Pirmiausia popiežius priminė, kad Rašto aiškintojams buvo patikėtas svarbus vaidmuo Izraelio visuomenėje: jie skaitė, perrašinėjo ir aiškino Šventąjį Raštą. Todėl paprastai jie buvo labai gerbiami. Tačiau kartais jų elgesys neatitiko to, ko jie mokė.

Kai kurie iš jų, turėdami prestižą ir valdžią, žvelgė į kitus iš aukšto, slėpėsi už apsimestinio respektabilumo, prisiskyrė sau įvairias privilegijas, o būdavo ir atvejų, kad jie atvirai engė silpniausiuosius. Jiems buvo patikėtas vaidmuo tarnauti kitiems, o jie tai pavertė arogancijos ir manipuliavimo priemone.

Prieita prie to, kad net malda jiems tapo nebe susitikimu su Viešpačiu, bet proga demonstruoti savo tariamą garbingumą ir apsimestinį pamaldumą, patraukti žmonių dėmesį ir sulaukti pagyrimo.

Jėzus pataria laikytis atokiau nuo tokių žmonių, nesekti jų pavyzdžiu. Jėzus taip pat primena turintiesiems galią, kad jie turi į kitus žvelgti ne iš aukšto, ne žeminti juos, bet pakelti, suteikti pagalbą.

Popiežius prašė savęs paklausti: kaip elgiuosi tose srityse, kuriose man yra patikėta atsakomybė? Elgiuosi nuolankiai ar didžiuojuosi savo padėtimi? Ar su žmonėmis elgiuosi dosniai ir pagarbiai, ar grubiai ir autoritetingai? Kaip elgiuosi su pažeidžiamais žmonėmis? Ar esu jiems artimas, ar pasilenkiu, kad padėčiau jiems atsikelti?

Galiausiai popiežius paragino melsti Mergelę Mariją, kad padėtų mums kovoti su veidmainystės pagunda, skatintų daryti gera su paprastumu, be apsimetinėjimo.

The post Marija, padėk mums kovoti su veidmainystės pagunda - popiežius Pranciškus appeared first on LAIKMETIS.

Atstumas tarp sakymo ir darymo. Jėzus įvardija šių Izraelio žmonių mokytojų, norinčių kitus mokyti Dievo žodžio ir būti gerbiamais autoritetais, gyvenimo dvigubumą. Jėzaus žodžiuose galima girdėti pranašų, ypač Izaijo, žodžių aidą: „Ši tauta tik liežuviu tesiartina prie manęs, vien tik lūpomis tegarbina mane, o jos širdis yra nutolusi nuo manęs“ (žr. Iz 29, 13). Ir mes turime budriai saugotis širdies dvigubumo pavojaus, nes tai kelia abejonių dėl mūsų liudijimo, dėl mūsų, kaip asmenų ir krikščionių, patikimumo. 

Tiesa, pridūrė popiežius Pranciškus, jog visi dėl savo silpnumo susiduriame, su tam tikru atstumu tarp sakymo ir darymo. Bet dviguba ir dėl to nesikremtanti širdis yra kitas dalykas. Pasakyti dvigubumui „ne“ reikia ypač tada, kai užimame atsakingą vaidmenį gyvenime, visuomenėje, Bažnyčioje.

Kunigui, sielovados darbuotojui, politikui, mokytojui ar gimdytojui visada galioja tokia taisyklė: tai, ką sakai, ką pamokslauji kitiems, pirma įsipareigok laikytis pats. Kaip yra priminęs šv. Paulius VI, kad būtume autoritetingi mokytojai,  visų pirma turime būti patikimi liudytojai. 

Kunigui, sielovados darbuotojui, politikui, mokytojui ar gimdytojui visada galioja tokia taisyklė: tai, ką sakai, ką pamokslauji kitiems, pirma įsipareigok laikytis pats.

Iš atstumo tarp sakymo ir darymo išplaukia kita pasekmė: išorės pirmumas prieš vidų. Nors patys gyvena dvigubai, Rašto aiškintojai ir fariziejai stengiasi paslėpti savo gyvenimo nenuoseklumą ir išsaugoti išorinę reputaciją. Jei žmonės sužinotų, kas iš tiesų yra jų širdyse, Rašto aiškintojai ir fariziejai liktų sugėdinti ir jais nebebūtų galima pasitikėti. Todėl jie pradeda daryti tai, kas padeda, kaip sakoma, „išsaugoti veidą“ ir atrodyti teisūs. Tai labai paplitęs būdas – rodyti gražią išorę tam, kad paslėptum sugedusį vidų, pudruoti veidą, širdį, gyvenimą... Išorės viršenybė prieš vidų yra bjauri liga.

„Broliai ir seserys, įsiklausydami į Jėzaus perspėjimą paklauskime savęs: ar stengiamės praktikuoti tai, ką skelbiame, ar gyvename dviveidiškai? Ar mums rūpi tik nepriekaištinga išorė, ar nuoširdžiai rūpinamės savo vidiniu gyvenimu?“, – spalio 5 dienos vidudienio maldos susitikime kvietė paklausti popiežius Pranciškus. Tegu, meldė jis, Šventoji Mergelė, nuosekliai ir nuolankiai gyvenusi pagal Dievo valią, mums padeda tapti patikimais Evangelijos liudytojais.

The post Pranciškus: saugokimės širdies dvigubumo appeared first on LAIKMETIS.

Vis galvoju - kada prasidėjo akmenų griūtis nuo kalno? Kada buvo praeitas tas negrįžtamumo taškas, kai vis pagalvodami - niekatokia  - neverta dėl smulkmenų draskytis - tegu užsiknisa - atidavėm savo šalį menkystoms?

