Pasak „Vilniaus miesto būstas“ direktorės Rositos Žibelienės, iš viso kompensacijas Vilniuje per dvejus metus gavo 2 031 vilnietis, suteikęs prieglobstį 5 785 ukrainiečiams. Vidutiniškai viename būste gyveno apie keturis pabėgėlius.

Kompensacijų už ukrainiečių apgyvendinimą mokėjimas prasidėjo 2022 metų balandį ir baigėsi šių metų balandį.

Kompensacijas už ukrainiečių apgyvendinimą gavo gyventojai, verslas ir nevyriausybinės organizacijos, kurie savo būstuose ar kitose patalpose buvo neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi nuo karo Ukrainoje pabėgusius gyventojus.

Anot pranešimo, kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklausė nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį buvo mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.

„Didžiausios pagalbos pabėgėliams reikėjo vos prasidėjus karui Ukrainoje. Tuo metu tiek vilniečiai, tiek įvairios institucijos, verslai reagavo ir susitelkė itin greitai, o Vilniuje apgyvendinimas buvo suteiktas didžiausiam skaičiui ukrainiečių. 2023 m. apgyvendintų ukrainiečių jau buvo gerokai mažiau – tikėtina, kad dalis jų ėmė gyventi savarankiškai: susirado darbus, išsinuomojo būstus rinkoje, taip pat ėmė naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija“, – pranešime cituojama R. Žibelienė.

Anot jos, 2022 metais būsto nuomos kompensacijas gavo 498 ukrainiečių šeimos, o 2023 metais šis skaičius išaugo iki 1 804 šeimų.

Prieglobstį ukrainiečiams Vilniuje aktyviausiai suteikė gyventojai, daug jų apgyvendino ir įmonės, tarp jų – „Litgrid“, „Bazilijonų ukrainiečiai“. Šioms įmonėms buvo išmokėtos didžiausios kompensacijos – „Litgrid“ gavo 112,3 tūkst. eurų, o „Bazilijonų ukrainiečiai“ – 106,7 tūkst. eurų.

The post Per 2 metus ukrainiečius apgyvendinusiems vilniečiams išmokėta 3,9 mln. eurų kompensacijų appeared first on LAIKMETIS.

Tai rodo kovą paskelbti Migracijos departamento duomenys.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje. Atnaujinta statistika rodo, kad ukrainiečių Lietuvoje sumažėjo.

„Balandžio mėnesį bus aišku, kad Ukrainos piliečių sumažėjo pas mus, nes dalis neatvyko prasitęsti leidimų, jie fiziškai yra išvykę iš Lietuvos“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Anot jos, jei metų pradžioje Ukrainos piliečių Lietuvoje buvo virš 86 tūkst., tai kovo pabaigoje – kiek daugiau nei 74 tūkstančio.

„Antroje vietoje yra baltarusiai, jų vis dar daugėja, bet jų augimas pastaraisiais mėnesiais yra lėtesnis. Taip yra dėl tų pagriežtintų tikrinimų, kuriuos mes vykdome, ir dėl to, kad darbdaviai persiorientuoja į kitas valstybes“, – teigė direktorė.

Kovo pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 63 tūkst. baltarusių, turinčių leidimą gyventi šalyje. Lyginant su praėjusių metų sausio 1-ąja, Baltarusijos piliečių Lietuvoje padaugėjo beveik 29 procentais.

Rusijos piliečių skaičius Lietuvoje išlieka stabilus – kiek daugiau nei 15 tūkstančių.

Ribojamųjų priemonių įstatymas, pagal kurį nauji imigrantai iš Rusijos į Lietuvą atvykti praktiškai neturi galimybės, išties sustabdė Rusijos piliečių skaičiaus augimą

„Ribojamųjų priemonių įstatymas, pagal kurį nauji imigrantai iš Rusijos į Lietuvą atvykti praktiškai neturi galimybės, išties sustabdė Rusijos piliečių skaičiaus augimą. Priešingu atveju, jų čia būtų daugiau pas mus“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Anot Migracijos departamento direktorės, Lietuvos įmonių akys, ieškant potencialių darbuotojų, nuo Baltarusijos ir Ukrainos nukrypo į Vidurinę Aziją ir Indiją. 

„Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Azerbaidžanas ir Kazachstanas yra tos naujosios šalys, iš kurių darbdaviai vežasi darbo jėgą. (...) Gausiausiai atvažiuoja iš Uzbekistano“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.

Kovoje pabaigoje Lietuvoje buvo 9,7 tūkst. uzbekų, palyginimui, pernai sausį jų Lietuvoje buvo 1,8 tūkstančio.

„Daugiau nei keturis kartus išaugo uzbekų skaičius pas mus“, – teigė direktorė.

Panašios tendencijos matomos ir su srautais iš kitų regiono šalių. Kovo pradžioje Lietuvoje leidimą gyventi turėjo 6,6 tūkst. Kirgizijos piliečių, praėjusių metų pradžioje – beveik 2 tūkst., Tadžikistano piliečių – 6,3 tūkst. ir 1,4 tūkst., Indijos – 5,2 tūkst. ir 1,2 tūkstančio.

