Argumentas keisti vaikų gynimo dieną – jos sovietinės ištakos.

„Siūlome at­min­ti­nų die­nų są­ra­še paminėti Vai­ko die­ną, Pa­sau­li­nę vai­kų tei­sių ap­sau­gos die­ną ir iš­brauk­ti Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną, taip at­si­sa­kant po­so­vie­ti­nio šios die­nos mi­nė­ji­mo. Ki­taip ta­riant, šiek tiek de­so­vie­ti­zuo­si­me at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą“, – sakė grupės parlamentarų inicijuotą projektą pristačiusi konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Parlamentas po pateikimo taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui Atmintinų dienų įstatyme įrašyti sausio 22-ąją, kuri būtų minima kaip 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena, o kitu balsavimu – grupės parlamentarų iniciatyvai gegužės 15-ąją minėti Respublikos dieną.

Įžvelgė tradicijos naikinimą

P. Kuzmickienė pristatydama siūlymą atsisakyti birželio 1-osios tvirtino, kad ji kilo iš 1949 me­tais Mask­vo­je įvy­ku­sios Sovietų Sąjungos tarptautinės moterų konferencijos ir pirmą kartą ji paminėta 1950 metais, o Vakarų pasaulis mini visai kitas datas.

„Iki šių die­nų Tarp­tau­ti­nė vai­kų gy­ni­mo die­na Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bė­se, tokiose kaip Bal­ta­ru­si­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Lenkijoje, Ru­si­jo­je, bei ko­mu­nis­ti­nė­se vals­ty­bė­se, to­kio­se kaip Ki­ni­ja, Šiau­rės Ko­rė­ja, Viet­na­mas, kas­met mi­ni­ma bir­že­lio 1 die­ną“, – kalbėjo konservatorė.

Tuo metu Ai­ri­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Kro­a­ti­ja, Kip­ras, Ny­der­lan­dai, Pran­cū­zi­ja, Da­ni­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja, anot jos, Pa­sau­li­nę vai­kų die­ną mi­ni lap­kri­čio 20-ąją.

„Tą die­ną, ku­rią 1959 me­tais bu­vo pri­im­ta mi­nė­ti Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­sių de­kla­ra­ci­ja, bei ku­rią 1989 me­tais pri­im­ta Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė klausė, kodėl reikia „naikinti tai, kas yra mūsų tradicija“, ir siūlė atmintinų dienų sąrašą papildyti kitomis šventėmis, o ne atsisakyti birželio 1-osios.

„Ko­dėl rei­kia pa­nai­kin­ti, iš­brauk­ti iš at­min­ti­nų die­nų są­ra­šo bir­že­lio 1 die­ną kaip Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną? Tai jau yra mū­sų tra­di­ci­ja. Tai, kad šven­čia tik­ Ry­tų Eu­ro­pos ir Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­lys, tar­kime, to­kios kaip Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja ir ki­tos, tai ir­gi nė­ra svarus ar­gu­men­tas“, – teigė Seimo narė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė tvirtino, kad siūlymas atsisakyti birželio 1-osios, kaip atmintinos dienos, suderintas su socialiniais partneriais.

„Tai ki­lo iš pa­čių vai­ko tei­sių gy­nė­jų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, at­sto­vau­jan­čių vai­kams, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos. Taip pat dis­ku­tuo­ta, tar­ta­si su pa­čiais vai­kais, kaip jie ver­ti­na, kad jų die­na yra mi­ni­ma ir ta­pa­ti­na­ma vis dėl­to su So­vie­tų Są­jun­go­je at­si­ra­du­sia bū­tent da­tos tra­di­ci­ja“, – kalbėjo M. Navickienė.

Iš atmintinų dienų sąrašo išbraukus birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, vietoj jos būtų įrašytas gegužės trečiasis penktadienis – Vaiko diena, taip pat lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena. Šiuos siūlymus Seimas toliau svarstys rudenį.

Duoklė istorija ir valstybei

Seimas ėmėsi svarstyti ir prezidento G. Nausėdos siūlymą sausio 22-ąją paskelbti 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena.

„Įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las – įpras­min­ti vie­no ko­vin­giau­sių XIX am­žiu­je, il­giau­siai tru­ku­sio na­cio­na­li­nio, pi­lie­ti­nio, so­cia­li­nio pa­si­prie­ši­ni­mo Ru­si­jos im­pe­ri­jai is­to­ri­nę at­min­tį ir pa­skelb­ti sau­sio 22 die­ną 1863–1864 me­tų su­ki­li­mo prieš oku­pa­ci­nę Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­džią pra­džios die­na“, – pristatydama siūlymą sakė prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.

Ji priminė, kad šiemet su­kan­ka 160 me­tų, kai 1863 metų sau­sio 22 dieną Var­šu­vo­je pra­si­dė­jęs su­ki­li­mas iš­si­plė­tė ir Lie­tu­vo­je. Anot patarėjos, tai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs išsivadavimo sąjūdis bei kova už laisvę ir nepriklausomybę Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

„Tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas ben­dra pras­min­ga vi­sų mū­sų veik­la pri­si­dės prie ryš­kaus ir gy­vo at­mi­ni­mo žmo­nių, ku­rie sa­vo pa­vyz­džiu ir ko­va prieš oku­pa­ci­nes struktūras ir šio­mis die­no­mis sim­bo­li­zuo­ja lais­vės sie­kį, žy­mi eu­ro­pie­tiš­kos is­to­ri­nės bei kul­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės pa­grin­dą“, – kalbėjo J. Karpavičienė.

Kitu projektu grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų Atmintinų dienų įstatyme siūlo gegužės 15-ąją įrašyti kaip Respublikos dieną.

Sumanymą pristatęs Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata sakė, kad gegužės 15 dieną susirinkęs Stei­gia­ma­sis Sei­mas paskelbė rezoliuciją, kuria įtvirtino Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką.

„Ge­gu­žės 15 die­nos ak­tas mi­ni­mas ir Ko­vo 11-osios ak­te, tai yra Lie­tu­vos vals­ty­bės – res­pub­li­kos – kon­sti­tu­ci­nis pa­ma­tas. Ki­taip ta­riant, Lie­tu­vai ge­gu­žės 15 die­na yra svar­bi ne tik to­dėl, kad šią die­ną į pir­mą­jį po­sė­dį su­si­rin­ko mo­der­nių­jų lai­kų tau­tos at­sto­vy­bė, bet ir dėl to, kad šią die­ną Stei­gia­ma­sis Sei­mas ap­si­spren­dė dėl Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai itin reikš­min­go klau­si­mo, ko­kia bus Lie­tu­va. Vie­nu bal­su bu­vo pa­si­rink­ta res­pub­li­kos kryp­tis“, – kalbėjo R. Lopata.

Anksčiau Seimas gegužės 15-ąją yra paskelbęs Steigiamojo Seimo susirinkimo diena ir Tarptautinė šeimos diena.

Toliau šiuos siūlymus Seimas svarstys per rudens sesiją.

The post Seimas nori atsisakyti birželio 1-osios kaip Vaikų gynimo dienos appeared first on LAIKMETIS.

Pradėdamas šv. Mišias arkivyskupas Kęstutis sakė, kad visame pasaulyje švenčiant šią dieną ypatingą dėmesį vaikams parodydami suaugusieji nori pasakyti, jog vaikai yra tokie pat svarbūs ir reikšmingi kaip ir jie: „Mes esam vienodi, nors vieni didesni, kiti mažesni, vieniems dar reikia paaugti, kitiems pamažėti, tačiau visi esame vienodai vertingi Dievo akyse!"

Homilijoje arkivyskupas Kęstutis vaikus įtraukė į išties draugišką pokalbį. Klausinėdamas vaikų, kam jiems reikalinga mokykla, ką jie čia veikia ir kam jiems šito reikės ateityje, sykiu ganytojas paaiškino ir tos dienos Šventojo Rašto skaitinius bei Evangeliją. Mat žinios, šio pasaulio pažinimas – yra nuostabūs, labai vertingi dalykai, auginantys mūsų supratimą ir protingumą, tačiau to nepakanka, jei protas netampa išmintimi.

