Kauno arkivyskupijos Katechetikos centras kviečia registruotis. Registracija galima iki birželio 24 d. 12 val.

Bus išduoti pažymėjimai.

Registracija.

The post Kaune vyks mokslinė-praktinė konferencija apie vertybinį ugdymą XXI amžiuje appeared first on LAIKMETIS.

Sovietmečiu irgi užteko universiteto dėstytojui ar studentui išsakyti poziciją, kuri nedera su oficialia, privaloma ideologija – ir atleidimo lapelis garantuotas.

Naivu būtų manyti, kad žlugus Sovietų sąjungai komunizmas liko tik Kinijoje. Vykstant Antrajam pasauliniam karui marksizmo ideologai persikėlę už Atlanto sėkmingai įsitvirtino kitai nuomonei atviruose JAV universitetuose. Jie pasinaudojo demokratijos teikiamomis galimybėmis, kad atėjus laikui užgniaužtų tai, kas jai ir padėjo įsigalėti – žodžio, sąžinės ir įsitikinimų raiškos laisvę.

Dabar su kitaminčiais jie nebesiginčija debatuose, nesirungia intelektualiniuose iššūkiuose, bet skundais, apkalbomis, patyčiomis ir apeliacija į minios emocijas bando juos išstumti iš viešosios erdvės.

Tiesa, kitas laikmetis, kiek kita veikimo forma. Žmogus iš pareigų dabar verčiamas ne kokio nors politruko raportu, bet dėl pasipiktinimo, dažnai pasitelkiami anonimai „iš apačios“.

Net ir anonimo užklausa fakulteto dekanui ar universiteto rektoriui „kaip žmogus su tokiomis pažiūromis gali pas jus dirbti?“, tampa pretekstu tampyti dėstytojus aiškinantis įvairioms kontoroms ir tarnyboms, kokios gi jo pažiūros. O juk dar vakar tokie skundai keliaudavo į šiukšlių dėžę. Juk laisvoje visuomenėje savo nuomonę gali išsakyti visi? O jei bijai atskleisti savo vardą ir pavardę, gal ne toks ir teisus esi? Bent jau taip visai neseniai buvo mąstoma demokratinėse, laisvose valstybėse.

Tačiau anonimus visuomet mielai išnaudoja totalitariniai režimai – taip patogu patraukti neparankiuosius.

Universitetus marksistinė ideologija puola pirmiausia ir siekia juose įvesti mąstymo diktatūrą neatsitiktinai.

Kaip žinia, universitetai, nėra amatų mokyklos. Jų pirminis tikslas – išsilavinusio, kritiškai mąstančio žmogaus ugdymas.

Tai Vakarų krikščioniškos civilizacijos indėlis į mokslą, minties laisvę bei demokratiją. Popiežiai savo bulėmis steigė universitetus. Taip, beje, ir buvo įkurtas ir pirmasis universitetas Lietuvoje – Vilniaus universitetas.

1569 m. Vilniaus vyskupo V. Protasevičiaus kvietimu į Lietuvą 1570 m. atvyksta jėzuitai ir įkuria Vilniaus jėzuitų kolegiją. 1579.04.01 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikia privilegiją, o 1579.10.30 popiežius Grigalius XIII išleidžia bulę, kuria patvirtina kolegijos reorganizavimą į Vilniaus Jėzaus draugijos akademiją ir universitetą.

Tačiau anonimus visuomet mielai išnaudoja totalitariniai režimai – taip patogu patraukti neparankiuosius.

Tai tokia mūsų akademinės laisvės istorija. Nuomonių pliuralizmas yra sveikos, kuriančios, diskutuojančios ir ginčuose tiesos ieškančios visuomenės požymis, jos ribojimai visuomet reiškia ir laisvės pabaigą. Tą rodo istorija.

Šiandien ši marksistinė tendencija vėl sugrįžta į Lietuvą nauja forma. Ką tik plačiai nuskambėjo žurnalisto V. Savukyno byla, kai jam teko sėkmingai savo žodžio laisvę apginti teisme nuo LRT cenzūros.