Visgi, kaip pabrėžia E. Gudzinskaitė, nemažą dalį atvykstančiųjų iš Indijos sudaro studentai.

Anot jos, dauguma atvykstančiųjų iš Vidurinės Azijos – žemos kvalifikacijos darbuotojai, atvykstantys dirbti vairuotojais, statybininkais.

Aukštos kvalifikacijos užsieniečių Lietuvoje yra virš 6 tūkst., dažniausiai tai yra Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, dirbantys informacinių technologijų įmonėse, inžinieriais.

Kovo pradžioje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paskelbė apie planus griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius. Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys šią savaitę pareiškė, kad išaugęs imigrantų iš Vidurio Azijos šalių skaičius kelia iššūkius juos tikrinančioms specialiosioms tarnyboms, nes tose šalyse dalis politinės opozicijos yra siejama su ekstremizmu.

The post Lietuvoje mažėja ukrainiečių, auga atvykusiųjų iš Vidurinės Azijos skaičius appeared first on LAIKMETIS.

Kaip trečiadienį nusprendė Vyriausybė, „užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo“.

Dabar galiojančiame nutarime numatytas dvejų metų terminas.

Projektu vieneriems metams taip pat pratęsiama laikinoji apsauga – iki 2025-ųjų kovo.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nuostata dėl prailginto kalbos mokėjimo termino bus taikoma ir asmenims, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga, ir tiems, kuriems ji buvo suteikta, tačiau jie jau yra įgavę naują statusą, pavyzdžiui, turi leidimą dirbti Lietuvoje.

Valstybinė kalbos inspekcija praėjusių metų kovo viduryje politikus informavo, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą

„Ir toliau bus sudaromos galimybės ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos per Užimtumo tarnybos finansuojamas priemones ar per Individualių mokymosi paskyrų sistemą“, – teigiama ministerijos rašte.

Valstybinė kalbos inspekcija praėjusių metų kovo viduryje politikus informavo, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.

Jos rašte teigta, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.

Šie Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos planai papiktino Vyriausybės atstovus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje įsidarbino beveik 30 tūkst. ukrainiečių.

The post Ukrainiečiams metams prailgintas terminas dėl lietuvių kalbos mokėjimo appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvoje dabar turime daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių, tad natūralu, kad su jais daugiausiai susiduriama. Reikia pastebėti, kad jie vertinami palankiausiai, beveik 8 punktais iš 10, palyginti su kitais į Lietuvą atvykstančiais migrantais. Tai reiškia, kad ukrainiečiai pakankamai gerai įsitraukia į Lietuvos visuomenę, kartu jie yra palankiai vertinami lietuvių“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Pusė (49 proc.) tyrimo dalyvių pritaria, kad pasibaigus karui Lietuvoje galėtų likti tie Ukrainos karo pabėgėliai, kurie išmoko kalbą bei susirado darbus. 36 proc. apklaustųjų neprieštarauja Ukrainos piliečių pasilikimui, jei tik jie to pageidauja. Visgi kas dešimtas laikosi nuomonės, kad po karo ukrainiečiai turėtų išvykti iš Lietuvos.

Antroje vietoje pagal palankumą vertinami darbo migrantai iš Centrinės Azijos (5,2 punkto). Trečioje – migrantai Baltarusijos piliečiai (5,15 punkto). Toliau rikiuojasi migrantai iš Artimųjų Rytų (4,43) bei migrantai, patekę į Lietuvą per Lietuvos – Baltarusijos sieną 2021 metais (4,13).

Kaip rodo tyrimas, ketvirtadalis lietuvių nurodo su migrantais susidūrę betarpiškai, pusė – pastebėjo, bet asmeniškai nesusidūrė. Absoliuti dauguma (89 proc.) respondentų nurodė, kad jų patirtis su migrantais – tai karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Trečdalis susidūrė su baltarusiais migrantais, ketvirtadalis – su darbo migrantais iš centrinės Azijos. Beveik penktadalis (18 proc.) – su migrantais iš Artimųjų Rytų. 12 proc. susidūrė su migrantais, patekusiais į Lietuvą per Lietuvos – Baltarusijos sieną.

Pritaria pabėgėlių priėmimui

Iš atlikto tyrimo matyti, kad trys iš keturių (76 proc.) respondentų pritaria Ukrainos karo pabėgėlių priėmimui Lietuvoje, o 17 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės ir tam nepritaria. 

Anot E. Bingelio, dažniausiai ukrainiečių integracijai pritaria aukštesnių pajamų ir didmiesčių gyventojai, tuo tarpu mažesnių pajamų ir mažesnių miestų gyventojai laikosi nuomonės, kad ukrainiečiai turėtų išvykti, kai jų šalyje bu saugu.

