Amsterdame vykusiose „Keti Koti“ („nutraukti grandines“ surinamiečių kalba) iškilmėse, skirtose paminėti 150-ąsias vergijos panaikinimo metines, dalyvavo tūkstančiai vergų iš Pietų Amerikos Surinamo valstybės ir Karibų jūros Arubos, Bonero ir Kiurasao salų palikuonių.

„Šiandien stoviu čia prieš jus kaip jūsų karalius ir kaip vyriausybės dalis. Šiandien atsiprašau asmeniškai“, – sakė Willemas Alexanderis, sulaukęs garsių susirinkusiųjų šūksnių.

„Labai tai išgyvenu širdimi ir siela“, – sakė monarchas susirinkusiesiems į renginį, kuris silpnai lynojant vyko sostinės parko „Oosterpark“ soduose.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) oficialų atsiprašymą vyriausybės vardu paskelbė pernai gruodį.

Nebuvo aišku, ar monarchas paseks premjero pavyzdžiu ir karališkosios šeimos vardu atsiprašys dėl prekybos, kuri, kaip teigia mokslininkai, atnešė didžiulius turtus jo protėviams karališkuosiuose rūmuose.

„Prekyba vergais ir vergovė pripažįstama nusikaltimu žmonijai“, – sakė karalius.

„Oranžo rūmų monarchai ir valdovai nesiėmė jokių veiksmų prieš tai.“

„Šiandien, šią dieną, kai minime vergijos panaikinimą [...], prašau atleidimo už aiškų veiksmų trūkumą“, – sakė Willemas Alexanderis savo kalboje, kurią tiesiogiai transliavo televizija.

Prieš ceremoniją vergų palikuonys ragino karalių pasinaudoti proga ir atsiprašyti.

„Tai svarbu, ypač dėl to, kad afro-olandų bendruomenė mano, jog tai svarbu“, – visuomeniniam transliuotojui NOS sakė Nacionalinio Nyderlandų vergovės istorijos ir paveldo instituto pirmininkė Linda Nooitmeer (Linda Noitmer).

„Tai svarbu vergovės istorijai apdoroti.“

„Kolonijų duoklės“

Jungtinėse Valstijose kilus judėjimui „Black Lives Matter“, Nyderlanduose prasidėjo dažnai sudėtingos diskusijos apie kolonijinę ir vergų prekybos praeitį, kuri šią šalį pavertė viena turtingiausiųjų pasaulyje.

Ir Nyderlandų karališkoji šeima dažnai atsidurdavo šių diskusijų centre.

Birželį paskelbtame Nyderlandų tyrime nustatyta, kad karališkoji šeima 1675–1770 metais iš kolonijų, kuriose buvo paplitusi vergovė, uždirbo 545 mln. eurų šios dienos pinigais.

Dabartinio karaliaus tolimi protėviai Willemas III (Vilemas III), Willemas IV (Vilemas IV) ir Willemas V (Vilemas V) buvo vieni iš daugiausiai uždirbusiųjų iš to, kas ataskaitoje pavadinta Nyderlandų valstybės „sąmoningu, struktūriniu ir ilgalaikiu dalyvavimu“ taikant vergiją.

2022 metais karalius Willemas Alexanderis paskelbė nurodęs užkonservuoti karališkąją paauksuotą karietą, išprovokavusią polemiką dėl rasizmo.   

Šia prašmatnia žirgų traukiama auksine karieta Nyderlandų monarchas tradiciškai vykdavo į pirmąjį parlamento posėdį ir kitus valstybinius renginius, tačiau nuo 2015 metų ji nebuvo naudojama.  

Polemiką dėl vergijos išprovokavo kairėje karietos pusėje matomas piešinys. 

Piešinyje, pavadintame „Kolonijų duoklė“, matomi keli klūpantys juodaodžiai, teikiantys plantacijose užaugintas kakavą ir cukranendes savo baltiesiems šeimininkams, įskaitant jauną baltąją moterį, sėdinčią Nyderlandus reprezentuojančiame soste.

