Registrų centro duomenimis, įmonė Vilniuje įsteigta trečiadienį, jai vadovauja Danijos pilietis Kimas Gaba Jensenas, jis taip pat yra „Tesla“ Šiaurės Europos regiono vadovas.

„Tesla Lithuania“ įstatuose teigiama, kad bendrovės veiklos sritys yra elektrinių automobilių, kaupiklių bei energijos gamybos įrenginių importas, remontas, priežiūra bei pardavimas.

Registrų centro duomenimis, bendrovė įsikūrė sostinės Lvivo gatvėje esančiame verslo centre „Park Town“. 

„Tesla Lithuania“ įstatuose nurodoma, kad jos įstatinis kapitalas siekia 230 tūkst. eurų.

Dar 2021 metais elektromobilių įkrovimo stotelių vystytoja ir gamintoja „Elinta Charge“ Kaune įrengė pirmąsias Lietuvoje greitojo įkrovimo stoteles „Tesla Supercharger“.

Anksčiau, 2020 metų vasarį, Vilniuje taip pat lankėsi „Tesla“ atstovai. BNS šaltiniai tuomet teigė, kad „Tesla“ domėjosi galimybe Lietuvoje plėtoti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą ir ieškojo vietos automobilių prekybos salonui.

The post „Tesla“ kuriasi ir Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak bendrovės pranešimo, pardavimų pajamos antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 30 proc. iki 241 mln. dolerių. Grynasis nuostolis įplaukas viršijo daugiau nei keturis kartus, siekė 1,28 mlrd. dolerių, per metus sumažėjo 7,3 procento.

Savo veiklą į iRNR vakcinų nuo kvėpavimo takų ligų gamybą orientuojanti „Moderna“ pablogino įplaukų 2024-aisiais prognozę nuo 4 mlrd. iki 3-3,5 mlrd. dolerių.

2021-aisiais, COVID-19 pandemijos įkarštyje, „Moderna“ susižėrė 12,2 mlrd. dolerių grynojo pelno, įplaukoms siekus beveik 18,5 mlrd. dolerių.

The post Vakcinų gamintoja „Moderna Inc.“ patiria didžiulius nuostolius - nėra paklausos appeared first on LAIKMETIS.

Gyvename rimtos aplinkosaugos krizės laikais, sakė popiežius. Dabartinė krizė priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau labiausiai – nuo vakarykščių ir šiandieninių pasirinkimų ekonomikos ir verslo srityse. Siekiant krizę išspręsti nepakanka tik laikytis valstybių įstatymų, kurie dažniausiai skelbiami pavėluotai. Reikia diegti naujoves, numatyti ateitį, drąsiai ir toliaregiškai priimti sprendimus. Šiandien verslininko inovatyvumas turi  pirmiausia būti nukreiptas į naujų sprendimų paieškas besirūpinant mūsų bendrais namais.

Popiežius taip pat prašė nepamiršti vargstančiųjų ir atstumtųjų. Negalima tenkintis filantropija jų atžvilgiu, bet reikia įtraukti vargstančiuosius į ekonomikos sferą, laikyti juos ne paramos gavėjais, bet ištekliais, galinčiais prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo.

Galiausiai popiežius ragino verslo pasaulio atstovus būti dėmesingais jaunimo lūkesčiams. Jaunas žmogus yra vienas iš šių laikų vargšų: neturi išteklių ir galimybių, nemato ateities. Jokio darbo neįmanoma išmokti nepamėginus dirbti. Reikia daugiau pasitikėjimo jaunais žmonėmis, net jei jie neturi reikiamos patirties ir įgūdžių, nes kiekvieno darbo galima išmokti dirbant. Popiežius ragino verslininkus ir įmonių vadovus priimti jaunus žmones į darbą, suteikti jiems ateities perspektyvas, nes kitaip grės pavojus, kad visa karta praras viltį.

The post Popiežius verslininkams: jaunas žmogus - vienas iš šių laikų vargšų appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo projektu, kuriuo įgyvendinamos Europos duomenų valdymo akto nuostatos, taip pat siekiama padėti pramonei kurti novatoriškus produktus ir paslaugas, penktadienį pranešė ministerija.

„Racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. šalies BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS), todėl didinsime duomenų dalijimosi prieinamumą ir užtikrinsime jų kokybę (...). Kurdami bendrą Europos duomenų erdvę, plėtosime duomenų pakartotinį naudojimą strateginėse viešojo ir privataus sektoriaus srityse, tokiose kaip energetika, judumas, finansai, gamyba“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerija pranešė, jog numatyta suteikti galimybę pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus turimų jautrių kategorijų duomenis, kuriems taikoma apsauga dėl komercinio ir statistinio konfidencialumo, taip pat trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir asmens duomenų apsaugos.

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Erikos Kuročkinos, Duomenų valdymo aktas sudaro galimybę diegti dar daugiau inovacijų ir kurti naujų darbo vietų. Jis padės užtikrinti skaidresnį valdymą ir veiksmingesnes viešąsias paslaugas.

„Verslui yra ypač naudingos mažesnės duomenų gavimo, integravimo ir tvarkymo išlaidos bei patekimo į rinkas kliūtys. Dėl to sutrumpėja naujų produktų ir paslaugų pateikimo rinkai laikas. Tai leidžia įmonėms kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas“, – pranešime sakė viceministrė.

Ministerijos teigimu, sukurtomis priemonėmis taip pat užtikrinama, kad duomenų tarpininkai veiktų kaip patikimos duomenų dalijimosi organizacijos. Sukurtomis priemonėmis piliečiams ir verslui taip pat sudaromos palankesnės sąlygos pateikti savo duomenis visuomenei.

Įstatymo projektas toliau bus svarstomas Seime. Parlamentui pritarus, jis įsigaliotų nuo rugsėjo 1 dienos.

The post Vyriausybei pritarus, verslui ir gyventojams bus suteikta prieiga prie dar daugiau duomenų appeared first on LAIKMETIS.

„Susitelkimas politikų artėjant šios sesijos sprendimams yra labai svarbus. Kad mes vienodintume požiūrį ir supratimą“, – pirmadienį Seime vykstančioje diskusijoje dėl azartinių lošimų reguliavimo teigė M. Lingė. 

Lošimų priežiūros tarnybos psichologo Olego Mackevičiaus teigimu, pagalbos ieškančiųjų šiemet padaugėjo paaiškėjus, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas kazino pralošęs milijonus eurų.  

Jo duomenimis, šiemet į medikus jau kreipėsi 27 žmonės, norintys gydytis nuo lošimų priklausomybės – anksčiau būdavo vidutiniškai apie 40 tokių prašymų per metus: „Jaučiame, kad pagalbos poreikis yra didelis“. 

O. Mackevičiaus duomenimis, iki šiol 16,45 tūkst. žmonių paprašė neįleisti jų į lošimų vietas ar kitaip apriboti jų bandymą lošti.   

„41 žmogus per parą kreipiasi“, – diskusijoje teigė O. Mackevičius. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė Laima Jasevičiūtė-Ufartienė pabrėžė, kad Lietuvoje dažniausiai lošiama norint gauti papildomų pajamų. 

„Lošia vedini siekio įgyti pajamų. Laisvalaikio praleidimas lieka antroje vietoje“, – teigė mokslininkė, atlikusi tyrimą apie loterijų ir azartinių lošimų paplitimą bei įpročius. 

Tyrimas atskleidė, kad per mėnesį loterijoms ir lošimams išleidžiama apie 34,7 euro. 

Pasak L. Jasevičiūtės-Ufartienės, lošimų problema didžiausia Alytaus, Tauragės ir Kauno, o mažiausia – Marijampolės regione. 

Seimas kovą priėmė svarstyti grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Taip pat siūloma leisti žaisti visus azartinius lošimus bei dalyvauti loterijose žmonėms nuo 21 metų. 

The post Seime vyko diskusija dėl azartinių lošimų reguliavimo appeared first on LAIKMETIS.

Rusijos leidinys „Kommersant“ galimą pirkėją skelbia remdamasis 2023 metų „Viciunai-Rus“ ataskaita. 

Pasak jo, Rusijos vyriausybės užsienio investicijų kontrolės komisija jau pritarė sandoriui, o jis patvirtintas šių metų vasarį.

BNS žiniomis, sandoris galutinai turėtų būti baigtas šią savaitę. 

„Vičiūnų grupės“ Marketingo skyriaus vadovė Vilma Veverskė BNS šios informacijos nekomentavo.

„Esame pardavimo procese ir kol procesas neužbaigtas, jo eigos ir detalių komentuoti negalime. Tikimės jūsų kantrybės ir tikrai informuosime“, – BNS teigė V. Veverskė.

