„Vertindami rimtai mes vakar sutarėme du dalykus su Lenkijos ministru – mes turime dabar tiesioginį kanalą apsikeisti, kas vyksta, ir kitas dalykas – mes papildomai pasiprašėm pagalbos iš Ukrainos-Lenkijos pasienio skaičių, kiek yra deklaruoto krovinio į Lietuvą ir sutikrinsim su mūsų duomenimis“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas. 

Vis dėl to, anot jo, įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija, atrodo nepagrįsti.

„Siaurinant visą temą iki grūdų karuselės, kuo Lietuva yra kaltinama – tarp kitko, šitas kaltinimas yra teikiamas taip pat ir Vokietijai, ir tada jau truputį kyla klausimas, – tai iš vienos pusės, jeigu tai yra ar būtų kontrabandos dalis, bet kokiu atveju, tai yra nelegalus veiksmas, tai būtų požymiai ir tų požymių nei mes, nei Lenkijos pusė nematome“, – sakė ministras. 

K. Navickas pridūrė, kad kontrabanda – tai yra klastojant dokumentus – grūdų vežti neapsimoka: rizika didelė, o tūrio ir kainos santykis mažas.

„Reikia įjungti blaivų protą ir kontrabanda krovinio, kuris yra sąlyginiai pigus tūrio santykiu, nes, palyginkim su cigaretėm, rizika yra neproporcingai didelė, nes sankcijos už kontrabandos organizavimą yra milžiniškos ir vežėjas, jeigu jau rizikuoja, tai, matyt, turi žinoti, kuo rizikuoja“, – kalbėjo ministras. 

„Ekonominės logikos tame nereikėtų ieškoti, emocinis laukas nėra palankus“, – pridūrė jis. 

K. Navickas taip pat pabrėžė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios dalį Rusijos žemės ūkio produkcijos pakeitė ukrainietiška, todėl nesunku pastebėti, kad per šalį važiuoja daugiau Ukrainos vežėjų. 

„Faktas, kad yra ukrainietiškas vežėjas, nereiškia, kad jis čia nelegaliai, nereikia dėti čia tos dedamosios. Aišku, kad pas mus yra padidėjęs srautas, prasidėjus invazijai ukrainietiškų krovinių ir tų pačių grūdų, nes pasikeitė pirmiausiai sąlygos“, –teigė K. Navickas.

„Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“

„Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai“, – aiškino jis. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad padidėjo importas iš Ukrainos, bet sumažėjo iš Rusijos: „Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“. 

T. Povilausko teigimu, į Lietuvą gabenami Ukrainos grūdai sudaro tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos kviečių derliaus. 

„Galime paskaičiuoti – bent keturi vežantys kviečius grūdovežiai kerta Lietuvą, aštuoni – kukurūzų, tai normalu, kad yra ir matoma, bet tai 30 tūkst. tonų kviečių nuo Lietuvos derliaus, suvartojimo ir eksporto – tai yra mažiau negu procentas viso kiekio, maži skaičiai“, – LRT radijui antradienį sakė ekonomistas.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.

The post K. Navickas: su lenkais tikrinsime iš Ukrainos vežamų grūdų kiekius appeared first on LAIKMETIS.

„Protestas turėtų prasidėti kovo 1 dieną, 10 val. ryte. Tai nebus pilnutinė (buvusio – BNS) pasienio perdavimo punkto blokada, mes kaip ūkininkai, kartu su tarnybomis iš Lenkijos pusės, norėtume tikrinti, kas sunkvežimiuose yra vežama, ypač atkreipiant dėmesį į tas transporto priemones, kurios turi potencialą vežti žemės ūkio produkciją. Žinoma, tas neliečia asmeninio transporto“, – pirmadienį LRT radijui per vertėją sakė K. Pieczynskis.

Anot jo, Lenkijos žemdirbiai susirūpinę dėl to, kad Ukrainos grūdams tranzitu keliaujant į Baltijos jūros uostus, dalis produkcijos galimai lieka Lenkijoje.

