„Apie patį faktą, kad buvo pateikti testai, sužinojome pirmadienį. Iškart buvo duotas nurodymas juos atšaukinėti“, – LRT „Panoramai“ trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Ministerijos duomenimis, savivaldybės švietimo įstaigoms skirtų koronaviruso testų su pratęstu galiojimu gavo apie 200 tūkstančių.

Kaip LRT portalui nurodė NVSPL laikinoji vadovė Svajūnė Muralytė, laboratorija testus atsiima „siekdama išvengti nepasitenkinimo ir nesusipratimų“, bus vertinama jų kokybė.

NVSPL direktoriaus pavaduotojos Rositos Marijos Balčienės teigimu, testų galiojimo terminas gamintojo yra oficialiai pratęstas 18-ai mėnesių, ministerija apie tai buvo informuota pernai, taip pat dalijant pratęsto galiojimo testus.

„Antrą kartą tiesiog mūsų specialistai nepriminė to, gal, aišku, reikėjo priminti. Bet testai yra galiojantys“, – „Panoramoje“ kalbėjo R. M. Balčienė.

Anot Valstybės duomenų agentūros, rugpjūčio 6-ąją numanomas sergančiųjų koronavirusu skaičius Lietuvoje siekė 2 tūkst. 116. Per pastarąjį mėnesį fiksuotos keturios mirtys dėl COVID-19 ligos, viena iš jų – rugpjūtį.

Iš viso nuo 2020-ųjų gruodžio Lietuvoje mirė 9 tūkst. 908 žmonės, kurių pagrindine mirties priežastimi buvo įvardytas koronavirusas.

SAM rekomenduoja visiems gyventojams, jaučiantiems koronavirusui būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. Tarp rečiau pasitaikančių simptomų – skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas, gerklės, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai.

Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra dusulys, apetito praradimas, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukšta temperatūra.

The post Nacionalinė laboratorija atsiima švietimo įstaigoms išsiųstus COVID-19 testus appeared first on LAIKMETIS.

Anot ministerijos, už testų paskirstymą bendruomenėms atsakingi savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, jų visoje šalyje veikia 49. Biurai testus taip pat gali dalinti bendruomenėms savivaldybėse vykstančių renginių metu.

SAM primena, kad COVID-19 sukėlėjas vis dar plinta, šiuo metu stebimas sergamumo šia liga augimas, todėl siekiama užtikrinti kuo didesnį simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumą.

Pasak pranešimo, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16-22 dienomis) siekė 1166 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Savaitę anksčiau šis rodiklis buvo 1082 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo

Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni – bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėnesį, pernai sergamumo pikas registruotas gruodį.

SAM rekomenduoja visiems gyventojams, jaučiantiems koronavirusui būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

The post SAM: visuomenės sveikatos biurai ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms vėl dalins COVID-19 testus appeared first on LAIKMETIS.

Kaltinamoji taip pat tikino, kad esminius sprendimus įsigyjant testus priiminėjo ne ji, o tuometinis premjeras Saulius Skvernelis ir jo vadovaujama Vyriausybė.

„Tam tikrų niuansų yra, „Profarma“ neteikė tikslios informacijos, tam tikrų veiksmų, kad nei iki galo buvo sąžininga, mano nuomone, tokių elementų buvo“, – per Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį antradienį sakė kaltinamoji.

Taip ji atsakė į valstybės kaltintojo Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplį klausimą, kaip pati vertina bendrovės veiksmus. Prokuroras citavo galutinį ir neskundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje dėl testų įsigijimo, jame nurodoma, kad „Profarma“ siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti „neprotingo ir ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną“. 

L. Jaruševičienė vėliau BNS sakė, kad apie galimai „Profarmos“ nuslėptą informaciją sužinojo jau vėliau, perskaičiusi savo baudžiamosios bylos medžiagą.

Pasak kaltinamosios, „Profarma“ pateikė informaciją, kad jos testus žmogus gali pasidaryti pats. Tuo metu, 2020-ųjų kovą, Europoje dar nebuvo registruota tokių testų. 