„Tačiau verta pabrėžti, kad tyrimo rezultatai yra labai geri, lietuviai labai palankiai vertina šalyje gyvenančius ukrainiečius. Taip pat dauguma laikosi nuomonės, kad ukrainiečiai turėtų labiau integruotis mūsų šalyje, tačiau kartu pritaria, kad reikia jiems padėti“, – sakė E. Bingelis. 

Jo teigimu, apskritai, ukrainiečiai matomi kaip darbštūs žmonės ir tai lietuviams kelia simpatijas, nes darbštumas lietuvių vertybių sistemoje apibrėžtinas kaip viena stipriausių teigiamų charakteristikų. 

Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės ukrainiečių integracijos priemonės yra lietuvių kalbos kursų organizavimas (57 proc.) bei pagalba tvarkantis dokumentus (47 proc.).

Toliau eina tokios integracijos priemonės kaip vaikų švietimo ir neformalaus ugdymo užsiėmimų organizavimas (29 proc.), pagalba ieškant būsto arba nemokamas apgyvendinimas (26 proc.), darbo rinkos paslaugos, profesinis mokymas, kompetencijų vertinimas (25 proc.), nemokomos psichologinės konsultacijos (22 proc.) ir kvalifikacijos pripažinimas (20 proc.).

Daugiau nei pusė respondentų pritaria (57 proc.) vienkartinei įsikūrimo pašalpai ukrainiečiams. Taip pat nemaža dalis apklaustųjų pritaria pagalbai ir išmokoms žmonėms, turintiems negalią (47 proc.), socialinei paramai mokiniams (44 proc.) bei išmokoms vaikams (42 proc.)

IOM Lietuva užsakymu tyrimas buvo atliktas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėnesį. Savo nuomonę išsakė 1015 Lietuvos gyventojų. 

The post Ukrainiečiai tarp užsieniečių lietuvių vertinami palankiausiai - IOM appeared first on LAIKMETIS.

Bendras sociologinis tyrimas, kurį atliko Demokratinių iniciatyvų fondas ir Kijevo tarptautinis sociologinis institutas (KIIS), padedant Prahos pilietinės visuomenės centrui, parodė, kad 77,6 proc. apklaustų ukrainiečių dėl šalies korupcijos kaltina Ukrainos vadovą. V. Zelenskis savo valdžią įtvirtino karo metu.

Tyrimo rezultatai gauti po to, kai atskira Ukrainos visuomenės nuomonės apklausa, pateikta tik "The European Conservative", atskleidė, kad didžioji dauguma ukrainiečių giliai nepasitiki ES ir NATO. 71 proc. respondentų teigė, kad NATO ir ES vadovaujasi tik savanaudiškais interesais ir paprasčiausiai naudoja Ukrainą savo tikslams.

Komentuodamas tyrimo rezultatus, sociologas Petro Burkovskis, kuris yra Demokratinių iniciatyvų fondo direktorius, sakė:

„Vėlavimas spręsti problemas, kuris mažina žmonių tikėjimą pergale, taip pat turi įtakos prezidento reputacijai. Apklausa parodė, kad 77,6 proc. piliečių mano, jog prezidentas yra tiesiogiai atsakingas už korupciją vyriausybėje ir karinėje administracijoje.

Be to, sociologas pažymėjo, kad plačiai paplitęs argumentas, jog vyriausybė viskam neturi laiko, paprasčiausiai nebeveikia. Po 16 mėnesių karo nebėra tinkamo pasiteisinimo tiems, kurie nesiima veiksmų, kad pašalintų piktnaudžiavimus, ir nieko nedaro kovodami su aplaidumu ir nekompetencija. Piliečiai vis dažniau mano, kad valstybė, prie kurios vairo stovi V. Zelenskis, "turėjo laiko viską padaryti, imtis visų priemonių kovai su [korupcija], naudodamasi įgaliojimais, kurie buvo išplėsti karo padėties metu".

plačiai paplitęs argumentas, jog vyriausybė viskam neturi laiko, paprasčiausiai nebeveikia

Tęsdamas pasakojimą, Burkovskis teigė: ,,Žaliasis prezidentas, kaip ir kiti valstybės vadovai, buvo išrinktas į prezidentus: Kitaip tariant, pareigūnai, nevykdantys savo pareigų, šiuo metu yra ne mažiau pavojingi priešai nei Rusija.

Ir piliečiai tikisi, kad Volodymyras Zelenskis bus pasiryžęs pašalinti tokius asmenis iš vadovybės, išklausyti ir paskirti vadovus, kurie sąžiningai nurodys problemas ir kompetentingai pasiūlys sprendimus.

Todėl teritorinių komplektavimo centrų išvalymas nuo "neįkainojamo personalo" turėtų būti atskaitos pradžia, o ne taškas gynybos sektoriaus reformos procese. Šiuo atveju nereikėtų eiti lengvų sprendimų keliu. Daroma prielaida, kad dauguma piliečių galėtų palaikyti "paprastą idėją" nukreipti nusižengusius karo vadus į fronto liniją. Tačiau ar galime patikėti ginklus ir karių gyvybes vyrams, kurie vogė iš šalies?