„Blokavimo Lietuvos sienos klausimas iškilo galvojant apie tai, kaip padidinti spaudimą Lenkijos Vyriausybei ir dėl galimų ne visiškai teisėtų žemės ūkio produkcijos gabenimų tarp Lenkijos ir Lietuvos. (...) Prašau supratimo, nes mes tiesiog norime atkreipti dėmesį“, – teigė jis.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.

Lenkija remia Ukrainą, siekiančią atremti Rusijos invaziją, tačiau į nepatenkintų lenkų ūkininkų protestus ukrainiečių pareigūnai reaguoja piktai.

2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija stipriai sujaukė Ukrainos žemės ūkio sektorių – daugelis jos Juodosios jūros eksporto centrų buvo užblokuoti, o dideli dirbamos žemės plotai dėl karo veiksmų tapo netinkami naudoti.

The post Protestuojantys Lenkijos ūkininkai tikrins, kas vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną appeared first on LAIKMETIS.

Seimas antradienį priėmė tai numatančius įstatymus, kurie leistų efektyviau kontroliuoti transporto priemonių taršą.  

Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų pataisas balsavo 73 parlamentarai, prieš buvo trys, o susilaikė 42, o už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus – atitinkamai 64, 20 ir 32.  

Pakeitimai numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje – sustabdžius automobilį kelyje. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad tai keliuose gali sukelti chaosą.  

„Kai dabar stabdo kelyje, (...) pavyzdys, nestoja pažeidėjas ir bėga, tada policijos pareigūnas turi ginklą, turi visus reikiamus įgaliojimus jį vytis, sustabdyti. Dabar aplinkos inspektorius taps ir pareigūnu, kuris gaudys nusikaltėlius gatvėse? Nedarykime tų klaidų, ant kokio grėblio buvome užlipę (...) Jeigu dabar leistume ant kiekvieno kampo stabdyti, tai tuoj pamatysite, kokį chaosą turėsite ir tada viena institucija bus galingesnė už visas kitas“, – kalbėjo jis.  

Dabar aplinkos inspektorius taps ir pareigūnu, kuris gaudys nusikaltėlius gatvėse?

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika tvirtino, kad tokiomis pataisomis 21-ojo amžiaus problemas bandoma spręsti 19-tojo amžiaus metodais.

„Reikėtų pagalvoti pirmiausia apie inovacijas, o ne apie tai, kad tiesiog dar vieną funkciją užmesti aplinkosaugininkams ir galiausiai jokio rezultato nepasiekti“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, iš „Regitros“ apskritai neturėtų išvažiuoti taršūs automobiliai. 

„Jeigu ten yra korupcija, galbūt reikėtų ten daryti kažkokius prevencinius darbus, reformas ar kažkokius pokyčius, nes vis tiek institucijų prasme priemonių yra pakankamai, bet jeigu institucijos nedirba, tai reikėtų įvertinti iš aukščiau, kas yra padaryta blogai“, – kalbėjo K. Mažeika.

The post Seimas: aplinkosaugininkai keliuose galės matuoti automobilių taršą appeared first on LAIKMETIS.

„Man atrodo, kad po šito įvykio turim suprast, kad reikia duoti įrankių ir mūsų institucijoms, kad taip negalima, tiesiog prevenciškai aiškinantis ir kalbant neužtenka, (..) kaip maisto produktų galima nusipirkt, bet kas, bet kur gali, įstatymo leidėjo reikia įsikišimo“, – BNS sakė P. Isoda. 

Anot jo, ugdymo įstaigoms kyla iššūkių susiduriant su įvairiomis problemomis, viena jų – elektroninės cigaretės, kurių nepilnamečiai negali „demonstruoti ir rūkyti“, tačiau gali jas turėti. Mero teigimu, moksleivių šiuo metu negali tikrinti nei policijos pareigūnai, nei socialiniai pedagogai – P. Isoda šioje vietoje pasigenda didesnio teisėsaugos vaidmens, taip pat daugiau teisių švietimo įstaigoms.

„Kaip pavyzdys, mokykloje kad vaikus būtų galima kontroliuoti. kuprinės patikrint negalima, pilnamečiai gali nešiotis elektronines cigaretes – jos turėtų būti uždraustos, nes pilnametis jei ir turi, pagauk, kada jis parūkys. Policija sako, kad jie negali tikrinti ieškoti, net jei yra įtarimų rimtų. Reikia sutarti, kad dėl saugumo galima būtų tikrinti (...) Taip, ypatingai mokykloms“, – teigė meras, paklaustas, kam turėtų būti suteiktos platesnės teisės.