„Tuo metu man neatrodė, kad man teikia apgaulingą informaciją“, – BNS sakė L. Jaruševičienė.

Pasak jos, vėliau įmonė bandė teigti, kad nesakė, jog jos parduodamas testus asmuo gali pasidaryti pats.

„Paaiškėjus, kad to negali būti, jie bandė išsisukti, kad neva to nesakė“ ,– sakė L. Jaruševičienė.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo. 

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga. 

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta.

„Jokio intereso veikti „Profarmos“ naudai neturėjau, vienintelė „nauda“ – procesas trečius metus tebesitęsiantis, vienintelis dividendas“, – pirmadienį teismui sakė L. Jaruševičienė. 

L. Jaruševičienė: sprendimus priiminėjo S. Skvernelis

Ji teigė, kad, eidama viceministrės pareigas, buvo atsakinga už sveikatos politikos formavimą asmens sveikatos priežiūros srityje, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija buvo pavaldi ne jai, o kitam viceministrui tuomet – Algirdui Šešelgiui.

„Mano funkcija buvo tikslus informacijos perdavimas. Testų kiekiai, kaina nebuvo mano reikalas, aš buvau pareigūnas, kuris perdavinėjo informaciją ne mano funkcija, kokia kaina ir perdavimo terminiai. Aš buvau telefono linija, paštininkė, atsakinga už informacijos perdavimą“, – sakė L. Jaruševičienė.

Ji taip pat teigė neparinkinėjusi testų tiekėjo – tiekėjas buvo parinktas Vyriausybėje.

„Apie Vyriausybės sprendimus mane informuodavo Lukas Savickas, kaina nebuvo joks įpareigojimas. Viešasis pirkimas – ne Sveikatos apsaugos ministerijos funkcija, tai atliko perkančioji organizacija, viceministras vienasmeniškai negali užtikrinti finansavimo, aš nebuvau įpareigota ir to nedariau“, – teigė buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.

Ji pakartojo anksčiau pasakytus žodžius, kad sprendimus dėl testų įsigijimo priėmė Vyriausybė – 2020 metų kovo 18-ąją tuometis premjeras Saulius Skvernelis paskelbė įrašą feisbuke – jis rašė, jog, vadovaudamasis medikų rekomendacijomis, jis skubiai paveda Vyriausybei pasinaudoti supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis ir nupirkti greitųjų testų.

„Sprendimų priėmėjas yra S. Skvernelis, jis labai aiškiai pasakė „šiandien, remdamasis medikų rekomendacijomis, pavedžiau“, jis yra pagrindinis sprendimo priėmėjas“, – sakė L. Jaruševičienė.

Pasak jos, byloje minimas tuometis premjero patarėjas, dabar Seimo narys Lukas Savickas, buvo informacijos perdavėjas, kaip ir ji.

„Aš vykdžiau premjero pavedimą, kurį perdavė L. Savickas“, – sakė kaltinamoji. Ji pripažino, kad Vyriausybės posėdžiuose nedalyvavo. 

„Sprendimus pirkti, testus, apmokėti už juos priėmė Vyriausybė, paspaudus mygtuką, pinigai nekreta iš valstybės iždo“, – sakė L. Jaruševičienė.

Anksčiau ji pasakojo, kad tuometinis premjero patarėjas L. Savickas jai pranešė, kad Seime pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimas iš vieno pirkėjo galimas. Be to, pasak L. Jaruševičienės, L. Savickas jai padiktavo „Profarmos“ telefoną.

Pasak L. Jaruševičienės, aiškinantis dėl „Profarmos“ testų, gauta informacijos, kad jie efektyvūs, paprastai ir nesudėtingai naudojami, o pati įmonė yra solidi medicininiu požiūriu. Įmonė, anot jos, tikino, kad atrinko tik gerus ir patikimus testus, jų patikimumas siekė daugiau nei 90 proc., nors tuo metu rinkoje jų buvo daug ir įvairių.

