Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Ginčuose su transporto įmonėmis darbuotojai dažniausiai prašo priteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, taip pat pasitaiko ginčų dėl kasmetinių ir nemokamų atostogų“, – pranešime teigė VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Ji pabrėžė, jog dažnai ginčą inicijuoja ir darbdavys, o dažniausias jo reikalavimas – priteisti iš darbuotojo materialinę žalą darbdaviui.

Specialistės teigimu, didelė dalis ginčų išsprendžiami taikiai – taikos sutartimi, ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki komisijos posėdžio ar jo metu. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai ir bylą toliau nagrinėjant teisme, daugiau nei pusė komisijos ir teismų sprendimų sutampa.

The post Dažniausi darbo ginčų komisijose – nesutarimai su transporto įmonėmis appeared first on LAIKMETIS.

Naujos taisyklės galiotų visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms iki 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus.  

Per Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo svarstymus komitetuose kai kurie parlamentarai aiškino, kad draudikams ketinama sudaryti išskirtines sąlygas disponuoti gyventojų sveikatos duomenimis, kiti teigė, kad eismo įvykio deklaracijas bus galima pateikti tik internetu, jų nebebus galima pildyti ranka.

Transporto priemonių draudikų biuras jau administruoja elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Transporto priemonių draudikų biuras jau administruoja elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą, kuri yra sukurta vedlio principu ir maksimaliai atspindi popierinę formą. 

Drausti visas transporto priemones, kurių dabar registruoti neprivaloma, tarp jų – ir elektrinius paspirtukus, galingas žoliapjoves ir kitas – įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. 

The post Keičiasi transporto priemonių draudimo tvarka: mokėsime net už žoliapjoves ir paspirtukus? appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, naujas derybų etapas planuotas antradienio vidurdienį, tačiau profesinė sąjunga jame nedalyvaus, nes turi pasiruošti 15 val. vyksiančiam teismo posėdžiui. VVT prašo stabdyti streiką motyvuodama, kad profesinė sąjunga nesilaiko teismo nustatytų streiko sąlygų – streiko metu užtikrinti bent pusę maršrutų.

„Gavome teismo pranešimą, kad 15 val. vyks posėdis dėl streiko laikino sustabdymo. Gavome vakar vakare ir žinutę iš bendrovės, kad ji mus kviečia šiandien berods 12 val.“, –  BNS sakė A. Markevičius.

Anot jo, profesinė sąjunga turi pasiruošti teismo posėdžiui, todėl derybas nukeltų.

„Todėl profesinė sąjunga vertina tai, kaip ir paskutinius dvejus metus, kad bendrovė neieško sutarimo, kaip pasirašyti kolektyvinę sutartį, o vėl naudojasi teismais kaip įrankiu susidoroti su profesine sąjunga (...). Mes neturime galimybių eiti į derybas – prašysime bendrovės, kad derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties būtų pradėtos po teismo posėdžio“, – sakė A. Markevičius.

Jis kartojo, kad streiką ketinama vykdyti, kol pavyks sutarti dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo ir profesinės sąjungos keliamų sąlygų joje.

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, streikas galėtų būti atidėtas 15 darbo dienų.

VVT atstovė Giedrė Buivydaitė sakė, kad daugiausiai streikuojančiųjų yra Verkių transporto departamente, profesinė sąjunga dar penktadienį buvo įspėta, kad jame neužteks vairuotojų norint užtikrinti streiko teisėtumą.  

„Į teismą kreipėmės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti streiką, dėl to, kad profesinė sąjunga neužtikrina minimalių paslaugų teikimo“, – BNS sakė G. Buivydaitė.

Ji pabrėžė, kad bendrovė nesiekia riboti darbuotojų galimybės streikuoti, bet nori užtikrinti bent minimalią teismo nustatytą viešojo transporto veiklą. VVT duomenimis, antradienį norint užtikrinti minimalias paslaugas, trūksta apie 50 vairuotojų. Dalis jų atšaukiama iš poilsio.