Policija sako, kad jie negali tikrinti ieškoti, net jei yra įtarimų rimtų

Anot jo, savivaldybė aktyviai dirba su prevencinėmis programomis, tam prieš keletą metų padidintos lėšos, tačiau vien prevencinių įrankių nebepakanka.

Bendrakursiams – psichologinė pagalba

Marijampolės profesinio rengimo centro vadovas Gražvydas Juodišius tvirtino, jog šiuo metu švietimo įstaigų vienintelis įrankis kovoje su psichotropinėmis medžiagomis – švietimas. 

„Pagrindinis ginklas švietimas, edukacija, tą kiek įmanoma stengiamės daryti, stebim negerus dalykus, reaguojam. Su teisėsauga bendradarbiaujame, mūsų pagrindinė pareiga šviesti. (...) Stengiuosi pozityviai žiūrėti, reiktų pokyčių, neatmesčiau idėjos“, – sakė G. Juodišius. 

Pasak jo, bendruomenė sukrėsta jauno marijampoliškio mirties, jis ugdymo įstaigoje pradėjo mokytis tik šiemet. Pirmadienį kursiokams teikta psichologinė pagalba.

„Jie visiškai iš skirtingų grupių. Niekas jiems nesutapdavo, pats įvykis, kiek man žinoma, įvykęs viename iš Marijampolės bendrabučių, sunku paaiškinti, ką ten tas vyrukas veikė, nes iš esmės, kiek žinoma, mokykloje jokių problemų neturėjo, tikrai tvarkingas, mandagus, tėvai bendradarbiavo, mums pakankamai didelis šokas“, – kalbėjo G. Juodišius. 

Anot jo, visus tris minimus jaunuolius vienija bendra ugdymo įstaiga – Marijampolės profesinio ugdymo centras, bet jie mokėsi skirtinguose skyriuose. Centras turi gimnazijos, statybos-mechatronikos ir paslaugų skyrius. 

„Potencialios rizikos nesimatė, tikrai nieko panašaus“, – teigė G. Juodišius.

Kaip pirmadienį informavo Marijampolės policija, savaitgalį galimai narkotinėmis medžiagomis savaitgalį apsinuodijo du jaunuoliai, vienas mirė. Pagalba naktį iš šeštadienio į sekmadienį narkotikais apsinuodijusiems vaikinams kviesta tuo pačiu adresu – į Beržų gatvę. Narkotinėmis medžiagomis apsinuodijo du 17-mečiai, vienas jų mirė, ir 18-metis. 

Kaip skelbė policija, negyvo nepilnamečio kūnas rastas bute apie 1.50 valandą.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

The post Mirus mokiniui, reikalaujama leisti laisviau tikrinti moksleivius dėl narkotikų appeared first on LAIKMETIS.

„Aš tikrai neisiu į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo, nes absurdiška tikrintis pasitikėjimą Seime, kai problema yra aiškiai Seimo, nors ne vienas Seimo narys ir ne vienas politikas bando kažkada savivaldoje įvykusius dalykus paversti Vyriausybės problema“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, kad dabartiniame parlamente daugiau kaip 50 Seimo narių yra anksčiau buvę savivaldybių tarybų nariais, daugiau nei šimtas parlamentarų naudoja parlamentinei veiklai skiriamas lėšas ir jų naudojimas „dar nėra iki galo ištirtas ir įvertintas“.

„Dėl Vyriausybės atsistatydinimo aš esu labai aiškiai atsakius viešai, neturiu ką pakartoti: jei Seimas nepaskelbs priešlaikinių rinkimų – tokiu atveju Vyriausybė atidirbtų iki priešlaikinių rinkimų ir atitinkamai iki naujos Vyriausybės suformavimo – aš pateiksiu savo atsistatydinimo prašymą ir bus kaip opozicija nori, galės toliau sėdėti Seime, naudotis kanceliarinėmis ir visus moralizuoti“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus

I. Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Rinkimus partija siūlo argumentuodama siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.

Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį inicijavo partijų susitikimą dėl pirmalaikių rinkimų, tačiau opozicija jį boikotavo.

Dalis opozicinių partijų atstovų išsakė poziciją, kad pirmalaikiai rinkimai yra galimi, tačiau prieš tai turėtų atsistatydinti Vyriausybė, o ne atvirkščiai.

The post I. Šimonytė: Aš tikrai neisiu į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte. Jo kopiją antradienio pavakarę feisbuke paskelbė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka BNS patvirtino, kad toks raštas institucijoms buvo išsiųstas. Pasak jo, tai padaryta siekiant išvengti galinčios susidaryti „keistos sociolingvistinės situacijos“ bei siekiant užtikrinti galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos. 

„Mes apklausėme visas savivaldybes, jų kalbos tvarkytojus, ir pamatėme, kad toli gražu ne visur yra gera situacija. Kad kai kur (ukrainiečiai – BNS) mokosi ir panašiai, o kai kur tiesiog nėra mokymo išteklių, nėra kam mokyti, valstybė mokymui nėra skyrusi lėšų, ukrainiečiai norėtų mokytis, bet nėra kur“, – BNS teigė A. Valotka.

„Mes visiškai nenorime, kad 2024 metų viduryje staiga atsirastų keista sociolingvistinė situacija, kad pavyzdžiui keli tūkstančiai žmonių (...) neišlaikė egzamino, kurį turėtų išlaikyti. Tada (kiltų klausimas – BNS), kur laikyti, o kur tie ištekliai laikyti. Tuo reikia rūpintis iš anksto. To rašto tikslas toks ir yra“, – pridūrė jis.  

Pasak A. Valotkos, dirbant su klientais arba pacientais dažniausiai keliamas reikalavimas mokėti kalbą bent A2 lygiu. Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas teigė, kad situacija balandžio 17 dieną bus aptarta Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

Pasak A. Valotkos, dirbant su klientais arba pacientais dažniausiai keliamas reikalavimas mokėti kalbą bent A2 lygiu

Kovo viduryje parengtame dokumente Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija informuoja, kad nuo 2024-ųjų kovo, pasibaigus dviejų metų trukmės reikalavimo karo pabėgėliams iš Ukrainos mokėti lietuvių kalbą moratoriumui, pradės kalbos mokėjimo kontrolę. Teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“. 

Dokumente taip pat teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“. 

Tuo metu dokumento kopija feisbuke pasidalijusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“. 

„Liūdina ir stebina toks tiesmukas požiūris į savo darbą ir empatijos nuo karo nukentėjusiems žmonėms nebuvimas. Aš pati nei ukrainietiškai, nei rusiškai kalbėti nemoku, tačiau man nė karto nekilo problemų dėl kitataučių paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis naudojuosi kiekvieną savaitę. Be to, neįmanoma nematyti, kiek daug žmonių jau šneka lietuviškai ir visomis jėgomis stengiasi tai daryti“, – antradienio pavakarę feisbuke teigė A. Armonaitė. 

„Gerai, kad į ministeriją gavome šio rašto kopiją. Imsimės visų priemonių, kad pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimas būtų sustabdytas“, – pridūrė ministrė.

Pasak Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių. 

The post Kalbos inspekcija nuo kitų metų kovo žada tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias appeared first on LAIKMETIS.

Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, 11 proc. visų 16–74 metų Lietuvos gyventojų patikrino interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose matytą informaciją, tuo metu ES vidurkis siekia 23 procentus.

Tuo metu tikrovės neatitinkančią ar abejotiną informaciją Lietuvoje teigė matę 38 proc. gyventojų, bendrai ES – 47 proc. žmonių.

„Tikrinimas reikalauja pastangos. Tai reikalauja judėjimo tolyn, gilyn, kritinio mąstymo. Tie, kurie žengia šį žingsnį, jie neslysta paviršiumi“, – BNS teigė Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.

Pasak jos, Eurostato duomenys atskleidžia, jog daugumos žmonių kritinis mąstymas nėra ambicingas, jie nėra reiklūs sau.