„Kommersant“ teigimu, valdančiosios įmonės „Gruppa Okean“ naudai numatoma perleisti reikalavimo teises pagal paskolos ir skolos sutartis, kurių bendra suma siekia 29,4 mln. JAV dolerių ir 1,86 mln. eurų.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje. 

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra yra įtraukusi Lietuvos bendrovę „Vičiūnų grupė“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą.

„Vičiūnų grupės“ įmonės Rusijos biudžetui pernai sumokėjo 5,46 mlrd. rublių (55,2 mln. eurų) mokesčių – 10,2 proc. daugiau nei 2022-aisiais, skelbė iniciatyvinė grupė „STOP prekybai rusijoje“. 

Vien Sovetsko įmonės „Vičiūnai Rus“ pelnas pernai mažėjo 32,6 proc. iki 1,27 mlrd. rublių (12,8 mln. eurų), o pajamos augo 11,2 proc. iki 18,21 mlrd. rublių (184 mln. eurų). 

V. Matijošaitis ir L. Skierius valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų. 

The post „Vičiūnų grupės“ gamyklą Sovetske perka Rusijos įmonė appeared first on LAIKMETIS.

Akcijos organizatoriai kvietė simboliškai „švęsti“ dvejų metų Kauno mero verslo traukimosi iš Rusijos sukaktį.

„Yra tortas gimtadienio dvejų metukų pažadų, laisvinamosios žvakutės (...), stiklinės su raudonu gėrimu – krauju, už kurį mero verslai moka šiuo metu. Ir yra atvirukai, ant kurių dabar kauniečiai rašo linkėjimus Matijošaičiams“, – BNS sakė protesto organizatorius kaunietis Rokas Povilius.

Piketuotojai laikė iškėlę ir aplink buvo prismaigstę plakatų su užrašais „politinei veidmainystei stop“, „Viči tai finansuoja“ (su karo vaizdais ir Vladimiro Putino veidu), „kai tavo verslas remia teroristinę valstybę“, „Matijošū*** ir jų silkės – grėsmė valstybės saugumui“.

Dalyviai skandavo „su gimtadieniu, linkime tau išeiti iš rusų“, „krabai, lauk“, „plaukia krabas palengva žemyn upe“, „gėda“.

Anot R. Poviliaus, surengti šį protestą paskatino viešumoje pasirodžiusi informacija ir nuotraukos, kuriose matyti „Vičiūnų-Rus“ lietuviai vadovai, atstovaujantys Rusijai.

„Yra du tikslai, vienas konkretesnis – inicijuoti nušalinimo procedūrą, skatinti rinkti parašus, rodyti tarybos nariams, kad jie irgi yra su atsakomybe, mes juos matome, jie negali taip sau laisvai patogiai vaikščioti, irgi yra prisidėję prie karo“ – kalbėjo R. Povilius.

„Antras tikslas, kas dabar vyksta – kad Kaune būtų kažkoks balsas, garsas kažkur penktadienį, girdėtume tokius dalykus kaip gėda ir kad tai nenutiltų, (...) kiekvienas kaunietis galėtų tai remti“, – pridūrė protesto organizatorius.

R. Poviliaus teigimu, šiuo metu Kaune juntamas „politinis nuskurdimas“, kurį sukūrė dabartinė miesto tarybos valdančioji dauguma, kuri išlaiko atstumą nuo visuomenės ir vengia eiti su ja į diskusiją.

Dominyku prisistatęs kaunietis psichologijos studentas BNS sakė, kad proteste jį dalyvauti paskatino praėjusios savaitės įvykis, „kai VSD pateikė ataskaitą, kurioje Vičiūnai įvardijami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui“.

„Įmonės, kurios vienas iš savininkų yra meras, vadovai Rusijoje susitinka su Kubos (maisto – BNS) pramonės ministru ir atstovauja Rusijai. Valstybei, kuri aiškiai deklaruoja, kad Baltijos šalių turi nelikti ir jas turime sunaikinti. Yra, turbūt, raudona linija, nepaisant visų etikos, moralės klausimų, verslo neuždarymo, čia turbūt taškas yra. Ir klausimas, kur jau ne rinkėjų valia, o valstybės saugumo saugikliai, ar jie įsijungs, ar ne. Tikėjimas atkreipti dėmesį į tai“, – kalbėjo vaikinas.