Mažai tikėtina, kad toks sprendimas bus palaikomas koviniuose daliniuose. Tačiau korumpuotų pareigūnų pakeitimas veteranais ras atgarsį visuomenėje.

Apklausa taip pat parodė, kad beveik trys iš keturių ukrainiečių (72,9 %) pritaria sužeistų karių išleidimui iš ginkluotųjų pajėgų, išmokant jiems atitinkamą kompensaciją, kuri padengtų gydymo ir reabilitacijos išlaidas.

Apklausoje dalyvavo apie 2 011 žmonių 135 Ukrainos gyvenvietėse.

Kaip pranešė "The European Conservative", žinia apie tyrimo išvadas pasirodė likus kelioms dienoms iki prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kad visi regioninių kariuomenių verbavimo vadovai bus nušalinti nuo pareigų po skandalo, kuris atskleidė, kad kariniai komisariatai ėmė dideles sumas kyšių grynaisiais pinigais, kad vyrai galėtų išvengti karinės tarnybos.

"Mes atleidžiame visus regioninius karinius komisarus", - pareiškime sakė V. Zelenskis ir pridūrė: "Šiai sistemai turėtų vadovauti žmonės, kurie puikiai žino, kas yra karas ir todėl cinizmas ir kyšininkavimas karo metu yra didelė išdavystė."
"Tačiau leiskite pabrėžti: kariuomenė nėra ir niekada nebus kriminalinės bausmės pakaitalas. Pareigūnai, supainioję antpečius ir lengvatas, tikrai bus teisiami", - užbaigė jis.

The post Dauguma ukrainiečių mano, kad už korupciją jų šalyje yra atsakingas V. Zelenskis, nepasitiki ES ir NATO appeared first on LAIKMETIS.

Apklausos metu vis dar gyvenantys lietuvių būstuose nurodė 35 proc. respondentų. Tyrimas taip pat rodo, kad beveik 40 proc. lietuvių prasidėjus karui ukrainiečius į savo būstą priėmė 2-6 mėnesių laikotarpiui.

17 proc. apklaustųjų karo pabėgėlius apgyvendino 6-12 mėnesių laikotarpiui, 9 proc. apklausos dalyvių ukrainiečiams būstus suteikė vienam mėnesiui.

Anot tyrimo, 66 proc. būstų savininkų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, kad pasinaudojo valstybės teikiama parama asmenims, priėmusiems Ukrainos karo pabėgėlius. 34 proc. parama nepasinaudojo, iš jų 63 proc. teigė žinoję apie paramą, tačiau nusprendė padėti ukrainiečiams patys.

14 proc. lietuvių apie paramą nežinojo, 8 proc. parama nepasinaudojo dėl ilgo dokumentų tvarkymo laikotarpio, 6 proc. nurodė, kad ukrainiečiai jų suteiktame būste gyveno trumpiau nei tris mėnesius, todėl parama pasinaudoti negalėjo.

Kiek daugiau nei 40 proc. respondentų nurodė, kad ukrainiečiai šiuo metu negyvena suteiktame būste, nes patys nusprendė nutraukti nuomos sutartį, dar penktadalis ukrainiečių turėjo išsikraustyti, nes būstų savininkai nenorėjo jiems pratęsti savo būsto nuomos.

„Tie būstų savininkai, kurie nusprendė nebetęsti nuomos sutarties nurodė, kad susidūrė su nesutarimais su priimta šeima, patyrė tam tikrų nuostolių ar tiesiog nebenorėjo dalyvauti programoje, tačiau tokių atvejų nebuvo daug“, – pranešime cituojama IOM vyresnio projektų asistentė Vilija Terezaitė.

Tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad daugiau nei 30 proc. karo pabėgėlių atvykę į Lietuvą apsigyveno atskirame nuomojamame būste, 27 proc. apsigyveno priimančiose lietuvių šeimose, pasinaudoję „Stiprūs kartu“ iniciatyva, 17 proc. apsistojo šeimos narių ar draugų, gyvenančių Lietuvoje, namuose, dar 18 proc. apsigyveno pabėgėlių centre ar savivaldybių suteiktuose būstuose.

Pasak pranešimo, 45 proc. apklaustų ukrainiečių nurodė, kad būstą nuomai pavyko susirasti per vieną mėnesį, penktadalis užtruko iki trijų mėnesių, 18 proc. prireikė pusės metų.

Šiuo metu trečdalis ukrainiečių gyvena tame pačiame būste, kuriame apsistojo atvykę į Lietuvą. Apie ketvirtadalis gyvena antrame būste, 30 proc. pakeitė du būstus, 15 proc. pakeitė tris ar daugiau būstų.

Tyrime apklausta daugiau nei 1,2 tūkst. būstų savininkų, išnuomojusių būstus į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams.

The post Trečdalis ukrainiečių vis dar gyvena lietuvių suteiktuose būstuose appeared first on LAIKMETIS.

