Tai BNS ketvirtadienį patvirtino TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

A. Pocius metais 2009–2014 metais buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija praėjusią savaitę išsakė norą vadovauti NSGK. Į šį komitetą ji nutarė deleguoti Seimo vicepirmininką Vytautą Mitalą, tačiau kol kas šis pageidavimas nesvarstytas.

The post Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė partija, šias kandidatūras iškėlė beveik visi skyriai, taip pat daugiau nei pusė partijos skyrių kandidatuoti prezidento rinkimuose pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, Seimo pirmininkės pavaduotojui Pauliui Saudargui.

Partijos duomenimis, I. Šimonytės kandidatūra pasiūlyta 66 kartus, G. Landsbergio – 64, M. Navickienės – 62, L. Kasčiūno – 54, A. Anušausko – 42, P. Saudargo – 41 kartą.

Kandidatus pateikė 70 TS-LKD skyrių, jie siūlė ne po vieną kandidatą.

Sekmadienį konservatorių skyriai ir bendruomenės baigė siūlyti pretendentus į partijos kandidatus prezidento bei Europos Parlamento (EP) rinkimuose. 

EP rinkimuose daugiausia pasiūlymų kandidatuoti sulaukė dabartiniai europarlamentarai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, parlamentarai ir ministrai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, P. Saudargas, Justas Džiugelis, M. Navickienė, L. Kasčiūnas, G. Landsbergis,  A. Anušauskas, Audronius Ažubalis, Gintarė Skaistė. Juos iškėlė daugiau nei 20 partijos skyrių. Iš viso pasiūlyta daugiau nei 70 kandidatų.   

Juos iškėlė daugiau nei 20 partijos skyrių. Iš viso pasiūlyta daugiau nei 70 kandidatų

Pasak TS-LKD vykdomojo sekretoriaus Martyno Prievelio, siūlomus skyrių kandidatus įvertins Priežiūros komitetas, o vėliau prezidiumas priims sprendimą dėl galutinio kandidatų sąrašo.

Numatoma, kad šių metų lapkričio 11 ir 12 dienomis TS-LKD organizuos atvirus pirminius kandidatų į prezidento rinkimus ir Europos Parlamento sąrašo reitingavimą. Juose galės balsuoti partijos nariai ir jos rėmėjai.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024 metų pavasarį. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.

G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, apie kandidatavimą paskelbė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija.

The post TS-LKD skyriai į prezidentus daugiausiai siūlė I. Šimonytę, G. Landsbergį, M. Navickienę appeared first on LAIKMETIS.

„Vakar sulaukiau frakcijos vadovybės prašymo pasitraukti iš TS-LKD frakcijos. Suprantu, kad per prievartą mylimas nebūsiu. Todėl šiandien frakcijos seniūnei įteikiau atitinkamą prašymą“, – išplatintame pranešime teigė parlamentaras.

Suprantu, kad per prievartą mylimas nebūsiu

Jis nurodė toliau ketinantis dirbti „kaip nepriklausomas savarankiškas žmonių atstovas“, nepriklausydamas jokiai frakcijai ar politinei bendruomenei.

Iš partijos praėjusią savaitę išmestas M. Majauskas antradienį pranešė ketinantis dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Vilniaus mero rinkimuose.

The post M. Majauskas: suprantu, kad per prievartą mylimas nebūsiu appeared first on LAIKMETIS.

„Buvome tą klausimą nutarę aptarti kitą savaitę, bet, matyt, kad kolegos turi papildomų įžvalgų ir klausimų. Matyt, rytoj neabejotinai tą klausimą aptarsime. Ar priimsime kokius nors sprendimus – sunku pasakyti“, – BNS trečiadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Negali ignoruoti šio fakto (sprendimo siekti mero posto – BNS)“, – pridūrė konservatorių atstovė.

Ji pabrėžė, kad tokiais veiksmai pats M. Majauskas „minimizuoja bet kokias sąsajas su šita bendruomene“.

tokiais veiksmai pats M. Majauskas „minimizuoja bet kokias sąsajas su šita bendruomene“

Taip politikė kalbėjo iš partijos praėjusią savaitę išmestam parlamentarui pranešus apie ketinimus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Vilniaus mero rinkimuose.

