„Pats sprendimas yra saugomas po devyniais užraktais, tačiau Europos Komisijos prezidentės apsilankymas Kyjive indikuoja, kad su blogomis naujienomis turbūt nevažiuotų (...). Lūkestis yra toksai daugelio Ukrainą remiančių valstybių  rate, neabejotinai ir pačių ukrainiečių, kad sprendimas bus pozityvus“, – LRT radijui sakė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad tolesnius žingsnius dar turės patvirtinti Europos Vadovų Taryba.

„Ten diskusija bus tikrai labai sudėtinga. Daugeliu klausimų beveik paskutinius metus Europos Sąjunga yra paralyžiuota“, – teigė ministras.

Ten diskusija bus tikrai labai sudėtinga. Daugeliu klausimų beveik paskutinius metus Europos Sąjunga yra paralyžiuota

Pernai Ukraina gavo ES kandidatės statusą ir tikisi dar šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką reikia padaryti, kad jos narystė būtų patvirtinta. EK ataskaitą apie Ukrainos pažangą siekiant narystės ES turi pateikti šią savaitę.

Kyjive savaitgalį apsilankiusi Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad Ukraina pasiekė „daug svarbių rezultatų“ siekdama ES narystės, vykdydama teisingumo sistemos reformą, ribodama oligarchų įtaką, kovodama su pinigų plovimu. Ji taip pat teigė neabejojanti, kad įgyvendinusi šias reformas Ukraina padarys pažangą stojimo procese.

Kartu su Ukraina derybas dėl ES narystės siekia ir Sakartvelas bei Moldova.

The post G. Landsbergis tikisi EK žalios šviesos dėl Ukrainos narystės ES, sunkių derybų EVT appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį Niujorke jis dalyvavo renginyje „Grėsmė Baltarusijos nepriklausomybei ir tarptautinis atsakas“, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Šiandien jau niekas neabejoja, kad Lukašenkos ir Putino režimai veikia ranka rankon Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, o taip pat grobiant Ukrainos vaikus. Pasaulyje vis labiau stiprėjant „nuovargio“ dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nuotaikoms negalime likti tik pasyviais įvykių Baltarusijoje stebėtojais“, – teigė jis.

„Išrinktai Baltarusijos demokratinių jėgų lyderei Sviatlanai Cichanouskajai bei kitoms demokratinėms Baltarusijos jėgoms reikia tarptautinės bendruomenės paramos, o mums visiems reikia demokratiškos Baltarusijos“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė sankcijų svarbą užtikrinant, kad autoritarinių režimų nebaudžiamumas būtų sustabdytas.

„Būtina ne tik garsiai įvardyti Lukašenkos režimo nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones, bet ir dar griežčiau sankcionuoti verslus ir asmenis, padedančius Rusijai. Taip pat turime aktyviau padėti šios šalies demokratijos jėgoms išsaugoti Baltarusijos nepriklausomybę, surengti nepriklausomus rinkimus bei atstatyti demokratines institucijas“, – tvirtino G. Landsbergis.

Po 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų Aliaksandras Lukašenkai paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės, Baltarusijoje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.

Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja buvo priversta palikti šalį, savo politinę veiklą ji tęsia iš Vilniaus. Dėl tebesitęsiančių represijų iš Baltarusijos išvyko tūkstančiai gyventojų.

Pernai vasarį Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą Baltarusija rusų kariuomenei suteikė paramą.

The post G. Landsbergis Niujorke ragino aktyviau padėti demokratinėms Baltarusijos jėgoms appeared first on LAIKMETIS.

Pamoksle popiežius kreipėsi į jaunuosius rusų katalikus žodžiais: "Jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, valdovų, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmoniškumu, vaikai“.

Nors pamokslas buvo apie Rusijos imperijos istoriją ir praeitį, G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija tai susiejo su karu Ukrainoje. Jis su komanda nutarė, kad popiežius palaiko karą ir rusus. Dėl to būtina imtis aktyvios kovos su "Kremliaus užvaldytu" Vatikanu.