Dabar panašioje situacijoje atsidūrė Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto profesorė, edukologė, socialinių mokslų daktarė Birutė Obelenienė.

Profesorė dar 2014 m. anuometinės Švietimo ir mokslo ministerijos kvietimu dalyvavo „Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ)“ programos rengimo darbo grupėje. Programa ministerijos buvo patvirtinta 2016 m.

2023 m. atnaujinus bendrojo ugdymo programas, pastarosios programos mokyklose nebeliko. Ją pakeitė nauja, „moderni“ „Gyvenimo įgūdžių ugdymo bendroji programa“. Ją rengiant darbo grupėje dalyvavo tik vieną pasaulėžiūrą ir ideologiją atstovaujantys, kontraversiškai tėvų bendruomenės vertinami „Įvairovės ir edukacijos namų“ atstovai.

Kilus didžiuliam tėvų pasipiktinimui, kad naujoji programa yra paremta iš esmės gender ideologija -  joje vartojama lyčiai neutrali kalba, joje neliko prigimtine žmogaus ir lytiškumo samprata paremto  požiūrio į lytiškumą (net nevartojamos sąvokos vyras, moteris, mergaitė, berniukas). Kyla natūralus klausimas: „Ar tokia programa, kuri yra privaloma mokiniams, nėra pažeidžiamos konstitucinės tėvų teisės auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus?“  

VDU organizuojamuose mokymuose, skirtuose mokytojams, kurie dėstys gyvenimo įgūdžių programą mokyklose, buvo pakviesta pateikti kelių valandų mokymo kursą ir prof. dr. B. Obelenienė. Jos buvo prašyta pateikti mokytojams krikščionišką, prigimtine žmogaus ir lytiškumo samprata paremtą mokslinį požiūrį apie lytiškumą, kad mokymo kursas mokytojams būtų nors kiek  objektyvesnis.

Būtent dėl šiuose mokymuose išsakytų teiginių profesorė susilaukė politinio puolimo ir institucinio persekiojimo.

„Atsitiktinių“ įvykių chronologija tokia:

Seimo narė Morgana Danielė savo feisbuko paskyroje parašo postą, kuriame teigia gavusi informaciją neva iš vienos susirūpinusios neįvardintos mokytojos – taigi anonimo -, kuri dalyvavo VDU organizuotose mokymuose ir jais pasipiktino. Seimo narė iš konteksto ištrauktais teiginiais selektyviai citavo mokymo medžiagą, skleidė tiesos neatitinkančią dezinformaciją, menkino ir žemino VDU dėstytoją, dėl jai nepriimtinos mokomosios medžiagos apie lytiškumo ugdymą.

Morganos Danielės postas asmeninėje Facebook paskyroje „atsitiktinai“ tapo pretekstu LRT pradėti žurnalistinį tyrimą bandant išsiaiškinti ar VDU vadovybė „teisingai“ mąsto temomis, kuriomis privalu „teisingai“ mąstyti. Pateikiami klasikiniai cancelinimo klausimai darbdaviui apie jo darbuotoją: kaip  universiteto administracija vertina mokymuose nuskambėjusias frazes, ar pritaria joms, ar nėra kitų ekspertų, kurie nusimano šiose temose, kas uždegė „žalią šviesą“ dėstytojos vedamoms paskaitoms tiek universitete, tiek paskaitose mokytojams, ar universiteto vadovybė patenkinta dėstytojos vedamais kursais ir mokymais mokytojams, ar dėstytoja toliau ves paskaitas mokytojams ir t.t. Atsakymus VDU turi pateikti skubiai, nes anot klausimus pateikusios LRT žurnalistės Domantės Platūkytės, straipsnis bus publikuojamas šiandien (tą pačia dieną kaip ir gauti klausimai).

Po LRT išpublikuoto straipsnio „Vyrai linkę į prievartą, o moters kūnas – vartojimo objektas“? Po VDU dėstytojos teiginių – aštri kritika“ naujas anoniminis skundas „atsitiktinai“ atkeliavo į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, pagal kurį ši institucija pradėjo savo tyrimą, esą profesorės B. Obelenienės mokomoji medžiaga „prieštarauja“ moksliniams tyrimams ir galimai diskriminuoja lyties ir lytinės orientacijos pagrindu.