Jis pridūrė, kad „keista ir fenomenalu, kaip (Kaune – BNS) reaguoja rinkėjai“. „Aš neturiu atsakymų, kas vyksta visuomenėje, bet tie įvykiai liūdni“, – nurodė Dominykas.

Kai kurie kiti proteste dalyvavę kauniečiai BNS trumpai komentavo, kad jiems gėda dėl Kauno mero ir kad „Vičiūnų grupė“ iš Rusijos turėjo pasitraukti jau seniai.

Leidimas susirinkti prie Kauno savivaldybės buvo išduotas 50-iai žmonių, akcijos rengėjas R. Povilius prieš protestą BNS deklaravo neatstovaujantis jokioms organizacijoms.

LRT radijas praėjusią savaitę paskelbė, jog Sovetske (Kaliningrado srityje) veikiančios įmonės „Vičiunai-Rus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Rolanas Ozarinskas ir tiekimo vadovas Edgaras Pečiulis pernai balandį Maskvoje susitiko su Kubos maisto pramonės ministru ir jo atstovais. Susitikimams tarpininkavo abiejų šalių ambasados.

VSD mano, kad taip Lietuvos investuotojai Rusijoje gali būti veikiami Kremliaus. Įmonės vadovai atsisakė komentuoti susitikimą, nes esą nenori pakenkti įmonės pardavimo procesui. Ekspertai siūlo lietuvių kapitalo įmonę traktuoti kaip Rusijos bendrovę.

Lietuvos valdžia sako smerkianti tokį įmonės sprendimą ir žada siekti, kad „Vičiūnų“ grupei nebūtų leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

The post Prie Kauno miesto savivaldybės žmonės protestavo prieš mero verslą appeared first on LAIKMETIS.

Respublikonų lyderis, siekiantis sugrįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį vyksiančius rinkimus, nori užginčyti Niujorko civilinių bylų teismo vasario mėnesio sprendimą, o tai padarius jo vykdymas būtų automatiškai sustabdytas.

Tačiau pirmiausia jis turi sumokėti pinigus į apeliacinio teismo administruojamą sąskaitą arba pervesti visos sumos užstatą. Tačiau neseniai paskelbtame pareiškime D. Trumpo advokatai nurodė, kad 30 draudimo bendrovių atmetė jo pagalbos prašymus. 

„Mes kovosime ir nugalėsime šią apgaulę“, – pirmadienį nurodė D. Trumpas ir bylą pavadino „raganų medžiokle“ prieš jį. 

Trūkstant lėšų, Niujorko valstija gali pradėti areštuoti buvusio prezidento turtą jau kitą pirmadienį, nebent teismas sutiktų atidėti.

„Atsakovai susidūrė su, kaip paaiškėjo, neįveikiamais sunkumais siekdami gauti apeliacinio skundo užstatą už visą 464 milijonų JAV dolerių sumą“, – teismui pateiktame pranešime teigė „Trump Organization“ generalinis patarėjas Alanas Gartenas.

Teisėjas Arthuras Engoronas (Arturas Engoronas) nusprendė, kad D. Trumpas ir jo bendrovė neteisėtai išpūtė savo turtą ir manipuliavo nekilnojamojo turto verte, kad gautų palankesnes banko ar draudimo sąlygas. 

Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė eksprezidentui sumokėti 355 mln. dolerių (327,27 mln. eurų) kartu su palūkanomis, o D. Trumpo sūnums – Ericui (Erikui) ir Donui jaunesniajam – sumokėti po daugiau nei 4 mln. dolerių (3,69 mln. eurų).

Kiek anksčiau šį mėnesį D. Trumpas sumokėjo atskirą 91,6 mln. dolerių (84,45 mln. eurų) užstatą po to, kai apskundė teismo sprendimą dėl seksualinės prievartos ir šmeižto Niujorko rašytojos Elizabeth Jean Carroll (Elizabet Džin Kerol) pateiktame ieškinyje.

„Bandoma išvengti teismo sprendimo“

Buvusio prezidento advokatams paskelbus apie su užstatu susijusias problemas, D. Trumpas paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė susierzinimą dėl JAV prezidento ir galimo varžovo lapkričio rinkimuose Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo bylą tiriančių pareigūnų. Tačiau jis taip pat nepraleido progos pasigirti savo verslumu. 