Lietuvos diplomatijos vadas nori, kad popiežius per savo pasisakymą kalbėtų taip kaip nori ir supranta jis. Tik va, popiežius prieš savo pasisakymą ėmė ir "pamiršo" suderinti jo tekstą su Gabrieliumi Landsbergiu...

Lietuvos diplomatijos vadas nori, kad popiežius per savo pasisakymą kalbėtų taip kaip nori ir supranta jis.

Dabar atėjo Landsbergiui laikas tuo piktintis ir auklėti popiežių. Kol kas pasiaiškinti kviečiamas tik Apaštalinis nuncijus - Vatikano ambasadorius Lietuvoje. G. Landsbergio su komanda pergalinga patirtis parklupdant kovose Kiniją, Rusiją, Baltarusiją verčia ieškoti naujų priešų. Žodis diplomatija mūsų užsienio reikalų ministrui lieka nesuvokta misterija ir nenustebintų jau ir tai, kad "ant kilimėlio" Landsbergis ims grasinti kviesti patį popiežių!

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mokė JAV: ,,jei Ukraina nebus pakankamai aprūpinta ginklais, Vakarai turės kautis už Baltijos šalis." G. Landsbergis jau spaudė ir auklėjo Vokietiją dėl nepakankamai greitai suteikiamos karių brigados Lietuvos gynybai. Jis matyt žinojo slaptą kitų šalių sąrašą, kurios nori pakeisti vokiečius ir rikiuojasi eilėje norėdamos ginti Lietuvą!

Ar dar liko pas konservatorius apie diplomatiją suvokiančių lyderių!? Kaip manote jūs!?

Fantazijos ieškant priešų tikrai mūsų liberalkonservatorių valdžiai netrūksta.

The post Mindaugas Puidokas. Diplomatija pagal G. Landsbergį appeared first on LAIKMETIS.

„(...) penki Lietuvos ortodoksų kunigai - Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas, – Maskvos patriarchato suspenduoti už protestavimą dėl patriarcho Kirilo ir visos Rusijos stačiatikių bažnyčios paramą žudikiškam, nusikalstamam karui prieš Ukrainą, Visuotinio patriarcho Baltramiejaus I sprendimu yra atstatomi į kunigų luomą“, – feisbuke rašė M. Adomėnas.

„Sveikinu brolius ortodoksų kunigus, laimėjusius šią nepaprastą pergalę savo nuolankaus ir nepalaužiamo tikėjimo tuo, kas teisinga, dėka“, – rašė jis.

Ortodoksų bažnyčios Visuotinio (Konstantinopolio) patriarchato žinia apie panaikintus ankstesnius bažnytinio teismo sprendimus ir dvasininkų grąžinimą į kunigystę penktadienį pasidalino vienas iš kunigų Gintaras Sungaila.

The post URM viceministras į luomą grąžintus kunigus sveikino su „nepaprasta pergale“ appeared first on LAIKMETIS.

Atsakymuose ministras pažymi, kad Rusijai taikomos sankcijos priimamos atskirais paketais ir nuolat plečiamos, o ketvirtasis paketas, kuriuo buvo apribotas ir geležies bei metalų vežimas, buvo priimtas dar kovo 15 dieną su atidėtu įsigaliojimo terminu nuo birželio 17-ąją.

„Visos priimtos sankcijos ir jų paketai kartu su jų įsigaliojimo modalumais buvo ir yra skelbiami viešai tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos institucijų. Rusija nuolatos užsiima dezinformacija, propaganda bei informacinėmis manipuliacijomis. Tai nėra naujas reiškinys ar netikėtumas, todėl jų skleidžiamą informaciją reikia vertinti labai kritiškai bei nepasiduoti šioms manipuliacijoms“, – teigiama raštu pateiktuose G. Landsbergio atsakymuose.

Klausiamas, kodėl nebuvo tinkamai pasiruošta iki sankcijų įsigaliojimo suvaldyti viešosios erdvės rizikas, G. Landsbergis pažymi, kad Lietuvos viešoji erdvė, žiniasklaidos priemonės, „skirtingai nei Rusijoje ar Baltarusijoje“, veikia laisvai ir nepriklausomai.

