Taip ji kalbėjo antradienį susitikusi su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu.

„Mes esame įsitikinę ir aš asmeniškai, kad mums rinkėjai duos tą pasitikėjimą ir mūsų būtent trys partijos, trys koalicijos partneriai tikrai surinks pakankamai balsų“, – žurnalistams sakė socialdemokratų lyderė.

„Apie jokius kitus variantus mes nekalbame“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Paklausta, kas bus, jei nepakaks mandatų valdančiajai koalicijai suformuoti iš trijų partijų, ji tvirtino esanti užtikrinta, kad pakaks.

Kiek anksčiau „valstiečių“ vadovas teigė nematantis bendro darbo koalicijoje su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, jei Vyriausybėje dirbtų šios politinės jėgos vadovas Saulius Skvernelis.

Kiek anksčiau „valstiečių“ vadovas teigė nematantis bendro darbo koalicijoje su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, jei Vyriausybėje dirbtų šios politinės jėgos vadovas Saulius Skvernelis.

Vis tik antradienį R. Karbauskis sakė, kad nuo savo žodžių nesitraukia, tačiau tikino, kad šis klausimas gali išsispręsti pats, nes „sunku įsivaizduoti“ buvusį premjerą tik ministro pareigose.

„Apie kokias nors sąlygas mes dar nešnekame“, – kalbėjo jis.

„Galbūt tos problemos tiesiog nekils natūroje, nes įsivaizduoti, kad buvęs premjeras dirbtų ministru naujoje Vyriausybėje, kurioje jis nėra premjeras, labai sunku“, – sakė LVŽS lyderis.

Pasak V. Blinkevičiūtės, susitikimo metu nei apie ministrų portfelius, nei apie kitas pozicijas nebuvo kalbėta.

S. Skvernelis yra sakęs, jog norėtų, kad koalicijoje būtų Liberalų sąjūdis, o ne „valstiečiai“.

Pasiteiravus, ar demokratų lyderis sutiks dirbti su LVŽS, V. Blinkevičiūtė sakė, jog jis tikrai neprieštaravo.

„Mes gi tarėmės“, – teigė socialdemokratų lyderė.

V. Blinkevičiūtė pakartojo, kad socialdemokratai antrame rinkimų ture ketina remti „valstiečių“ ir demokratų kandidatus vienmandatėse apygardose.

Vis dėlto Saulės vienmandatėje apygardoje po dviejų savaičių varžysis abiejų šių partijų kandidatai – „valstiečių“ kandidatas Antanas Sireika ir demokratas parlamentaras Domas Griškevičius.

„Ten, kur yra į antrą turą išėję mūsų koalicijos partneriai tiek valstiečių žaliųjų, tiek „Vardan Lietuvos“, mes laikomės neutraliai“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusį Seimo rinkimų pirmąjį turą laimėjo socialdemokratai, nedideliu balsų skirtumu antri liko konservatoriai, trečioje vietoje – partija „Nemuno aušra“.

The post Apie jokius kitus variantus mes nekalbame – V. Blinkevičiūtė appeared first on LAIKMETIS.

„Mes tikimės, kad įtvirtinus antro turo rezultatus, bus pakankama sudaryti koaliciją iš trijų partijų“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

Ji kalbėjo esanti linkusi, kad valdančioji koalicija būtų sudaryta iš socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

„Kol kas negaliu pasakyti, bet, matyt, artimiausiu metu, problemų neturėtų būti“, – atsakė ji, paklausta, kada ketina susitikti su R. Karbauskiu.

Pirmadienio naktį V. Blinkevičiūtė paskelbė su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu nutarusi formuoti valdančiąją koaliciją.

LSDP lyderė teigė besitikinti, kad ją sudarys trys partijos, tačiau pakartojo neatmetanti ir bendro darbo su Liberalų sąjūdžiu.

Tuo metu V. Blinkevičiūtė atmetė galimybę į koaliciją įtraukti partiją „Nemuno aušra“.

„Manau, kad šiai dienai ne“, – sakė ji.

LSDP lyderė atkreipė dėmesį, kad visuose didžiuosiuose miestuose LSDP yra antrame ture. Anot jos, tai liudija, jog partija čia atgauna populiarumą.

Antrajame rinkimų ture viendmandatėse apygardose varžysis 35 socialdemokratų kandidatai. Iš viso antrasis turas bus rengiamas 63 apygardose.

„Kai kurie iš jų lyderiauja, kai kurie yra antrose pozicijose“, – kalbėjo LSDP rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius.