„Sukūriau nuostabų verslą, kuris padėjo atstatyti Niujorką ir valstiją, turėdamas nuostabių, neprilygstamų, istorinių nekilnojamojo turto objektų ir daugybę grynųjų pinigų, kuriuos iš manęs neteisėtai ir nelegaliai bando atimti sukčius Joe Bidenas ir jo persekiotojai maniakai“, – teigė jis. 

Jis pridūrė, kad teismo nustatyta užstato suma yra „antikonstitucinė, neamerikietiška, beprecedentė ir praktiškai neįmanoma jokiai įmonei, įskaitant tokią sėkmingą įmonę kaip mano“. 

Jis pridūrė, kad teismo nustatyta užstato suma yra „antikonstitucinė, neamerikietiška, beprecedentė ir praktiškai neįmanoma jokiai įmonei

2023-iųjų balandį duodamas parodymus toje pačioje byloje D. Trumpas teigė, kad jo turima pinigų suma „gerokai didesnė nei 400 mln.“. Tačiau jis jau yra pagarsėjęs tuo, kad perdeda kalbėdamas apie savo turtus. 

Jis paprašė apeliacinio teismo atidėti užstato sumokėjimo terminą, kol bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas.

D. Trumpas taip pat pageidauja, kad jam būtų paskirtas mažesnis užstatas. Tačiau Niujorko generalinė prokurorė Letitia James (Letiša Džeims) prieštarauja tokiam žingsniui, sakydama, kad taip būtų „bandoma išvengti teismo sprendimo arba apsunkinti jo vykdymą“.

Net ir sumokėjęs užstatą, D. Trumpas ir toliau turėtų mokėti didžiules palūkanas, kol bus nagrinėjama apeliacija. Tai gali užtrukti kelerius metus, nebent visa bauda būtų sumokėta į teismo sąskaitą. 

The post Teisininkai: D. Trumpas neturi pakankamai lėšų apskųsti šimtamilijoninę baudą appeared first on LAIKMETIS.

„Įsivedė sau sankcijas. Kitaip negalėčiau to pavadinti (...) Tai yra savo pačių žmonių sankcionavimas“, – penktadienį BNS teigė Gabrielius Landsbergis.

„Tų produktų, kurių jiems, ko gero, labiausiai reikia, jie nusprendė atsisakyti. Tiesą sakant, tie kiekiai iš Lietuvos nėra labai dideli Lietuvos pagamintų produktų, bet vis tiek jiems kils kainos, tų produktų bus dar mažiau“, – tvirtino jis.

Pasak G. Landsbergio, šis sprendimas privers tą Lietuvos verslo dalį, kuri eksportavo savo produktus į Baltarusiją, juos nukreipti kitur.

„Mūsų ekonomikai, kad ir nedidelė, bet diversifikaciją skatinanti priemonė. Kitaip tariant, net tas nedideles prekių grupes, kurios pasiekdavo Baltarusiją, nukreipsime kitur“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, šis Baltarusijos sprendimas turės įtakos ir Rusijos rinkai, nes būtent per šią šalį dažnai būdavo apeinamos Europos Sąjungos įvestos sankcijos Rusijai.

„Baltarusija buvo vieta, per kurią Rusija apeina sankcijas. Mes patys ne kartą kėlėme būtinybę sugriežtinti sankcijas Baltarusijai tam, kad Rusija negalėtų apeiti tų sankcijų“, – tvirtino parlamentaras.

„Tačiau ko siekia pati Baltarusija bandydama save izoliuoti? Manau, kad suskaldyti tuos pačius Vakarus, kad jie nepriimtų sprendimų, kurie jai gali būti dar skaudesni“, – svarstė jis.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė stabdanti įvairių prekių importą iš Lietuvos, taip atsakydama į tai, kad jos kaimynė uždarė dar du pasienio kontrolės punktus.

Šio mėnesio pradžioje Lietuva, motyvuodama saugumo sumetimais, uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, o pernai vasarą – Šumsko ir Tverečiaus punktus. Šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai.  

Minskas ketvirtadienį pareiškė, jog naujasis importo draudimas taikomas įvairioms prekėms, įskaitant maistą ir alkoholį, drabužius, buitinę techniką, automobilių dalis ir statybinę įrangą.

The post Uždrausdama importą iš Lietuvos į Baltarusiją šios šalies valdžia įvedė sankcijas sau - G. Landsbergis appeared first on LAIKMETIS.