L. Jaruševičienės advokato prašymu teismas prie bylos prijungė tuometinio sveikatos apsaugos ministro, Operacijų vadovo Aurelijaus Verygos įvairius sprendimus. 

Kaltinimai – dėl 4,1 mln. eurų žalos

L. Jaruševičienė teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.

A. Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienė ankstesniuose teismo posėdžiuose kritikavo prokuratūros kaltinamąjį aktą, esą ji padarė žalą valstybei, veikė neteisėtai ir aktyviai.

„Aktyvūs veiksmai – ar ministro pirmininko pavedimo vykdymą taip galima vertinti? O jeigu nebūčiau domėjusis –  tada būtų pareigų neatlikimas?“, – stebėjosi kaltinamoji.

L. Jaruševičienė teigė, kad dėl prokuratūros kaltinimų jaučiasi taip, lyg „Vyriausybė įsigijo valtį plaukimui, kuri plaukia, o aš dabar kaltinama, kad ji neskraido“.

Ji taip pat tikino, kad testai buvo įsigyti„ pretestavimui“ prieš PGR tyrimą, o ne diagnostikai, t.y. testai galėjo būti naudojami tik galimi infekcijai įtarti.

Teismas anksčiau panaikino kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – COVID-19 testų byloje teisiamai eksviceministrei, nurodęs, kad tai suvaržo kaltinamosios teises ir sukelia nepatogumų vykdant darbines bei mokslines funkcijas.

Teismo posėdyje antradienį kaltinamoji baigė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus, kitame posėdyje gegužę teismas pradės liudytojų apklausą. Pirmosios bus kviečiamos trys Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojos. 

Byloje iš viso yra 54 liudytojai.

The post Buvusi viceministrė: COVID - 19 testų pirkimas buvo ne visai sąžiningas appeared first on LAIKMETIS.

Pernai gruodį buvo sunaikinta beveik 1,5 tonos nepanaudotų greitųjų COVID-19 testų – jie buvo įsigyti pandemijos pradžioje ir liko nepanaudoti. 

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija BNS informavo, kad testus naikino Panevėžyje veikianti medicininių atliekų tvarkymo bendrovė „AV investicija“. Naikinimo procedūra buvo finansuota iš valstybės biudžeto, tam panaudotų lėšų laboratorija BNS nenurodė.

Testų galiojimas baigėsi pernai kovą-balandį ir buvo rengiami dokumentai jų naikinimui.

Mokslininkai žiniasklaidai yra sakę, kad šie testai, imant kraują iš piršto, nebūtų labai informatyvūs, kadangi neatskiria persirgimo nuo vakcinavimo.

Iš viso pandemijos pradžioje, 2020 metais, buvo nupirkta apie pusė milijono šių greitųjų testų. Dėl jų įsigijimo buvo iškeltos civilinės ir baudžiamosios bylos, kai kurios iš jų tęsiasi iki šiol.

2020 metų rugpjūtį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo pareiškė įtarimus tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.

Tyrimas buvo atliekamas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir įtariamo piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Pernai L. Jaruševičienės bylą dėl galimo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi Generalinė prokuratūra perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Kaltinamoji jau davė parodymus, piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus kaltinama sveikatos apsaugos eksviceministrė tvirtino, jog elgėsi teisėtai. Dabar teismas byloje rengiasi apklausti apie pusšimtį liudytojų.

Viceministrei traukiantis iš pareigų, tuometinis ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė bendrovės „Profarma“ interesais.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

The post Beveik 1,5 tonos greitųjų COVID-19 testų sunaikinimą finansavo valstybė appeared first on LAIKMETIS.

Prokuroras anksčiau kaltinamajai buvo skyręs rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio nutartyje rašoma, kad kaltinamoji Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nuolatinį darbą, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, jai paskirtos kardomosios priemonės pažeidimo faktų nebuvo fiksuota, į visus teisiamuosius posėdžius atvyksta, duoda parodymus.

