„Taip, tai Policijos departamento (klaida – BNS). Na, aš vadovauju Policijos departamentui ir visai Lietuvos policijai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Požėla, paklaustas, ar tai yra policijos ir jo paties asmeninė klaida.

Anot jo, planas neįformintas, nes „buvo susikoncentruota galbūt į kitus dalykus, į išmoktas riaušių pamokas, į situacijos aptarimus“.

„Tų priežasčių yra daug: ir tas masinis policijos darbuotojų išleidimas rugpjūčio mėnesį pailsėti, atostogauti, nes mes ruošėmės labai karštam rudeniui, kaip žinia, – rugsėjo 4 renginys, rugsėjo 10 renginys. Tai tiesiog tokia situacija susiklostė“, –  sakė R. Požėla.

Anot jo, planas neįformintas, nes „buvo susikoncentruota galbūt į kitus dalykus, į išmoktas riaušių pamokas

Jis sako apgailestaujantis, kad opozicija, ketvirtadienį išsikvietusi vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę aptarti situaciją dėl riaušių malšinimo ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus išėjimo iš darbo aplinkybių, neleido pasisakyti ir jam. Generalinis komisaras sakė, kad dalyvauti susitikime su opozicija jam pasiūlė pati ministrė.

„Gaila, kad man neleido pasisakyti. Bet manau, kad policijos generalinio komisaro pareigybė yra tokia, kad jis gali atvykti į Seimą, į posėdžius ir reikalui esant išsakyti savo poziciją. Aš manau, kad daug klausimų yra policijos kompetencija, ne politinė kompetencija, o teisėsaugos įstaigų. Natūralu, kad aš bet kurioje situacijoje turiu būti pasiruošęs atsakyti į keliamus klausimus“, – kalbėjo pareigūnas.

Riaušių malšinimui skirtas planas „Vėtra“ sukėlė diskusijų tarp politikų po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo.

Generolas apkaltino ministrę neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog būtų paskelbtas planas „Vėtra“.

Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.

S. Gagas LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.

R. Pocius, taip pat susitikimą su ministre inicijavusios opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad neįvedus plano „Vėtra“, bet pasitelkdama VST pareigūnus riaušėms malšinti A. Bilotaitė pažeidė įstatymus.

Ministrė tvirtina, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu. Ji ketvirtadienį taip pat patvirtino, kad ateityje jo ketinama atsisakyti kaip „sovietinio relikto“.

The post Policijos vadas užstojo ministrę: plano „Vėtra“ raštiškas neįforminimas buvo mano klaida appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį Seime susitikusi su opozicinėmis frakcijomis ji kartojo, kad ne politikai turi priimti sprendimus dėl riaušių malšinimo taktikos, o pareigūnai.

„Kalbant apie planą „Vėtra“, man atrodo, kad šis planas yra atgyvena ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turėtumėme eiti moderniau – tą ir darysime, ir tikrai, matyt, peržiūrėsime. Ir to plano apskritai ateityje nebeliks“, – sakė ministrė.

Šis riaušių malšinimui skirtas planas sukėlė diskusijų tarp politikų po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo.

Generolas apkaltino ministrę neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog būtų paskelbtas planas „Vėtra“.

Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.

S. Gagas LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.

R. Pocius, taip pat susitikimą su ministre inicijavusios opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad neįvedus plano „Vėtra“, bet pasitelkdama VST pareigūnus riaušėms malšinti A. Bilotaitė pažeidė įstatymus.

Ministrė tvirtina, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.

R. Pociaus vertinimas pasikeitė

S. Skvernelis susitikime teiravosi ministrės, kodėl ji teigiamai įvertino generolą R. Pocių iki riaušių, 2020 ir 2021 metais, ir kas pasikeitė per šį laiką.

A. Bilotaitė tvirtino, kad „vertinimas buvo toks, kokia buvo situacija“, o „pasikeitus situacijai, vertinimas keitėsi“.

Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo

„Jis nebuvo vertinamas blogai, bet ką tai keičia, jei jis neatėjo į savo darbą?“, – svarstė A. Bilotaitė.