„Mūsų tikslas nėra stabdyti streiko. Jei darbuotojai nori streikuoti, tegu jie streikuoja. Bet padarykime tą 50 procentų, kurį ir mes, ir jie privalo padaryti“, – sakė VVT atstovė.

Savo ruožtu A. Markevičius pabrėžė, kad streiko komitetas skyrė papildomus darbuotojus – jie trumpam grįžo į darbą siekiant užtikrinti pusę maršrutų.

Jis kartojo, kad streiką ketinama vykdyti, kol pavyks sutarti dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo ir profesinės sąjungos keliamų sąlygų joje

Vilniaus autobusų ir troleibusų vairuotojai pirmadienį pradėjo neterminuotą streiką VVT administracijai ir profesinei sąjungai nesutariant dėl darbo apmokėjimo sistemos. Į sostinės gatves neišvažiavo daugiau kaip pusė autobusų.

Naujausiais VVT duomenimis, antradienį streikuoja 472 darbuotojai.

„Naujausiais duomenimis, bendrovei rytoj trūks apie 100 autobusų vairuotojų ir tai labiausiai paveiks autobusų maršrutus. Troleibusų tvarkaraščiai kinta mažiau, jų mieste kursuoja kur kas daugiau nei 50 proc. ir šiandien jie išliks panašūs kaip vakar“, – pranešė VVT.

Streikas planuotas prieš metus, bet iš pradžių atidėtas dėl teisme vykusių ginčų, vėliau – dėl laikinai pasiekto susitarimo rugsėjo pabaigoje. Jį VVT galiausiai nutraukė nepavykus deryboms su profesine sąjunga.

Darbuotojų atstovai reikalauja atlyginimų sistemą įtraukti į kolektyvinę sutartį, joje įtvirtinti 10 proc. algų augimą ir iš esmės nebloginti 2018-ųju kolektyvine sutartimi pasiektų susitarimų.

Nesutarimų kyla dėl pakoreguotos darbo kokybės priedų tvarkos, taip pat dėl profesinės sąjungos siekio kolektyvinėje sutartyje palikti daugiau svertų jai sprendžiant dėl, pavyzdžiui, struktūrinių pertvarkų ir kitų pakeitimų įmonėje.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.

Iš viso VVT dirba 1830 darbuotojų, per 1100 iš jų – vairuotojai

The post Derybos dėl Vilniaus vairuotojų reikalavimų stringa, VVT prašo stabdyti streiką appeared first on LAIKMETIS.

„Palengvėjimo diena pasauliui, ypač mūsų draugams Viduriniuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje, kai pirmieji ukrainietiški grūdai iškeliauja iš Odesos po mėnesius trukusios Rusijos blokados. Ukraina visada buvo patikima partnerė ir tokia liks, jeigu Rusija vykdys savąją susitarimo dalį“, – per „Twitter“ parašė D. Kuleba.

Anksčiau pirmadienį Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos pietinio Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų, įgyvendinant sutartį, sudarytą siekiant sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, paaštrintą Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.

iš Ukrainos pietinio Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų

„Laivas „Razoni“ išplaukė iš Odesos į Tripolį Libane. Rugpjūčio 2-ąją jo laukiama Stambule. Paskui jis tęs kelionę, kai bus patikrintas Stambule“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ukraina nurodė, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metai pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.

The post Kyjivas apie atnaujinamą ukrainietiškų grūdų gabenimą jūra: palengvėjimo diena pasauliui appeared first on LAIKMETIS.

Algis Latakas pabrėžia, jog uostui svarbus kiekvienas krovinys, nepaisant to, kas jo gamintojas. 

„Tai, kad krovinio nėra, viena blogybė, ir matau du pavojus – gali būti, kad bus pristabdomos valstybės investicijos į uostą – šito tikrai nesinorėtų ir to neturi būti. Visi geri ir blogi dalykai praeina, o investicijos yra ilgalaikės, didelei ateičiai, daugeliui metų į priekį. Antras pavojus – tai vidinės konkurencijos aštrėjimas“, – BNS sakė uosto vadovas. 

