Pasak jo, birželio mėnesį, palyginti su geguže, Lietuvos barometras didėjo 1,1 balo iki 101,2 – skelbiama, kad jis pralenkė daugelio šalių rodiklius. 

Nedarbą prognozuojantis komponentas išliko stabilus ir siekė 102,1 balo, todėl, pasak tarnybos, artimiausius tris mėnesius šalies darbo rinkoje situacija neturėtų prastėti. 

Europos darbo rinkos barometras per mėnesį padidėjo 0,3 balo iki 100,1. Nedarbo prognozes rodantis komponentas augo 0,4 balo iki 98,9, tuo metu užimtumo perspektyvos išliko teigiamos ir siekė 101,3 balo.

Geresnės nei daugelio Europos šalių perspektyvos dar prognozuojamos Kiprui, Čekijai, Lenkijai. Prasčiausia situacija išlieka Danijoje, kur barometro rodiklis siekia 95 balus ir yra gerokai žemiau neutralios 100 balų ribos.

Šis barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietos ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.

Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 

The post Užimtumo tarnyba: situacija šalies darbo rinkoje - geresnė nei daugelyje Europos šalių appeared first on LAIKMETIS.

Kitos panašų rodiklį pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija.

„Jau 2022-ųjų kovo mėnesį 4,5 tūkst. įmonių Užimtumo tarnyboje įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Norintiems dirbti nuolat buvo rengiamos atrankos ir susitikimai su darbdaviais, ukrainiečiai supažindinami su įmonėmis ir įsidarbinimo galimybėmis“, – teigiama tarnybos pranešime. 

Šiuo metu Lietuvoje dirba 23,3 tūkst. ukrainiečių – daugiausiai jų į darbo rinką jų įsiliejo 2022 metų balandžio ir gegužės mėnesiais – atitinkamai 5,2 tūkst. ir 3,9 tūkst. 

Iš 6,8 tūkst. šiuo metu registruotų laisvų darbo vietų į 1,8 tūkst. darbdaviai priimtų ukrainiečius. Dabar darbo ieško 3,7 tūkst. ukrainiečių, dauguma jų moterys.

Daugiausiai ukrainiečių dirba gamybos (6,3 tūkst.), statybos (4,4 tūkst.), transporto ir saugojimo (3,8 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo (2,5 tūkst.) įmonėse.

 Aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 8,1 proc. ukrainiečių, vidutinės kvalifikacijos – 67,4 proc.

Daugiausiai ukrainiečių įdarbino įmonės „PKC Group Lithuania”, „Biovela–Utenos mėsa”, „Amber Food”, „Palink”, „Premier Restaurants”, „Rimi Lietuva”, „AQ Wiring Systems”, „Costo”, „Vlantana”, „Manvesta”, Tarptautinė Ukrainos mokykla, „Mabrocona”, „Čili pica”, „Eivora”, „Transmėja”, „Hoptransa”, „Baltic Transline Transport”, „Freda”, „Krekenavos agrofirma”, „Transriva”, „Lidl Lietuva”, „Ventos ranga”.

Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios lygiai prieš metus Lietuva priėmė 74,6 tūkst. Ukrainos gyventojų. 

The post Lietuva – tarp keturių daugiausia ukrainiečių įdarbinančių valstybių appeared first on LAIKMETIS.

Tokius duomenis trečiadienį skelbia apklausą atlikusi Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, ateitį su Lietuva sieja 17 proc. šalyje šiuo metu gyvenančių ukrainiečių, o 31 proc. nėra apsisprendę dėl tolesnio gyvenimo planų.

Gegužę atliktoje Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavo 399 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

„Su ukrainiečių tiksline grupe pradėjome dirbti prieš tris mėnesius. Aptarnaujant kitos tautybės klientus turime geriau juos pažinti, išsiaiškinti demografines charakteristikas, lūkesčius, ateities planus“, – pranešime sakė Užimtumo tarnybos Kokybės vadybos skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas.

Pasak pranešimo, daugumą Užimtumo centre registruotų pabėgėlių sudaro 30–49 metų moterys, 27,1 proc. buvo 40–49 metų amžiaus, 17,3 proc. –  16–29 metų jaunimas ir 16,8 proc. – vyresni nei 50 metų ukrainiečiai. Daugiau nei kas antras – su aukštuoju išsilavinimu, tarp apklaustų ukrainiečių tik 19 proc. neturi profesinės kvalifikacijos, 28,6 proc. – su kvalifikacija.

Daugiausiai – 38 proc. pabėgėlių atvyko iš centrinės Ukrainos dalies, 26 proc. – iš rytų, 21 proc. – iš pietų ir 15 proc. iš šiaurinės dalies. Apklausa rodo, kad daugiau kaip trečdalio moterų sutuoktiniai liko Ukrainoje, į Lietuvą dauguma – 64 proc. – atvyko kartu su nepilnamečiais vaikais.