Ji priminė 2018-aisiais atliktą tarnybinį tyrimą Vidaus reikalų ministerijoje „dėl generolo Pociaus tarnybinio pažeidimo naudojant tarnybinį transportą savo vestuvėms“. Tuomet premjeru buvo pats S. Skvernelis.

A. Bilotaitės teigimu, šis vertinimas buvo žinomas ir Vyriausybei. 

„Kodėl šitas sprendimas nenukeliavo į Vyriausybę ir nebuvo priimtas? Jūs dangstėte savo kolegą?“, – klausė A. Bilotaitė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas bei „darbiečių“ frakcijos atstovas Andrius Mazuronis klausė, ar ministrė, davusi žodinį įsakymą pasitelkti VST pajėgas, vėliau įformino tai ir raštu.

A. Bilotaitė tikino, kad raštu įsakymą turi įforminti ne ministerija, o „Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba“.

„Pajėgos atėjo, jų reikėjo, nebuvo delsiama tai padaryti, tai buvo atlikta (...). Klausimas, kas būtų buvę, jei ministrė nebūtų teikusi tokio žodinio kreipimosi ir nebūtų paprašiusi pasitelkimo. Tada galėtų būti klausimas dėl atsakomybės“, – pabrėžė ji.

Apgailestauja dėl viešumo

Ministrė sako apgailestaujanti dėl R. Pociaus sprendimo viešai aptarinėti vidinius reikalus, nes tai, pasak jos, kenkia ir institucijų reputacijai, ir pačiam viešajam saugumui.

„Tikrai tikėjausi, kad bendru sutarimu išėjus jis elgsis kaip garbingas generolas ir tokių dalykų nedarys. Jaučiau atsakomybę, nes tai, kas dabar daroma viešumoje, kenkia ne tik institucijoms, jų reputacijai, valstybei, bet kartu daro ir grėsmę šiame geopolitiniame kontekste mūsų šaliai. Tikiuosi iš pačių pareigūnų, kad jie tą supranta eidami į viešumą ir keldami tuos klausimus“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu.

Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija.

Po interviu Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje, nedalyvavimą statutinių tarnybų susitikimuosesu ministeriją ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“.

Žada parlamentinį tyrimą

Kelių opozicinių partijų atstovai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais. Demokratų sąjunga kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą prašydami įvertinti, ar A. Bilotaitė ir kiti pareigūnai tinkamai ėjo savo pareigas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vadovas Lukas Savickas sakė neabejojantis, kad opozicija  parlamentinį tyrimą dėl šios situacijos inicijuos artimiausiu metu.

„Iš to, ką matėme šiandien, šio susitikimo metu, esu tikras, kad opozicinės frakcijos artimiausiu metu inicijuos Seimui apsispręsti dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo ir tolesnius žingsnius, kad į tuos klausimus pagaliau gautumėme ne klausimus, o atsakymus“, – teigė jis.

A. Bilotaitė savo ruožtu pareiškė, jog iš teisėsaugos tikisi „aiškaus, objektyvaus išnagrinėjimo“, o vertindama siūlomą steigti komisiją tvirtino, jog parlamentinė kontrolė dėl riaušių malšinimo jau buvo vykdyta. 

„Bet jei Seimas nuspręs, kad reikia, kad jiems svarbu dar kartą pakartoti, tai Seimo valia. Jei Seimas nuspręs, aš esu pasirengusi atsakyti“, – tvirtino A. Bilotaitė.

 Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

The post A. Bilotaitė: plano „Vėtra“ planuojama atsisakyti kaip sovietinės atgyvenos appeared first on LAIKMETIS.

„Dar šiek tiek ankstoka įvertinti, kiek tos žalos padaryta, tačiau tikrai nemažai, natūralu, kad pati didžiausia žala yra paplūdimiai, paplautos kopos, prarasta dar šiek tiek smėlio, dar šiek tiek atiduota žemės jūrai, ir labai stipriai suniokota visa infrastruktūra, inventorius“, – pirmadienį BNS sakė V. Grubliauskas.