„Todėl kardomoji priemonė suvaržo kaltinamosios teises ir sukelia nepatogumų vykdant darbines bei mokslines funkcijas“, – paskelbė teismas.

nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, jai paskirtos kardomosios priemonės pažeidimo faktų nebuvo fiksuota

Apie kardomosios priemonės panaikinimą buvo svarstoma sausio 12-ąją vykusiame posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

The post Teismas panaikino kardomąją priemonę COVID-19 testų byloje teisiamai eksviceministrei appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo pat pareikšto įtarimų momento aš tarsi verčiamas įrodinėti, kad aš ne arklys: ne prokuroras teikia argumentus pagrįsdamas kaltinimą, o aš turiu įrodinėti, kad kaltinimai nesutampa su faktine bylos medžiaga“, – ketvirtadienį pradėjęs Vilniaus apygardos teismui teikti parodymus sakė Š. Narbutas.

Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, tačiau jis juo nebuvęs.

„Aš SAM nedirbau, jokio atlygio iš SAM negavau ir jokios valinės išraiškos būti nepriklausomu ekspertu nedaviau. Jokios sutarties su SAM nesudariau ir man nesiūlė sudaryti, apie tai nebuvo net kalbos“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Nuo pat pareikšto įtarimų momento aš tarsi verčiamas įrodinėti, kad aš ne arklys

Š. Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje tiriami pareigūnų surinkti duomenys, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

Prokuratūra tuomet skelbė, jog „byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š. N. siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data“. 

Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š. Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Š. Narbutas duodamas parodymus teismui teigė, jog jam tarpininkaujant Lietuva reagentų įsigijo pigiau ir greičiau, pvz., pagal 2020 metų kovo 20 dienos sutartį su „Termo Fisher Scientific Baltics“ vieno testo kaina be PVM siekė 22  eurus, kai jam tarpininkaujant iš Ispanijos įmonės jie įsigyti už 17 eurų be PVM.

„Jei ne šis pirkimas, mėnesį nebūtų buvę kuo testuoti žmones ir mirčių skaičius būtų buvęs didesnis“, – teigė Š. Narbutas.

Jis pažymėjo, kad derėdamasis dėl reagentų veikė kaip pilietis, o komercinėje veikoje nėra draudžiama dalyvauti dėl visuomenės intereso.

Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

The post COVID bylos: Š. Narbutas sako, kad dėl reagentų derėjosi ne valdžios įgaliotas appeared first on LAIKMETIS.

„Rouen Grains“ skundas atmestas dar birželio 20-ąją, kitos atsakovės byloje, „Profarma“ – birželio 28-ąją, o pakartotinis kreipimasis praėjusią savaitę nepriimtas praleidus praleidus tam skirtą terminą. Dar vienos atsakovės, „Bona diagnosis“, pakartotinis skundas atmestas taip pat praėjusią savaitę.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas gegužę nustatė, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms – „Profarmai“ bei „Bona diagnosis“ – nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Teismas bendrovių skundus atmetė konstatavęs, kad juose nekeliami klausimai, kurie atitiktų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, o pakartotiniuose skunduose, teismo nuomone, argumentai iš esmės atitiko ankstesniuosius. 

Bendrovių skunduose keltos abejonės dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo pagrįstumo, be kita ko, tvirtinant, jog teismo išaiškinimus „galima vertinti kaip Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje draudžiamą kainų reguliaciją srityje, kurioje kainos nėra reguliuojamos“. 

„Profarma“ savo skunde tvirtino, jog iki šiol nėra buvę atvejų nė vienoje kitoje ES šalyje, kad viešojo pirkimo sutarties kaina teisme būtų peržiūrėta ir valstybė gautų „nuolaidą“ post factum – po prekių pristatymo ir sunaudojimo. Bendrovės teigimu, iki šiol visa atsakomybė už viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus būdavo priskiriama procedūras vykdantiems perkantiesiems subjektams, bet ne verslui.