M. Rutte, gruodį paskelbęs ilgai lauktą atsiprašymą, vergiją pavadino „nusikaltimu žmonijai“, o Nyderlandų ministrai nuvyko į septynias buvusias kolonijas.

Po kelių dienų karalius savo kalėdinėje kalboje sakė, kad vyriausybės atsiprašymas yra „ilgos kelionės pradžia“.

Vergovė Suriname ir kitose olandų valdomose žemėse oficialiai buvo panaikinta 1863 metų liepos 1-ąją, tačiau iš tikrųjų šios praktikos buvo atsisakyta tik 1873 metais, po 10 metų trukusio „pereinamojo“ laikotarpio.

XVI ir XVII a. olandai savo imperijos ir kultūros „aukso amžių“ finansavo prekybai vergais išvežę apie 600 tūkst. afrikiečių, daugiausia į Pietų Ameriką ir Karibų jūros regioną.

The post Nyderlandų karalius paskelbė istorinį karališkąjį atsiprašymą dėl šalies dalyvavimo taikant vergiją appeared first on LAIKMETIS.

Išėjimo knygos dvyliktame skyriuje skaitome apie paskutinę bausmę egiptiečiams - žūsta visi jų pirmagimiai, nuo faraono iki kalėjime sėdinčio kalinio pirmagimio, ir tada faraonas tiesiog išvaro izraelitus.

Penkioliktame skyriuje, pergalės, išlaisvinimo giesmėje, skaitome žodžius: „Viešpats jo vardas. Faraono kovos vežimus ir kariuomenę nubloškė į jūrą, Nendrių jūroje paskandino jo geriausius vadus! Bedugnės vandenys juos užliejo, jie nugrimzdo į gelmes kaip akmuo.“

Tačiau tada, kai egiptiečiai vijosi izraelitus, jie nebuvo skaitę šio penkiolikto Išėjimo knygos skyriaus. Pažvelkime, kokia to įvykio priešistorija.

Išėjimo knygos keturioliktame skyriuje skaitome: „Tada Viešpats tarė Mozei: Liepk izraelitams grįžti ir apsistoti priešais Pi Hahirotus, tarp Migdolo ir jūros, priešais Baal Cefoną; įsirenkite stovyklą priešais jį prie jūros.“

Pi-Hahirotai, išverstus „laisvės burna“ – siauras žemės ruoželis išėjus iš Egipto; egiptiečiai ją laikė užkeikta, užburta vieta, nes kitoje pusėje laisvė, tačiau ten ištrūkti neįmanoma.

Egiptiečių metraščiuose minima, kad vergai nubėgę iki Pi-Hahirotų neišvengiamai grįš atgal, ištrūkti jiems nepavyksią, nes veikia burtai. O Dievas liepia Mozei sustoti ir įsirengti stovyklą būtent toje vietoje, prie jūros, siaurame žemės ruoželyje, išeinančiame į Raudonąją jūrą.

Strategiškai tai buvo visiškai nepalanki vieta, nes nebuvo vietos jokiems manevrams. Tolesni Dievo žodžiai Mozei yra pasakojimas, kas tuo metu darosi Egipte: „Faraonas tuomet pamanys apie izraeliečius: Jie klajoja be tikslo po kraštą. Dykuma juos apkvailino. (14 skyriaus 3 eilutė).

Kitaip tariant, faraonas mąsto: „Na va, taip ir sakiau, niekur jūs nepabėgsite“.

Skaitome toliau Dievo žodžius Mozei: „Tada aš sukietinsiu faraono širdį, ir jis vysis juos, idant būčiau pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę. O egiptiečiai žinos, kad aš esu Viešpats“.

Faraonas taip apakintas neapykantos, kad nepaiso savo aukštos padėties ir pats vyksta vytis vergų.

Po to rašoma, kad faraonas, sužinojęs apie izraelitų pabėgimą, ir vėl pakeitė nuomonę. „Ką mes padarėme, atleisdami Izraelį iš savo lažo!“ Tiek darbų Egipte, kas žemės ūkio darbus dirbs, kas plytas gamins, vergų reikia, o šie pabėgo.