Lygių galimybių kontrolierė su užsidegimu tęsia LRT pradėtą VDU vadovybės tardymą dėl prof. B. Obelenienės mokymo kurso. Tikėtina, kad jei VDU vadovybė atsakys „neteisingai“ ir nepaaukos „suklydusios“ profesorės, gali ateiti ir jų eilė aiškintis, kaip gali su tokiomis netinkamomis pažiūromis vadovauti universitetui.

Vis dar manote, kad Lietuvos universitetai yra kritinio mąstymo, nuomonių įvairovės ir diskusijų vietos? Ar dabar jiems, kaip ir sovietmečiu, vėl privalu turėti „teisingą“ supratimą ir nuomonę ideologiškai jautriais klausimais?  

Jei VDU dar turi iliuzijų apie savo autonomiją ir bando būti „artes liberales“ (liet. laisvųjų menų) universitetu – tepagalvoja rimtai. Politikai, LRT, Lygių galimybių kontrolierė padės susiprasti ir „moksliniais“ argumentais paaiškins kaip teisingai mąstyti!

Įdomu ir tai, kad LRT žurnalistė Domantė Platūkytė savo rašte, adresuotame VDU, klausinėja konkrečiai įvardindama profesorę Birutę Obelenienę, tačiau LRT publikacijoje ji „atsitiktinai“  virsta bevarde „Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja“.

Tai nėra joks neapsižiūrėjimas, mat neįrašius pavardės, nors iš kitų faktinių aplinkybių ir akivaizdu, jog kalbama būtent apie prof. B. Obelenienę – užkertamas kelias reikalauti publikuoti atsakomąjį straipsnį ir išdėstyti savo pozicija.

Iš mūsų visų kaip mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas LRT dar kartą pademonstravo savo „etikos“ standartus. Profesorės B. Obelenienės atsakymas į minėta publikaciją, kurį ji nusiuntė LRT, publikuotas nebuvo, motyvuojant tuo, kad „tekste nebuvo minimi jos vardas ir pavardė“, „ publikacijoje pateikti teiginiai yra nuomonės formato ir nėra žeminančio pobūdžio“ bei „publikacijoje atspindėta pareiškėjos pozicija buvo perduota Vytauto Didžiojo universiteto“ atsakant į vadovybei užduotus žurnalistės klausimus, todėl „sąlygų publikacijoje nurodytos nuomonės paneigimui bei atsakymo teisės vėlesniam pateikimui nėra“!

Kaip atrodo ideologiškai „teisingas“, „etiškas“ ir „objektyvias“ žinias transliuojanti medija – pamena tie, kas gyveno sovietmečiu: įsijungi transliuojamas žinias ir atsiduri Dž. Orvelo „gyvulių ūkyje“. Kaip atrodo universitetai, kai juose įsigali ideologinė cenzūra – galime matyti šiandien JAV, kai palapinių miesteliuose įsitaisę studentai atvirai remia terorizmą bei įvairūs ideologiniai aktyvistai nuolat terorizuoja ideologiškai nesusipratusius dėstytojus ir universitetų vadovybę.

Prof. B. Obelenienės istorija parodys, kiek akademinės laisvės tebeturi Lietuvos universitetai ir kiek valdančiosios daugumos politikai pasitelkę „objektyvią“ bei „etišką“ žiniasklaidą bei valdiškas institucijas gali juos terorizuoti ir spausti.

Tai ir testas institucijoms – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai bei LRT. Ar vis dar esame laisva, demokratiška visuomenė ar jau moderniu pavidalu judame į  „gyvulių ūkio“ šviesų rytojų ?  

The post Audrius Globys. „Gyvulių ūkio“ sugrįžimas: kaip prisidengiant anonimų skundais siekiama pašalinti VDU profesorę appeared first on LAIKMETIS.

Apie didžiausius Europos Sąjungos (ES) šiuo metu patiriamus iššūkius Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda) penktadienį kalbėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune surengtame tarptautiniame forumas „Europos idėja“.