Pabaigoje arkivyskupas drauge su vaikais apėjo visą mokyklėlę, apšlakstydamas klases, atriumą, valgyklėlę bei kitas patalpas ir galiausiai suteikė vaikams iškilmingą palaiminimą, o tada ir vaikai ištiesę rankas ir giedodami laimino savo ganytoją ir „sergėtoją“, kaip patys jį pavadino.

The post Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas lankėsi Pal. Jurgio Matulaičio montesori mokykloje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak mero, apdovanojimas moksleiviams yra ne vien pasiekimų pripažinimas ar padėka, bet ir moralinis įpareigojimas toliau kurti ateities Vilnių.

„Kviečiu nesustoti kurti Vilnių - ateities miestą. Ir kaip Šventasis Kristoforas iš praeities geriausius dalykus nešti į ateitį. Veržlumo ir energijos atkakliai toliau siekiant tikslo!“, – sakė R. Šimašius.

Pirmąkart Vilniaus mero ir moksleivių susitikimas vyko virtualioje platformoje dar kovo 11-ąją, o atminimo ženklų įteikimas buvo atidėtas Vaikų gynimo dienai, kai tik buvo galima organizuoti iškilmingesnį renginį.

Mažojo Kristoforo žymens apdovanojimas atiteko net keliems Vilniaus licėjaus mokiniams. Aktyvus daugybės konkursų ir olimpiadų laureatas Antanas Gražulis apdovanotas už laimėjimus filologijos mokslų srityse bei kūrybiškumą.

Bendrai veiklai suburti žmones puikiai gebantis Marius Mikelionis apdovanotas už laimėjimus gamtos ir tiksliųjų mokslų srityse.

Aktyvus licėjaus bendruomenės narys Aldas Lenkšas apdovanotas už laimėjimus tiksliųjų mokslų srityje.

Puikių lyderio savybių turinčiam Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniui Radvilui Pelaniui apdovanojimas atiteko už laimėjimus tiksliųjų bei gamtos mokslų srityse bei už iškalbą debatuose.
Už koncertine veiklą ir laimėjimus tarptautiniuose konkursuose Mažojo Kristoforo žymens apdovanojimą pelnė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai: talentinga smuikininkė Ugnė Katinskaitė ir perkusininkas Augustas Būrė.

Meniška ir kūrybinga Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos mokinė Deimantė Tamašauskaitė Mažojo Kristoforo žymens apdovanojimo nusipelnė už koncertinę veiklą ir laimėjimus tarptautiniuose pianistų konkursuose.

Malgožata Patricija Minkel, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos ir Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazijos mokinė, apdovanota taip pat už koncertinę veiklą bei laimėjimus tarptautiniuose konkursuose.

Ryžtingas, apie aukščiausius pasiekimus svajojantis, Vilniaus miesto sporto centro auklėtinis Gytis Chasažyrovas apdovanotas už laimėjimus tarptautinėse sportinės gimnastikos varžybose.

Sebastian Konecki, Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazijos mokinys, Mažojo Kristoforo žymens apdovanojimo nusipelnė už pasiekimus šuolių į vandenį sporto srityje ir laimėjimus tarptautinėse varžybose.

Aktyviai, talentingai ir itin kūrybiškai įvairių pilietinių akcijų iniciatorei, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje auklėtinei Marijai Kudriavcevai apdovanojimas atiteko už laimėjimus pilietiškumo – savanorystės, labdaros, verslumo – srityje.

The post Vaikų gynimo dieną moksleiviams įteikti Mažieji Kristoforai appeared first on LAIKMETIS.

Akcija buvo skirta „priminti valdžiai, kad turime vaikų, kurie yra paprasčiausiai diskriminuojami ir vien dėl politinių sprendimų neleidžiami į mokyklas, o vietoje to verčiami visas dienas praleisti prie kompiuterio, prarasdami ir neįgydami socializacijos, kontaktų mezgimo ir bendravimo įgūdžių", kaip teigė akcijos organizatoriai.