Faraonas taip apakintas neapykantos, kad nepaiso savo aukštos padėties ir pats vyksta vytis vergų: „Tada faraonas įsakė pakinkyti kovos vežimą ir pasiėmė su savimi kariuomenės,  – pasiėmė šešis šimtus savo rinktinių kovos vežimų, visus Egipto kovos vežimus, su galiūnais kiekviename.“

Vadinasi, faraonas sumanė blogą darbą, tačiau dabar Dievas sukietina jo širdį, taip sakant, nestabdo jo ir tarytum skatina veikti toliau, netgi padeda jam paralyžiuoti savo valią.

Izraelitai tuo metu keliavo ramiai ir vargu ar tikėjosi, kad juos gali kas nors vytis. Ir štai visa Egipto kariuomenė užklupo izraelitus prie Pi-Hahirotų, priešais Baal-Cefoną, o šis pavadinimas reiškia egiptiečių karo dievą.

Izraelitai labai išsigando, šaukėsi Dievo ir tuo pačiu ėmė priekaištauti Mozei. Tai gana sunku suprasti, ir kai kurie komentatoriai teigia, kad galbūt buvo tokių, kurie šaukėsi Dievo, bet buvo ir tokių, kurie piktinosi ir dejavo, dar kiti sakė – puolam į vandenį ir buvo tokių, kurie ragino pradėti karą.

Izraelitai, skundėsi, kad buvo išvesti iš vergijos, nes vergijoje turėjo kad ir menką, bet šiokį tokį pragyvenimo šaltinį, o dykumoje nėra nieko.

Ką atsako Mozė? „Nebijokite! Tvirtai laikykitės ir pamatysite išgelbėjimą, kurį Viešpats jums šiandien suteiks. Egiptiečių, kuriuos nūn matote, daugiau niekad nebematysite. Pats Viešpats kovos už jus, o jūs nutilkite“.

Kitaip tariant, jūs esate kviečiami stebėti nepaprastai ypatingą įvykį. Pats Viešpats išlaisvins jus. O jūs tylėkite ir stebėkite. Egiptas jau niekada nebebus toks, koks buvęs ir jūs jo nebepamatysite. O tuo metu egiptiečiai jau čia pat.

Viešpats liepia Mozei ištiesti lazdą virš jūros ir ta persiskirs; Mozė taip ir padarė, tačiau jūra iš karto nepersiskyrė. Tad iškėlus lazdą iš karto niekas neįvyksta. Visą naktį pučia stiprus vėjas, kuris nuseklino jūrą, pavertė ją žeme. Kartais ir Dievo stebuklai neįvyksta akimirksniu. Mozei teko lazdą ištiesus laikyti per naktį...

Tamsus debesies stulpas visą naktį stovėjo atskyręs izraelitus nuo egiptiečių ir šie negalėjo prisiartinti. Ankstyvą rytą izraelitai žengė į jūrą sausuma. Egiptiečiai puolė iš paskos, tačiau pats Viešpats jiems sukėlė didžiulę baimę. Ir skaitome, kad visi egiptiečiai vijęsi izraelitus pražuvo.

Tad tuometinė bene galingiausia pasauly kariuomenė buvo sunaikinta. Ir žuvo jie per vergus, izraelitus.

Koks brangus tikėjimas ir pasitikėjimas Tuo, kuris visa daro mūsų gerovei. Praėjus maždaug septyniems šimtams metų po šio aptariamo įvykio, tada, kai dėl nepaklusnumo ir neištikimybės Kūrėjui izraelitai vėl atsidūrė nelaisvėje, šįkart tremtyje Babilone, per pranašą Jeremiją Dievas jiems kalbėjo: „Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, ­tai Viešpaties žodis, ­ dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį. Kai jūs šauksitės manęs, kai ateisite ir kreipsitės į mane malda, aš jus išklausysiu. Kai manęs ieškosite, rasite mane. Taip, jeigu visa širdimi manęs ieškosite. (Jeremijo 29)

The post Daiva Mažiulytė. Išėjimas iš Egipto vergijos appeared first on LAIKMETIS.