Penktadienį, kai per arbatos pertraukėlę bendravau su savo darbuotojais, paskambino man iš valstybinės įdarbinimo tarnybos (darbo biržos - kaip anksčiau vadindavom). Maloni specialistė pasiteiravo, kaip sekasi įmonei, o po to tiesiai paklausė - ar dar yra kažkur aplink neįdarbintų ukrainiečių - ir kelis kartus pakartojo, kad nepamirščiau, jog valdžia kompensuoja virš 70 procentų ukrainiečių atlyginimo, tad įmonei tikrai neapsimoka darbint lietuvius, bet reikia ,,ieškoti" ukrainiečių. Pokalbio metu spėjau įsijungt telefono mikrofoną, tad, manau, visi supratote, kokia buvo darbuotojų, girdėjusių šį pokalbį, reakcija.

Akivaizdu, kad valstybinės užimtumo tarnybos kažkieno nurodymu iš aukščiau, tiesiog pagal sąrašą skambina įmonių vadovams ir primena, kad lietuvius įdarbint šiais biudžetinių pinigų dalinimo laikais - tiesiog kvailystė. Panašu, kad dabartinė Lietuvos valdžia, daranti viską, kad sunaikinti mūsų valstybę, vis labiau pradeda suprasti, kad iš pasaulio galingųjų gavo dar vieną ginklą visuomenės skaldymui ir valdymui - ukrainiečių pabėgėlius.

valdžia kompensuoja virš 70 procentų ukrainiečių atlyginimo, tad įmonei tikrai neapsimoka darbint lietuvius, bet reikia ,,ieškoti" ukrainiečių.

Dar neišsilaižėme koronos metu sukurtų kiršinimo, diskriminavimo ir kvailinimo žaizdų, bet tiesiog natūraliai, veikiant laikui - šitos nesąmonės po truputį blėsta, žmonės bando taikytis, atleidžia vieni kitiems ar tiesiog primiršta patirtas nuoskaudas. O valdžia puikiai prisimena, kaip lengva buvo valdyti, grobti ir plauti biudžeto pinigus tais visuotinio „koroninio" susipriešinimo laikais.

Darė ką norėjo, o kritikos nesulaukė beveik jokios - žmonės buvo užsiėmę tarpusavio ginčais ir rietenom. Taigi, dabar reikia naujo dirgiklio visuomenei ir štai, valio - ukrainiečiai.

Iš pradžių atrodė, kad šia tema valdžiai pasinaudoti nepavyks - visi vieningai palaikome Ukrainą kare, renkame pinigus, siunčiame labdaras. Bet pamažu entuziazmas blėsta, o ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje vis daugėja.

Vis dažniau pradėjome stebėtis, - ar ne per daug mūsų valdžia skiria paramų ir pinigų laikinai apsigyvenantiems mūsų šalyje, bet vis nuvejam šią mintį - na, tiek to, gal valdžia gero norėdama vargšams pabėgėliams taip persistengia.

Dabar jau darosi visiškai aišku, kad šis persistengimas nėra šiaip sau - kai dalis lietuvių pradės gauti mažesnes pajamas ar socialines paramas nei imigrantai, kai darbdaviai lietuviams pasakys - kad jų nepriims, nes už ukrainiečius valdžia primoka - susipriešinimas visuomenėje garantuotas.

O jei dar pasieksime tokį lygį, kad beveik visur būsim priversti kalbėti rusiškai - tikrai lietuviai ims keiksnoti tuos laikinus svečius iš Rytų, o ukrainiečiai skolingi neliks. Gal net kokių susistumdymų ar neramumų kiltų - būtų tikras rojus mūsų valdantiesiems, tobulai įvaldžiusiems ,,skaldyk ir valdyk" principą.

Taigi, brangūs proletarai ir ne tik. Ruoškimės naujai, suplanuotai rietenų bangai. Jei neįstatysime karo pabėgėlių į tam tikrus rėmus (ką sėkmingai padarė lenkai) tai net patys tarpusavy susipyksim.

Galima atvykėliams sudaryti lygias sąlygas su lietuviais, bet ne geresnes.

Galima atvykėliams sudaryti lygias sąlygas su lietuviais, bet ne geresnes. Galima esant rimtam reikalui išklausyti žmogų rusiškai, bet savo šalyje mes turime teisę parduotuvėje, poliklinikoje ar net restorane kalbėti savo kalba. Ir dar. Supraskim, kad šiuo metu vyksta didžiausias Lietuvos rusinimas nei bet kada. Kasdien atvyksta nauji žmonės iš Ukrainos, su kuriais daugelis kalbasi rusiškai, o ir tarpusavy jie dažniausiai bendrauja švaria rusų kalba.

Gi visi suprantam, kad šalia nukentėjusių nuo karo pas mus plūstelėjo ir tie Ukrainos rusakalbiai, kurie visą laiką nekentė savo šalies, seniai svajodami išvykti į Vakarus ir užlipti pūkuotiems vakariečiams ant sprando.