A. Duda: ES turi atverti duris Moldovai, Ukrainai

Lenkijos prezidento teigimu, ES patiria daug geopolitinių iššūkių, tačiau kiekvienai valstybei jie kitokie, priklausantys nuo skirtingos realybės, kurios šalys gyvena.

„Mūsų (Lenkijos – BNS) tikrovė šiuo metu, deja yra, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir potencialios Rusijos invazijos į kitas šalis grėsmė“, – kalbėjo A. Duda.

„Didelis iššūkis ES šiandien yra iš tikro atverti duris į Bendriją Ukrainai ir Moldovai. Nepaisant karo, Rusijos agresijos, galbūt siaubingos Ukrainos atstatymo kainos po šio karo“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.

Jo teigimu, tiek Lenkijos, tiek kitų Baltijos valstybių ir visos ES saugumui privalu prisiimti Ukrainos paramos naštą.

„Turime padėti Ukrainai, atstatyti Ukrainą, padėti ukrainiečiams ir daryti viską, ką galima, kad ateityje turėtume Ukrainą kaip lygiavertę ES narę. Tai didžiausias iššūkis Lenkijai, taip pat Lietuvai, Baltijos valstybėms, apskritai ES“, – teigė A. Duda.

G. Nausėda kvietė kliautis partneriais, saugumu rūpintis patiems

Lietuvos vadovas sakė negalintis įsivaizduoti savo šalies saugumo be Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pėdsako šalyje.

„Iš to veda, kad labai svarbu, nepaisant politinių ciklų ir rinkimų baigties abiejose Atlanto pusėse, turime išlaikyti transatlantinį ryšį stiprų, kadangi tai labai svarbu NATO ir ES“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis savo sveikinimo kalboje forume taip pat deklaravo, kad nepaisant saugumo garantijų, kurias teikia ryšys su JAV, „atėjo laikas patiems imtis daugiau atsakomybės dėl mūsų saugumo aplinkos“.

„Atėjo laikas mums pasipriešinti žalingų idėjų ir įtakų sklaidai mūsų galiniame kieme. Iššūkis mums dabar yra didinti sprendimų priėmimo spartą, kad atrakintume savo potencialą. Privalome pritaikyti savo ekonomikas, investuoti į savo saugumą ir atstatyti tvarią saugumo pramonę“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Jis su Lenkijos vadovu penktadienį taip pat stebėjo Suvalkų koridoriuje, Alytaus rajone, vykusias karines pratybas „Narsus Grifonas 24/II“ (angl. Brave Griffin 24/II). Pratybose dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, JAV pajėgos, iš viso – 1,5 tūkst. karių ir 200 karinės technikos vienetų.

Minint Lietuvos prisijungimo prie ES 20-metį, penktadienį vykusio tarptautinio VDU forumo pagrindinės temos buvo ES plėtra ir su tuo susiję iššūkiai, migracija bei Europos konkurencingumas pasaulyje.

Pirmasis „Europos idėjos“ forumas vyko 2022 metais, kaip „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

The post Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria: pagrindinis iššūkis Europai - karas Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Bylos duomenimis, jaunuolis sukūrė ir „Youtube“ platformoje platino miuziklą, kuriuo žeminta kitų asmenų garbė ir orumas, grasinta fiziniu susidorojimu, taip pat niekintas universitetas, fakultetas ir jo bendruomenė. 

Ieškovas savo ruožtu teigė iš universiteto buvęs pašalintas nepagrįstai ir neteisėtai.

Universitetas, teikdamas atsiliepimą, pažymėjo, kad tokia ieškovo saviraiška akivaizdžiai prieštaravo VDU Etikos kodekso pamatiniams principams. Anot jo, miuziklas nebuvo atsitiktinis ar netyčinis studento elgesys, o sukurtas po to, kai šis neteko valstybės finansuojamos vietos ir jau buvo pripažintas pažeidęs universiteto Etikos kodeksą, dėl ko jam skirtas asmeninis įspėjimas ir kvietimas nutraukti neetišką elgesį.