Apeliacinis teismas sprendimą dėl daugiau nei 4 mln. grąžinimo valstybei priėmė išnagrinėjęs prokurorų skundą dėl vasarį paskelbto Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimu prokuroro ieškinys dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų buvo atmestas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymus dėl aktualių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Antrosios instancijos teismas nuo sudarymo momento pripažino niekinėmis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir bendrovės „Profarma“ viešojo pirkimo-pardavimo sutartį bei susijusią „Profarma“ ir bendrovės „Bona diagnosis“ sudarytą sutartį.

Teismas nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas

Teismas nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pernai sausį Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia NVSPL sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl daugiau kaip pusės milijono greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo už bendrą daugiau nei 6 mln. eurų sumą ir valstybės naudai priteisti 4 mln. 142 tūkst. 600 eurus.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų vertinimu, minima pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta neieškant kito tiekėjo, neįvertinus kitų pasiūlymų, sutikus su bendrovės pasiūlyta kaina ir dėl to sumokėjus ženkliai daugiau nei rinkos įkainiais.

Pasak prokurorų, tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas ir neracionaliai panaudotos valstybės biudžeto lėšos.

The post Aukščiausiasis Teismas atmetė skundus greitųjų COVID-19 testų byloje: lieps grąžinti 4 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip praėjusią savaitę pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), savikontrolės mechanizmo įtraukimas turėtų sumažinti poliklinikų, šeimos gydytojų apkrovimą.

Tai reiškia, kad žmogus, atlikęs koronaviruso testą ir gavęs teigiamą atsakymą, apie jį turės informuoti gydytoją ir nusiųsti tai patvirtinančią nuotrauką. Tuomet e.sveikatoje bus nurodytas susirgimas koronavirusu.

Iki šiol gydytojai nuotoliniu būdu galėjo skirti tik nedarbingumą, net jei žmogus jaučia ligos simptomus ir turi teigiamą savikontrolės testo atsakymą. Tačiau tokiu atveju e.sveikatos sistemoje buvo įrašomas ūmus kvėpavimo takų susirgimas, o ne koronavirusinė infekcija.

Mes norime turėti tikslesnius statinius duomenis. Matyt, ir vakcinacijai tas įrašas turės reikšmės

„Mes norime turėti tikslesnius statinius duomenis. Matyt, ir vakcinacijai tas įrašas turės reikšmės“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Kalbant apie lokalias epidemijos, savivaldybėse jos galės būti skelbiamos, kai savaitinis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų pasieks 1,5 tūkst. atvejų, skaičiuojant ne tik susirgimus koronavirusu, bet ir kitomis peršalimo ligomis.

Vis dėlto, kaip sako A. Bilotienė-Motiejūnienė, svarbiu rodikliu liks ir lovų užimtumas ligoninėse, todėl epidemija savivaldybėje galės būti skelbiama ir atsižvelgus į lovų bei reanimacijos užimtumą.

Tai būtų daroma, stacionarių užimtų lovų skaičiui 100 tūkst. gyventojų tam tikroje savivaldybėje viršijus 1,2 tūkst. arba užimtų reanimacinių lovų skaičiui viršijus 120.

Šiuo metu per parą Lietuvoje nustatoma apie 1,2 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu, ligoninėse gydoma apie pusantro šimto žmonių.

Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

The post SAM: įsigalioja greitieji COVID-19 testai, epidemijos gali būti lokalios appeared first on LAIKMETIS.

Pasak pranešimo, tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pateiktą apeliacinį skundą dėl šių metų vasarį paskelbto Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimu prokuroro ieškinys dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų buvo atmestas, tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį tenkino prokuroro prašymus dėl aktualių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Lietuvos apeliacinis teismas nuo sudarymo momento pripažino niekinėmis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir bendrovės „Profarma“ viešojo pirkimo-pardavimo sutartį bei susijusią uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bona diagnosis“ sudarytą sutartį.

Prokuratūra praneša, kad teismas taip pat nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

teismas taip pat nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų

Pernai sausį Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia NVSPL sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl daugiau kaip pusės milijono greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo už bendrą daugiau nei 6 mln. eurų sumą ir valstybės naudai priteisti 4 mln. 142 tūkst. 600 eurus.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų vertinimu, minima pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta neieškant kito tiekėjo, neįvertinus kitų pasiūlymų, sutikus su bendrovės pasiūlyta kaina ir dėl to sumokėjus ženkliai daugiau nei rinkos įkainiais. Pasak prokurorų, tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas ir neracionaliai panaudotos valstybės biudžeto lėšos.