„Lietuvos užsienio reikalų ministerija visada pasisakė už žiniasklaidos laisvę bei gins šias teises tiek šalies viduje, tiek pasaulyje bei skirtingai  nei autoritariniai režimai niekada nesieks valdyti viešosios erdvės“, – sakoma atsakymuose į interpeliaciją.

Klausiamas, ar Europos Sąjungos (ES) sankcijų reglamentavimas dėl tranzito į Kaliningradą nebuvo interpretuojamas selektyviai, ministras atmeta selektyvaus traktavimo galimybę ir teigia, kad Užsienio reikalų ministerija dėl sankcijų laikėsi ES teisės aktų.

Birželio 17 dieną įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms Lietuva sustabdė dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą. Rusijai pradėjus piktintis ir apkaltinus Lietuvą blokada, EK paskelbė gaires, leidžiančias sankcionuotų prekių tranzitą šio eksklavo poreikiams.

Opozicija taip pat uždavė ministrui keletą klausimų dėl diplomatinio korpuso, pavyzdžiui, kodėl „garsiai deklaruodamas URM depolitizavimo principus“, teikė į ambasadorius ES viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, o ambasadoriumi Japonijoje paskirtas niekada URM karjeros diplomatu nebuvęs Aurelijus Zykas, ar nekilo interesų konfliktas ambasadore Italijoje skiriant energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinę Dalią Kreivienę.

G. Landsbergis atsakymuose pažymi, kad visi diplomatų paskyrimai buvo suderinti su atitinkamomis institucijomis ir patvirtinti laikantis teisės aktų reikalavimų.

ar atidarant Taivano atstovybę Vilniuje buvo „tinkamai įvertinta potenciali šių sprendimų ekonominė žala Lietuvos strateginėms įmonėms bei atskiriems pramonės sektoriams“

Į klausimą, ar atidarant Taivano atstovybę Vilniuje buvo „tinkamai įvertinta potenciali šių sprendimų ekonominė žala Lietuvos strateginėms įmonėms bei atskiriems pramonės sektoriams“, G. Landsbergis atsako, kad sprendimai aktyviau plėtoti ryšius su Taivanu ir kitomis Indijos-Ramiojo vandenyno šalimis buvo priimti dėl strateginės diversifikacijos ir Lietuvos priklausomybės nuo autokratinių šalių mažinimo.

„Jau šiandien matome, kad šis sprendimas atnešė didelę ekonominę naudą Lietuvos verslui – praėjusiais metais ir šiemet labai suaktyvėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos strategine partnere JAV, pagrindinėmis Indijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis“, – teigiama atsakyme.

Tuo tarpu eksportas iš Lietuvos į Kiniją, pasak ministro, buvo sustabdytas dėl „neteisėtų Kinijos veiksmų“.

Interpeliaciją ministrui inicijavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su kitomis opozicinėmis frakcijomis.

Pagal Seimo statutą, inicijuoti interpeliaciją gali ne mažiau nei penktadalis, t. y. 29 Seimo nariai. Ministras į pateiktus klausimus raštu privalo atsakyti per dvi savaites.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.

The post Prasideda G. Landsbergio interpeliacija: teisinasi ir dėl Kaliningrado ir dėl Taivano appeared first on LAIKMETIS.

„Apmaudu, kad klausimus buvo įtraukti ir dar su papildomais vertinimais diplomatinės tarnybos žmonės. (...) Jų reputacija dažnai yra vienas iš jų pagrindinių instrumentų, aš jais pasitikiu 100 procentų“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis pabrėžė, kad opozicija turi teisę užduoti klausimus ir į juos bus atsakyta.

„Nėra daug ką komentuoti (...). Aš tai vertinu per opozicijos kontrolės prizmę, opozicija turi teisę užduoti klausimus, kartais ne konstruktyvius taip pat“, – sakė ministras.

