mėnesiais yra lėtesnis. Taip yra dėl tų pagriežtintų tikrinimų, kuriuos mes vykdome, ir dėl to, kad darbdaviai persiorientuoja į kitas valstybes“, – teigė direktorė.

Kovo pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 63 tūkst. baltarusių, turinčių leidimą gyventi šalyje. Lyginant su praėjusių metų sausio 1-ąja, Baltarusijos piliečių Lietuvoje padaugėjo beveik 29 procentais.

Rusijos piliečių skaičius Lietuvoje išlieka stabilus – kiek daugiau nei 15 tūkstančių.

Ribojamųjų priemonių įstatymas, pagal kurį nauji imigrantai iš Rusijos į Lietuvą atvykti praktiškai neturi galimybės, išties sustabdė Rusijos piliečių skaičiaus augimą

„Ribojamųjų priemonių įstatymas, pagal kurį nauji imigrantai iš Rusijos į Lietuvą atvykti praktiškai neturi galimybės, išties sustabdė Rusijos piliečių skaičiaus augimą. Priešingu atveju, jų čia būtų daugiau pas mus“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Anot Migracijos departamento direktorės, Lietuvos įmonių akys, ieškant potencialių darbuotojų, nuo Baltarusijos ir Ukrainos nukrypo į Vidurinę Aziją ir Indiją. 

„Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Azerbaidžanas ir Kazachstanas yra tos naujosios šalys, iš kurių darbdaviai vežasi darbo jėgą. (...) Gausiausiai atvažiuoja iš Uzbekistano“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.

Kovoje pabaigoje Lietuvoje buvo 9,7 tūkst. uzbekų, palyginimui, pernai sausį jų Lietuvoje buvo 1,8 tūkstančio.

„Daugiau nei keturis kartus išaugo uzbekų skaičius pas mus“, – teigė direktorė.

Panašios tendencijos matomos ir su srautais iš kitų regiono šalių. Kovo pradžioje Lietuvoje leidimą gyventi turėjo 6,6 tūkst. Kirgizijos piliečių, praėjusių metų pradžioje – beveik 2 tūkst., Tadžikistano piliečių – 6,3 tūkst. ir 1,4 tūkst., Indijos – 5,2 tūkst. ir 1,2 tūkstančio.

Visgi, kaip pabrėžia E. Gudzinskaitė, nemažą dalį atvykstančiųjų iš Indijos sudaro studentai.

Anot jos, dauguma atvykstančiųjų iš Vidurinės Azijos – žemos kvalifikacijos darbuotojai, atvykstantys dirbti vairuotojais, statybininkais.

Aukštos kvalifikacijos užsieniečių Lietuvoje yra virš 6 tūkst., dažniausiai tai yra Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, dirbantys informacinių technologijų įmonėse, inžinieriais.

Kovo pradžioje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paskelbė apie planus griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius. Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys šią savaitę pareiškė, kad išaugęs imigrantų iš Vidurio Azijos šalių skaičius kelia iššūkius juos tikrinančioms specialiosioms tarnyboms, nes tose šalyse dalis politinės opozicijos yra siejama su ekstremizmu.

The post Lietuvoje mažėja ukrainiečių, auga atvykusiųjų iš Vidurinės Azijos skaičius appeared first on LAIKMETIS.

„Vidurinė Azija ir Europa suartėja ir tampa vis labiau susijusios“, – sakė Ch. Michelis per spaudos konferenciją su Kazachstano prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu (Kasymu Žomartu Tokajevu) šios šalies sostinėje Astanoje.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas pavadino Kazachstaną „svarbiu partneriu“ ir išreiškė viltį „plėtoti bendradarbiavimą“.

Ch. Michelio vizitas surengtas praėjus aštuoniems mėnesiams po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą, privertusio Rusijos kaimynes iš buvusios Sovietų Sąjungos sunerimti ir pakursčiusio Kremliaus konfrontaciją su Vakarais.

Vidurinės Azijos šalys, tradicinės Maskvos sąjungininkės, laikosi labai atsargios pozicijos Kremliaus agresijos Ukrainoje atžvilgiu

„Čia lankausi sudėtingu metu tiek Europai, tiek ir platesniam regionui“, – sakė Ch. Michelis ir pasmerkė Maskvos „agresijos karą“.

10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku jis turėjo susitikti su visų penkių Vidurinės Azijos šalių – Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano, Tadžikijos ir Turkmėnistano – vadovais.

Tai pirmasis ES ir Vidurinės Azijos aukščiausio lygio susitikimas. Ch. Michelis pavadino jį „daug daugiau nei vien politiniu dialogu tarp dviejų regionų“.

„Tai reikšmingas mūsų sustiprinto bendradarbiavimo simbolis“, – teigė jis.

Kazachstanas prieš dvi savaites Astanoje surengė kelis kitus viršūnių susitikimus; juose dalyvavo Rusija, taip pat Kinija ir Turkija, irgi siekiančios stiprinti savo įtaką regione.

Vidurinės Azijos šalys, tradicinės Maskvos sąjungininkės, laikosi labai atsargios pozicijos Kremliaus agresijos Ukrainoje atžvilgiu – nei ją smerkia, nei atvirai remia.

K.-J. Tokayevas birželį netgi viešai apsižodžiavo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atsisakęs pripažinti Ukrainos separatistines „respublikas“, kurias vėliau Maskva paskelbė aneksavusi.

Kazachstanas, kuriame gausu naudingųjų iškasenų, yra labai svarbus didžiuliam Kinijos projektui „Juostos ir kelio iniciatyva“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI).

Turkija taip pat labiau domisi šiuo regionu, pabrėždama savo etnolingvistines ir religines sąsajas su Vidurine Azija.

The post ES ragina megzti glaudesnius ryšius su Kazachstanu ir visa Vidurio Azija appeared first on LAIKMETIS.

„Galbūt esame mažos tautos, gal neturime 100-200 mln. gyventojų, bet turime istoriją, kultūrą ir norime, kad mus gerbtų. Mums nieko nereikia, tik būti gerbiamiems", - sakė 70 metų E. Rahmonas, kuris nuo 1992 m. de facto vadovauja savo 9 mln. gyventojų turinčiai šaliai.

Rahmonas netgi apkaltino Putiną darant tas pačias klaidas, dėl kurių žlugo Sovietų Sąjunga

Rahmonas netgi apkaltino Putiną darant tas pačias klaidas, dėl kurių žlugo Sovietų Sąjunga. Kai kurie analitikai Tadžikistano lyderio kalbą vertina kaip ženklą, kad V. Putinas mažiau kontroliuoja buvusias sovietines satelitines valstybes dėl prastų Rusijos rezultatų Ukrainoje, kurie nukreipė išteklius ir dėmesį nuo tradiciškai Rusijos orbitoje esančių valstybių.

Rahmonas taip pat skundėsi, kad į Tadžikistaną atvyko Rusijos verslininkai, kurie praturtėjo iš šalies išteklių, bet atsisakė investuoti.   

The post Tadžikų prezidentas E. Rohman metė iššūkį V. Putinui appeared first on LAIKMETIS.