Šiuolaikinis marksizmas – tai ideologija, kuri iš pažiūros kalba apie lygybę ir teisingumą, akcentuoja visokias ten įtrauktis, tvarumus ir kitokias įvairoves, tačiau praktiškai žlugdo ekonomiką, griauna tradicines krikščioniškas vertybes ir naikina kertines visuomenės institucijas bei asmens laisvę. Ši ideologija, dažnai vadinama kultūriniu marksizmu arba leftizmu, išsikerojo taip plačiai, kad daugelis jos jau net nebepripažįsta kaip problemos – lyg ilgai ignoruotas vėžys, kurio simptomai tampa gyvenimo norma.

Rusiška dabartinė marksizmo atmaina – valstybinis kapitalizmas ir vienintelės neklystančios valstybinės ideologijos diktatas leidžia valdžiai Rusijoje kontroliuoti viską: ekonomiką, kultūrą, laisvą žodį, o galiausiai ir gyvenimus pačių žmonių, kuriuos diktatorius siunčia į karą vardan dirbtinai sukonstruoto naratyvo, kuris įperšamas liaudžiai per valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą.

Kinija net ir neslepia, kad vadovaujasi kiek modernizuota komunizmo ideologijos versija. Lotynų Amerika – puikus marksizmo laboratorijos pavyzdys, kur šis eksperimentas pasiekė tikrai įspūdingas formas. Venesuela, kadaise klestėjusi ir turtingiausia Pietų Amerikos šalis, dabar marksistinės politikos yra paversta griuvėsiais. H. Chavezas ir jo įpėdinis N.Maduro vardan lygybės ir socialinio teisingumo taip sugebėjo sunaikinti šalies ekonomiką, įstumdami ją į tokį skurdą, kad žmonės dabar stovi valandų valandas eilėse dėl būtiniausių produktų. Socializmo pažadas „visiems po lygiai“ pavirto atgrasia realybe, kurioje visi yra daugmaž panašiai skurdūs. Kubą vis dar pagiria romantiškai nusiteikę užsienio kairieji intelektualai, tačiau nekalba apie tai, kad žmonės priversti ten gyventi lyg nuo 1950-ųjų metų užkonservuotame pasaulyje.

Vakarų pasaulis, tuo tarpu, į naujas aukštumas iškėlė kitą marksizmo atmainą - leftistinę socialdemokratiją, už kurios slypi tradicijų griovimas ir asmens atsakomybės naikinimas, kolektyvizmo, kaip progreso simbolio, primetimas visuomenei. Akcentuojama, kad kolektyviniai sprendimai ir mitologizuotas „bendrasis gėris“ yra svarbesni už asmens teises, nepriklausomybę ir laisvę. Bandoma įtvirtinti naujus socialinius modelius, kurie neturi jokio stabilumo ar asmeninės atsakomybės pagrindo.

Tradicinės šeimos samprata marginalizuojama, vietoj jos propaguojama valstybės atsakomybė už vaikų auklėjimą, kuriami ir propaguojami visokiausi lyčiai neutralios partnerystės institutai. Kultūrinės vertybės ir istorija perrašomos, akcentuojant vakarietiškos civilizacijos egzistencinę kaltę ir atsakomybę Trečiojo pasaulio šalims už kadaise buvusį kolonializmą. Daugelis klasikinių autorių romanų jau perrašyti taip, kad atitiktų naujas politinio korektiškumo normas, mat juose yra išsireiškimų ar apibūdinimų, kurie dabar laikomi „seksistiniais“ ar „rasistiniais“, ar šiaip „kultūriškai jautriais“ ir vadinami „neapykantos kalba“, dėl ko ir yra naikinami.

Leftistinė socialdemokratija remiasi principu, kad valstybė turi užtikrinti visų žmonių gerovę, nepriklausomai nuo pačių tų žmonių pastangų ar atsakomybės. Tai jau išplito iki tokio lygio, kad rimtai teigiama, jog Vakarų šalys turi priimti pas save nelegalius migrantus iš viso pasaulio ir jais rūpintis, mokėti jiems pašalpas. Atsirado ir „universalių bazinių pajamų“ eksperimentų, kai žmogus gauna pinigų iš valstybės vien tik už tai, kad jis egzistuoja.

Vakarų pasaulis, tuo tarpu, į naujas aukštumas iškėlė kitą marksizmo atmainą - leftistinę socialdemokratiją, už kurios slypi tradicijų griovimas ir asmens atsakomybės naikinimas, kolektyvizmo, kaip progreso simbolio, primetimas visuomenei.

Tai sukuria sistemą, kurioje asmeninės atsakomybės samprata beveik išnyksta. Žmonės pripranta prie minties, kad nepriklausomai nuo jų pačių pastangų, valstybė pasirūpins viskuo – nuo nemokamo švietimo ir sveikatos apsaugos iki pašalpų, kurios bus politkorektiškai pavadintos „universaliomis pajamomis“, kad tik neįžeistų tų pašalpinių orumo. Iš sovietinių laikų dar pamenu tą „šviesios komunizmo ateities“ lozungą „iš kiekvieno - pagal jo galimybes, kiekvienam – pagal jo poreikius“.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti patrauklu, tačiau ilgainiui tokia sistema naikina žmonių motyvaciją dirbti ir prisidėti prie bendro gėrio, o tuo pačiu dar ir išpučia biurokratinį aparatą, kuris tampa vis labiau nekontroliuojamas. Pareigos nyksta, o jų vietą užima „teisės“. Ir kuo didesnis nevykėlis, tuo daugiau vietos jo vertybių balanse užima ne pareigos, o teisės.