Paklaustas, ar mato savo padarytų klaidų, G. Landsbergis teigė, kad neįmanoma dirbti darbo ir nepadaryti bent menkiausių klaidų. Vis dėlto jis saviškių neįvardino.

Praėjusią savaitę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija paskelbė surinkusi parašus ir inicijuojanti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, užduodami klausimai dėl diplomatinio korpuso.

Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje

Taip pat opozicija klausia, kodėl Lietuvos atstovu prie ES teikė tuometinio viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, nurodydama, kad jis neturėjo karjeros diplomato statuso. 

Prašoma paaiškinti ir dėl Aurelijaus Zyko skyrimo ambasadoriumi Japonijoje, premjerės Ingridos Šimonytės buvusio patarėjo Pauliaus Lukausko skyrimo prekybos atstovybės Taivane vadovu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.

Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.

The post Interpeliacijos laukiantis G. Landsbergis savo klaidų neįvardino appeared first on LAIKMETIS.

Anot URM pareiškimo, parlamento sprendimas panaikinti pagrindinės opozicinės partijos Vieningojo nacionalinio judėjimo lyderio Nikanoro Melijos teisinę neliečiamybę ir galimas politiko suėmimas „mažina dialogo tarp valdančiosios partijos ir opozicijos galimybę, kelia klausimų dėl selektyvaus teisingumo ir teisės viršenybės šalyje“.

„Raginame mūsų partnerius Sakartvele atsitraukti nuo raudonųjų linijų ir pasinaudoti proga deeskaluoti situaciją bei ieškoti sprendimų, kaip normalizuoti padėtį ir sugrįžti į konstruktyvų politinį dialogą“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pareiškimu Sakartvelo valdžia ir opozicija kviečiamos „atsisakyti veiksmų, vedančių į tolesnę aklavietę ir skaldančių visuomenę bei galimo jėgos panaudojimo prieš piliečius“.

Teigiama, kad tolesnis situacijos eskalavimas tik dar labiau pakenks šalies ateities perspektyvoms, o Sakartvelui būtinos valdžios institucijos, gebančios priimti žmonių interesus atitinkančius sprendimus tiek dėl pastarojo meto iššūkių, tiek dėl Europos Sąjungos ir Sakartvelo Asociacijos susitarimą įgyvendinančių reformų.

Sakartvelo ministras pirmininkas Georgijus Gacharija ketvirtadienį atsistatydino dėl planų suimti opozicijos lyderį Nikanorą Meliją, įstumdamas šią Kaukazo valstybę į dar gilesnę politinę krizę, prasidėjusią po pernai spalį vykusių parlamento rinkimų.     

45 metų G. Gacharija iš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“, premjero poste dirbęs nuo 2019 metų, nurodė, jog atsistatydina vyriausybėje kilus nesutarimų dėl teismo sprendimo suimti N. Meliją vykdymo.  

Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ (VNJ) pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą. Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.       

Beveik visų opozicinių partijų lyderiams susirinkus prie VNJ būstinės Tbilisyje, o televizijoms rodant filmuotą medžiagą, kurioje matyti šalimais telkiama riaušių policija, G. Gacharija pareiškė, jog negali vykdyti teismo sprendimo, todėl atsistatydina. 

„Neleistina vykdyti teismo sprendimą... jeigu tai kelia grėsmę mūsų piliečių sveikatai ir gyvybei ar kelia politinės krizės eskalavimo riziką“, – sakė jis.  

Trečiadienį Tbilisio miesto teismas patenkino prokuratūros prašymą pakeisti N. Melijai skirtą kardomąją priemonę – užstatą – į suėmimą. VNJ lyderis atsisakė mokėti užstatą, pareiškęs, kad jam iškelta baudžiamoji byla, susijusi su 2019 metais vykusiomis antivyriausybinėmis demonstracijomis, yra „politinis persekiojimas“.

N. Melijai gresia iki devynerių metų nelaisvės, jei bus pripažintas kaltu dėl masinių neramumų organizavimo per tuos protestus.