Anot teismo pranešimo, VDU atstovai byloje pat buvo pateikę įvairių asmenų skundų bei kitų institucijų atsiliepimų dėl ieškovo elgesio, kurie patvirtino jo sistemingą, tyčinį ir piktybinį veikimą prieš universitetą ir jo bendruomenę.

Praėjusių metų sausio 26 dieną VDU rektoriaus įsakymu už Etikos kodekso nuostatų pažeidimą nuspręsta studentą iš sąrašų išbraukti. Asmuo informuotas, kad ateityje turės teisę grįžti, jeigu viešai pripažins neetišką elgesį ir dėl jo atsiprašys universiteto bendruomenės, pašalins miuziklo įrašą iš „Youtube“ platformos, jo daugiau nebeplatins, nutrauks bet kokias kitas etikos normas pažeidžiančias veiklas.

Vėliau konstatavus, kad ieškovas šių sąlygų neįvykdė, rektoriaus įsakymas dėl išbraukimo iš studentų sąrašų buvo pakeistas „be teisės tęsti studijas universitete“.

Universiteto atstovas pažymėjo, kad Etikos komisija studento miuziklą vertino bendrame kontekste: jis nuolat teikė skundus dėl įsivaizduojamų akademinės kokybės trūkumų.

Visi jo skundai buvo atmesti ir tuomet vaikinas sukūrė miuziklą su alegorija į filmą „Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“ („Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street“).

VDU teigimu, šis miuziklas nebuvo kritika, o grasinimas susidoroti.

Teismas, ištyręs visos byloje turimus duomenis, konstatavo, kad studento režisuotas, viešai atliktas ir „Youtube“ platformoje išplatintas miuziklas, taip pat atskiros jame vaizduojamos scenos yra akivaizdžiai žeminančios atskirus universiteto bendruomenės narius ir jų grupes, įžeidžiančios jų garbę ir orumą, taip pat, darančios žalą viso universiteto įvaizdžiui ir reputacijai.

„Atskiri miuzikle vartojami žodžiai ir jame vaizduojamos scenos (pvz., „nusipelnė kentėti“, „aš kerštausiu“, plaktuko scena ir kt.) gali būti interpretuojamos kaip grasinančio turinio, tokios, kuriomis siekiama sukurti bauginančią, nesaugią ir priešišką aplinką“, – paskelbė teismas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismo posėdžiuose apklaustų parodymus, nuspręsta, kad universiteto Etikos komisija pagrįstai pripažino ieškovą pažeidus universiteto Etikos kodekso normas.

Teismo vertinimu, jis pasirinko netinkamą būdą išreikšti nepasitenkinimą, peržengė įsitikinimų ir žodžio laisvės ribas.

Antradienį studento ieškinys panaikinti universiteto rektoriaus sprendimą buvo atmestas. Iš jo taip pat nuspręsta išieškoti universiteto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas.

The post VDU niekinantį miuziklą sukūręs ir platinęs studentas pašalintas pagrįstai - teismas appeared first on LAIKMETIS.

VDU sielovados komanda, dar pandemijos metais atkreipusi dėmesį į šį filmą, parengė audiokomentarus „Marijos radijo“ laidų ciklui bei labai rekomenduoja jų pasiklausyti, tačiau, žinoma, labiausiai – pažiūrėti patį serialą.

Garso komentarai (pasiklausyti)

Pirmos serijos komentaras.

Antros serijos komentaras.

Trečios serijos komentaras.

Apie serialą

„The Chosen" („Išrinktieji") – tai 8 filmų serialas yra apie tai, kaip Jėzus pašaukia, išsirenka ir nuostabiai keičia žmonių gyvenimą, kaip šie atsiliepia ir tampa misionieriais.

„Mane išties žavi, kaip seriale atskleidžiamas visų tų, kurie seka Jėzų, pasikeitimo procesas. Kokie švytintys, gražūs ir nuostabiai skirtingi jie po truputį tampa. Jie tikrąja to žodžio prasme atgyja!“– rašė tuomet kunigas redeptoristas Rastislavas Dluhý apie šį krikščionišką filmą.

Pirmieji filmo komentarai buvo parengti 2020 metais, visi norintys kviečiami skaityti arkivyskupijos svetainėje.