D. Trumpas, nevyniodamas žodžių į kokią nors minkštą medžiagą, tiesiai šviesiai rėžia, kad Vakarai grimzta į ideologinę prarają ir juda link dvasinio bankroto. Jis nesutinka su tuo taikstytis ir su jam būdinga agresyvia retorika stoja prieš Vakarų civilizacijos pamatus naikinantį marksizmą visų pirma pačiose JAV, o kartu ir visame Vakarų pasaulyje. D. Trumpas veikia kaip tam tikra „sveikos nuovokos chemoterapija“ – stipraus poveikio vaistas, dažnai gan nemalonus ir turintis šalutinių poveikių, tačiau būtinas, kai marksizmo vėžio metastazės jau išplito daugumoje Vakarų šalių institucijų.

Lengvų sprendimų nebėra, vėžys negydomas ramunėlių arbata. Trumpo ir jo komandos veiksmai remiasi, bet neapsiriboja vien ideologija – jis taip pat siekia pakeisti nusistovėjusią globalią politinę tvarką. Po Antrojo pasaulinio karo suformuota Jungtinių Tautų sistema pamažu įtvirtino idėją, kad visos pasaulio šalys – nuo stipriausių demokratijų iki skurdžiausių diktatūrų – turi vienodą balsą.

Ši „lygybės“ iliuzija tapo pagrindiniu principu, nepaisant to, kiek kiekviena šalis prisideda prie pasaulio gerovės ir stabilumo. D. Trumpas atvirai prieštarauja šiai logikai, teigdamas, kad stipriausia pasaulio ekonomika, pagrindinis Vakarų saugumo garantas – JAV nusipelno ypatingo statuso.

Tai nėra vulgarus populizmas ar vien tik asmeninis narcisizmas, kaip bando pavaizduoti kritikai. Tiesiog tai logiška realybės analizės išvada: daugelis šalių nori JAV apsaugos, Ukraina prašo ginklų, Izraelis tikisi pagalbos sprendžiant konfliktus su agresyviu arabų pasauliu. Tačiau ar visos šios šalys, savo ruožtu, prisideda prie JAV gerovės? Trumpo požiūriu, jei pasauliui reikia JAV, tada ir JAV turi teisę pageidauti kažko mainais. Galbūt retųjų metalų kasyklų Grenlandijoe, galbūt ideologinės bei vertybinės bendrystės. Trumpo politika yra apie partnerystę. Jam reikia stiprių partnerių, o ne JAV aptarnaujamų ir šelpiamų klientų. Liurbių ir menkystų jis nemėgsta. Menkystas jis tiesiog niekina.

Žinoma, toks požiūris sukelia susierzinimą ir pasipriešinimą, kadangi pasaulis jau buvo įpratęs gyventi kitaip. Priprato prie „globalios draugystės“ idėjos, kur visi lygūs, o turtingesnės šalys privalo dalytis savo resursais su visais, nesvarbu, ar ką nors gauna mainais. Nors ir visuotinai nemėgstamas, bet dienos pabaigoje už viską privalo sumokėti tas dėdė iš anapus Atlanto.

Bet Trumpo ši „globalios moralės“ paradigma netenkina. Jis atvirai kvestionuoja, kodėl JAV turi būti dosni, kai kitos šalys tik laukia paramos, o pačios neįdeda jokio apčiuopiamo indėlio. Trumpo politika – tai kova ne tik už JAV, bet ir už Vakarų pasaulį, kurį marksizmas bando paversti dar vienu nevykusiu „socialiniu eksperimentu“, naujųjų laikų komunistine utopija, kur žeminami kuriantys bei dirbantys ir aukštinami pašalpų gavėjai.

JAV rinkimus laimėjusio trampizmo tikslas – sugrąžinti Vakarams tradicinės krikščioniškos kultūros pusiausvyrą, net jei tai reiškia griauti ilgus metus kurtą neomarksistinę politkorektiškumo paradigmą. Jau pasitaiko ir dar pasitaikys įvairių perlenkimų bei nukrypimų, kurie tikrai duos peno kritikai. Trampizmo metodika ne visiems patinka, tačiau, kaip ir chemoterapija, ji skirta tam, kad ligos apniktas organizmas išliktų ir atsitiestų.

The post Valdas Sutkus. Sveikos nuovokos chemoterapija prieš marksizmo vėžį appeared first on LAIKMETIS.

Penktadienį duodamas interviu britų transliuotojui BBC jis sakė, kad „mes [Vakarai] patys išprovokavome šį karą“. Tačiau N. Farage'as pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, žinoma, yra kaltas dėl paties karo.

JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) žurnalistams pareiškė, kad N. Farage'o pareiškimas yra „visiškai neteisingas ir tiesiog pataikauja Putinui“.

N. Farage'ui septynis kartus nepavyko tapti JK parlamentaru, tačiau jis buvo europarlamentaru Briuselyje.

N. Farage'as taip pat yra buvęs Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis, įsteigęs naują politinę jėgą – „Brexit“ partiją, kuri vėliau pakeitė savo pavadinimą į „Reformuokime JK“.