„Prieš konservatorius, mano turimais šiandien ryto duomenimis, turime 14 turų, prieš „Nemuno aušrą“ – keturis, prieš Liberalų sąjūdį – keturis, prieš „valstiečius“ – šešis“, – pridūrė jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsus visose apylinkėse, už socialdemokratus balsavo per 19 proc. rinkėjų, ši partija užsitikrino 18 mandatų iš 70-ies. Dar du socialdemokratai išrinkti pirmajame ture vienmandatėse apygardose.

Per Seimo rinkimus nedideliu balsų skirtumu antri liko konservatoriai su 17 mandatų daugiamandatėje apygardoje, trečioje vietoje liko partija „Nemuno aušra“ su 14 mandatų.

Šiuo metu LSDP Seime turi 14 atstovų. Jos frakcija dirba opozicijoje.

The post V. Blinkevičiūtė sako besitikinti į valdančiąją koaliciją įtraukti ir „valstiečius“ appeared first on LAIKMETIS.

„Seimo narys ir jūsų kandidatas parlamento rinkimuose“, – sakė laikraštį senjorei paduodamas L. Savickas.

Kandidatas laikraščio viršelyje prisistato esantis politikoje tam, kad dirbtų „realius darbus žmonių gerovei“.

„Man patinka žmonės su krepšiais, nes jie turi, kur įsidėti mūsų laikraštį“, – kalbėdamas su du ryšulius nešančia vilniete juokauja bendražygį lydėjęs parlamentaras Domas Griškevičius.

Šeškinėje L. Savickas siekia pakartoti dabartinio partijos kolegos Virginijaus Sinkevičiaus sėkmę 2016-aisiais, kuomet jis šioje vienmandatėje apygardoje laimėjo iškeltas dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).

Būtent ten ir galima ieškoti demokratų, įsisteigusių po jos lyderių atsiskyrimo nuo „valstiečių“, užuomazgos.

Užpernai įsikūrusi partija Seimo rinkimuose dalyvauja pirmą kartą, bet jos pavadinimas balsavimo biuleteniuose jau matytas. Demokratai dalyvavo pernykščiuose savivaldos ir šių metų prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose.

Naujienų agentūra BNS tęsia rašinių ciklą, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Jame įvairiais pjūviais apžvelgiamos su būsimuoju balsavimu susijusios tendencijos, populiariausių partijų pažadai ir pristatytos pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos.

Ne iki galo aiški centro-kairė

Pirmajame demokratų rinkimų sąrašo devintuke dominuoja parlamentarai, buvusi ekonomikos viceministrė ir net du buvę ministrai pirmininkai. Dar vienas laikinai premjero pareigas ėjęs politikas yra dvyliktas, o paskutiniuoju numeriu įrašytas buvęs eurokomisaras, neseniai į Europos Parlamentą išrinktas Virginijus Sinkevičius.

Nepaisant antraštėse ir televizijoje matomų veidų, partijai iki šiol sunkiai sekasi atrasti savo ideologinę tapatybę.

Politinės jėgos lyderiui Sauliui Skverneliui dar 2021 metais išvedus bendražygius iš „valstiečių“, o po to įkūrus partiją, dalis politikos stebėtojų jau tada kėlė klausimą dėl „Vardan Lietuvos“ ideologinio pagrindo.

Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, „politinio veido“ demokratams atrasti dar nepavyko.

„Turėti ideologinę tapatybę arba bent jau bandyti ją deklaruoti, kad mes būtent esame tokie arba turėti kokį kitą išskirtinumą sukurtą, būtent tą tapatybinį – nebūtinai jis turi būti paremtas ideologija, – to aš nematau“, – BNS sakė politologė.

„Čia ir yra didžiausia problema“, – pridūrė ji.

S. Skvernelis nuo partijos susikūrimo sakė, kad tai bus centro kairės politinė jėga.

„Vadovaujamės ta filosofija, kuri yra būdinga šitai krypčiai. Mes pasisakome už socialinių-ekonominių problemų sprendimą, už tai, kad mūsų gyvenime valstybės būtų kuo įmanoma daugiau“, – BNS sakė politikas.

„Galbūt esame šiek tiek konservatyvesni, kalbant apie tuos klausimus, kurie nėra mūsų darbotvarkės klausimai“, – pridūrė jis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė sako, kad partija bando patikti „statistiniam rinkėjui“ socioekonominiu pjūviu pasistūmėjusi į kairę, tačiau būdama konservatyvi žmogaus teisių klausimais.