Šeimų Sąjūdis pastebi, kad Konstitucija kiekvienam vaikui garantuoja kokybišką mokslą. „Ir Konstitucijoje neminimi nei karas, nei badas, nei epidemijos, kurios galėtų tą sutrukdyti", - teigia jo nariai.

„Aukščiausia šalies valdžia – vyriausybė, tik rekomenduoja visuotinį testavimą ir skiepus, tačiau žemesnės grandys – savivaldybės – jau daro juos privalomus ir neleidžia netestuotų ar neskiepytų vaikų į kontaktines pamokas", - buvo pabrėžiama akcijos aprašyme.

Be kita ko pastebima, kad „visur kitur, į bet kokius kitus renginius – koncertus, susibūrimus, – vaikai iki 16 metų amžiaus turi teisę dalyvauti, esą, kaip turėdami (Ne)Galimybių pasą. Ten pas juos nereikalaujama nei skiepijimo ir testavimo fakto, kas aiškiai liudija, jog privalomo testavimo reikalavimas iš tėvų (valdžia neigia jo privalomumą) – yra grynai politinis sprendimas, niekaip nesusijęs su epidemiologine būtinybe", - sako Šeimų Sąjūdžio iniciatoriai.

Pabrėžiama, kad „tokio amžiaus vaikai apskritai nėra rizikos susirgti ar numirti grupė. Visa jų liga (jei tokia būna apskritai) – praeina besimptome forma, kas realiai net nėra liga, vertinant ikipandeminiais ligos apibrėžimais".

Dėl šių priežasčių Šeimų Sąjūdis birželio 1 d. kvietė vaikus su tėvais rinktis mitinguoti prie savivaldybių ir kartu reikalavo „savivaldybių vadovų nutraukti šią beprasmę vaikų diskriminaciją pagal testuotas-netestuotas faktą".  „Testavimas kaip ir skiepijimasis turi būti laisvo pasirinkimo faktas, o ne paslėpta prievarta ir pretekstas silpniausių mūsų visuomenės narių diskriminacijai", - pabrėžė jie.

„Turime padaryti viską dėl savo vaikų", - sakė viena iš akcijos, vykusios priešais Kretingos savivaldybę, akcijos dalyvė. „Norime, kad vaikai rugsėjį grįžtų į mokyklas", - pabrėžė ji. „Šiandien specialiai atsiprašiau iš darbo, kad čia ateičiau, nes kas apgins savo vaikus, jei ne mes", - teigė ji. Į akciją susirinko apie dvidešimt vaikų ir suaugusiųjų. Šviečiant saulei vaikai priešais savivaldybę esantį grindinį spalvino kreidelėmis: buvo piešiamos Lietuvos vėliavos, širdelės, saulės.

„Meras šiuo metu yra išvykęs. Atėjau čia, kad susitikčiau su jumis. Mes taip pat norime, kad vaikai sugrįžtų į mokyklas ir padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso. Ačiū, kad čia susirinkote. Dar pabūkite, tegu vaikai nupiešia piešinėlių", - susirinkusiems prie Kretingos savivaldybės šypsodamasis sakė Kretingos mero pavaduotojas Dangiras Samalius. Jis priėmė akcijos dalyvių pateiktus reikalavimus ir pažadėjo padaryti viską, kad vaikai artėjantį rudenį grįžtų į mokyklas.

Laikmetis.lt primena, kad Šeimos Sąjūdžio kvietimas į mitingą prie šalies savivaldybių skambėjo taip: „Birželio 1-ąją ateikime su vaikais prie savivaldybių ir spalvotų kreidelių piešiniais išreikškime kartu kaip jie pasiilgo mokyklos, bendravimo su draugais ir supratimo iš suaugusiųjų pusės".

Akcijos metu visuose miestuose Šeimos Sąjūdžio koordinatoriai, akcijos iniciatoriai ir jų idėjoms bei mintims pritariantys ir prisidedantys žmonės įteikė teisinius reikalavimus, kuriais šalies vaikus siekiama sugrąžinti į mokyklas jiems įprastomis ugdymo ir bendravimo sąlygomis.

Šeimų Sąjudis pabrėžia, kad „nėra svetimų vaikų – jie visi mūsų, ir jie visi mums rūpi".