A. Latako teigimu, JAV sankcijų sąraše esančios „Belaruskalij“ kalio trąšas Klaipėdos uoste kraunanti įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) gali pretenduoti į kitus krovinius, kraunamus uoste, tačiau tai nebūtų geras sprendimas.  

„Nesinorėtų, kad tai įvyktų, bet yra tam tikros ir apsaugos. Kompanijos, kurios uoste krauna grūdus, trąšas, jos yra susaistytos ilgalaikiais kontraktais su krovinio tiekėju ir gavėju, tai irgi nėra paprasta. Aš tikiuosi kad bent tą minimumą krovinio, užtikrinantį įmonės veiklą, ji sugebės sugeneruoti ir sulauks geresnių laikų, jeigu nutiks, kad visiškai pilnai visas kalio krovinys negalės keliauti per Klaipėdą“, – kalbėjo A. Latakas.  

BKT pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis anksčiau BNS teigė, kad nuo gruodžio nutrūkus trąšų eksportui per Klaipėdą, įmonė bus perorientuota krauti grūdus. Juos uoste krauna ir kitos kompanijos. 

A. Latako teigimu, iki šiol uosto pajamos ir krova augo, tačiau nuo metų pradžios netekus naftos produktų, o nuo gruodžio – ir kalio trąšų, kritimas bus drastiškas – uostas neteks beveik trečdalio – apie 14-15 mln. tonų iš bendros 48 mln. tonų metinės krovos. Jo pajamos smuktų apie 20 mln. eurų. 

Anot A. Latako, kol kas uostas neprašė paramos iš valstybės, tačiau svarbiausia, kad netektų stabdyti vystymo ir plėtros.

Uosto vadovas teigė, jog dabar nemaža dalis uosto infrastruktūros projektų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Jis nuogąstauja, kad sumenkus uosto rezultatams, nebūtų atsisakyta investicijų. 

„Dabar yra nepaprastai palankus metas europines lėšas pritraukti investiciniams projektams, kai kurie dalykai, net kai kainos visur kyla, pavyzdžiui, gilinimo darbams, jos yra kosminio mažumo, lyginant su tuo, kas buvo. Dabar jei stabtelim, po to pradėti bus sunku. Šito bijau, kad nebūtų nuspręsta, jog uosto rezultatai nukrito, tai jam reikia mažiau lėšų“, – sakė A. Latakas.

„Dabar gauname europinių lėšų nemažai, vienas pagrindinių projektų dabar yra 50 mln. eurų vertės, gilinimo darbai. Visi dalykai, kurie nėra nukreipti konkrečiai į vieną įmonę, 85 proc. finansuojami ES lėšomis. Reikia tą išnaudoti situaciją maksimaliai“, – kalbėjo uosto vadovas.  

Kitą savaitę uosto direkcija situaciją planuoja aptarti ir su krovos įmonėmis.

JAV rugpjūtį įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas faktiškai yra šalies bankų rankose, neseniai BNS sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

BKT šiemet planavo krauti apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, kurios sudaro 98 proc. visos krovos

Rugpjūtį jis sakė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus vežama nuo gruodžio 8 dienos. 

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas anksčiau BNS sakė, jog SEB jau informavo įmonę, jog nebevykdys jokių operacijų su sankcionuojamomis įmonėmis.

BKT šiemet planavo krauti apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, kurios sudaro 98 proc. visos krovos. I. Udovickis anksčiau BNS sakė, kad BKT yra pasiruošęs perkrauti 15-16 mln. tonų trąšų per metus, tačiau tiek tikėtasi krauti ne anksčiau kaip 2024-2025 metais.

Nuo šių metų pradžios naftos produktų per Lietuvą ir Klaipėdą nebeveža ir Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK). Maždaug 2 mln. tonų BNK krovinių neteko „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ ir valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“. 

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui.

Pasak jo, maždaug tiek pajamų neteks „Lietuvos geležinkeliai“, o visos Lietuvos logistikos grandinė –  per 100 mln. eurų.

The post A. Latakas: netekus Baltarusijos krovinių gali smukti investicijos, aštrėti konkurencija appeared first on LAIKMETIS.