Liepos 4 dieną jis sieks būti išrinktas „Brexitą“ palaikančioje Klaktono rinkimų apygardoje Pietryčių Anglijoje.

Šiuo metu partijos „Reformuokime JK“ apklausų rezultatai siekia apie 11 proc., todėl yra tikimybė, kad konservatoriams nepavyks gauti pakankamai vietų, kad laimėtų pakartotinius rinkimus.  

Tačiau šeštadienį jo komentarai apie tai, kad karą Ukrainoje esą išprovokavo Vakarai, sulaukė pasipiktinimo. 

Vidaus reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) pareiškė, kad N. Farage'o komentarai tik „pakartojo bjaurų Putino brutalios invazijos į Ukrainą pateisinimą“.

Buvęs konservatorių vyriausybės ministras Tobiasas Ellwoodas (Tobijasas Elvudas) šiuos komentarus laikraštyje „Daily Telegraph“ pavadino šokiruojančiais. 

JK parlamento narys Johnas Healey (Džonas Hilėjus) pabrėžė, kad tokie teiginiai yra gėdingi, ir pridūrė, kad dėl šio požiūrio N. Farage'as yra „netinkamas eiti bet kokias politines pareigas mūsų šalyje“.

Interviu metu paklaustas apie savo požiūrį į V. Putiną, N. Farage'as pareiškė, kad „nemėgsta jo kaip žmogaus“, bet „žavisi juo kaip politiniu veikėju, nes jam pavyko perimti Rusijos valdymo kontrolę“.

The post Britų euroskeptikas: Vakarai išprovokavo Rusijos invaziją į Ukrainą appeared first on LAIKMETIS.

„Visi esame įsipareigoję kurti tvarią taiką [...] Tokia taika negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sakė E. Macronas Šveicarijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams ir pridūrė: „Yra vienas agresorius ir viena auka.“

Dar prieš šios savaitės svarbius pasaulio lyderių susitikimus prezidentas yra užsipuolęs pacifistais save laikančius žmones ir „pralaimėjimo dvasią“, tvyrančią dėl Ukrainos kovos su Rusijos invazija, ir pažadėjęs, kad ukrainiečių pasipriešinimas nesibaigs kapituliacija.

„Mes žinome šią pacifistų stovyklą. Tai kapituliantų stovykla. Tai pralaimėjimo dvasia. Mes tokie nesame“, – kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, prieš daugiau nei savaitę dalyvaudamas D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje, kalbėjo E. Macronas, bandydamas įgelti savo kritikams, įskaitant kraštutinių dešiniųjų opoziciją savo šalyje.

Tada jis pridūrė, kad taika šiame kare negali būti pasiekta „užpultai pusei kapituliavus“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai dėl jo susitars tarptautinė bendruomenė.

Šį įsipareigojimą jis išsakė Šveicarijoje sakydamas kalbą pirmajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvauja daugiau kaip 90 šalių, bet ne Rusija.

V. Zelenskis susitikimo dalyviams pareiškė, jog tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus padėtas pagrindas „teisingam“ ir „ilgalaikiam“ susitarimui su Rusija.

„Turime kartu nuspręsti, ką pasauliui reiškia teisinga taika ir kaip ją galima pasiekti ilgam laikui“, – kalbėjo jis.

„Tuomet apie tai bus pranešta Rusijos atstovams, kad antrajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime galėtume nustatyti tikrąją karo pabaigą“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskis nepasakė, ar yra pasirengęs tiesiogiai pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

V. Putino sąlygos

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse V. Putinas išdėstė savo sąlygas, kaip užbaigti konfliktą.

Jis paragino Ukrainą išvesti savo karius iš šalies pietų ir rytų ir atsisakyti užmojų įstoti į NATO karinį aljansą – šias sąlygas V. Zelenskis greitai atmetė.

„Jis neragina derėtis, jis ragina pasiduoti“, – apie V. Putino reikalavimus šeštadienį aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris).

Vakarų lyderiai vienas po kito žadėjo paramą Ukrainai ir pabrėžė būtinybę susitarti Kyjivo sąlygomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) teigė, kad paliaubos be „rimtų derybų, kuriose būtų numatytas planas, kaip pasiekti ilgalaikę taiką [...] tik įteisintų neteisėtą Rusijos žemės užgrobimą“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tvirtino, kad „konflikto įšaldymas šiandien, kai Ukrainos žemę okupuoja užsienio kariai, nėra atsakymas“.

„Iš tikrųjų tai yra būsimų agresijos karų receptas“, – perspėjo ji.

Tačiau kai kurios šalys, nepriklausančios tradicinių Ukrainos partnerių ratui, pabrėžė, kad reikia suteikti Rusijai galimybę pasisakyti, ir kritikavo kai kurias Maskvai skirtas Vakarų sankcijas.

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas susitikime pareiškė, kad Kyjivas, norėdamas užbaigti konfliktą, turėtų būti pasirengęs „sudėtingam kompromisui“.

The post Vakarų lyderiai kalbėjo, kaip turėtų atrodyti taika - pasiduoti nežada appeared first on LAIKMETIS.

Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Tai, kad Kinijos prezidentas pasirinko Prancūziją kaip vienintelę didžiąją Europos valstybę vizitui, rodo santykinį Pekino ir Paryžiaus santykių atšilimą po paties E. Macrono valstybinio vizito į Kiniją 2023-iųjų balandį. Tai taip pat Prancūzijos lyderio statuso pripažinimas.

Daugiau kaip 1,4 mlrd. gyventojų turinčios komunistinės valstybės vadovą, lydimą žmonos Peng Liyuan (Peng Lijuan), Paryžiaus Orly (Orli) oro uoste pasitiko prancūzų ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis).

Pirmadienį Xi Jinpingas Paryžiuje surengs derybas, taip pat ir su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), o po to dalyvaus pokylyje Eliziejaus rūmuose.

Antradienį E. Macronas kartu su savo svečiu vyks į Pirėnų kalnus, į vietovę, kurioje jis lankydavosi vaikystėje, ir surengs privatesnes derybas.

Pasak kinų valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Xi Jinpingas teigė, kad Kinijos ir Prancūzijos santykių plėtra „įnešė stabilumo ir teigiamos energijos į neramų pasaulį“, o Kinija yra pasirengusi vizito metu „stiprinti politinį tarpusavio pasitikėjimą, siekti strateginio sutarimo ir gilinti mainus“.

„Tarptautinės tvarkos stabilumas“

Vienas E. Macrono prioritetų bus perspėti Xi Jinpingą dėl pavojaus remiant Rusiją jos kare Ukrainoje, Vakarų pareigūnams nerimaujant, kad Maskva jau naudoja kiniškas medžiagų apdirbimo mašinas ginklų gamybai.

Pekino ryšiai su Maskva po invazijos netgi pagerėjo, o Vakarai pirmiausia siekia, kad Kinija netiektų Rusijai ginklų, nes tai galėtų pakreipti karo eigą.

„Esame suinteresuoti, kad Kinija prisidėtų prie tarptautinės tvarkos stabilumo, – sakė E. Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“. – Todėl turime bendradarbiauti su Kinija, kad būtų įtvirtinta taika.“

Tame pačiame interviu jis teigė, kad Europa turi ginti savo strateginius interesus ekonominiuose santykiuose su Kinija, kaltindamas Pekiną nesilaikant tarptautinės prekybos taisyklių.

Tačiau interviu laikraščiui „La Tribune Dimanche“ jis pripažino, kad europiečiai nėra vieningi dėl strategijos, kurios reikia imtis. Pasak E. Macrono, „kai kurie veikėjai vis dar mato Kiniją iš esmės kaip galimybių rinką“, jai masiškai eksportuojant į Europą.

Prancūzijos prezidentas po savo vizito 2023-iaisiais pradžiugino Kinijos valstybinę žiniasklaidą ir privertė sunerimti kai kurias Europos Sąjungos šalis, pareikšdamas, kad Europa neturėtų būti įtraukta į Kinijos ir Jungtinių Valstijų priešpriešą, ypač dėl demokratinio Taivano.

Kinija šią ir savivaldžią salą laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną ją užimti, prireikus – jėga.

„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių ritmo ir perdėtos kinų reakcijos“, – tuomet sakė E. Macronas, perspėdamas dėl „bloko prieš bloką logikos“.

The post Kinijos prezidentas lankosi Prancūzijoje, surengs derybas appeared first on LAIKMETIS.

Ji taip pat tvirtina matanti prezidento kaip telkiančiojo skirtingas idėjas vidaus politikoje, vaidmenį, sako, jog veto teise naudotųsi tik ginant Konstituciją, teisės viršenybę ir vakarietiškos valstybės kryptį.

Penktadienio vakarą menų fabrike „Loftas“ Vilniuje pristatydama svarbiausias programos kryptis, ji teigė, kad jos pastaroji kadencija Vyriausybėje buvo paženklinta „lūžio metais, tiesa, ne tokiais gausiais, kiek tektoninių priskaičiavo Gitanas Nausėda, bet užtenka vieno, tikro“.

„Tikrovėje pamatėme, kaip viskas yra trapu, kai agresorius perjungia pavarą ir ciniškai traiško demokratinį pasaulį, kol šis apsimeta to nesuprantąs. Pradėjęs pirma pavara, Putinas po Europą važinėjo lėtai, ilgai ir užtikrintai, važinėjo limuzinais, pasitikinėtas ant raudonų kilimų, nors vietoje protokolinių reveransų naudojo šantažu paremtą gazrpominę ir rosatominę leksiką, jausdamasis padėties diktuotoju“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji pabrėžė Vakarų nuolaidžiavimą net ir Rusijai užgrobus dalį Sakartvelo, Krymą, kritikavo vangią laikyseną teikiant paramą Ukrainai po plataus masto invazijos 2022-aisiais.

Turime užtikrinti, kad tapę vieningi, nevirstumėme vieningi nieko nedaryme.

„Turime užtikrinti, kad tapę vieningi, nevirstumėme vieningi nieko nedaryme. Nepadarėme visko, nedarome visko, kas būtina, kad aukštėjanti pavara nepriartėtų prie mūsų sienų“, – kalbėjo kandidatė.