Proletarai ir ne tik - reikalaukim savo teisių, o gal Jums mieliau buvo eiti į Gegužės pirmosios eisenas sovietinais metais? Atsimenat eilėraštuką: Vienas rusas, antras rusas - pilnas rusų autobusas. Nei duonytės, nei mėsytės - vien raudonos vėliavytės!!! Ura, tovarišči!!! Su Gegužės 1- ąja.

P.S. Jei tik kokią dieną pajusit, kad pykstat ar neapkenčiat kažkurio savo pažįstamo dėl požiūrio į ukrainiečių teises ir pareigas Lietuvoje - prisiminkit šį mano rašinėlį - žinokit, kiršinimo mašina jau vėl užsikūrė...

The post Dainius Petkus. Ukrainietiška bomba Lietuvos valdžios rankose appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte. Jo kopiją antradienio pavakarę feisbuke paskelbė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka BNS patvirtino, kad toks raštas institucijoms buvo išsiųstas. Pasak jo, tai padaryta siekiant išvengti galinčios susidaryti „keistos sociolingvistinės situacijos“ bei siekiant užtikrinti galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos. 

„Mes apklausėme visas savivaldybes, jų kalbos tvarkytojus, ir pamatėme, kad toli gražu ne visur yra gera situacija. Kad kai kur (ukrainiečiai – BNS) mokosi ir panašiai, o kai kur tiesiog nėra mokymo išteklių, nėra kam mokyti, valstybė mokymui nėra skyrusi lėšų, ukrainiečiai norėtų mokytis, bet nėra kur“, – BNS teigė A. Valotka.

„Mes visiškai nenorime, kad 2024 metų viduryje staiga atsirastų keista sociolingvistinė situacija, kad pavyzdžiui keli tūkstančiai žmonių (...) neišlaikė egzamino, kurį turėtų išlaikyti. Tada (kiltų klausimas – BNS), kur laikyti, o kur tie ištekliai laikyti. Tuo reikia rūpintis iš anksto. To rašto tikslas toks ir yra“, – pridūrė jis.  

Pasak A. Valotkos, dirbant su klientais arba pacientais dažniausiai keliamas reikalavimas mokėti kalbą bent A2 lygiu. Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas teigė, kad situacija balandžio 17 dieną bus aptarta Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

Pasak A. Valotkos, dirbant su klientais arba pacientais dažniausiai keliamas reikalavimas mokėti kalbą bent A2 lygiu

Kovo viduryje parengtame dokumente Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija informuoja, kad nuo 2024-ųjų kovo, pasibaigus dviejų metų trukmės reikalavimo karo pabėgėliams iš Ukrainos mokėti lietuvių kalbą moratoriumui, pradės kalbos mokėjimo kontrolę. Teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“. 

Dokumente taip pat teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“. 

Tuo metu dokumento kopija feisbuke pasidalijusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“. 

„Liūdina ir stebina toks tiesmukas požiūris į savo darbą ir empatijos nuo karo nukentėjusiems žmonėms nebuvimas. Aš pati nei ukrainietiškai, nei rusiškai kalbėti nemoku, tačiau man nė karto nekilo problemų dėl kitataučių paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis naudojuosi kiekvieną savaitę. Be to, neįmanoma nematyti, kiek daug žmonių jau šneka lietuviškai ir visomis jėgomis stengiasi tai daryti“, – antradienio pavakarę feisbuke teigė A. Armonaitė. 

„Gerai, kad į ministeriją gavome šio rašto kopiją. Imsimės visų priemonių, kad pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimas būtų sustabdytas“, – pridūrė ministrė.

Pasak Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių. 

The post Kalbos inspekcija nuo kitų metų kovo žada tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias appeared first on LAIKMETIS.

„Klausimas ganėtinai akivaizdus, gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū“, – į tarybos narius kreipėsi meras Remigijus Šimašius. 

Tarybos sprendimu, 2023 metais užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto karo, bus taikoma 100 proc. lengvata važiuoti vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais.

Taryba taip pat pritarė sostinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių darbuotojų viešojo transporto kompensacijų pratęsimui dar metams.

Vilniuje veikiančių tokių įstaigų darbuotojai gauti „Vilniečio kortelės“ ir viešojo transporto bilietų kompensaciją galėjo nuo šių metų gegužės.

Mes šitais sprendimais pradedam kurti skirtingas vilniečių grupes, kuriems galioja vienokios lengvatos, kitoms kitokios lengvatos

„Mes šitais sprendimais pradedam kurti skirtingas vilniečių grupes, kuriems galioja vienokios lengvatos, kitoms kitokios lengvatos (...). Jeigu mes jau šiandien nemažai daliai Vilniaus gyventojų pagal veikos pobūdį skiriam nemokamą viešąjį transportą tai tada reikėtų įpareigoti viešojo transporto administraciją, kad jie paskaičiuotu ar negalima kalbėti apie pilno nemokamo transporto įvedimą“, – posėdžio metu kalbėjo tarybos narys Artūras Zuokas.