Tuo metu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad „įgūdis tikrinti informaciją nėra prigimtinis, jis yra išsiugdomas“. 

Būtinas ugdymas dar mokyklose

Pasak A. Balčytienės, informacijos tikrinimas būdingas lėtam gyvenimo stiliui, o šiuo metu visuomenė yra priešingame – greito gyvenimo – poliuje.

„Nebeturime erdvių, kuriose vyktų refleksija, socialiniuose tinkluose paprasčiausiai vyksta nuomonių mūšis. Tai pastangų ieškoti ir tikrinti informacijos neprovokuoja“, – kalbėjo ekspertė.

Profesorės teigimu, siekiant geresnių rezultatų būtinas ugdymas.

„Valstybės politika šiuo atveju neabejotinai turi reikšmingą vaidmenį. Tam reikalinga strategija, kurioje būtų matomos pastangos ugdytis žmogui kaip savikritiškai asmenybei“, – tvirtino A. Balčytienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad kritinis mąstymas auga visą gyvenimą ir tai yra nuolatinis procesas. 

Nebeturime erdvių, kuriose vyktų refleksija, socialiniuose tinkluose paprasčiausiai vyksta nuomonių mūšis

„Kritinio mąstymo ugdymas nėra vieno sektoriaus problema, tarkim švietimo, kultūros ar žiniasklaidos. Reikalinga visų šitų žinojimą, žinias ir atmintį kuriančių bei palaikančių institutų sąveika“, – sakė profesorė.

Pasak N. Maliukevičiaus, medijų raštingumas turėtų būti ugdomas nuo mažumės.

„Tos valstybės, kuriose yra žiniasklaidos raštingumo programos nuo pradinių klasių mokyklose, pavyzdžiui Suomijoje, kur mokyklose mokoma tikrinti informaciją, tai ir rodo gerus rezultatus“, – kalbėjo jis.

Politologo teigimu, ši problema yra „politinės valios klausimas“, siekiant prisiderinti prie pasikeitusios aplinkos.

„Ir tai susiję ne tik su kažkokia rusiška dezinformacija, tai susiję su informacine aplinka, kuomet socialinėse medijose gali būti ir įvairūs nusikaltimai vykdomi, ir finansinės manipuliacijos“, – dėstė N. Maliukevičius.

Sovietinio palikimo įtaka

N. Maliukevičiaus teigimu, gerus Skandinavijos šalių rezultatus galima sieti su tuo, jog šios šalys nuo seno „laikomos daugiausiai skaitančiomis“, priešingai nei pietų ar rytų Europos šalys.

„Panašu, kad tos, kurios yra labiau skaitančios visuomenės, jos ir labiau tą informaciją tikrina“, – sakė politologas.

Pasak N. Maliukevičiaus, iš dalies Lietuvos rezultatus galima sieti su sovietmečio palikimu, ypač vyresnių žmonių tarpe.

„Gali būti sovietmečio palikimas, kai vieša informacija buvo priimama kaip dogma, kaip duotybė, nebuvo alternatyvių medijų, pliuralistinės visuomenės, kur galima buvo patikrinti tą informaciją“, – aiškino politologas.

Tuo metu A. Balčytienė atkreipė dėmesį, kad dalį visuomenės tai kaip tik paskatino ieškoti tiesos, tikrinti informaciją ir ją pateikti, kalbant perkeltine prasme.

„Per sovietmetį kaip tik buvo išugdymas gebėjimas skaityti tarp eilučių, noras turėti alternatyvias erdves. Pavyzdžiui, teatras, poezija, etnografija ir panašūs dalykai. Buvo, kas praslysdavo pro cenzūros pirštus“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto N. Maliukevičius pabrėžė, kad nors šis rodiklis ir yra tam tikras signalas, „negalima juo apibendrinti bendro vaizdo šalyje“.

Eurostato duomenimis, po lietuvių menkiausiai internete matytą informaciją tikrina rumunai (12 proc.), lenkai (16 proc.), dažniausiai tą daro gyventojai Nyderlanduose (45 proc.), Liuksemburge (41 proc.) ir Airijoje (39 proc.).

The post Lietuviai informaciją tikrina rečiausiai Europos Sąjungoje appeared first on LAIKMETIS.