Apklausos metu 87 proc. jos dalyvių nurodė, kad lietuviai juos priėmė labai gerai

Apklausos metu 87 proc. jos dalyvių nurodė, kad lietuviai juos priėmė labai gerai. Atsakydami į klausimą, su kuo aptaria savo problemas, didžioji dalis respondentų buvo linkę jas aptarti su šeimos nariais, draugais ir pažįstamais, kiek rečiau pagalbos kreipiasi į valstybines institucijas ar NVO. Pasak pranešimo, nedidelė dalis nurodė, kad neturi, ar nežino, su kuo aptarti jiems rūpimus klausimus, į ką reikėtų kreiptis pagalbos.

Nurodoma, kad Užimtumo tarnyboje registruotiems karo pabėgėliams iš Ukrainos buvo suteiktos informavimo ir konsultavimo paslaugos. Dauguma pageidavo susirasti nors ir laikiną darbo vietą.

Iš apklaustų respondentų 45 proc. įsidarbino. Daugumą jų  tenkina darbo sąlygos, atmosfera darbe, o darbo užmokesčiu patenkintas tik daugiau nei kas antras įsidarbinęs ukrainietis.

Nedidelis atvykusių ukrainiečių skaičius susidomėjo profesinio mokymo ir pameistrystės galimybėmis, kai kurie buvo įdarbinti subsidijuojant.

Apklausa atlikta gegužės mėnesį, telefonu respondentams anonimiškai atsakius į Užimtumo tarnybos klausimus. Apklausti pabėgėliai iš Ukrainos naudojosi Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis.

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota daugiau nei 6,3 tūkst. nuo karo atvykusių Ukrainos piliečių. Per tris mėnesius padėta įsidarbinti 6,8 tūkst. asmenų. Dabar šalyje iš viso registruota 13,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 5,7 tūkst. darbdaviai pažymėjo, kad įdarbintų ir ukrainiečius.

Nuo karo pradžios vasario pabaigoje į Lietuvą iš Ukrainos atvyko beveik 55 tūkst. ukrainiečių, apie 900 per praėjusią savaitę. Daugiau kaip 21 tūkst. iš jų yra nepilnamečiai.

The post Užimtumo tarnyba: Lietuvoje norėtų likti apie penktadalis Ukrainos pabėgėlių  appeared first on LAIKMETIS.

Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad pabėgėlių įdarbinimą rajonuose stabdo tai, kad jie negali išsinuomoti būsto ten, kur susiranda darbą. Todėl pabėgėliai kraustosi į didmiesčius. 

Ruklos, kur Pabėgėlių centras veikia 25 metus, seniūnė apgailestauja, kad vietos verslas – maitinimo, medienos apdirbimo – sutinka pabėgėlius įdarbinti, tačiau norėtų tai padaryti greičiau – esą dabar procesas per ilgas.  

Verslininkai norėtų, kad leidimus dirbti pabėgėliai gautų greičiau 

Ruklos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė BNS teigė, kad miestelio verslininkai ieško norinčių dirbti pabėgėlių, bet ne visada pasiseka jų rasti.     

„Yra ir pasiūla, ir paklausa. Nemažai įsidarbintų tų žmonių. Vietos verslininkai prašo (darbo jėgos – BNS), bet jiems (pabėgėliams – BNS) nesuteikiami darbo leidimai“, – BNS teigė ji. 

„Viena maisto apdirbimo įmonė ieškojo žmogaus kepti įvairiausius kepinius. Buvo norinčių dirbti. (...) Žinau, kad ir Jonavoje, ir pas mus kelios įmonės, daugiausia susijusios su maisto gamyba, ieškojo. Įdarbintų, turi pakankamai darbo. Jie suinteresuoti, kad būtų pastoviam darbui žmonės, o ne laikinam darbui“, – pridūrė seniūnė. 

Registruotis Užimtumo tarnyboje pabėgėliai gali ne iškart. Kol priimamas sprendimas dėl papildomos apsaugos arba pabėgėlio statuso suteikimo, paprastai užtrunka apie pusmetį. Gavę leidimus nuolat ar laikinai gyventi, į darbo rinką jie paprastai integruojasi irgi per pusmetį nuo registracijos Užimtumo tarnyboje. 

„Kol prieglobsčio prašytojas laukia sprendimo ir dokumento (leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje), tol jis įsidarbinti negali, nebent turi specialų Migracijos tarnybos pažymėjimą, kuris patvirtina prieglobsčio prašytojo teisę dirbti laikinai“, – BNS sakė tarnybos Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kašauskienė.

Tačiau ji pabrėžia, kad šie užsieniečiai, skirtingai negu jau turintys leidimus gyventi Lietuvoje, negali kreiptis į tarnybą ir dalyvauti užimtumo rėmimo priemonėse.

K. Kašauskienė sutinka, kad pabėgėliai gali įsidarbinti ir be registracijos tarnyboje  – kai jie patys ir greitai susiranda darbą, o darbdaviui nereikia, kad valstybė adengtų dalį jo įdarbinimo kaštų. Bet, pasak jos, tai būna retai. 