Raginimai rengti pirmalaikius rinkimus

41 metų N. Melija kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais. Opozicionieriaus šalininkai žadėjo neleisti policijai jo suimti. 

Nurodymas sulaikyti didžiausios opozicinės politinės jėgos šalyje lyderį padidino statymus politinėje krizėje, kuri Sakartvelą krečią nuo pernai spalį vykusių parlamento rinkimų. 

Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.

Opozicijos atstovai atsisakė dirbti naujajame parlamente ir pareikalavo rengti naujus rinkimus. 

N. Melija ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad opozicija pasirengusi deryboms dėl pirmalaikių rinkimų. 

„Valdžia Sakartvele pasikeis taikiai ir labai greitai“, – kalbėjo jis. 

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad atsistatydinus premjerui N. Melijos suėmimas laikinai atidedamas. 

Valdančiosios partijos pirmininkas Iraklis Kobachidzė pareiškė, kad „Sakartvelo svajonės“ vadovybė iki penktadienio apsispręs dėl naujo premjero kandidatūros, ir pridūrė „apgailestaująs“ dėl G. Gacharijos sprendimo trauktis iš pareigų. 

„Raginu N. Meliją paklusti teismo sprendimui. Priešingu atveju vyriausybė vykdys teismo sprendimą ir jį suims“, – sakė jis per spaudos konferenciją Tbilisyje. 

VNJ vadovas kaltinamas smurto kurstymu per 2019 metų birželį Tbilisyje vykusius protestus, kurie įsiplieskė, kai Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Gavrilovas iš pirmininko tribūnos kreipėsi į Sakartvelo parlamentą. Tai buvo itin kontroversiškas žingsnis, turint galvoje po trumpo 2008 metų karo tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrančią įtampą.

Per audringas demonstracijas neišvengta susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos, kuriai teko pasitelkti ašarines dujas, vandens patrankas ir gumines kulkas.

„Pavojinga padėtis“ 

Tuo laikotarpiu vidaus reikalų ministru dirbęs G. Gacharija vadovavo protestų malšinimui, o 2019 metų rugsėjį buvo paskirtas ministru pirmininku. 

G. Gacharija, opozicijos vadinamas „Maskvos žmogumi“, dirbo Rusijoje vokiečių oro bendrovės „Lufthansa“ regiono direktoriumi. Jis yra Maskvos Lomonosovo universiteto absolventas.  

Prieš N. Melijos teismą išplatintame pareiškime Europos Sąjungos ambasadorius Sakartvele Carlas Hartzellas (Karlas Harcelas) aplinkybes, susijusias su VNJ lyderio baudžiamuoju persekiojimu, pavadino „pavojinga trajektorija Sakartvelui ir Sakartvelo demokratijai“.

JAV ambasada Tbilisyje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad krizė „turi būti išspręsta taikiai“, ir paragino tiek vyriausybę, tiek opoziciją elgtis santūriai.

„Dabartinės pavojingos padėties, susiklosčiusios po teismo sprendimo dėl N. Melijos, šaknys glūdi dešimtmečių senumo problemose, susijusiose su l rinkimų sistema ir teismų sistema“, – nurodė ambasada.   

Nuo 2012 metų valdžioje esančios „Sakartvelo svajonės“ populiarumas smarkiai priblėso dėl kritiškai vertinamos jos ekonominės politikos ir, daugelio nuomone, atitolimo nuo demokratinio kurso.

„Sakartvelo svajonės“ įkūrėjas milijardierius Bidzina Ivanišvilis – turtingiausias Sakartvelo žmogus – 2013 metais atsistatydino iš ministro pirmininko posto, tačiau daugelio tebelaikomas įtakingiausia figūra šalyje.   

Kritikai kaltina B. Ivanišvilį politinių oponentų persekiojimu ir teigia, kad ekspremjeras sukūrė korupcinę sistemą, kurioje privatūs interesai svarbesni už politiką.

The post Atsistatydino Sakartvelo premjeras G. Gacharija (papildyta URM komentaru) appeared first on LAIKMETIS.