Šeimos su vaikais savivaldybių kiemus nuspalvino spalvotomis kreidutėmis savo piešiniais, pūtė burbulus rankose laikydami raudonus balionus. Šiais veiksmais buvo siekiama parodyti, kokioje valstybėje norima gyventi - su vaikais mokyklų suoluose, o ne prie kompiuterių ekranų.

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda šiandien surengė pasitarimą, kaip pagerinti vaikų emocinę ir fizinę sveikatą, pablogėjusią per karantiną. Pasak Prezidentūros, jau dabar reikia ruoštis, kad vaikai kitais mokslo metais galėtų mokytis kontaktiniu būdu. Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, moksleivių testavimas kitais mokslo metais bus savanoriškas. Ji taip pat sakė esanti nusivylusi, kad ne visos savivaldybės dėjo pastangas vaikus į kontaktinį ugdymą grąžinti dar šiais mokslo metais. Savivaldybės atkerta, kad sprendimus per vėlai priėmė pati Vyriausybė.

The post Prie šalies savivaldybių vyko vaikų teisių gynimo akcija „Noriu į mokyklą!“ appeared first on LAIKMETIS.

Šalies vadovas pasveikino visus Lietuvos vaikus ir dėl jų gerovės dirbančius specialistus su Tarptautine vaikų gynimo diena. „Jau antrus metus gyvename neįprastomis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir vaikų gerovei yra iškilę daug ir rimtų rizikų. Jau dabar stebimos neigiamos pasekmės mokymosi pasiekimams, socialiniam gyvenimui, vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Mes turime užtikrinti, kad moksleivių ugdymo spragos būtų kompensuotos, o sumažėjęs dalyvavimas neformaliajame ugdyme – efektyviai išnaudotas vasaros mėnesiais. Šią Rugsėjo 1-ąją visi vaikai, be jokių išimčių, turi grįžti į mokyklas“, – susitikime pabrėžė Prezidentas.

Dėl karantino sąlygų per dvejus mokslo metus Lietuvoje vaikai daugiau kaip 8 mėnesius (tai yra beveik vienerius mokslo metus) mokėsi nuotoliniu būdu. Šis laikotarpis yra vienas ilgiausių Europoje.

Jau antrus metus gyvename neįprastomis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir vaikų gerovei yra iškilę daug ir rimtų rizikų.

Pasak Prezidento, per pandemiją nukentėjo vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, elgesio ir emocijų sutrikimų bei augantys socialinės rizikos veiksnius patiriančiose šeimose. Todėl pažeidžiamiausiems vaikams Prezidentas siūlo taikyti vadinamąjį žaliųjų koridorių principą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybės vadovas paragino kuo greičiau imtis veiksmų sprendžiant ankstyvos diagnostikos ir raidos reabilitacijos trūkumo problemą, užtikrinant realią pagalbą šaimoms, ypač gyvenančioms šalies regionuose. Būtina sumažinti ilgas eiles paslaugų laukiantiems vaikams ir bent iš dalies finansuoti terapines paslaugas. 

Šalies vadovas pažymėjo, kad nuo rugsėjo 1 d. taip pat turi būti užtikrintos lygiavertės ankstyvojo ugdymo sąlygos ir privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinę riziką patiriantiems vaikams. Šios permainos leis kasmet į ankstyvąjį ugdymą papildomai įtraukti iki tūkstančio vaikų ir reikšmingai sumažinti jų gebėjimų ir pasirengimo pradiniam ugdymui skirtumus tarp to paties amžiaus vaikų.

Susitikime su Prezidentu dalyvavo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, NVO Vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga Prezidentas ir pirmoji ponia taip pat susitiks su labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams“ vadovais ir futbolo mokyklos „Ataka“ auklėtiniais. Šis fondas sudaro vienodas galimybes sportuoti vaikams iš nepasiturinčių šeimų ir globos namų, rūpinasi, kad vietinėse bendruomenėse būtų plėtojama infrastruktūra vaikų sportui.

The post Prezidentas: vaikų gynimas – tai jų gerovės užtikrinimas ir tinkamas ugdymas appeared first on LAIKMETIS.