„Registruotis neatvyksta tie, kuriems tuo metu Užimtumo tarnybos paslaugų nereikia, pavyzdžiui, mamoms, auginančioms mažamečius vaikus. Buvo ir tokių atvejų, kai asmuo gavęs dokumentus iš karto išvyko iš Lietuvos be registracijos Užimtumo tarnyboje“ – pasakojo tarnybos atstovė.

K. Kašauskienė neslepia, kad anksčiau įmonės atsisakydavo įdarbinti pabėgėlius dėl iš anksto susidariusių stereotipų, nepagrįstų baimių, kultūrinių skirtumų.

„Dabar situacija pasikeitė iš esmės: darbdaviai išklauso, susitinka pokalbiui dėl darbo, suteikia pabėgėliui galimybę parodyti savo gebėjimus ir kompetencijas“, – aiškino K. Kašauskienė. 

Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje direktorė Beatričė Bernotienė BNS informavo, kad pabėgėliams skiriama apie 90 eurų pašalpa: „Jie už šiuos pinigėlius turi prasimaitinti.“ 

B. Bernotienės teigimu, pabėgėliai, kurie gauna leidimus gyventi Lietuvoje, Rukloje paprastai neužsibūna, išvyksta į kitas savivaldybes ir ten ieško darbo. 

Negali išsinuomoti būsto

Be kit ko, K. Kašauskienė pastebėjo, kad pabėgėlių įsidarbinimą kartais pristabdo tai, kad jie neranda išsinuomoti būsto ten, kur dirba.     

„Buvo atvejis, kai žmogus pradėjo dirbti Jonavos mieste gyvendamas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Tuo laikotarpiu vyko būsto paieška Jonavoje, tačiau rasti tinkamą butą už prieinamą kainą nepavyko. Butas surastas Vilniaus mieste, jam teko palikti darbą ir persikelti į Vilnių“, – pasakojo K. Kašauskienė.

Ji pabrėžė, kad būsto problema yra ne tik Jonavoje, bet visoje Lietuvoje, nes mažesnių miestų  žmonės nenori įsileisti pabėgėlių: „Todėl dažniau jie iš karto vyksta į Vilnių ar Kauną, kur didesnės galimybės susirasti kur gyventi.“

Tarnybos duomenimis, ukrainiečiai dažniausiai renkasi virėjo, konditerio, mėsininko, suvirintojo,  vairuotojo mokymus. Daug Sirijos piliečių yra įgiję kirpėjo kvalifikaciją, o ukrainiečiai vyrai dažniausiai įsidarbina elektrikais, suvirintojais, inžinieriais, moterys – virėjomis, konditerėmis, slaugytojomis.

Sirai dažniausiai randa kirpėjo, virėjo, baldų gamintojo, siuvėjo, ritualinio vištų skerdiko darbą, tuo metu moterims sudėtingiau. Jos neturi darbo patirties ir pradeda nuo to, ką moka: dirba indų plovėjomis ar pagalbinėmis virtuvės darbininkėmis kavinėse. 

K. Kašauskienė pabrėžia, kad prie kultūrinių skirtumų prisitaikyti tenka ne tik pabėgėliams, bet ir juos įdarbinančioms įmonėms.

Pasak jos, darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokius darbus, kuriuos Lietuvoje paprastai dirba moterys, pavyzdžiui – siuvėjais.  

Užimtumo tarnybos atstovės teigimu, kartais pabėgėliai patys tampa darbdaviais: pavyzdžiui, baldų surinkėju įsidarbinęs siras vėliau įkūrė savo įmonę ir baldus gamina pats, o ukrainietis nuo pat atvykimo į Lietuvą turėjo tikslą sukurti įmonę ir joje įdarbinti savo tautiečius, kuriems reikia pagalbos. Dabar jis tokiai įmonei vadovauja. 

Persikvalifikuoti lengviau sekasi Afganistano, Tadžikistano ir Ukrainos piliečiams, nes jie susikalba rusiškai.   

Užimtumo tarnyboje – beveik 140 pabėgėlių 

Užimtumo tarnyboje dabar registruoti 139 Lietuvoje prieglobstį gavę žmonės: 97 – Vilniuje, 41 – Kaune, vienas – Klaipėdoje.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais į tarnybą su prašymais pagelbėti ieškant darbo kreipėsi beveik 240 migrantų, o vien pirmąjį šių metų pusmetį – 31.

124 pabėgėliai įsidarbino su Užimtumo tarnybos pagalba arba naudojosi jos priemonėmis. 

Pabėgėlių registracijos piką Užimtumo tarnyba fiksavo 2017 metais, kai į Lietuvą buvo perkeliami pabėgėliai iš Graikijos, Turkijos ir Italijos pabėgėlių stovyklų. Taip pat 2016–2017 metais dėl neramumų Ukrainoje į Lietuvą atvyko kelios dešimtys lietuviškų šaknų turinčių ukrainiečių. Vėliau skaičiai nuolat mažėjo.  

Migracijos departamento duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą gavo 57 žmonės. 

The post Prie kultūrinių skirtumų prisitaikyti tenka ne tik pabėgėliams, bet ir darbdaviams appeared first on LAIKMETIS.