Štai, pirmą kartą jau nebe slaptoji tarnyba, bet valstybės institucijas aptarnaujantis padalinys viešai pasiuntė velniop Lietuvos tautos atstovybę – Respublikos Seimą. Taigi – ir visuomenę.

Prisiminkime: dar spalį Socialdemokratų partijos frakcija Seime raštu paprašė Seimo kanceliarijos pateikti informaciją, „ar plačiai nuskambėjusio ikiteisminio tyrimo įtariamieji Vilhelmas Germanas, Ieva Trinkūnaitė ir Alfonas Ambrazas yra lankęsi 2020–2024 m. kadencijos Seime ir kurių Seimo narių iniciatyva jiems buvo išrašyti leidimai“.

Šį klausimą Seimo kanceliarijai ir Vadovybės apsaugos tarnybai dar kelis kartus pakartojo ne vienas žurnalistas.

Tai tikrai teisėtas ir pagrįstas klausimas. Jau daug metų „Tarptautinio skaidrumo“ organizacijos Lietuvos skyrius ragina parlamento narius informuoti visuomenę apie savo susitikimus su verslininkais ir kitomis įtakos grupėmis. Aukštesnius viešosios politikos ir vadybos standartus eidama į rinkimus prieš ketverius metus mums žadėjo ir pasitraukianti Seimo dauguma...

Deja, deja. Klausimą uždavę Seimo nariai iš jiems atskaitingų valstybės tarnybų sulaukė iškalbingos tylos, o žurnalistai – šiurkščių patyčių.

Ilgai delsęs Vadovybės apsaugos tarnybos vadas vakar pagaliau atsakė Seimo nariui Kęstučiui Vilkauskui, jog jo vadovaujama tarnyba „per paskutinius vienerius metus, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., duomenų, kad Jūsų rašte minimi asmenys būtų lankęsi Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, neturi“. Taip pat pridūrė, kad tarnyba duomenis saugo tik metus – visi ankstesni sunaikinti.

Išverskime šį tarnybos vado pranešimą iš Ezopo kalbos. Jis mums sako, kad Seimo narius dominantys svečiai, matyt, bus paskutinį kartą parlamente lankęsi nuo 2023-iųjų spalio pabaigos iki 2023-iųjų lapkričio 8 dienos, kad Seimo narių paklausimo sulaukusi tarnyba ramiai išlaukė, kol nuo dominančio įvykio prabėgs metai, tada duomenis sunaikino ir šypsodamasi pasiuntė Socialdemokratų frakciją labai labai toli.

Dabartinė Seimo valdyba visą šią teatrališką Seimo siuntimo velniop akciją stebėjo tylėdama. O gal į kumščius prunkšdama?

Ar turėtų taip pat tylėti ar prunkšti visuomenė? Nebent norėtų visiškai neįgalių būsimų Seimų, sykiu – ir neįgalios Lietuvos Respublikos. Taigi ši mina padėta po Seimo rūmais.

Išeinančios parlamentinės daugumos sukurtas precedentas leis Seimo kanceliarijai ir Vadovybės apsaugos tarnybai siųsti velniop ko nors klausinėjančius konservatorių ir liberalų parlamentarus, o „Nemuno aušrai“ ir kitiems – drąsiai kviestis į Seimą ne tik viešus, bet ir slaptus bendro verslo partnerius.

Antra palikta mina sprogdina civilizuotus politinės ir teisminės valdžios santykius. Santykius, kuriais visada rėmėsi laisvos respublikos.

Prisiminkime, kaip išeinanti Seimo dauguma, sekdama Olego Šurajevo performansų stiliumi, „formavo“ Konstitucinį Teismą, kaip palenkė savo politinei valiai Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Seimo dauguma ir konservatoriaus Stasio Šedbaro vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas:

– sustabdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimą: veik trejus metus „neranda bendros kalbos“ su prezidentu dėl naujo pirmininko kandidatūros;

– pasiskiria laikinąją Aukščiausiojo Teismo pirmininkę;

– labai gražiai ir labai įtikinamai pasiūlo pasiskirtai laikinajai Aukščiausiojo Teismo pirmininkei pateikti Stasio Šedbaro vadovaujamam komitetui apsvarstyti, o Seimui paskirti į Konstitucinio Teismo teisėjus Stasį Šedbarą – be abejonės, iš visų Lietuvos teisėjų ir teisininkų patį tinkamiausią kandidatą;

– drausmingai balsuoja ir paskiria pasiskirtos Aukščiausiojo Teismo laikinosios pirmininkės pateiktą kandidatą Stasį Šedbarą į Konstitucinio Teismo teisėjus.