„Jie tiesiog bando plaukti labiau pasroviui atliepdami tai, ko galbūt šiandien rinkėjas norėtų“, – BNS teigė ji.

Atsakydamas į kritiką, L. Savickas sako, kad tokios nuostatos tik rodo norą siekti plačių politinių susitarimų, ir ragino politikos neskirstyti į „juodą ir baltą“.

„Realybėje, kai susiduriame su atsakingu valstybės valdymu, reikalingi kompromisai, reikalingi sprendimai, kurie telkia sprendimų priėmėjus iš įvairių politinių jėgų tam, kad tai taptų tvariais ir ilgalaikiais sprendimais“, – kalbėjo politikas.

Kuo skiriasi nuo „valstiečių“?

Pasak vienos iš demokratų steigėjų, nuo 2004-ųjų parlamentare dirbančios Rimos Baškienės, partija susikūrė norėdama veikti kitaip nei „valstiečiai“.

„Tas skirtumas, kurį aš minėjau, susikalbėjimo siekimas ir skirtingų nuomonių priėmimas, girdėjimas, daugiau įsiklausanti aplinka“, – tvirtino Seimo narė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto projekte „Mano balsas.lt“, kuriame politikai atsako į iš įvairių sričių sudarytą klausimyną, demokratai požiūriu į rinką ir valstybę, ekologiją bei užsienio ir gynybos politiką ašyse yra netoli „valstiečių“.

S. Skvernelis tvirtina, kad partija šiuose rinkimuose atstovauja visiškai skirtingam žmogui nei LVŽS.

„Šita partija („valstiečiai“ – BNS) pasirinko tokią radikalią retoriką ir atstovauja galbūt tiems visuomenės sluoksniams, kurie tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis, visko neigimu, visur matymu tik negatyvo, blogio“, – kalbėjo jis.

„Mes nesame partija, kuri iš galinės sėdynės yra vairuojama vieno iš oligarchų“, – partijos pirmininkui antrino L. Savickas, turėdamas galvoje LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį. Jis vadovauja partijai, formuoja jos politiką, bet rinkimuose nekandidatuoja.

Tuo metu „valstiečiai“ demokratus nuosekliai vadina liberalia politine jėga.

Politikos stebėtojams spėliojant, ar po viešų konfliktų S. Skvernelis ir R. Karbauskis sugebėtų dėl ko nors susitarti, demokratai vengia tiesaus atsakymo, ar dirbtų su LVŽS valdančiojoje daugumoje. Pasak S. Skvernelio, partija yra linkusi eiti į dialogą, bet ne su bet kuo ir ne bet kokia kaina. 

Potencialiu valdančiosios koalicijos partneriu partijos pirmininkas yra įvardijęs Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją.

„Mes esame centro kairės politinė jėga, tad mūsų prioritetas yra tos politinės jėgos, kurios veikia šitam lauke, pirmiausia tie patys socialdemokratai. Ir natūralu, kad yra centro dešinė, kur, matyt, pagrindinė ašis yra Tėvynės sąjunga ir dabar tik klausimas, ar švytuoklė suveiks, ar ne?“ – sakė jis.

Ministrų kabinetas

Demokratai iki rinkimų yra vienintelė partija, pristačiusi savo Ministrų kabinetą. Premjeru jie matytų S. Skvernelį, vadovavusį 2016–2020 metų Vyriausybei.

„Mūsų frakcijoje iš tiesų yra pakankamai daug labai kompetentingų, patirties turinčių politikų. (...) yra buvę premjerai, buvę ministrai – tvirti žmonės, kurie rodo, kad mūsų komanda turi labai daug patirties“, – teigė R. Baškienė.

Politologės teigia, kad potencialių ministrų pristatymas prieš rinkimus suteikia rinkėjui daugiau aiškumo, tačiau kelia klausimus dėl pačių kandidatų atrankos.

„Na, tikrai tas sąrašas nėra toks, kad mes matytumėme žmones, kurie būtų super populiarūs kaip politikai, kurie turėtų labai didelį savo sukurtą politinį kapitalą“, – sakė R. Urbonaitė.

Pasak S. Skvernelio, partijos sąrašas Seimo rinkimuose siūlo žmones, kurie turi darbo patirties tiek vykdomojoje valdžioje, tiek parlamente, tiek savivaldoje.

„Pagrindinis dalykas, ką norime padaryti, grąžinti į politiką profesionalumą ir atsakingumą“, – sakė jis.

Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, vargu, ar tai galėtų būti laikoma išskirtinėmis savybėmis.