Serialą galima pamatyti „Išrinktųjų“ programėlėje bei „YouTube“ kanalu (anglų k., be lietuviškų subtitrų).

The post Dėmesio „Išrinktųjų" gerbėjams appeared first on LAIKMETIS.

Gruodžio 5 d. jie aplankė Marijonų gimnaziją, o gruodžio 12 d. tarnavo Šv. Cecilijos gimnazijoje ir lopšelyje-darželyje „Rasa”.

Visų programų pabaigoje jaunimas, vaikai ir mokytojai buvo kviečiami pasakyti savo „taip“ Jėzui – tą patį, ką seniai pasakė jauna moteris Marija, leidusi Dievui galingai veikti mūsų pasaulio istorijoje.

The post Marijampolėje vyko evangelizaciniai susitikimai jaunimui ir mokytojams appeared first on LAIKMETIS.

Mokymus sakė VDU kapelionai kunigai Rastislavas Dluhý ir Peteris Hertelis, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos kapelionas kunigas Gytis Stumbras ir Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.

„Programa buvo kupina bendros maldos, diskusijų grupelėse, tylos, išpažinčių ir Šventosios Dvasios palaiminimo, žaidimų, o sekmadienį dalyvavome Šv. Mišiose Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje kartu su visa bendruomene“, – dalijasi organizatoriai – akademinės sielovados bendradarbiai.

The post Šventosios Dvasios savaitgalyje dalyvavo per 20 Kauno studentų appeared first on LAIKMETIS.

Konkurse kviečiami dalyvauti bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 10–12 klasių moksleivius. Moksleiviams darbus padės rašyti mentoriai – ekspertai. Pirmų trijų vietų nugalėtojams skiriamas prizas – pažintinė kelionė į Kembridžo universitetą.

Kviečiame katalikiškas organizacijas, bendruomenes, mokyklas deleguoti moksleivį dalyvauti konkurse ir atstovauti Jūsų organizacijai

Registracija vyksta iki lapkričio 10 d.

Visa informacija ir dalyvių registracija fakulteto svetainėje.

The post Skelbiamas respublikinis esė konkursas „Religija ir mokslas: sąsajos ir sankirtos" appeared first on LAIKMETIS.

Šia proga kunigo Jono Juraičio gimimo dieną į paminėjimą Kaune susirinko draugai, bičiuliai, jį pažinojusieji ar sutikę savo gyvenimo keliuose, patyrę jo išmintį, šilumą ir dosnumą. Atvyko ir garbių svečių iš Šveicarijos, kur kunigas J. Juraitis gyveno ir tarnavo didžiąją savo gyvenimo dalį. Paminėjimo konferenciją šventiniu muzikiniu akcentu praturtino solistė Rita Preikšaitė.

Kitokio stiliaus ir gylio asmenybė

Surengtoje konferencijoje visus pasveikinęs arkivyskupas K. Kėvalas prisiminė dar studijų seminarijoje metais sutiktą kunigą Joną – filosofijos profesorių, atvykusį tada į Lietuvą dėstyti iš Šveicarijos. Prisiminė pirmąjį nedrąsų seminaristų apsilankymą jo bute ir norą pasišnekėti apie... mistiką. O Viešpatie! – sakė tada profesorius J. Juraitis, kurį šiandien jo studentai liudija buvus visiškai kito kalbėjimo stiliaus, kitokio gylio dėstytoją ir asmenybę.

Savo žodyje arkivyskupas sakė: dėstytojas J. Juraitis mokėdavo iškelti netikėtus klausimus, užmegzdavo viešus svarstymus, ir tada laukdavo nuostabus nuotykis – atradimo, įžvalgos, keliavimo drauge. Tai iš tikrųjų šaukte šaukė prie Dievo, artino prie Slėpinio!

Iš ko duoną valgote? Ar batai nešlapi? – prisiminė arkivyskupas šiuos seminaristams skirtus kunigo Jono klausimus ir visą jo nepaprastą dosnumą, pagalbą kitiems.

