Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę pakvietė U. Kristerssoną atvykti į Budapeštą aptarti šio klausimo „mums abiem patogiu metu“.

„Džiaugiuosi galėdamas vykti į Budapeštą (...). Turime apie ką pasikalbėti (...), bet mes nevedame derybų dėl narystės NATO, jokių derybų dėl to nėra“, – Švedijos televizijai TV4 sakė U. Kristerssonas.

„Tačiau galėtume pasikalbėti apie tai, kaip geriausiai bendradarbiauti NATO“, – teigė jis.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) antradienį pareiškė, kad nėra pagrindo derėtis su Vengrija.

U. Kristerssonas penktadienį sakė, kad nors ir yra pasirengęs vykti į Budapeštą, susitikimas su V. Orbanu vasario 1 dieną Briuselyje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje yra praktiškesnis.

„Kitą savaitę, ketvirtadienį, susitiksime Europos Vadovų Tarybos susitikime ir tada galėsime pradėti diskutuoti“, – teigė jis.

Dėl vizito į Budapeštą „turėtume rasti tam datą, tokie dalykai paprastai nedaromi skubotai. Įtariu, kad jo kalendorius, kaip ir mano, yra gana pilnas“, teigė jis.

V. Orbanas pakvietė kolegą švedą praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vengrija sukritikavo Švediją, kad ši esą nesiima veiksmų dvišaliams santykiams stiprinti.

Budapeštas dažnai sako, kad daug metų buvo deklaruojamas „atvirai priešiškas požiūris“, ir kaltino Švedijos atstovus, kad jie ne kartą norėjo paveikti Vengriją teisinės valstybės klausimais.

Vis dėlto trečiadienį V. Orbanas teigė, kad per pokalbį telefonu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu dar kartą patvirtino savo paramą Švedijos narystei saugumo aljanse.

Švedija ir Suomija, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, įvykdytą beveik prieš dvejus metus, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir pateikė paraišką dėl narystės NATO.

Praėjusį balandį Suomija tapo 31-ąja Aljanso nare.

Paraiškas dėl narystės NATO turi vienbalsiai ratifikuoti visos Aljanso narės.

Po daugiau nei metus trukusio delsimo Turkijos parlamentas antradienį ratifikavo Švedijos paraišką, o ketvirtadienį prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pasirašė oficialų stojimo protokolą.

The post Švedijos premjeras: nesiderėsime su Vengrija dėl stojimo į NATO appeared first on LAIKMETIS.

Įtariamasis buvo pašautas ir mirtinai sužeistas Briuselio policijai antradienį jį sulaikant.

„Šiais laikais Švedijai dar niekada nebuvo iškilusi tokia didelė grėsmė kaip dabar“, – žurnalistams sakė U. Kristerssonas po to, kai per išpuolį Belgijos sostinėje buvo nušauti du švedų futbolo sirgaliai ir dar vienas žmogus sužeistas. 

„Visi požymiai rodo, kad tai teroro išpuolis, nukreiptas prieš Švediją ir Švedijos piliečius vien dėl to, kad jie yra švedai“, – sakė jis ir pridūrė, kad jaučia neapsakomą liūdesį.

Rugpjūtį švedų vidaus saugumo tarnyba SAPO padidino terorizmo pavojaus lygį iki ketvirto penkių balų skalėje

Rugpjūtį švedų vidaus saugumo tarnyba SAPO padidino terorizmo pavojaus lygį iki ketvirto penkių balų skalėje, paskelbus vertinimą, kad dėl piktos musulmonų pasaulio reakcijos į protestus, kai šalyje buvo deginamas Koranas, ji tapo prioritetiniu taikiniu.

„Būtent dėl tokių pavojų SAPO šią vasarą padidino pavojaus lygį nuo trečio iki ketvirto“, – sakė U. Kristerssonas.

„Dabar jau žinome, kad buvo pagrindo nerimui, kurį išreiškė tiek jie, tiek mes vyriausybėje“, – pridūrė jis.

Ministras pirmininkas pažadėjo „saugoti mūsų atvirą, demokratinę visuomenę“.

„Jie nori mus įbauginti ir priversti tylėti. Taip neatsitiks“, – pridūrė jis.

Išpuolis įvykdytas pirmadienio vakarą Briuselyje prieš pat Belgijos ir Švedijos futbolo rungtynes.

Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už ataką, socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jį įkvėpė ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

The post U. Kristerssonas: Švedija dar niekada nebuvo susidūrusi su didesne grėsme savo saugumui appeared first on LAIKMETIS.

Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei. 

Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.

Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija

Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

R. T. Erdoganas, siekiantis būti perrinktas kitais metais, atsidūrė galios pozicijoje, kai įtikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neblokuoti Ukrainos grūdų eksporto. 

Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Ankaroje. Šio vizito metu jis irgi siekė įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO.

„Atėjo laikas pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip visavertes NATO nares. Jų prisijungimas padarys mūsų aljansą stipresnį ir mūsų žmones saugesnius“, – teigė J. Stoltenbergas. 

Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

„Suomija ir Švedija įvykdė savo susitarimus su Turkija“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad jų prisijungimas prie NATO bus svarbus įvykis „siekiant pasiųsti aiškią žinutę Rusijai“.

The post Švedijos premjeras bandys įtikinti Turkijos prezidentą ratifikuoti šalies narystę NATO  appeared first on LAIKMETIS.