„Aš manau, kad jeigu reikėtų kalbėti apie profesionalumą, tai visos politinės jėgos pradėtų kalbėti, kad mes esam patys profesionaliausi. Ar tuo tikrai galime išsiskirti? Aš kažkaip labai drįsčiau abejoti“, – kalbėjo politologė.

Tuo metu R. Urbonaitė teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše pasigendanti „politikos žvaigždžių“.

„Aš manau, kad yra ta Sauliaus korta labai stipriai žaidžiama“, – tvirtino MRU politologė.

Rinkimų programoje demokratai žada toliau didinti vaiko pinigus, užtikrinti nemokamą maitinimą mokiniams, didinti finansavimą vaikų būreliams, kelti algas viešojo sektoriaus darbuotojams, įsteigti tarėjų institutą teismuose.

Laikraščių kampanija

Prieš finišo tiesiąją demokratai pripažįsta jaučiantys nuovargį – Seimo rinkimai yra tretieji šiemet.

„Kampanija yra tokia, kokia yra. (...) Nuovargis tikrai yra. Kalbant ir apie politines jėgas, ir apie visuomenę“, – sakė S. Skvernelis.

Skirtingai nei kitos naujos šiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos, demokratai gauna valstybės biudžeto dotaciją.

Anot L. Savicko, partijos nacionalinės kampanijos biudžetas turėtų peržengti 150 tūkst. eurų ribą, prie šios sumos dar prisidės vienmandatininkų išlaidos.

Politikas pažymi, kad šiuose rinkimuose partija balsus pritraukti bando dalydama laikraščius.

„Turime nemažą tiražą išleidę laikraščių, kurie, manome, yra tinkama priemonė, kadangi siekiame kuo arčiau ateiti prie rinkėjų ir tikimės turėti galimybę bendrauti betarpiškai gyvai susitikę“, – kalbėjo demokratų rinkimų štabo vadovas.

Daugiau nei 30 puslapių laikraštyje, kurį rinkėjams Šeškinėje dalijo L. Savickas, publikuojami demokratų komentarai įvairiomis temomis, pristatomas kandidatų sąrašas.

Partija politinei reklamai pasitelkė ir žurnalistę Editą Mildažytę, dariusią interviu su jos kandidatais.

Visgi politologės sakė rinkimų komunikacijos iš demokratų pasigedusios.

Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, „Vardan Lietuvos“ reklamuojasi vangokai, o kitos politinės jėgos partiją užgožė.

„Tų reklaminių triukų mažai, nėra iš demokratų pusės. Nieko nematome. Tai jeigu jie agresyviau nesielgs rinkimų kampanijos metu, gali sudrebėti tas kartelės (penkių procentų barjero – BNS) peržengimas“, – sakė politologė.

Rugpjūčio pradžioje paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodė, jog už demokratus balsuotų 7,1 proc. apklaustųjų.

The post Kuo „Vardan Lietuvos“ skiriasi nuo „valstiečių“ ar kitų partijų? appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba nusprendė, kad į rinkimus sąrašą ves Aurelijus Veryga“, – žurnalistams penktadienį sakė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Pats R. Karbauskis teigė taip pat siūlęs A. Verygos kandidatūrą.

Partijos pirmininkas Seimo rinkimuose nedalyvaus, jis tvirtino to negalįs daryti, nes bus spalį vyksiančių rinkimų štabo vadovas.

„Rinkimų štabui vadovausiu aš. Dėl to negaliu kandidatuoti į Seimą“, – teigė R. Karbauskis.

Tarybos metu „valstiečiai“ iškėlė kandidatus, kurie rinkimų sėkmės atveju eitų premjero pareigas, tarp jų: pats R. Karbauskis, A. Veryga bei europarlamentaro kadenciją baigiantis Bronis Ropė.

A. Veryga tvirtino, kad būtų pasiruošęs partijos sėkmės atveju rinkimuose atsisakyti europarlamentaro kedės, grįžti į Lietuvą ir eiti premjero pareigas. Jis teigė, jog rinkimų pasiruošimo laikotarpiu stengsis darbus suderinti.

„Didelė atsakomybė – dar vieni rinkimai. Tikrai didelis kolegų pasitikėjimas, nes laukia rimtas darbas, pristatyti partijos idėjas nacionalinei politikai, tos, kurios yra suteiktos parlamentui, Vyriausybei“, – kalbėjo jis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras pažymėjo, jog šiuo metu su kitomis partijos dėl bendradarbiavimo per rinkimus derimasi nėra.

