„Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė toliau pumpuoja aušinimo vandenį iš Kachovkos rezervuaro“, – teigiama TATENA pranešime.

Anksčiau ketvirtadienį užtvankos operatorės „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Ihoris Syrota teigė, kad šiuo metu vandens lygis yra žemiau kritinės 12,7 m ribos. Tai, anot jo, reiškė, kad Kachovkos užtvankos rezervuaras nebegali aprūpinti Zaporižios AE tvenkinių, naudojamų elektrinei aušinti.

Kachovkos užtvanka įrengta Dnipro upėje pietinėje Ukrainos dalyje ir sudaro rezervuarą, iš kurio tiekiamas aušinamasis vanduo Rusijos okupuotai didžiausiai Europos atominei elektrinei. 

Ji buvo sugadinta antradienį. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl pažeidimo, kurį, abiejų teigimu, sukėlė sprogimas.

TATENA pareiškime teigiama, kad jos ekspertai buvo informuoti, jog elektrinė, atlikusi peržiūrą, įvertino, kad turėtų būti pajėgi pumpuoti vandenį iš rezervuaro ir tada, kai jo lygis nukrenta žemiau 12,7 metro.

„Kol kas rezultatai rodo, kad siurbliai greičiausiai galės veikti net ir nukritus lygiui iki maždaug 11 metrų, o galbūt ir žemiau“, – sakoma agentūros pranešime bei priduriama, kad atliekant peržiūrą buvo apklausti asmenys, turintys patirties ir žinių.

„Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis tai suteikia šiek tiek daugiau laiko prieš galimą perėjimą prie alternatyvaus vandens tiekimo“, – teigė TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

Pasak jo, alternatyvos, tarp kurių yra didelis aušinimo vandens tvenkinys šalia elektrinės, gali aprūpinti ją reikiamu aušinimo vandeniu kelis mėnesius.

„Nepaisant to, bendra branduolinės saugos ir saugumo padėtis išlieka labai nestabili ir potencialiai pavojinga“, – pridūrė R. Grossi, kuris kitą savaitę planuoja vykti į elektrinę.

Jis teigė, kad žalos mastas dar nežinomas, taip pat neaišku, kada ir kokiame lygyje rezervuaras stabilizuosis.

Elektrinėje dirbantys TATENA ekspertai paprašė leisti jiems patekti į vietą, kurioje matuojamas rezervuaro vandens lygis, kad galėtų nepriklausomai patikrinti elektrinei aušinimo vandenį tiekiančių sistemų būklę, sakė R. Grossi.

Anksčiau jis nurodė, kad jėgainės darbuotojai jau įgyvendino priemones, kuriomis siekiama apriboti vandens suvartojimą ir naudoti jį tik būtiniausioms su branduoline sauga susijusioms veikloms.

Jėgainės reaktoriai jau sustabdyti, tačiau jiems vis dar reikia aušinamojo vandens, kad neįvyktų branduolinė katastrofa.

R. Grossi ne kartą ragino apsaugoti elektrinę, nes šalia jos ne kartą vyko apšaudymai ir kelis kartus buvo nutrauktas itin svarbus elektros energijos tiekimas.

The post TATENA teigia, kad Kachovkos užtvankos operatorius vis dar gali tiekti vandens elektrinės reaktoriams aušinti appeared first on LAIKMETIS.

R. Grossi vadovavo inspektorių grupei apžiūrint Rusijos užimtą AE, kuri pastarosiomis dienomis buvo dažnai apšaudoma. Šios kautynės sukėlė nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.  

„Šiandien pasiekėme kai ką labai svarbaus, o svarbiausia, kad TATENA lieka čia. Tegul pasaulis žino, kad TATENA lieka Zaporižioje“, – sakė agentūros vadovas vaizdo įraše, po inspekcijos paskelbtame rusų naujienų agentūros „RIA Novosti“.

R. Grossi nepatikslino, kiek specialistų ir kuriam laikui pasiliks elektrinėje. Anksčiau jis pareiškė, kad TATENA sieks „nuolatinio buvimo“ AE teritorijoje.

Inspekcijos metu „per šias kelias valandas mums pavyko surinkti daug informacijos. Pagrindinius dalykus, kuriuos man reikėjo pamatyti, aš pamačiau, o jūsų paaiškinimai buvo labai aiškūs“, – kalbėjo R. Grossi.

Jis taip pat gyrė elektrinės darbuotojus ir vadovus, kurie „profesionaliai tęsia savo darbą“, nepaisydami „labai sudėtingų aplinkybių“.

Rusų naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, R. Grossi ir dalis jo komandos iš elektrinės išvyko ketvirtadienio popietę keturiais iš devynių automobilių, kuriais atvyko TATENA misija.