Pasak mero, savivaldybė iš savo finansinių resursų sutvarkys infrastruktūrą – apžvalgos aikšteles, pėsčiųjų takus, įrenginius, tačiau pajūrio juostai apsaugoti reikia konceptualių sprendimų, pvz., papildymo smėliu, ir tai jau nebe vienos savivaldybės kompetencija.

Meras: kaštus reikia skaičiuoti nebe mūsų kalkuliatoriais

„Kalbant apie konkrečias sumas, kol kas dar reikia suskaičiuoti, vyksta apžiūra visuose paplūdimiuose, įskaitant ir Smiltynę, visiems padaryta žala. Dėl paplūdimių reikia kuo skubiau organizuoti susitikimą su Aplinkos ministerija, kalbant jau ne apie kosmetinius ar proginius, bet apie konceptualius sprendimus, tiek papildant Klaipėdoje paplūdimius smėliu, tiek kitas priemones“, – apie pajūrio juostai padarytą žalą sakė meras.

Jo žodžiais, paplūdimiai nėra Klaipėdos, Neringos ar Palangos, o visos valstybės turtas, todėl „valstybės dėmesys turi būti ne proginis, o konceptualus“.

„Kas mūsų galimybių ribose, susiję su inventoriumi, laiptai, infrastruktūriniai sprendimai, mes sutvarkysime kiek įmanoma greičiau, bet yra konceptualūs, kompleksiniai, gamtosauginiai sprendimai, stabdantys kopų eroziją. (...) Aš sakyčiau, tie sprendimai, kurie buvo Palangoj, papildant smėliu paplūdimius, tikrai pasiteisino“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Mieste išvartyti medžiai, daug nudraskyta šviesoforų, dirba trys apšvietimo brigados, kurios bando viską kuo greičiau sugrąžinti į pradinę būseną

Meras pasakojo, jog žalos pridarė tiek paplūdimiuose, tiek mieste – Giruliuose suniokota apžvalgos aikštelė, įranga, daugelyje vietų paplauti laiptai, juos teko laikinai aptverti „stop“ juostomis, nes jie pavojingi lankytojams, vietomis susiformavo iki pusantro metro skardžiai.

„Mieste išvartyti medžiai, daug nudraskyta šviesoforų, dirba trys apšvietimo brigados, kurios bando viską kuo greičiau sugrąžinti į pradinę būseną, didžioji dalis jau sutvarkyta, nemažai kelio ženklų nusuktų, nemažai tvorų išvartaliota, tikrai yra daug darbo“, – kalbėjo meras.

„Tą žalą reikėtų skirti į kelias kryptis, viena – infrastruktūrinė, laiptai, sporto įrenginiai, kitas inventorius, pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, bet jei kalbėti apie ilgalaikius tvarius sprendimus, tuos kaštus reiktų skaičiuoti nebe su mūsų skaičiuotuvais ar kalkuliatoriais, bet susietai su ministerija ir galbūt visa Vyriausybe“, – reziumavo meras.

Apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų – be vandens

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ informavo, kad dėl audros nutrūkus elektros energijos tiekimui pirmadienį apie 5 tūkst. Klaipėdos rajono gyventojų neturi vandens.

Pasak bendrovės pranešimo, šiuo metu yra sutrikęs vandens tiekimas 12-oje iš 43 vandenviečių, daugiausia jų Klaipėdos rajone, kaimo vietovėse. Darbas yra sutrikęs ir 14-oje nuotekų siurblinių, dauguma jų kaimo vietovėse.

Bendrovės pranešime pažymima, kad vanduo bus pradėtas tiekti kai tik ESO atnaujins elektros energijos tiekimą, ir tam reikalingas elektros energijos aprūpinimas iš trijų fazių.

Anot bendrovės, po savaitgalį paūžusios audros daugiau nei 30 metų dirbantys darbuotojai pamena, kad tokių iššūkių sulaukta tik per 1999 metais vykusią audrą, kuri pavadinta Anatolijumi, pagrindinėse vandenvietėse buvo įjungti elektros generatoriai.