„Antrame rinkimų ture jau yra tam tikrų tokių pasišnekėjimų, pasikalbėjimų, kas, ką galbūt galėtų remti. Mūsų partijos pirmininkas yra pasakęs: jeigu taip susiklostytų, kad vienmandatėje apygardoje susidurtų mūsų kandidatas su kitais mes kviestume tuos, kurie yra opozicijoje, remti mus ir analogiškai“, – kalbėjo A. Veryga. 

R. Karbauskis teigė planuojantis, jog prasidės pokalbiai su socialdemokratais dėl galimo bendradarbiavimo.

„Jeigu jie neprasidės tai reiškia, kad jie nenori šnekėtis, bet mūsų pokalbis su pirmininke (Vilija Blinkevičiūte – BNS) buvo visai nesenai, kad mes susitiksime po Europos Parlamento rinkimų“, – sakė jis.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post A. Veryga: didelė atsakomybė – dar vieni rinkimai appeared first on LAIKMETIS.

„Vyksta konsultacijos. Man pačiam, kaip daugelį metų dirbančiam politikoje, įdomu, kokį sprendimą priims Ignas Vėgėle. Mes susitarėme kitą savaitę apie tai šnekėti – ar jis eis į politiką, neis“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

Jo vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per prezidento rinkimus palaikė I. Vėgėlės kandidatūrą, dėl to iš rinkimų atšaukė savo iškeltą Seimo nario Aurelijaus Verygos kandidatūrą.

I. Vėgėlė per šiuos rinkimus liko trečias, surinkęs 12,35 proc. rinkėjų balsų.

Anot R. Karbauskio, visos kalbos, kad I. Vėgėlė ves LVŽS kandidatų sąrašą į Seimą, tėra interpretacijos, nes dėl nieko nėra sutarta.

Politiko teigimu, tolesnis I. Vėgėlės dalyvavimas politikoje būtų naudingas tradicinių vertybių šalininkams.

„Tradicinių vertybių politinei pusei Lietuvoje tai būtų gana žymus ir teigiamas žingsnis, kad ateitų žmogus, kuris galėtų sustiprinti pozicijas būtent šnekant apie tradicinių vertybių gynimą“, – penktadienį sakė LVŽS pirmininkas.

„Jeigu mes rasime bendradarbiavimo kelią, tiesiog prisidėsime prie pokyčių spalio mėnesį“, – pridūrė jis.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Šiuo metu LVŽS Seime turi 19 atstovų.

The post R. Karbauskis: tolesnis I. Vėgėlės dalyvavimas politikoje būtų naudingas tradicinių vertybių šalininkams appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė partija, tokį sprendimą priėmė jos taryba.

Antrajame rinkimų ture G. Nausėda susitiks su premjere Ingrida Šimonyte.

„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis žmones ragina ateiti balsuoti ir išreikšti palaikymą kandidatui, kuris atstovauja „tradicinėms vertybėms“.

„Šiandien tik tokiu būdu galima šiai valdžiai parodyti, kad jų politikos, kurią formuoja ir įgyvendina I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, nepalaiko absoliuti dauguma“, – teigė R. Karbauskis.

Politikas taip pat teigia viešojoje erdvėje pasigendąs raginimų ateiti balsuoti ir mano, kad mažesnis rinkėjų aktyvumas būtų naudingesnis konservatorių kandidatei.

„Didelė G. Nausėdos persvara pirmame ture gali lemti, kad į antrą turą ateis mažiau žmonių, nes visi jau kalba apie G. Nausėdos pergalę. Tai gali tapti „meškos paslauga“ G. Nausėdai. Jo pergalę lems tik didelis žmonių aktyvumas antrame ture, nes konservatorių rinkėjas yra labiau mobilizuotas ir į rinkimus tikrai ateis“, – sakė R. Karbauskis.

„Todėl mes raginame visus turinčius teisę balsuoti ateiti balsuoti gegužės 26 dieną ir atiduoti savo balsą tam, kuris Lietuvai atstovaus penkerius metus“, – pridūrė jis.

Išankstinis balsavimas antrajame prezidento rinkimų ture prasidės antradienį.

Pirmajame rinkimų ture LVŽS rėmė teisininko Igno Vėgėlės kandidatūrą. Jis rinkimuose liko trečias.

Pirmajame rinkimų ture G. Nausėda gavo 632 tūkst. arba beveik 44 proc. balsų, I. Šimonytė sulaukė 288 tūkst. arba 20 proc. rinkėjų palaikymo.