Ji teigė M. Majausko apsisprendimą dalyvauti rinkimuose vertinanti kaip „nenuoširdų veiksmą vilniečių atžvilgiu“.

„Mūsų partijos bendruomenėje nominavimai, išsikėlimai į kandidatus į merus vyko prieš pusę metų, nebuvo jokių indikacijų iš pono Majausko, kad jis norėtų kandidatuoti šiuose ar kituose rinkimuose į merus“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jei buvo noras ir ketinimai, tos indikacijos galėjo būti duodamos, o dabar tai atrodo nenuoširdžiai. (...) Toks viražas ir posūkis atrodo keistas, bet tai – jo sprendimas“, – pridūrė ji.

M. Majauskas šią savaitę taip pat pranešė pasitraukiantis iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų.

Konservatoriai kandidatuoti į Vilniaus mero postą kitąmet pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose yra iškėlę Valdą Benkunską.

Abejoja sėkme

Konservatorė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė nesureikšminanti M. Majausko sprendimo kandidatuoti.

„Taip atsitinka turbūt politikams vienu ar kitu gyvenimo momentu, kai norisi štai tiesiog galbūt papildomo dėmesio, papildomų veikimo vektorių. Aš žiūriu visiškai ramiai. Čia jo pasirinkimo klausimas. Tikrai tikiu, kad konservatorių kandidatas stipriai Vilniaus mieste dirbo ir turi stiprią kampaniją“, – sakė politikė.

„Mykolas jau yra bandęs sėkmę mero rinkimuose, ji buvo gana vidutiniška, kažkaip negalvoju, kad bus stipriai kažkas pasikeitę. Tikrai nesureikšminu“, – kalbėjo ministrė.

M. Majauskas dėl Vilniaus mero posto varžėsi 2015 metais, tačiau tuomet į antrą turą nepateko, likęs ketvirtas. Jis tada sakė, kad nesėkmę lėmė vėlyva rinkimų kampanija.

Politikas praėjusią savaitę buvo pašalintas iš TS–LKD partijos, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui.

Apie dalyvavimą mero rinkimuose trečiadienį paskelbęs M. Majauskas tvirtino, jog nepriklausydamas nuo politinių partijų galės atstovauti visiems miestiečiams ir skirti visas jėgas Vilniui. 

„Man atrodo, kad komandinis darbas turbūt kitaip įsivaizduojamas, bet kolega, matyt, pasirinko savo veikimo metodus. Na, dabar rinkėjai vertins ar tas komandinis darbas yra labiau vertinamas, ar individualus žaidimas“, – BNS sakė konservatorė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Įdomu, ar Mykolo rinkimų kampaniją Zuokas finansuos? Nes tiesiog labai aišku, kam to reikėjo labiausiai“, – feisbuke teigė kita konservatorė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė.

Laisvės partija į Vilniaus merus kelia parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių, konservatoriai – dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – parlamentarą Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų.

The post M. Majausko ambicijos savivaldoje ankstina svarstymus dėl jo likimo TS–LKD frakcijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, Ingrida Šimonytė šiandien tapo mūsų partijos nare, įstojo į mūsų partijos Naujosios Vilnios skyrių“, – BNS antradienio vakarą sakė Martynas Prievelis.

Pasak jo, partijos kolegos labai džiaugiasi tokiu premjerės sprendimu ir viliasi, jog tai taps paskatinimu ir kitiems žmonėms jungtis į konservatorių gretas.

I. Šimonytė buvo finansų ministrė 2009-2012 metų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, ji kaip TS-LKD atstovė buvo išrinkta į Seimą 2016-aisiais.

Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tuomet sakė neabejojantis, jog konservatoriai jai patikėtų ir partijos vadovės postą

2020-aisiais, pastaruosiuose rinkimuose vedė ir partijos sąrašą bei po jų buvo deleguota vadovauti Vyriausybei. Anksčiau buvo partijos kandidatė Prezidento rinkimuose.

Lapkritį ji patvirtino, jog yra apsisprendusi „anksčiau ar vėliau“ prisijungti prie konservatorių.

Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tuomet sakė neabejojantis, jog konservatoriai jai patikėtų ir partijos vadovės postą, jei ši pati to norėtų.

G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų, šiuo metu jis einą paskutinę savo, kaip partijos pirmininko, ketverių metų kadenciją, ji turėtų baigtis 2025-aisiais.

The post I. Šimonytė tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nare appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą komitetas priėmė pirmadienį.

„Rekomenduoti TS-LKD deleguotam Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui laikytis TS-LKD prezidiumo priimto nutarimo ir atsiimti pateiktus nesuderintus pasiūlymus“, – teigiama nutarime.

„Dėl bet kokių priežasčių negalint laikytis TS-LKD prezidiumo nutarime įtvirtintų pozicijų, atsisakyti patikėtų vadovaujančių pareigų komitete bei narystės TS-LKD. To nepadarius, rekomenduoti TS-LKD frakcijai išrinkti ir deleguoti naują Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką“, – rašoma jame.

Priežiūros komiteto sprendime taip pat rekomenduojama visiems Seimo konservatoriams prieš teikiant siūlymus dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto, juos suderinti su Vyriausybe, o anksčiau pateiktus nesuderintus pasiūlymus atsiimti.

Be to, priminta, kokios nuobaudos gali laukti partinei drausmei nepaklususių bendražygių.

„(...) bendrų sprendimų nesilaikymas suteikia pagrindą taikyti TS-LKD įstatuose numatytas partinės atsakomybės priemones inter alia draudimą būti TS-LKD kandidatu artimiausiuose Seimo, savivaldos, Europos Parlamento ar prezidento rinkimuose“, – teigiama Priežiūros komiteto sprendime.

bendrų sprendimų nesilaikymas suteikia pagrindą taikyti TS-LKD įstatuose numatytas partinės atsakomybės priemones inter alia draudimą būti TS-LKD kandidatu artimiausiuose Seimo, savivaldos, Europos Parlamento ar prezidento rinkimuose

Komitetas konstatavo, kad valstybės biudžeto priėmimas laikomas svarbiausiu veikiančios Vyriausybės pasitikėjimo Seime patikrinimu. Anot jo, šis balsavimas tampa ir TS-LKD, kaip pagrindinės politinės jėgos, sudarančios valdančiąją daugumą Seime, pasitikėjimo Vyriausybe ir jos paruoštu valstybės biudžeto projektu išraiška.

„TS-LKD prezidiumui priėmus nutarimą palaikyti Vyriausybės parengtą valstybės biudžeto projektą, tai tapo oficialia TS-LKD pozicija, kurią įgyvendinti pirmiausia tenka TS-LKD nariams – politikams, Seimo nariams“, – rašoma Priežiūros komiteto dokumente.

Jame taip pat pabrėžiama, kad niekas negali varžyti laisvo Seimo nario mandato, todėl  jeigu kuris nors Seimo konservatorius dėl kokių nors priežasčių negali laikytis partijos prezidiumo įpareigojimo, jis turėtų atsisakyti narystės TS-LKD.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas antradienį BNS teigė palaikantis Vyriausybės rengtą biudžeto projektą, neabejojantis, kad jis bus priimtas, tačiau negalintis sutikti su mokesčių didinimu kultūros, sporto, maitinimo paslaugoms.

„Mano supratimu, biudžeto projektas parengtas profesionaliai ir jis neabejotinai bus patvirtintas Seime. Dėl visų esminių klausimų yra aiškus sutarimas, išskyrus mokesčių didinimą kultūros, sporto, maitinimo paslaugoms“, – BNS atsiųstame komentare tvirtino politikas.

Anot jo, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą, kad kitąmet šioms paslaugoms mokesčiai nebūtų didinami.

„Tokį sprendimą palaikau ir nematau, jokių objektyvių dalykinių argumentų balsuoti kitaip. Jei mokesčius smulkiam verslui didinsime, didelė dalis tiesiog grįš į šešėlį ir planuojamų pajamų nesurinksime“, – teigė jis.

Pasak M. Majausko, partinė drausmė svarbi ir reikalinga priimant biudžetą, bet svarstymo stadijoje jam norėtųsi ir dalykinės diskusijos dėl priimamų mokestinių sprendimų, kuriais sprendžiama smulkaus verslo ateitis.