Pastarąsias savaites Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – ne kartą buvo apšaudoma. Kyjivas ir Maskva dėl šių atakų kaltina vienas kitą.

The post TATENA pasilieka Zaporižios AE appeared first on LAIKMETIS.

„Ši diena atėjo – TATENA palaikymo ir pagalbos Zaporižioje misija jau pakeliui“, – per „Twitter“ parašė R. Grossi ir pridūrė, kad Jungtinių Tautų agentūros misija į didžiausią Europoje atominę jėgainę atvyks „vėliau šią savaitę“.

Prie žinutės pridėtoje nuotraukoje matyti R. Grossi stovintis kartu su 13 žmonių komanda. Jie dėvėjo liemenes ir kepuraites su TATENA logotipu.

R. Grossi jau kelis mėnesius prašė sudaryti galimybę aplankyti jėgainę ir perspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos rizikos“.

Zaporižios elektrinė, turinti šešis reaktorius, buvo okupuota Rusijos pajėgų tuojau po Maskvos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą šio komplekso ir jo apylinkių apšaudymais.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ šeštadienį, po naujausių smūgių, perspėjo dėl radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir gaisrų grėsmės.

Jungtinės Tautos ragino nutraukti visus karinius veiksmus teritorijoje aplink Zaporižios elektrinę.

Ukraina iš pradžių baiminosi, kad TATENA vizitas legitimizuos Rusijos okupaciją, bet vėliau išreiškė visišką palaikymą tokiai misijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ragino agentūrą kuo greičiau pasiųsti savo komandą.

Nuo ketvirtadienio iki penktadienio jėgainė pirmąkart per savo keturių dešimtmečių istoriją buvo atkirsta nuo Ukrainos nacionalinių elektros tinklų „dėl įsibrovėlių veiksmų“, nurodė „Enerhoatom“.

Penktadienio popietę jungtys vėl buvo atkurtos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko, kad nepriklausomų inspektorių grupė į Zaporižios AE atvyktų per Ukrainą, rugpjūčio 20-ąją pranešė Prancūzijos prezidentūra, Kremliaus vadovui pasikalbėjus su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

The post TATENA komanda pagaliau vyksta į Zaporižios AE - bandys užkirsti kelią katastrofai appeared first on LAIKMETIS.

„Išmušė rimta valanda, ir TATENA privalo būti leista surengti misiją į Zaporižios (AE) kaip galima greičiau“, – vaizdo ryšiu sakė jis.

Ukrainoje vyksta karas nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.

Tarptautinė bendruomenė ragina skubiai nutraukti kovas aplink Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje.

Vašingtonas ketvirtadienį pareiškė, kad remia JT ir kitų šalių raginimus aplink elektrinę nustatyti demilitarizuotą zoną.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolei ir tarptautiniam saugumui Bonnie Jenkins (Boni Dženkins) pritarė TATENA misijos Ukrainoje idėjai.

„Su šiuo vizitu nebegalima ilgiau delsti“, – sakė ji JT Saugumo Tarybai ir pridūrė, kad vienintelis būdas užtikrinti branduolinį saugumą būtų, jei Maskva nutrauktų karą.

„Jungtinės Valstijos ragina Rusijos Federaciją nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos“, – sakė D. Jenkins.

„Tai leistų Ukrainai atkurti nepriekaištingą saugą, saugumą ir apsaugos priemones, kurias ji dešimtmečius palaikė šiame objekte“, – pridūrė ji.

Tačiau Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia kaltę dėl smurto Zaporižios AE apylinkėse vertė Ukrainos pajėgoms.

„Raginame valstybes, kurios remia Kyjivo režimą, kontroliuoti savo įgaliotinius ir priversti juos nedelsiant ir visiems laikams nutraukti išpuolius prieš Zaporižios atominę elektrinę, kad būtų užtikrintos saugios sąlygos TATENA misijos vykdymui“, – sakė V. Nebenzia Saugumo Tarybai.

„Tai vienintelis būdas užkirsti kelią didelei radioaktyvinei katastrofai Europos žemyne, kurios pavojus dabar yra kaip niekada realus, – pridūrė jis. – Jei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos tęsis, tai gali įvykti bet kuriuo metu.“

Pastarosiomis savaitėmis Zaporižios AE, kurią nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė, vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl apšaudymų jėgainės apylinkėse.

Rusija – nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę, – paragino surengti nepaprastąjį posėdį dėl krizės komplekse.

The post Radioaktyvinė katastrofa Europoje - kaip niekada reali appeared first on LAIKMETIS.

„Visas pasaulis turi nedelsdamas sureaguoti ir išvyti okupantus iš Zaporižios“, – per savo kasdienį kreipimąsi sakė V. Zelenskis.

„Tik visiškas rusų pasitraukimas... užtikrintų branduolinį saugumą visai Europai“, – pridūrė jis, smerkdamas „Rusijos branduolinį šantažą“.