The post „Valstiečiai“ ragina ateiti balsuoti, reiškia paramą G. Nausėdai appeared first on LAIKMETIS.

Už tai balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo 20, 11 susilaikė.

„Kolegos, štai ką ir rodo šitas balsavimas. Politikai nurodinės kultūrininkams, architektams, kas kokioje aikštėje turi būti. Tai yra grįžimas į sovietmetį ir dar blogiau – į viduramžius“, – po balsavimo sakė įstatymo atšaukimo iniciatorius liberalas Eugenijus Gentvilas.

Jis pats balsavo už projekto išbraukimą iš darbotvarkės, tačiau aiškino, kad iš susijaudinimo paspaudęs ne tą mygtuką.

Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas priimtas prieš ketverius metus tuometinės valdančiosios „valstiečių“ daugumos iniciatyva, bet liko neįgyvendintas – jame numatytas Vyčio monumentas nepastatytas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas siūlo šį įstatymą pripažinti netekusio galios, nes jis „neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl įstatymais nustatomo teisinio reguliavimo, riboja savivaldybių teises bei yra perteklinis“.

pats balsavo už projekto išbraukimą iš darbotvarkės, tačiau aiškino, kad iš susijaudinimo paspaudęs ne tą mygtuką

„Nors Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą turi įgyvendinti tik Vilniaus miesto savivaldybė (pažymėtina, kad Seime svarstant šį įstatymą jis nebuvo derinamas su savivalda, nebuvo klausiama vietos bendruomenės nuomonės dėl tokio įstatymo būtinumo), jis formuoja ydingą precedentą Seimo individualaus pobūdžio įstatymais riboti savivaldybių nepriklausomumą, teises, kliudyti jų veiklai, nepaisyti vietos bendruomenių nuomonės ir interesų“, – nurodo E. Gentvilas.

Jo teigimu, Seimas, norėdamas atkreipti savivaldybės dėmesį į pageidaujamas Lukiškių aikštės tvarkymo kryptis, galėtų priimti rezoliuciją.

Be to, parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“, tačiau Seimo priimtas įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir „tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“.

A. Labašausko projekte nėra Vyčio monumento.

Lukiškių aikštės įstatymą priėmė praėjusios kadencijos Seimas, reaguodamas į tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.

Įstatyme nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą laisvės kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

The post „Valstiečių“ prašymu Lukiškių aikštės įstatymo keitimas išbrauktas iš darbotvarkės appeared first on LAIKMETIS.

„Į gynybos susitarimą grįžtame, nes mes pasisakome už Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą ir piliečių saugumą, tačiau ir toliau akylai stebėsime situaciją, konservatorių siūlymus, kurie susiję su visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Generalinė prokuratūra šią savaitę pranešė palikusi galioti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Ji taip pat konstatavo, kad į lobistinio pobūdžio veiksmus bei korupcijos pasireiškimo rizikas Krašto apsaugos ministerija reagavo ir jas valdė tinkamai, todėl nebuvo pagrindo apie jas pranešti ikiteisminio tyrimo institucijoms.

STT aplinkybių tikslinimą pradėjo po to, kai atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

A. Anušauskas vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Po šio pareiškimo LVŽS pranešė stabdanti dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos.

Taip pat dėl šios situacijos šiuo metu nevyksta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbas. Opozicijai nedalyvaujant NSGK posėdžiuose, komitetas negali išsirinkti naujojo pirmininko. Šios pareigos laisvos tapo buvusį komiteto vadovą L. Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

„Valstiečiai“ po teisėsaugos verdikto žada tęsti „aktyvų darbą“ ir NSGK.

The post „Valstiečiai" atnaujins dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos appeared first on LAIKMETIS.

XXI amžius skiriasi nuo ankstesnių daugeliu dalykų. Tame tarpe ir tuo, kad „sukilėliai“ ginkluoti ne šautuvais ir net ne dalgiais. Į savo šalių sostines jie važiuoja firminiais „John Deere", "New Holland“ traktoriais (su „Belarusais“ pasirodyti gėda), jie užima centrines gatves ir aikštes nuo Eliziejaus laukų Paryžiuje iki Vilniaus centrinio grindinio.