Taigi šiuo precedentu remdamosi naujos Seimo daugumos ir Agnės Širinskienės ar Rasos Budbergytės vadovausimi Teisės ir teisėtvarkos komitetai galės drąsiai stabdyti Aukščiausiųjų Teismų formavimą ir maloniai prašyti laikinųjų šio teismo vadovų teikti jų nepakeičiamas individualybes į Konstitucinio Teismo teisėjas.

O premjeras Gintautas Paluckas galės aiškinti mums Aukščiausiojo Teismo ritualinį politinį išprievartavimą ir Agnės Širinskienės paskyrimą į Konstitucinį Teismą, atkartodamas Ingridos Šimonytės žodžius, skirtus konservatoriaus Stasio Šedbaro įšventinimui į KT teisėjus: „Lietuvoje nėra pertekliaus labai talentingų, gabių ir didelę patirtį turinčių žmonių...“

Taigis.

The post Dr. Darius Kuolys. Minos po Respublikos pamatais appeared first on LAIKMETIS.

Už tokią išvadą pirmadienį balsavo penki komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. Seimo teisininkų poziciją parėmė opozicijos atstovai ir konservatorė Irena Haase. Kiti valdantieji susilaikė arba buvo prieš.

Valstybės tarnybos pertvarkos projektai įtraukti į pirmadienio nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkę, bet Seimo TTK sprendimas Vyriausybei apsunkina projekto pateikimą.

Dabar jį bus galima pateikti tik tuo atveju, jei parlamentas visų Seimo narių dauguma atmes išvadą dėl prieštaravimo Konstitucijai – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso.

Seimo Teisės departamentas išvadoje nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai.

Pasak išvados, toks siūlomas reguliavimas, taip pat ir tai, kad įstatyme nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad projektą būtų galima teikti Seimui atsižvelgus į teisininkų išvadas. 

„Tai yra pataisomi dalykai, kuriuos įstatymo teikėjas galėtų pakoreguoti. Galima daryti pertrauką, o ministrė galėtų registruoti (pakoreguotą) projektą kaip Seimo narė pakartotinai“, – sakė A. Širinskienė.

Tuo tarpu TTK posėdyje dalyvavęs premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas teigė, kad teisininkų priekaištai yra nepagrįsti, nes tarnautojų atlyginimo struktūra įstatyme būtų apibrėžta, o apmokėjimo tvarka keičiama iš esmės, jį susiejant su vidutiniu šalies atlyginimu.

Vitas Vasiliauskas teigė, kad teisininkų priekaištai yra nepagrįsti, nes tarnautojų atlyginimo struktūra įstatyme būtų apibrėžta, o apmokėjimo tvarka keičiama iš esmės

„Sudėtinės darbo užmokesčio dalys įstatyme yra, kalbant apie aukštutinę ribą arba taip vadinamas lubas, rėžį, intervalą, kurio mes siūlome atsisakyti, jis nustatomas skiriant asignavimus. Siūloma nauja bazė – darbo užmokesčio fondas, ir mes niekada nebeturėsime akmenyje įkalto minimalaus ir maksimalaus atlyginimo, nes siūloma bazė – vidutinis darbo užmokestis, ir mes nueiname nuo tikslaus teisinio reguliavimo darbo užmokesčio“, – sakė sakė V. Vasiliauskas.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Įstatymų pataisų paketu taip pat būtų keičiama darbo apmokėjimo tvarka, naikinamas tarnautojams mokamas priedas už stažą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė laikosi pozicijos, kad pokyčiai būtini, nes valstybės tarnyba nepatraukli, į ją sunku pritraukti profesionalus ir jaunimą, tad kyla grėsmė, jog „greitai nebus kam dirbti“.

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė yra sakiusi, kad valstybės tarnybos pertvarka siekiama perorientuoti valstybės tarnybą „iš procesinės į rezultatyvią“.

Profesinės sąjungos nuogąstauja, kad reforma pablogins tarnautojų sąlygas, naikins socialines garantijas.

Vyriausybė iš pradžių ketino pakeitimus diegti nuo kitų metų sausio, bet įvertinus, kad prie naujos tvarkos pereiti lieka per mažai laiko, reformos įsigaliojimą siūloma nukelti kitų metų liepai.

Pakeitimais siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.

Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.

Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, taip pat būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.

Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.

Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.

Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.

The post Seimas: valstybės tarnybos reforma prieštarauja Konstitucijai appeared first on LAIKMETIS.