Kada mūsų kojos ant sniego, dengiančio tamsų ledą, ėmė nesulaikomai slysti ir pajutom lekiantys vis greičiau žemyn? Juk dar prieš dešimtmetį tai buvo tik kvaila galimybė ir tikrumo buvo daug, o baimės mažai?

Ir dabar visokie stanai ir kiti, kurie tam pritarė ir smagiai naudojosi, išpūtę dideles akutes baisisi - taigi jau mus muša, taigi mums atims pinigų! Visada pas visus ateina, tik iš eilės, vaikučiai, iš eilės - kol valgo vienus, kiti džiaugiasi, kad ne juos.

Tikėjimas stebuklu, neviltis ir subliuškusi meilė. Pavaikštai po turgus, muges, visi apie tai, kad neišgyvens. Kaip reikės šeimas išlaikyt, vaikus išmokyt, skolas atiduot? Nejuokinkit, tai niekam nerūpi.

Pažiūri į gyvulius valdžios gyvulių ūkyje, visi žiauriai išsigandę, jie net įsižeisti jau nebedrįsta taip vadinami. Ir kas dabar mums bus? Kokios drėgnos ėriukų, tylinčių tvarto kamputyje, akys! Gal šeimininkas ne mane išsives skersti? Kas dabar mus išgelbės?

O atsakykit - kodėl kas nors turi mus gelbėti? Mes kas, kokie darželio augintiniai? Ar čia pas mus gaisras? Ar vyksta karas ir mus tuoj išveš pas meškas? Tai gal pasimelskim dar valdžiai, juk ponų tiek daug, tokie gražūs, gal pasigailės? Ir galėsim toliau žiūrėt teliką?

Bet baisiausia ne tai, kad bijoma. Labiausiai skaudu net ne dėl to, kad pasiduodam, o kam pasiduodam. Dėl to, kad įsiviešpatavo visiški menkystos, padugnės ir tuštybės, ko dabar jau galima nebematyt tik labai plačiai užsimerkus. Tai net ne kriminaliniai, jie žemiau.

įsiviešpatavo visiški menkystos, padugnės ir tuštybės, ko dabar jau galima nebematyt tik labai plačiai užsimerkus.

Tikras banditas turi šiokį ar tokį, bet savo garbės kodeksą ir taisykles, kurias nedažnai drįsta laužyti. Laikosi žodžio - atsako už bazarą, o neįvykdęs pažado bus nužemintas ir paniekintas. Ir turi negarbingų veiksmų sąrašą, kurių niekada nedarys.

Šitie nieko neturi - nei garbės, nei taisyklių, nei sąrašo. Išduos bet kada, kai tik kils tikras pavojus ar bus naudos. Vien tuštybė, melas, imitacijos ir veidmainystė. Verbomis čia jau nieko nepadarysim.

Bet Velykos artėja. Vėl ateina pasaulio šviesa ir viltis, vėl susitiksim su visais. Ne tik su tais, kuriuos turim, bet ir su tais, iš kurių paveldėjom šią šalį. Pabūkim su jais, pasikalbėkim ir garsiai, ir tyliai.

Ir išgirskim, ką jie mums pasakys.

The post Algimantas Rusteika. Išgirskim appeared first on LAIKMETIS.

Jėzus perspėja saugotis veidmainiško tikėjimo žmonių, tokių, kaip sekmadienio Evangelijoje minimi Rašto aiškintojai, kad netaptume kaip jie, ir matyti Evangelijos vargšę našlę, kad ji taptų mums pavyzdžiu.

Popiežius sakė, kad saugotis veidmainių reiškia negrįsti gyvenimo išvaizdos, išorės kultu ir nepalenkti tikėjimo savo naudai. Rašto aiškintojai Dievo vardu dangstė savo puikybę ir dar blogiau, panaudojo religiją savo reikalams, piktnaudžiaudami valdžia ir išnaudodami vargšus. Tokį netinkamą elgesį – klerikalizmą – matome taip pat šiandien. Tai noras pažeminti nuolankiuosius, juos išnaudoti, skriausti ir jaustis tobulais, tai – klerikalizmo blogis! – sakė popiežius. Pasak jo, tai įspėjimas visiems tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje, kad niekad nepiktnaudžiautų, nesiektų pažeminti kitą ir pasipelnyti iš vargšų.

„Saugokimės melo širdyje ir veidmainystės, kuri yra pavojinga sielos liga. Kad išgytume nuo šios ligos, Jėzus kviečia matyti vargšę našlę“, – sakė popiežius.

Viešpats pasmerkė šios moters išnaudojimą – dėl aukos ji sugrįžta į namus nebeturėdama net menkiausių pragyvenimui reikalingų išteklių. Tuo pačiu Viešpats pagiria našlę už tai, kad į aukų skrynią ji įmetė visa, ką turėjo. „Jai nelieka nieko, bet ji atranda Dievą, kuris jai yra viskas. Ji nebijo prarasti menkų išteklių, nes pasitiki Dievu, kuris dovanojantiems daugina džiaugsmą.

Našlė nelanko šventyklos dėl sąžinės ramybės, nesimeldžia taip, kad kiti matytų, nedemonstruoja tikėjimo, o dovanoja – kilnia širdimi, dosniai ir neatlyginamai. Jos tikėjimas yra be išorinių blizgučių, bet vidujai nuoširdus. Mokykimės iš jos tikėjimo, nuolankios meilės Dievui, broliams ir seserimis, paragino sekmadienio susitikime popiežius.

The post Veidmainystė yra pavojinga sielos liga - popiežius appeared first on LAIKMETIS.