Jei galvojote, kad čia tik mūsų šalyje, tai galvokite kitaip, mūsų šalyje traktorių tiek nedaug, kad didžiosios naujienų agentūros Lietuvos beveik nemini – kalba apie „sukilimus" nuo Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų iki Lenkijos, Rumunijos, Ispanijos, Bulgarijos. Kas gi tai? Juk formaliai žemės ūkis yra privilegijuotųjų kasta - maždaug trečdalis ES biudžeto skiriama subsidijoms bendrai žemės ūkio politikai, o kaime gyvena ir (šiek tiek) dirba nuo 3 iki 5 procentų europiečių. Čia priklauso nuo biurokrato ir jo skaičiavimo metodikos. Nežinau, kuri tikslesnė, nežinau kam pats esu priskirtas, nes gyvenu kaime, o dirbu - mieste...

Bet patirtis nemeluoja – laimė ne piniguose. Pinigai mokami, neva, už tai, kad ūkininkai būtų tie romantiški kaimo gyventojai, kurie jau per daugelį šimtmečių tapo savotiškais istorijos prieskoniais. Atrodo, kad jų gyvenimas tampa vis lengvesnis, sveikesnis, „žalesnis“. Nereikia daug auginti ir maitinti, maistą galima nusipirkti iš tų, kas augina pigiau, o savo supirkėjams „atiduoti“ pagal sutartas kainas. Mes mylime ūkininkus, nes jie simbolizuoja mūsų „šaknis“. Juk visos Europos tautos, kaip bežiūrėsi, kažkada išaugo iš kaimiečių.

Tačiau idilė yra tik teorinė. Traktorių savininkai bei lizinguotojai sako, kad už kiekvieną subsidijos čekį ateina krūva formų, kurias reikia užpildyti, o tai - darbas visu etatu. ES biurokratų ir visokių naujų „eko-mičiūrinų“ žaliosios taisyklės vis labiau reguliuoja, kaip berti sėklas ir į kurią pusę kvėpuoti karvėms, kad ekologiniai rodikliai neblogėtų, reikalauja palikti pūdymui žemės sklypus, reguliuoja vištidžių dydį, gyvatvorių aukštį ir dar daug ką.

Pinigai mokami, neva, už tai, kad ūkininkai būtų tie romantiški kaimo gyventojai, kurie jau per daugelį šimtmečių tapo savotiškais istorijos prieskoniais.

Politikai užuot supratę, ką reiškia ūkininkauti, pasirašo prekybos susitarimus, leidžiančius importuoti maistą iš tolimų vietų, kuriose mažiau aplinkos apsaugos reguliavimų. Tuo tarpu energijos ir trąšų kainos išlieka didelės (šūsnis sąskaitų buvo pateiktos kaip įrodymas), sumaištis ir dėl karo Ukrainoje, kurios didžiuliai ūkiai dabar gali parduoti pigius grūdus ir kitus maisto produktus ES be tarifų. Sostinių politikai, kurių pagrindinis bendravimas su gyvūnais yra jų valgymas pagal įmantrius receptus, arba nepastebi, arba bendrauja su ūkininkais tik tiek, kad lankydamiesi kaime galėtų nusifotografuoti su gyva karve. Beje, valstiečiai, nors politikai to nesupranta, visai nėra žalieji, jiems tie ekologiniai reikalavimai dažnai kaip akmuo po kaklu. Ypač jei nori būti ne sofos, o laukų ūkininkai.

Kita vertus, valdžia paprastai bijo to, ko nesupranta. Ir linkusi tartis ir bent jau formaliai sutarti. Planuotas mokesčių, taikomų ūkininkų naudojamiems degalams, didinimas buvo atidėtas Prancūzijoje ir atidėtas Vokietijoje. ES  prekybos susitarimas su Pietų Amerika buvo numestas į stalčių po du dešimtmečius trukusių derybų. Nuolaidos Ukrainai, kuri ypač suerzino kaimyninių šalių, tokių kaip Lenkija ir Rumunija, ūkininkus, atrodo, atšaukiamos... Agrarinis populizmas populiarėja. Europos politikai prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kelia reitingus, sekdami pasakas apie šlykštų elitą ir „darbščią“ kaimo liaudį, kalba apie būtinybę sušvelninti Žaliojo kurso reikalavimus, ieško „sąmokslo“ kaltininkų.

Šmaikštesni ūkininkai sako, kad jie jau seniai tapo ES kaimo disneilendų aktoriais. Bendroji Europos žemės ūkio politika, pradėta, beje, prieš šešias dešimtis metų, iš pradžių skatino gaminti daugiau, paskui gaminti mažiau, dar vėliau, mažiau, bet kaip nors ypatingai (suprask, ekologiškai), šiandien verčia ūkininkus tapti eko-skautais. Tiesa, galima pasiekti, kad ūkininkai būtų tuo, kas jie yra, tačiau tam reikia uždaryti ES rinką nuo pigaus importo, bet uždaryti ES rinką reiškia nusikalsti laisvos prekybos idealams. O „pigesnio maisto“ šalys dažnai turi visokių reikalingų Europai dalykų, pvz., retųjų metalų, kurios sutinka parduoti tik „pakete“ su maisto produktais. Mano karta prisimena, tokius „maisto paketus“ paskutiniais sovietiniais metais, tai čia kažkas panašaus.