Žiniasklaidos ministras Stephenas Parkinsonas (Stivenas Parkinsonas) aukštuosiuose Lordų rūmuose paskelbė, kad konservatorių vyriausybė pakeis siūlomus teisės aktus taip, kad jie užkirstų kelią galimybei užsienio valstybėms įsigyti britų laikraščius.

Vyriausybės atstovas spaudai pridūrė, kad šis žingsnis „užtikrins papildomą laisvos spaudos – mūsų demokratijos ramsčio – apsaugą“.

Tokių planų imtasi patiriant spaudimą, susijusį su įmonės, kurios 75 proc. akcijų priklauso JAE viceprezidentui ir ministro pirmininko pavaduotojui šeichui Mansourui bin Zayedui al Nahyanui (Mansurui bin Zajedui Nahjanui), siekiu perimti laikraštį „The Daily Telegraph“ ir žurnalą „The Spectator“.

Įmonė „RedBird IMI“, jungianti JAV kapitalo bendrovę „RedBird Capital“ ir Abu Dabyje įsikūrusią „International Media Investments“ (IMI), lapkritį sudarė 1,2 mlrd. svarų sterlingų (1,4 mlrd. eurų) vertės sandorį su TMG savininkais, Barclay (Barklėjų) šeima.

Pagal susitarimą „RedBird IMI“ išmokėjo bankinius įsiskolinimus mainais į žiniasklaidos grupės kontrolę.

Šis pranešimas sulaukė daug dėmesio britų žiniasklaidoje, o JK vyriausybė greitai pradėjo oficialų tyrimą dėl pardavimo viešojo intereso sumetimais.

Perėmimo planai taip pat sukėlė susirūpinimą kai kuriems valdančiosios torių partijos, kuri ilgą laiką palaikė glaudžius ideologinius ryšius su dešiniąsias pažiūras atstovaujančiais TMG leidiniais, įstatymų leidėjams.

„The Spectator“, kurio redaktoriumi kadaise buvo torių ekspremjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), laikomas „torių biblija“.

Žurnalo vadovas Andrew Neilas (Endrius Neilas) naujienų kanalui „Sky News“ sakė, kad šis pranešimas yra žingsnis teisinga linkme, tačiau pridūrė, kad vyriausybė „pavėlavo į vakarėlį“, nes jis jau seniai ragino priimti tokį teisės aktą.

Dėl perėmimo planų taip pat sunerimo „The Telegraph“ darbuotojai, kurie ne kartą prieš tai pasisakė, ir spaudos laisvės gynėjai, smerkiantys spaudos cenzūrą JAE.

Mažumos dalis

JK vyriausybės atstovas užsiminė, kad pakeitimus paskatino siūlomas TMG leidinių perėmimas.

„Atidžiai išklausėme pastarųjų savaičių parlamentarų argumentus ir imamės veiksmų, kad būtų aiškiai uždrausta užsienio valstybių [teisė į] laikraščių ir periodinių naujienų žurnalų nuosavybę, įtaką ar kontrolę“, – sakė jis.

Pakeitimai bus įtraukti į kitą savaitę numatomą trečiąjį ir galutinį Skaitmeninių rinkų, konkurencijos ir vartotojų įstatymo projekto svarstymą, o tai reiškia, kad jie gali netrukus įsigalioti.

„Mes siekiame, kad pakeitimai įsigaliotų iš karto po karališkųjų rūmų pritarimo“, – teigė S. Parkinsonas, patvirtindamas, kad draudimas nebus taikomas transliuotojams.

„RedBird IMI“ didžiąją dalį akcijų valdo šeichas M. bin Zayedas al Nahyanas, kuris taip pat yra „Manchester City“ futbolo klubo savininkas. Įmonei vadovauja buvęs televizijos CNN prezidentas Jeffas Zuckeris (Džefas Zakeris), kuris teigė, kad šeichas bus pasyvus investuotojas ir kad perėmimą inicijavo amerikiečiai.

Britanijos žiniasklaida užsiminė, kad užsienio vyriausybėms gali būti leista turėti laikraščių ir žurnalų mažumos akcijų paketą, todėl „RedBird IMI“ gali pateikti restruktūrizuotą pasiūlymą, kuriame būtų sumažintas JAE akcijų paketas.

The post Jungtinė Karalystė nori uždrausti užsienio šalių vyriausybėms valdyti savo laikraščius appeared first on LAIKMETIS.