Konservatorių prezidiumas prieš porą savaičių įpareigojo frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe. Tačiau M. Majauskas su kitais parlamentarais pateikė iniciatyvą neribotai pratęsti PVM lengvatą restoranams, kultūros ir sporto veiklai, nors Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą taikyti iki 2023-iųjų liepos. 

Tarp šio siūlymo autorių taip pat yra konservatoriai Antanas Čepononis, Kazys Starkevičius, Mindaugas Skritulskas.

Projektas nederintas su Vyriausybe, jos vertinimu, šis pasiūlymas reikšmingai keistų biudžeto projektą ir neigiamai atsilieptų pajamų iš išlaidų balansui.

The post TS-LKD M. Majauskui: atsiimk siūlymus arba traukis iš posto appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien frakcija pasiūlė man pačiam apsispręsti dėl pirmininkavimo Seimo Užsienio reikalų komitetui. Svarstysiu tai, kai paaiškės, koks bus priimtas sprendimas dėl užsienio reikalų ministro pareiškimo atsistatydinti“, – feisbuke paskelbė parlamentaras.

Telefonu BNS su Ž. Pavilioniu antradienį susisiekti nepavyko.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pasiūlė Ž. Pavilioniui pasitraukti iš komiteto vadovų, patvirtino frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą įvertinus visas aplinkybes. Tai buvo toks vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ji.

Anot jos, frakcijos sprendimą lėmė „epizodų seka“.

„Visi puikiai esate sekę, nušvietę viešojoje erdvėje ir aštrią retoriką, ir kartais galbūt keistus pasirinkimus komentuoti vienus ar kitus dalykus, ar tarptautinėje erdvėje pasirinkti vieną ar kitą komentavimo, ar kalbėjimo būdą. Visa tai susidėjo ir nusprendė frakcija, kad būtų sveikiau turbūt, jeigu žmogus priimtų tam tikrą sprendimą ir nuspręstų nevadovauti komitetui“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Jos teigimu, Ž. Pavilionio vieši komentarai skyrėsi nuo Vyriausybės pozicijos, ypač dėl baltarusiškų trąšų tranzito.

„Svarstysiu, kai paaiškės, koks bus priimtas sprendimas dėl užsienio reikalų ministro"

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį interviu LRT pareiškė, kad kurie bendražygiai jai žeria nepagrįstus kaltinimus ir turėtų atsakyti už savo žodžius.

„Ko turbūt iki šiol nėra buvę yra tai, kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, praktiškai tave apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už tavo žodžius taikoma visiems. Man yra taikoma, bet taip pat ir kitiems“, – sakė I. Šimonytė. 

Ž. Pavilionis pastaruoju metu aštriai pasisakė dėl nevykdomų JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“. Jis teigė, kad trąšų tranzitas privalėjo sustoti pirmą sankcijų dieną – gruodžio 8 dieną, tuo metu Vyriausybė tvirtina, kad to padaryti buvo neįmanoma.

Dėl besitęsiančio trąšų tranzito atsistatydinimo pareiškimus premjerei yra įteikę užsienio reikalų ministras, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

Sprendimą dėl ministrų pareiškimų premjerė žada antradienį vakare. 

The post Karas valdančiųjų viduje: Ž. Pavilionis siūlymą trauktis svarstys tik paaiškėjus G.Landsbergio likimui appeared first on LAIKMETIS.

„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą įvertinus visas aplinkybes. Tai buvo toks vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, frakcija tikisi, kad Ž. Pavilionis sprendimą priims „kelių dienų bėgyje“

„Kaip jau minėjau, žmonės turi ir stiprių savybių, ir savybių, kurios trukdo, konstruktyviam darbui tarpinstitucine prasme, tam tikri dalykai kelia iššūkių. Siekiant, kad būtų kuo normalesnė atmosfera, frakcija ir pasiūlė tokį sprendimą“, – pridūrė ji.

The post Seimo konservatoriai siūlo Ž. Pavilioniui palikti Užsienio reikalų komiteto vadovo postą appeared first on LAIKMETIS.