„Turime be iliuzijų, bet ir be panikos, žvelgdami į ateitį ir daryti viską, kad nieko bloga mūsų šaliai nenutiktų. Tiek daug sukūrėme, tiek daug išgyvenome – neįsivaizduojama, kad galėtumėme tai kažkam lengva ranka atiduoti ar leisti paneigti. Tam reikia drąsos: kalbėti tiesiai, atvirai ir telkti politinę valią būtiniems sprendimams“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidento poziciją mato kaip laisvę vienyti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) keliama kandidatė teigia, kad premjero pozicija svarbi, tačiau apsiriboja valdančiąja koalicija, tuo metu sprendžiant esminius valstybei klausimus, I. Šimonytės teigimu, būtina telktis į plataus susitarimo paieškas, kad „tiek kairė, tiek dešinė jaustųsi vienodai girdimi“.

„Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės, nes tai nėra tikroji demokratijos raiška, o racionalių ir pragmatinių susitarimų, geriausių mūsų šaliai. Prezidento pozicija atveria galimybes nebūti susaistytam su konkrečių partijų programoms ir pasaulėžiūra, telkti politinį sutarimą dėl svarbiausių klausimų, nesusitapatinti su viena puse, siekiant būti aukščiau kitos balanso pusės“, – dėstė ji.

Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės, nes tai nėra tikroji demokratijos raiška, o racionalių ir pragmatinių susitarimų, geriausių mūsų šaliai.

Kalbėdama apie stiprios šalies idėja, ji sako ją įsivaizduojanti kaip nedarančią kompromisų dėl pamatinių klausimų, „nenuolaidžiaujančią agresoriams, nepasiduodančią šantažui“ 

Anot jos, artėjant rinkimams „girdime žmones, teigiančius, kad jie – už taiką, todėl, anot jų, nereikia padėti Ukrainai, nes tai tęsia karo veiksmus“.

„Todėl, anot jų, nereikia stiprinti savo gynybos, siekti sąjungininkų gynybos, plėtoti gynybos pramonės. Visa tai neva provokuoja (...). Bandymas įsiteikti agresoriams ir tarptautiniams nusikaltėliams niekada nereiškia taikos. Lygiai kaip bandymas įsiteikti smurtininkui niekada nepabaigia smurto. Mūsų atsakas turi būti taika per stiprybę, ne per silpnumą, taika per Ukrainos pergalę“, – kalbėjo premjerė.

Pagarba piliečiams ir įstatymams

Ji taip pat akcentavo, jog stipri šalis turi telktis dėl silpniausiųjų – senolių, neįgaliųjų, vaikų, bedarbių ir kitų žmonių, kad jie jaustųsi saugūs ir mylimi.

„Mylimi jie ne tada, kai nuo jų bandoma išsipirkti pinigais, o tada, kai jų orumas yra vienodai gerbiamas. Stiprus prezidentas yra ne tas, kuris turi tvirtesnį kumštį ar daugiau konstitucinių galių, o tas, kuris moka esamas galias išnaudoti ir geba demonstruoti pagarbą kitoms valstybių institucijoms ir jų kompetencijoms“, – sakė premjerė.

Ji akcentavo, kad skiriant asmenis į svarbias pareigas stiprybė yra vertinama kompetencija, padorumas, o ne „lojalumas ar atsargus komfortabilumas“.

Norėčiau, kad politiniai veto argumentai būtų naudojami tik tais atvejais, kai sprendimai akivaizdžiai prieštarautų strateginiams valstybės vakarietiškos krypties tikslams.

„Norėčiau dirbti taip, kad veto teise nereikėtų naudotis ypatingai dažnai. O jei visgi tektų, pirmiausia šį instrumentą naudočiau ginti Konstituciją ir teisės viršenybę. Norėčiau, kad politiniai veto argumentai būtų naudojami tik tais atvejais, kai sprendimai akivaizdžiai prieštarautų strateginiams valstybės vakarietiškos krypties tikslams“, – kalbėjo politikė.

Ji tikino, jog jai esant dabartinėse pareigose buvo „nesvetima balsuoti“ už geras politinių oponentų iniciatyvas ar nepalaikyti nepriimtinų partiečių siūlymų: „noriu, kad sąžiningumo standartas taptų politikos higiena“.

Sako rasianti argumentų ir D. Trumpui

Kalbėdama apie galimybes užsienio politikoje, ji sako jaučianti turinti „pakankamai žinių, patirties ir svarbių kontaktų, kurie padėtų mūsų interesų gynybą padaryti rezultatyvesne“.

„Tikiu, rasčiau kalbą ir argumentų pakankamai turėčiau kalbantis ir su ponu Trumpu, jeigu tektų bendradarbiauti“, – kalbėjo ji.

Tikiu, rasčiau kalbą ir argumentų pakankamai turėčiau kalbantis ir su ponu Trumpu, jeigu tektų bendradarbiauti.

Anot premjerės, šiandien Lietuva privalo saugoti ne tik savo, bet ir „Europos sienas“.

„Išvien ir kartu su jas saugančiais ukrainiečiais, su sąjungininkais, su visais, branginančiais laisvę. Kam pakeliui – ginkime ir auginkime“, – baigdama kalbą teigė ji.

I. Šimonytę renginyje pristatė ir už ją renginyje agitavo Architektas, buvęs grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, buvusi krepšininkė, komikė Aistė Krušinskaitė, buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė, kiti.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Juose be I. Šimonytės varžysis perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis, save išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus, advokatas Ignas Vėgėlė, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Laisvės partijos iškeltas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

The post Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės - I. Šimonytė appeared first on LAIKMETIS.