„Pirmieji signalai gauti dar naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tačiau didžiausi iššūkiai prasidėjo sekmadienį apie 15 valandą. Nuotolinėje technologijų sistemoje buvo matyti, kad vienoje po kitos vandenviečių nutrūksta elektros energija, dėl to sutrinka ir vandens tiekimas“, – pranešime cituojamas „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pasak jo, vanduo kelioms valandoms buvo dingęs Gargžduose, vandens slėgio svyravimai buvo jaučiami III-oje ir I-oje vandenvietėje, tačiau Klaipėdos gyventojams vandens tiekimas nebuvo nutrūkęs.

„Užtikrinant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagrindiniuose objektuose – III-oje vandenvietėje, I-oje vandenvietėje, Dumpių nuotekų valykloje – įjungti generatoriai, palaikantys elektros energiją“, – pasakojo B. Jonikas.

Palangos meras: centriniai paplūdimiai nenukentėjo

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad savaitgalį pajūrį talžęs itin stiprus vėjas daugiausiai nuostolių padarė ties Būtinge, Nemirseta, Užkanave bei Monciškėmis – čia kopos stipriai paplautos, tačiau džiaugėsi, kad pagrindiniai paplūdimiai nenukentėjo.

„Laimei, centriniams Palangos ir Šventosios paplūdimiams didelės žalos stiprus vėjas nepadarė, kadangi bangos kopų nepasiekė. Tai dar kartą patvirtina, kad sprendimas papildyti paplūdimius smėliu buvo teisingas – jei minėti darbai nebūtų buvę atlikti, šiandien kalbėtume apie visai kitokią situaciją paplūdimiuose. Kažkiek smėlio jūra pasiėmė, tačiau tikimės, kad jį sugrąžins“, – sakoma mero komentare BNS.

Š. Vaitkus taip pat pasakojo, kad dėl stipraus vėjo Šventojoje jūra nebepriėmė vandens ir Šventosios upė išsiliejo iš krantų bei apsėmė šalia esančius medinius poilsio namukus, užsemta buvo ir Šventosios uosto teritorija, bet pirmadienį uosto teritorijoje vanduo jau nuslūgęs, potvynis traukiasi ir kitoje Šventosios dalyje.

Per audrą mieste išvartyta apie 30 medžių, dar antra tiek išlaužyta bei išvartyta Palangos Birutės parke, šimtai medžių išvartyta miškuose.

Pasak mero, komunalininkai pirmiausia valoma centrinę kurorto dalį ir viso miesto sutvarkyti nespėja, todėl gyventojų prašo taip pat kiek įmanoma apsitvarkyti savo teritorijas – apsišluoti, surinkti vėjo išlaužytas šakas.

Ugniagesiai šalinti vėjo padarinių iškviesti per 170 kartų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai per praėjusią parą 173 kartus vyko šalinti stipraus vėjo sukeltų padarinių, daugiausiai – Klaipėdos regione.

„Iš viso per praėjusią parą, t. y. nuo šeštos ryto iki šešto ryto, į vėjo sukeltus padarinius, medžių nuvirtusių šalinimą, buvo išvykimų 173 kartus. Dominuoja Klaipėdos apskritis, čia vykta per 128 kartus“, – BNS pirmadienio rytą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Žilinskas.

Anot jo, daugiausiai ugniagesiai vyko šalinti nuvirtusių ant kelio medžių, tačiau jų pagalbos reikėjo ir prie nuo kelio nulėkusių automobilių, Klaipėdos mieste buvo išvirtusi betoninė tvora.

„Didelis kiekis iškvietimų dėl gamtos stichijos“, – reziumavo Situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas.

Savaitgalį pajūryje siautė itin stiprus vėjas.

The post Klaipėdos meras: didžiausia žala padaryta paplūdimiams, reikės Vyriausybės pagalbos appeared first on LAIKMETIS.