Tarybos posėdžio metu taip pat nuspręsta, jog sostinės gyventojai ir miesto svečiai viešuoju transportu nemokamai galės važiuoti Vilniaus 700 metų jubiliejaus šventės metu.

Toks sprendimas reiškia, kad viešasis transportas nekainuos kitų metų sausio 25 ir liepos 25 dienomis.

Šiuo metu be ukrainiečių, slaugos darbuotojų, nemokamu viešuoju transportu naudojasi ir Vilniaus ugdymo įstaigose dirbantys švietimo darbuotojai, socialines paslaugas teikiantys ir kultūros sektoriaus darbuotojai.

The post Vilniuje ukrainiečiai kitąmet toliau galės nemokamai keliauti viešuoju transportu appeared first on LAIKMETIS.

Prakaitu ir ašaromis aplietos įkurtuvės

Nors pamokos mokykloje vyksta nuo rugsėjo 1-osios, oficialus dokumentas – higienos pasas – leidžiantis vykdyti ugdymo veiklą Tarptautinei Ukrainos mokyklai išduotas tik lapkričio 8 d. Dar keliomis savaitėmis vėliau mokyklai skirtas ir mokinio krepšelis, tad netrukus, atlyginimai bus išmokėti ir mokytojams.

„Nuo mokslo metų pradžios mokytojams neišmokėti atlyginimai, nes be higienos paso negalėjome pretenduoti ir į valstybės finansavimą, tai yra, mokinio krepšelį. Daugelis mūsų mokytojų gyvena Lietuvoje su vaikais, jų vyrai liko Ukrainoje ir išlaiko Lietuvoje apsistojusias šeimas. Papildomų pajamų mokykla neturi, nes iš tėvų jokie mokesčiai nėra renkami, išskyrus vienkartinę 50 eurų stojimo įmoką. Tačiau visos šios lėšos buvo skirtos patalpų remontui. Vienintelės papildomos lėšos, kurias kol kas gauna mokykla yra už prailgintos grupės popamokinę veiklą – tai kainuoja 30 eurų per mėnesį“, – pasakoja Tarptautinės Ukrainos mokyklos direktorės pavaduotoja Viktorija Kuruoglu.

Rugsėjo 1-ąją mokyklos kieme buvo surengta didelė šventė, kurioje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis moksleivių ir juos atlydėjusių tėvų.

Rugsėjo 1-ąją mokyklos kieme buvo surengta didelė šventė, kurioje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis moksleivių ir juos atlydėjusių tėvų. Tačiau netrukus po jos teko paskelbti 2 savaičių atostogas, o mokytojai, pasiraitoję rankoves, kibo į mokyklos remonto darbus.

„Prie šių darbų prisidėjo visi, kas tik galėjo – mokytojai, šeimos nariai, savanoriai, net ir moksleiviai, kurie padėjo išvalyti kiemą. Mokykla nuomojasi 1,5 tūkst. kv. m. ploto patalpas. Raktus nuo jų gavome tik rugpjūčio 30 dieną, nors tikėjomės, kad tai nutiks dar gegužę.

Patalpos buvo labai apleistos, kai kuriuose kabinetuose durys buvo išplėštos su visomis staktomis, laiptų pakopos nudaužytos, tarsi kūju, todėl taip ilgai negalėjome gauti higienos paso. Tačiau, kaip sako mūsų direktorė Olena Vnukovska, geriau mokykloje be durų, nei slėptuvėje, virš kurios sprogsta bombos. Savo rankomis valėme patalpas, tinkavome, dažėme klases.

Vaikai ant koridoriaus sienos nacionalinėmis spalvomis nutapė medį, ant jo šakų kiekvienas priklijavo po lapelį su savo vardu ir miesto, iš kurio atvyko, pavadinimu. Tai suvienijo visą mūsų bendruomenę, nes žinojome, kad čia kuriame savo namus“, – pasakoja V. Kuruoglu apie sudėtingą mokyklos steigimo startą.

Didžiausi iššūkiai mokyklos steigėjų laukė siekiant gauti higienos pasą. „Vos tik pašalindavome nurodytus trūkumus, po Visuomenės sveikatos centro specialistų patikrinimo sulaukdavome naujo sąrašo, ką turime padaryti. Dirbome net savaitgaliais, nors dėl kai kurių reikalavimų nusvirdavo rankos, buvo ir ašarų, o nežinia dėl mokyklos likimo paveikė net ir moksleivius“, – pasakoja mokyklos direktorės pavaduotoja.

Mokyklai įkurti, pasak V.Kuruoglu, paprastai prireikia 3 metų. „Bet mes tiek laiko neturėjome. Ukrainiečių mokyklą įkūrėme mažiau nei per tris mėnesius. Nors Lietuvoje yra galimybė mokytis rusakalbėse mokyklose, daugelis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių nenori, kad jų vaikai mokytųsi rusų kalba. Pasibaigus karui daugelis planuoja grįžti į savo namus, todėl tėvai nori, kad vaikai mokytųsi pagal ukrainietišką švietimo programą“, – sako V.Kuruoglu.