Tuckeris Carlsonas paklausė G. Mullerio, kaip, jo nuomone, Vakarai atrodys po 100 metų. Kardinolas atsakė, kad negali nuspėti ateities, tačiau pareiškė, kad geresnė ateitis įmanoma tik „atsinaujinus krikščioniškam supratimui, kuris yra mūsų kultūra".

„Be krikščionybės Vakarai yra niekas; tai tik teritorija, bet be kultūros, be dvasios, be tapatybės, - sakė jis. - Taigi labai svarbu grįžti prie mūsų kultūros šaknų, graikų filosofijos, romėnų [teisės]… kartu su Senuoju ir Naujuoju Testamentu, krikščionių ir žydų didžiąja tradicija. Nepaisant mūsų skirtumų, šios Vakarų kultūros pagrindas yra tas pats", - teigė Mülleris.

Vokiečių kardinolas pabrėžė, kad dėl Kristaus visi turi „viltį, jog blogi dalykai, kančia, mirtis ir turtingųjų bei galingųjų neteisingumas vargšų ir normalių žmonių atžvilgiu nebus paskutinis žodis".

The post Kardinolas G. Miuleris T. Carlsonui: Vakarai be krikščionybės yra niekas appeared first on LAIKMETIS.

Šis nutekinimas sukėlė nemalonumų Berlynui, patiriančiam spaudimą su amunicijos trūkumu vargstančiam Kyjivui tiekti „Taurus“ raketas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad šie pokalbiai „dar kartą išryškina tiesioginį kolektyvinių Vakarų įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje“.

Vėlai penktadienį Rusijos socialiniuose tinkluose išplito 38 minučių trukmės Vokietijos pareigūnų pokalbių įrašas.

Pareigūnai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą Ukrainoje ir jų galimą poveikį.

Tarp temų buvo ir raketų nukreipimas į tokius taikinius kaip tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Rusijos žemyninę dalį su 2014 metais rusų aneksuotu Krymu.

Vokietija nurodė, kad įraše galimai užfiksuotas pokalbis oro pajėgų padalinyje, tačiau negalėjo pasakyti, ar jis buvo redaguotas.

Ambasadorius ministerijoje

D. Peskovas sakė, kad šis įrašas „pats savaime rodo, jog Bundesveras (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) iš esmės ir konkrečiai aptaria planus smogti Rusijos teritorijai“.

Jis kalbėjo, kai Maskva pranešė iškvietusi Vokietijos ambasadorių Rusijoje į Užsienio reikalų ministeriją. Visgi Berlynas paneigė, kad ambasadorius iškviestas specialiai, ir tvirtino, kad jis nuvyko į seniai planuotą susitikimą rusų URM.

Ambasadorius Alexanderis Grafas Lambsdorffas (Aleksanderis Grafas Lambsdorfas) iš ministerijos pastato išvyko nepateikęs jokių komentarų, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Dieną prieš tai Vokietija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant sėti nesantaiką.

Vokietija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant sėti nesantaiką

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) savaitgalį sakė, kad „norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų“, pridūręs, kad „tikisi, jog Putinui tai nepavyks“.

B. Pistorius nurodė nežinantis apie jokius kitus kariuomenės informacijos nutekinimo atvejus. Jis pridūrė, kad prieš darydamas kokias nors išvadas lauks tyrimo rezultatų.

Kyjivas jau seniai prašo, kad Vokietija jam parūpintų „Taurus“ raketų, kurios gali pasiekti taikinius iki 500 km atstumu.

„Informacinis karas“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) iki šiol atsisakė siųsti raketas, baimindamasis, kad tai paskatins konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija eskalavimą.

Rusijos puolimui Ukrainoje perėjus į trečius metus, Kyjivas vis dažniau prašo sąjungininkų suteikti daugiau karinės paramos.

Fronto linijose rusų pajėgos lenkia ukrainiečius tiek skaičiumi, tiek ginkluote, jaučiamas amunicijos trūkumas.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė tiekia Kyjivui sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 kilometrų. 

Tačiau O. Scholzas pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Londono ir Paryžiaus veiksmų siunčiant ilgojo nuotolio raketas į Ukrainą.

Visgi dalis pokalbio nutekintame įraše, atrodo, verčia abejoti O. Scholzo paaiškinimu, kodėl jis negalėjo Kyjivui suteikti raketų.

„Taurus“ įsigijimas būtų didžiulis postūmis Ukrainai, Kyjivo pajėgoms stengiantis atremti suaktyvėjusį Rusijos puolimą fronto linijose.

Vokietijos politikams raginant atsakyti į klausimus dėl slaptos informacijos nutekinimo, B. Pistorius perspėjo, kad šis incidentas yra „informacinio karo, kurį vykdo Putinas, dalis“.

„Neturėtume nusileisti Putinui“, – teigė jis.

The post Kremlius: nutekintas vokiečių pokalbio įrašas įrodo Vakarų dalyvavimą kare Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pasmerkė tą balsavimą kaip „cinišką farsą“ ir paragino jį boikotuoti.

Beveik 30 metų Baltarusiją valdantis A. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis esą planuojant po vasario 25 dieną įvyksiančio balsavimo bandyti panaudoti „naujus dirgiklius, kad destabilizuotų visuomenę“.

Antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, kuriuose gali dalyvauti tik A. Lukašenkos režimą palaikantys asmenys.

Dauguma kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms, kurios visos remia A. Lukašenkos politiką. Tai „Belaja Rus“ („Baltoji Rusija“), Komunistų, Liberalų demokratų ir Darbo ir teisingumo partijos.

Dauguma kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms, kurios visos remia A. Lukašenkos politiką

Tai pirmieji rinkimai Baltarusijoje po prieštaringai vertinamų 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuose ilgametis Baltarusijos lyderis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, taip sukeldamas precedento neturinčius protestus. 

Šalyje kelis mėnesius vyko protestai, į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių. Buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai buvo sumušti policijos areštinėse, šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos ir uždraustos.

Protestų Baltarusijoje bangą A. Lukašenkai padėjo atlaikyti iš Rusijos gaunamos subsidijos ir politinė parama. A. Lukašenka leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija 2022 metų vasarį užpuolant Ukrainą.

Prieš šį mėnesį įvyksiančius rinkimus Baltarusijoje toliau dorojamasi su kitaminčiais. Šioje šalyje už grotų tebėra daugiau nei 1,4 tūkst. politinių kalinių, tarp jų – opozicinių partijų lyderiai ir garsus žmogaus teisių gynėjas, 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ antradienį pranešė, kad Baltarusijos kalėjime mirė 64-erių politinis aktyvistas Iharis Lednikas iš opozicinės Socialdemokratų partijos, nuteistas kalėti tris metus už prezidento A. Lukašenkos „šmeižtą“. Valdžia skelbia, kad jis mirė sustojus širdžiai po operacijos.

„Viasna“ teigė, kad I. Ledniko mirtis – tai penktoji politinio kalinio mirtis areštinėje per pastaruosius trejus metus.

Ragina boikotuoti rinkimus

Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja, kuri metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų rinkimuose ir po balsavimo buvo priversta išvykti iš Baltarusijos ir apsigyventi Lietuvoje, paragino boikotuoti rinkimus.

„Raginame boikotuoti šį cinišką farsą, nes ši rinkimų imitacija neturi nieko bendra su demokratija, – naujienų agentūrai AP sakė S. Cichanouskaja. –Baltarusiai šalies viduje nekenčia šio režimo, tačiau dėl žiaurių represijų negali to atvirai pasakyti.“

Antradienį per susitikimą su aukščiausio rango Baltarusijos teisėsaugos pareigūnais A. Lukašenka tvirtino, kad Vakarų šalys svarsto planus surengti šalyje perversmą arba bandyti jėga užgrobti valdžią. Jis, nepateikdamas įrodymų, teigė, kad ypač Lenkijos valdžios institucijos gali šantažu ir grasinimais bandyti įtikinti aukštus Baltarusijos pareigūnus pakeisti savo pažiūras.

Baltarusijos policija pranešė, kad prieš balsavimą visoje šalyje sustiprino patruliavimą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškime teigė, kad blokas smerkia „besitęsiančius beprasmiškus žmogaus teisių pažeidimus ir precedento neturinčias represijas prieš artėjančius rinkimus“ Baltarusijoje, ir pridūrė, kad „atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“.

Baltarusijos pareigūnai pirmadienį sakė nekviesiantys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėti vasario 25-ąją vyksiančių šalies parlamento ir vietos valdžios rinkimų.

Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos atstovai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Nepriklausomas baltarusių analitikas Valerijus Karbalevičius pastebėjo, kad A. Lukašenka rinkimus traktuoja kaip karinę operaciją.

„Tai yra rinkimų kaip karo, karinės operacijos, kurioje Baltarusijos lyderis kovoja su vidaus ir išorės priešais, koncepcijos tęsinys, – sakė V. Karbalevičius. – Baltarusijos valdžia bet kokius rinkimus vertina kaip grėsmę ir pretekstą sustiprinti represijas ir stipriau prisukti varžtus.“

The post A. Lukašenka kaltina Vakarų šalis mėginant kurstyti protestus prieš rinkimus Baltarusijoje appeared first on LAIKMETIS.

Per dvi valandas trukusį interviu, kurį surengė buvęs televizijos „Fox News“ laidų vedėjas, V. Putinas taip pat sakė, kad gali būti pasiektas susitarimas dėl įkalinto leidinio „Wall Street Journal“ reporterio Evano Gershkovicho (Evano Gerškovičo).

„Specialiųjų tarnybų kanalais aptariamos tam tikros sąlygos“, – sakė jis, tvirtindamas, kad žurnalistas yra šnipas, ką pats žurnalas ir JAV vyriausybė griežtai neigia.

Tai buvo pirmasis nuo 2019 metų Vakarų žiniasklaidos atstovui gyvai duotas V. Putino interviu.

Tačiau T. Carlsonas, kuris yra artimas buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), uždavė nedaug sudėtingų klausimų ir daugiausia klausėsi, kol Kremliaus vadovas dėstė jam savo požiūrį į Rusijos istoriją, vaizduodamas šalį kaip Vakarų išdavysčių auką.

V. Putinas gynė savo sprendimą 2022-ųjų vasarį įsiveržti į Ukrainą, ir sakė, kad Vakarai dabar supranta, jog Rusija nebus nugalėta, nepaisant JAV, Europos ir NATO pagalbos Ukrainai.