ES darė daug ir pinigų davė ūkininkams, kad kaime gyventi būtų gera. Bet šiandien matosi, kad jaunajai kartai kaime visai neįdomu - trečdalis ūkių valdytojų yra vyresni nei 65 metų. Dvidešimtmečio „TikTok“ ir „ChatGPT“ vartotojo nevilioja kėlimasis prieš aušrą ir dienotvarkės priklausomybė nuo gyvulių priežiūros ciklo be išeiginių. Galiausiai ūkininkai nuo Madrido iki Vilniaus supranta, kad su kiekviena diena jie yra vis mažiau Europos pasididžiavimas ir vis daugiau – Europos bėda.

Ko protestuoja Lietuvos traktorių savininkai? Jie nori būti racionalūs ir kalba apie visokias dizelino kainas, „susitaria“ su ministru ir ta proga nusifotografuoja, tačiau iš tikro tai nori būti ne Disneilendo aktoriai, o mylimi žmonės, kurie vertinami už savo darbą, kuris yra vertas tiek, kiek yra, o ne kaip sutaria „laisvosios“ rinkos reguliuotojai. Kalbama, kad jautė, kas blogai, bet nemokėjo pasakyti. Politikai, beje, irgi nemokėjo. Kai kurie prezidentiniai kandidatai spėjo nusifotografuoti šalia traktorių, bet tepasakė, kad traktoriai gražūs, kiti iš viso nepasirodė, nes nežinojo apie ką visa tai. Taigi, agropopulizmo Lietuvoje nebus, valstiečių maišto taip pat. Bet visiems išrinktiems tai ateityje vis liūdniau.

Nesu šios srities žinovas, tai paskaičiau, ką rašo žinantys. Štai prancūzų istorikas ir publicistas Benoit Breville sako, kad galimi trys sprendimai: tęsti disneilendą, žinant, kad bilietai vis labiau brangs, uždaryti disneilendą ir nebežaisti su visokiausiais ekologiniais produktais, arba gražinti ūkininkams tą gyvenimą, kokia jie ir buvo „sutverti“ – sėti, auginti, melžti... To jie ir nori. Miestiečiai taip pat.

The post Dr. Egidijus Vareikis. Valstiečių maištas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip rodo gruodį atlikta apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) gruodį palaikė 16,3 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 10,8 proc. apklaustųjų. Lapkritį šias partijas atitinkamai palaikė 13,8 proc. ir 9,7 proc. gyventojų.

Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 9,4 proc. parama, lapkritį ją būtų palaikę 8 proc. rinkėjų. Ketvirtoje vietoje liko valdančiojoje koalicijoje esantis Liberalų sąjūdis, už jį gruodį būtų balsavę 6,2 proc. rinkėjų, lapkritį – 6,6 procento.

Apklausos duomenimis, toliau rikiuojasi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 6,1 proc. balsų – lapkritį partiją būtų palaikę 4 proc. respondentų, taip pat valdančioji Laisvės partija su 5,3 proc. balsų (lapkritį – 3,3 proc.). 

Už kitą partiją gruodį būtų balsavę 4,9 proc. rinkėjų, o lapkritį – 10,6 proc. gyventojų. Nebalsuojančių gruodį būtų buvę 10,8 proc., o lapkritį – 15,9 procento.

Už kitą partiją gruodį būtų balsavę 4,9 proc. rinkėjų, o lapkritį – 10,6 proc. gyventojų

Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, respondentai pirmoje vietoje nurodė premjerę Ingridą Šimonytę. Ją šiame poste matyti norėtų 10,9 proc. apklaustųjų, lapkritį – 7,2 procento.

LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės rezultatas gruodį siekė 8,5 proc., lapkritį palaikymas siekė 8,4 procento.

Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą gruodį įvertino 63,5 proc. respondentų, lapkritį šis rodiklis siekė 67,8 procento. 

Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią paklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko gruodžio 15-23 dienomis, paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. 

The post Reitingai: pirmauja socdemai, konservatoriai ir valstiečiai appeared first on LAIKMETIS.