Pelnęs Šveicarijos pilietybę

Apie pagalbą Lietuvos žmonėms (teologams, būsimiems dvasininkams, katalikiškai žiniasklaidai etc.) bylojo ir konferencijos svečio kun. Jono Juraičio fondo (Šveicarija) valdybos atstovo kunigo Paulo Mertoneʼs kalba, kurioje jis atkreipė dėmesį, jog fondo pagrindas – J. Juraičio palikimas testamentine valia skirtas Bažnyčiai Lietuvoje, jos sielovadai remti.

Pranešime plačiau pasidalyta apie pirmąją kun. J. Juraičio parapiją Gluringeme Šveicarijoje, į kurią atvyko po kunigystės šventimų Romoje 1950-aisiais. Jaunu kunigu vietiniai žavėjosi, o jis pats su išmone ir rūpesčiu ypač skyrė dėmesio jaunimo sielovadai. Rūpinosi bažnyčios ir švenčiamos liturgijos atnaujinimu – parapija buvo viena pirmųjų, kur liturgijos šventimas atnaujintas pagal Vatikano II Susirinkimo gaires. Kad J. Juraitį šveicarai labai gerbė ir vertino jo tarnystę, rodė ir faktas, jog jam buvo suteikta Šveicarijos pilietybė. Šveicarijoje J. Juraitis taip pat buvo pašauktas ir didesniems tikslams: dėstė teologiją, filosofiją seminarijose, kolegijoje.

Svečias, be kita, pabrėžė, jog kun. J. Juraitis buvo dėkingas už suteiktas pilietybę, tačiau niekada nepamiršo tada komunizmo prislėgtos Lietuvos, kur augo, pradėjo tikėjimo kelionę, atrado pašaukimą. Jis niekada neslėpė savo kilmės, o ant jo gyvenamojo namo Termene didelėmis raidėmis puikavosi Lietuvos vardas. Jis kaip kunigas tarnavo Šveicarijos lietuvių bendruomenei.

Sugrįžęs namo

„Man miela sugrįžti, kur sugrįžo mielas kunigas Jonas Juraitis. Esam liudininkai jo sugrįžimo namo, ne karstu, ne urna, kas per 30 metų neretai įvykdavo iš išeivijos, bet sugrįžimo gyventi gentainių atmintyje. Jo atminimui yra lemta išlikti. Ir to išlikimo sąlyga, jo paties žodžiais tariant, yra „kad išliktum reikia nulipti nuo aukšto žinojimo žirgo ir per gyvenimą pražingsniuoti pėsčiomis“. Tai reiškia matyti ir jausti tą, kuris šalia, kuriam reikalingas palaikymo žodis“, – sakė konferencijoje Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen. Viešnia pabrėžė, jog kunigas Jonas žinojo, kas yra kito sustiprinimas – žodžiu patarimu, veiksmu.

Esam liudininkai j. Juraičio sugrįžimo namo, ne karstu, ne urna, kas per 30 metų neretai įvykdavo iš išeivijos, bet sugrįžimo gyventi gentainių atmintyje.

J. Caspersen atkreipė dėmesį, jog Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Jonas Juraitis jau buvo pensinio amžiaus ir galėjo laisvai ilsėtis, tačiau apsisprendė grįžti į Lietuvą ir 10 metų atidavė jai sunkiausiu metu. Sukaupta patirtis buvo skirta gydyti sovietizmo pažeistoms žmonių sieloms. Tam turėjo įrankių ir lėšų. 1998 m. įkūrė fondą sielovadai remti, ir šiandien padedantį Lietuvai.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė įteikė saugoti Kauno arkivyskupijoje brangų kunigo J. Juraičio palikimą – du asmeninius albumus.

Bendrystės dovanos

Kunigas profesorius Andrius Narbekovas pranešime pasidalijo apie bendrystės su kunigu Jonu Juraičiu dovanas ir pamokas. Kai kun. A. Narbekovas pirmaisiais metais buvo atkurtosios Vilniaus kunigų seminarijos vicerektorius, kun. J. Juraitis atvykdavo čia dėstyti. Kun. A. Narbekovas prisiminė, jog jis, besirūpinęs tuomet būsimais jaunais kunigais, šalia tėviško, išmintingo profesoriaus jausdavosi tvirtesnis. 