Lietuvoje yra galimybė mokytis rusakalbėse mokyklose, daugelis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių nenori, kad jų vaikai mokytųsi rusų kalba.

Nuo 2021 m. Tarptautinė Ukrainos mokykla Lietuvoje veikė kaip nuotolinio ugdymo įstaiga. Prasidėjus karui Ukrainoje ir tūkstančiams ukrainiečių atvykus į Lietuvą, pasak V.Kuruoglu, mokykla sulaukė didelio antplūdžio tėvų, norinčių, kad jų vaikai mokytųsi gimtąja kalba. Į mokyklą užsiregistravo per 1000 moksleivių. Tiek vaikų nuo pradinukų iki 11 klasės dabar mokosi Tarptautinėje Ukrainos mokykloje Vilniuje ir Klaipėdoje.

 Be lietuvių paramos pamokos vyktų tarp keturių sienų

Kaip pasakoja mokyklos direktorės pavaduotoja, mokyklai pavyko iš Ukrainos atsigabent 1,5 tonos siuntą su vadovėliais ir nors kol kas vienu rinkiniu tenka dalintis dviems moksleiviams, pamokos vyksta sklandžiai. Mokykla ieško spaustuvių Lietuvoje, kurios galėtų padėti atspausdinti studijoms reikalingų leidinių.

„Be lietuvių palaikymo, įkurti mokyklos mums greičiausiai, nebūtų pavykę. Didelės paramos sulaukėme iš Lietuvos „Rotary“ labdaros organizacijos, kuri užsakė ir atgabeno į klases naujus mokyklinius suolus ir kėdes, o taip pat ir naujų kompiuterių, projektorių. Jei ne rėmėjai, pamokas greičiausiai būtų tekę vesti tarp keturių sienų“, – sako V.Kuruoglu.

Spalį tarptautinė Rotary bendruomenė, atsiliepdama į Ukrainos ambasados Lietuvoje prašymą, skyrė 100 tūkst. eurų paramą dviems Vilniuje įkurtoms ukrainiečių mokykloms, kuriose mokosi beveik 1000 vaikų. Už šias lėšas buvo nupirkti baldai Tarptautinei Ukrainos mokyklai ir Charkivo mokyklai „Gravitacija“, kurioje užregistruota 120 vaikų iš Ukrainos.

Dar daug dalykų Tarptautinei Ukrainos mokyklai trūksta – nuo smulkesnių detalių, tokių kaip žaliuzės klasėse, skambučio, pranešančio apie prasidėjusias pamokas, interneto ryšio, mokyklos interneto svetainės, iki įrangos mokyklos virtuvei, kurią būtų galima įrengti suremontavus rūsio patalpas. Nemenkas iššūkis mokyklai ir patalpų nuoma, kuri siekia per 7 tūkst. eurų neįskaitant sąnaudų už šildymą ir elektrą.

„Savo lėšomis sunku bus įsigyti trūkstamų priemonių, baigti remontuoti patalpas, išlaikyti mokyklą, kurioje mokslas vaikams nemokamas. Esame įkūrę mokyklos paramos fondą. Jei apie jį daugiau kas sužinotų, galbūt atsirastų geros valios žmonių, kurie mus paremtų. Mūsų bendruomenė, kurioje – faktiškai mamos su vaikais, prisidėti prie mokyklos išlaikymo neturi finansinių galimybių.

Dauguma mamų su vaikais atvyko į Lietuvą vienos ir labai sunkiai kabinasi į gyvenimą naujoje vietoje. Mokykloje dirbančių mokytojų vyrai, sūnūs taip pat liko Ukrainoje arba dalyvauja kare. Vienos mokytojos namai Mariupolyje buvo susprogdinti, dabar jos namai - Vilniuje,“ – pasakoja V.Kuruoglu, kuri pati atvyko iš Zaporižios su dviem vaikais dar iki karo, 2021 m. rudenį.

Viena šeima, palikusi savo namus Dnepropetrovsko srityje, į Lietuvą atvyko su 10 vaikų, iš kurių 8 globotiniai. Visi vaikai – nuo antrokų iki devintokų – lanko Tarptautinę Ukrainos mokyklą. „Pagrindinis šeimos ramstis – Vilniuje dirbantis tėtis. Tvarkome reikiamus dokumentus ir rūpinamės, kad šios šeimos vaikai galėtų gauti nemokamus pietus mūsų mokykloje. Daugeliui šeimų – tai didelė parama, tačiau ir patys ieškome būdų, kaip galėtume vieni kitiems dar labiau padėti, ypač sunkiau besiverčiantiems savo bendruomenės nariams“, – sako V.Kuruoglu.

The post Ukrainos mokykla Vilniuje: geriau klasėse be durų, nei rūsyje po bombomis appeared first on LAIKMETIS.