„Iki šiol buvo triukšmaujama ir šaukiama apie Rusijos strateginį pralaimėjimą mūšio lauke. Tačiau dabar jie, matyt, ima suprasti, kad tai pasiekti sunku, jei apskritai įmanoma. Mano nuomone, tai neįmanoma pagal apibrėžimą“, – kalbėjo jis.

V. Putinas taip pat kreipėsi į JAV Kongresą, kuriame D. Trumpo respublikonai vis labiau priešinasi tolesnei Ukrainos paramai ginklais ir kita karine pagalba.

„Pasakysiu jums, ką mes sakome šiuo klausimu ir ką perduodame JAV vadovybei. Jei tikrai norite nutraukti kovą, turite nutraukti ginklų tiekimą“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Maskva svarstytų galimybę įsiveržti į kitas regiono šalis – NATO nares Lenkiją ir Latviją – arba apskritai į visą Europos žemyną, V. Putinas atsakė, kad apie tai negali būti nė kalbos.

„Mes neturime jokių interesų Lenkijoje, Latvijoje ar kur nors kitur. Kodėl turėtume tai daryti? Tiesiog neturime jokio intereso. Tai tik panikos skleidimas“, – kalbėjo V. Putinas.

Karas su Lenkija, pasak jo, įvyktų „tik vienu atveju: jei Lenkija užpultų Rusiją“.

Paklaustas apie galimą vadovybės pasikeitimą po JAV rinkimų, kuriuose, kaip tikimasi, J. Bidenas susikaus su D. Trumpu, taip pakartojant 2020-ųjų scenarijų, V. Putinas nurodė, kad jo manymu, pokyčiai būtų nedideli.

„Jūs ką tik paklausėte, ar ateis kitas vadovas ir ką nors pakeis? Tai nėra susiję su vadovu. Tai nėra susiję su konkretaus žmogaus asmenybe“, – tvirtino jis.

Antradienį įrašytame ir paties T. Carlsono interneto svetainėje paskelbtame interviu puošniame Kremliaus kambaryje sėdėdamas priešais Rusijos vadovą ant vienodų baltų kėdžių su nedideliu staliuku tarp jų, žurnalistas neaštrino pokalbio ir nekvestionavo V. Putino dėl jo santykių su D. Trumpu.

Būdamas prezidentu ir po to, kai jį nugalėjo J. Bidenas, D. Trumpas ne kartą gyrė V. Putiną ir nepasmerkė invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad jei bus perrinktas, sugebės išspręsti šį karą per „24 valandas“, nors nepasakė, kaip.

Tuo tarpu J. Bidenas yra pavadinęs V. Putiną karo nusikaltėliu ir paramą išrinktai provakarietiškai Ukrainos vyriausybei paskelbė vienu svarbiausių savo prezidentavimo prioritetų.

The post V. Putinas davė interviu JAV pokalbių laidų vedėjui T. Carlsonui appeared first on LAIKMETIS.

„Negalime leisti, kad Rusija, turėdama daug mažesnę ekonomiką, gamintų daugiau. Nes karai laimimi ne taktiniais mūšiais, o gamyba. Jei Vakarai mobilizuosis, neabejoju, kas laimės, bet jie turi pagaliau pradėti mobilizuotis“, – sakė R. Sikorskis vizito Kyjive metu.

Naujasis Lenkijos diplomatijos vadovas R. Sikorskis penktadienį Kyjive susitiko su savo kolega ukrainiečių užsienio reikalų ministru pažadėjo Varšuvos paramą Ukrainai.

Tai pirmas jo užsienio vizitas Lenkijos užsienio reikalų ministro kėdėje.

Šis vizitas – tai naujosios Lenkijos vyriausybės pažado remti Ukrainą po to, kai, valdant ankstesnei valdžiai, atsirado įtampos apraiškų, ženklas.

„Visiškai nepriimtina, kad viena šalis puola savo kaimynę, bombarduoja miestus, naikina ištisus regionus, deportuoja vaikus (...) Šioje titaniškoje kovoje, ministre, Lenkija yra jūsų pusėje“, – sakė R. Sikorskis, derybas pertraukus oro pavojaus sirenoms.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Varšuva tapo viena iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių. Tačiau prieš spalio mėnesio rinkimus abiejų šalių santykiai pašlijo, o Lenkijos dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), siekdama laimėti daugiau balsų, pasitelkė karo nuovargio retoriką.

Tačiau naujoji vyriausybė, kuriai vadovauja buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, pažadėjo padidinti paramą Kyjivui. 

Jis pažadėjo išspręsti Lenkijos vežėjų protestą prie Ukrainos sienos. Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokuoja sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema. 

R. Sikorskis, kuris, kaip manoma, didžiąją vizito dalį paskirs blokados klausimui, dar kartą patvirtino Lenkijos paramą Ukrainai.

„Manau, kad tai paskutinis kolonijinis karas Europoje, ir jis turi baigtis (...) taip: Rusija turėtų pralaimėti, o Ukraina – laimėti“, – sakė Lenkijos diplomatijos vadovas. 

„Ir šiuo klausimu, nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje Lenkijoje, kaip matote, esame vieningi“, – pridūrė jis. 

The post Lenkijos užsienio reikalų ministras: Vakarai turi pagaliau pradėti mobilizuotis appeared first on LAIKMETIS.