Jiedu kartu lankė t. Stanislovą (kunigą Mykolą Dobrovolskį OFM Cap.), lankėsi šeimose. Kun. J. Juraitis niekada nekalbėdavo apie sveikatą, atjausdavo vyresnio amžiaus žmones. Jam domėdavosi, kaip rūpinamės Lietuvoje tais, kuriems reikia pagalbos, ypač sunkiai sergančiais. Apsilankęs vienuolynuose, klausdavo, kiek turi „kilnojamojo turto“ – slaugomų seserų. Žinojo, jog Bažnyčia be tarnystės nėra Kristaus. Mokė atsilyginti / atsidėkoti kitiems, kurie tau pasitarnauja.

Apie menines pažiūras ir kritiką beskonybei

Naujai, kaip meno kritiką ir vertintoją, atrasti kunigą Joną Juraitį skatino prof. Gedimino Karoblio pranešimas. Jame  atkreipė dėmesį į J. Juraičio pamokslus bei jų iliustracijas, spausdintus Šveicarijos spaudoje. Pasiremdamas tada dar jauno teologijos daktaro mintimis, suformulavo tris tezes apie J. Juraičio menines pažiūras.

Kun. J. Juraitis kritiškai vertino baroko meną, laiko jį esantį vertingą tik kaip praėjusios epochos išraišką. Jis „plaka barokinę krikščionybę“, sako, jog baroko žmogui reikia giluminio atsivertimo.

Dar kritiškiau J. Juraitis vertino kičą – moderniojo meno „išvirkščiąją pusę“. Tai, jo požiūriu, ne tik nesuvokimas tikrojo meno, bet ir nesuvokimas, kaip elgtis su meniškai vertingu daiktu. Ironiškai atsiliepdavo apie brangių „barokinių galvų medžiotojus“, o pamoksluose ragindavo pirkti kaimynystėje gyvenančių talentingų menininkų kūrinius.

„Savo kritiką Juraitis pirmiausia nukreipdavo į savuosius, o ne į kitus. Kaip kunigas, kaip rektorius, jaudinosi dėl savo parapijos, savo krašto žmonių beskonybės ir lėkštumo. Jam negera dėl kai kurių klebonų neatsakingumo švaistant pinigus naujiems blizgučiams, tuo pat metu leidžiant pūti, irti vertingoms senienoms “, – sakė prof. G. Karoblis.

Savo tekstuose spaudoje kun. J. Juraitis rašė: „Tokio meno jau pakanka ir bažnyčiose.“ Tačiau kartu manė, jog ir ne itin didelės vertės meno kūriniai, aplaistyti maldomis, įgauna vertę. J. Juraičio žodžiais, „tikri menininkai yra aiškiaregiai ir pranašai“. O meno misija – vesti į santykį, į atsivertimą.

The post Kauno arkivyskupas K. Kėvalas apie J. Juraitį: šventas žmogus - pilnas žmogus appeared first on LAIKMETIS.

Renginys vyks Kauno jėzuitų gimnazijos fojė, Rotušės a. 9. Mokymus apie šlovinimą ves Scott’as ir Donna Underwood’ai, kurie jau daugelį metų bendradarbiauja tiek su redemptoristais, tiek su Slovakijos pasauliečių bendruomenėmis „Gyvenimo upė“ ir „Kalvarija“. Tai bus pirmas kartas, kai jie tarnaus Baltijos šalių regione.

Šlovinimo seminare kviečiami dalyvauti visi, kurie norėtų pagilinti supratimą apie šlovinimo, kaip gyvenimo būdo, dvasingumą bei išmokti praktinių šlovinimo tarnystės Bažnyčioje niuansų. Apie šlovinimo tarnystę mokysimės kaip apie integraliai apimančią tikinčiojo širdį, protą ir kūną. Tai bus mokymų, maldos, muzikos, bendravimo ir diskusijų laikas", - rašo organizatoriai.

Daugiau.

The post Kaune vyks praktinis šlovinimo seminaras appeared first on LAIKMETIS.