The post Teismas: Lietuvoje už greituosius testus buvo permokama, dviems įmonėms liepta grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, kaip ir visų kitų ligų atžvilgiu, pasibaigus ekstremaliai situacijai toks dalykas, kaip privaloma izoliacija, ji išnyksta iš mūsų repertuaro, iš mūsų priemonių ir yra jau gydytojo sprendimas – nedarbingumas ir kiti elementai“, – BNS po Vyriausybės posėdžio sakė A. Dulkys. 

Vis dėlto jis pabrėžė besitikintis gyventojų sąmoningumo.

„Tikrai labai norėtųsi, kad pandemija būtų mums suteikusi tą pamoką, ir mes ją būtumėme išmokę. Nes deja, mūsų gyvenimo kultūroje buvo gana įprasta tiek sergančius vaikus vesti į darželius, į mokymo įstaigas, tiek patiems lankytis bendruomenėse, kolektyvuose turint įvairių simptomų“, – tvirtino ministras.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad neliks ir kitų prievolių, įskaitant kaukių dėvėjimą viešajame transporte, ligoninėse ar slaugos įstaigose

Be kita ko, jis pabrėžė, kad neliks ir kitų prievolių, įskaitant kaukių dėvėjimą viešajame transporte, ligoninėse ar slaugos įstaigose. Kai kurios rekomendacijos nuo gegužės bus naujai patvirtintos A. Dulkio, kaip ministro, įsakymu, kadangi Vyriausybė trečiadienį taip pat panaikino ir jo kaip operacijų vadovo įgaliojimus.

Ministras patvirtino, kad be kita ko, išnykus ekstremaliai situacijai neliks ir specialių priedų medikams dirbant su COVID–19 pacientais.

„Nunyksta papildomi taip vadinami COVID priedai. Na, bet mes juk kažkokių priedų nemokame – lygiai taip pat pavojinga ir tuberkuliozė, gripas, bet už juos papildomai nėra mokama. Tai pasikeitė situacija“, – tvirtino A. Dulkys.

Jau anksčiau ministras tvirtino, kad koronaviruso situacija bus atidžiai stebima ir vykdant sekoskaitos, seroepidemiologinius tyrimus tikintis naujų atmainų. Jis neatmetė, kad šiuo metu mažėjantis susirgimų skaičius rudenį gali vėl šoktelti. 

„Tiek, kiek girdžiu žmones, kurie tą dalyką išmano, kurie mato giliau virusologijos pasaulį, yra prognozė, kad tokius žodžius, kaip karantinas, izoliacija, ekstremali situacija – tikiuosi, kad rudenį mes jų neturėsime. Galbūt turėsime kažkokių papildomų rekomendacijų dėl saugaus atstumo laikymosi, dėl kaukių, dėl srautų valdymo“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak jo, kol kas neturima duomenų, kad apsauga, kurią gyventojams suteikė persirgimas ir vakcinos „kažkaip ryškiai keistųsi“, o blogiausiu atveju plintant virusui labiau tikėtini gali būti „vietiniai karantinai“ organizacijose ar konkrečiose savivaldybėse.  

Vyriausybė trečiadienį atšaukė daugiau nei dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 – šis teisinis režimas nustos galioti nuo gegužės 1-osios.

Sprendimas priimtas daugiau nei du mėnesius nuosekliai mažėjant naujų koronaviruso atvejų bei į ligonines guldomų pacientų, taip pat pasiekus didesnį nei 80 proc. visų gyventojų imunizacijos lygį.

Tarp dirbančiųjų imunizacija, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, viršija ir 90 procentų. 

The post SAM: nebereikės testuotis net sergantiems Covid - 19, tai tik rekomendacija appeared first on LAIKMETIS.