Maskvos pajėgos Pietų Ukrainoje esančią didžiausią Europoje atominę elektrinę užėmė kovą – netrukus po invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą dėl naujo apšaudymo jėgainės apylinkėse, tačiau jų pareiškimai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Praėjusią savaitę netoli elektrinės taip pat buvo įvykdytas bombardavimas, atgaivinęs prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad netoli smūgių vietos buvo rasta radioaktyvių medžiagų ir kad buvo pažeisti spinduliuotės jutikliai.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) per ketvirtadienį vykusį neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį teigė, kad išmušė „rimta valanda“, nes kovos veiksmai sukėlė didelę krizę Zaporižioje.

R. Grossi pareikalavo, kad JT pavaldžios TATENA inspektoriams būtų kuo greičiau suteikta galimybė patekti į jėgainę.

The post Visas pasaulis turi nedelsdamas sureaguoti ir išvyti okupantus iš Zaporižios - V. Zelenskis appeared first on LAIKMETIS.

„Aš paleistas. Viskas gerai, kiek tai įmanoma okupacijos sąlygomis“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė Slavutyčo meras Jurijus Fomičovas, Kyjivo pareigūnams anksčiau paskelbus, kad jis buvo sulaikytas.

Anksčiau Kyjivo srities, kuriai priklauso Slavutyčas, karinė administracija paskelbė, kad Rusijos kariai įžengė į miestą ir užėmė vietos ligoninę.

Ji taip pat pranešė, kad buvo sulaikytas J. Fomičovas.

Gyventojai išėjo į gatves, nešini didele mėlyna ir geltona Ukrainos vėliava, ir ėjo link ligoninės, pranešė administracija. Rusijos pajėgos šaudė į orą ir svaidė į minią kurtinamąsias granatas, pridūrė ji.

Savo „Telegram“ paskyroje ji taip pat pasidalijo vaizdais, kuriuose girdėti, kaip dešimtys žmonių, susirinkusių aplink Ukrainos vėliavą, skanduoja: „Šlovė Ukrainai“.

Vėliau šeštadienį J. Fomičovas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad žuvo mažiausiai trys žmonės, tačiau nedetalizavo, kas nutiko.

„Dar ne visus juos identifikavome“, – pridūrė jis, tačiau teigė, kad tarp žuvusiųjų yra civilių.

Nors jie gynė savo miestą, tačiau, pasak mero, susidūrė su didesnėmis pajėgomis.

Vasario 24-ąją, tą pačią dieną, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos kariuomenė užėmė nebeeksploatuojamą Černobylio jėgainę.

Už 160 km į šiaurę nuo sostinės esančiame Slavutyče, pastatytame po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės (ČAE) katastrofos, gyvena apie 25 tūkst. žmonių.

TATENA stebi situaciją

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šeštadienį sakė „atidžiai stebinti situaciją“, Ukrainos branduolinės energetikos reguliavimo institucijai pranešus, kad miestą užėmė Rusijos pajėgos.

TATENA pareiškė, kad jai kelia susirūpinimą ČAE darbuotojų galimybė keistis ir grįžti namo pailsėti.

„Jau beveik savaitę atominėje elektrinėje nevyksta darbuotojų rotacija“, – teigė TATENA.

Apie miesto okupaciją pranešta, praėjusį savaitgalį įvykus pirmajai ČAE darbuotojų rotacijai nuo komplekso užėmimo dienos.

Branduolinės katastrofos vietoje maždaug 100 ukrainiečių technikų nekeičiami išdirbo beveik keturias savaites.

JAV neprieštarauja, kad Lenkija perduotų karinių lėktuvų Ukrainai

Ukraina šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos neprieštarauja, kad Kyjivui būtų perduoti kariniai lėktuvai, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, nors Pentagonas anksčiau atmetė Lenkijos pasiūlymą.

Pareigūnai Vašingtone „neprieštarauja lėktuvų perdavimui. Kiek galime daryti išvadas, dabar kamuolys yra Lenkijos pusėje. Šį klausimą toliau nagrinėsime pokalbiuose su Lenkijos kolegomis“, rašytiniuose komentaruose naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jo komentarai nuskambėjo netrukus po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir ukrainiečių gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo susitikimo, įvykusio Lenkijoje. J. Bidenas viešėjo šioje NATO narėje, siekdamas sustiprinti JAV paramą su Ukraina besiribojančiai šaliai.

Anksčiau šį mėnesį Pentagonas galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Lėktuvų perdavimo klausimas, kurį Ukrainos vadovybė labai norėjo išspręsti siekdama pasipriešinti Rusijos agresijai danguje, tapo pastebimu kliuviniu kitais atžvilgiais tvirtame Jungtinių Valstijų ir jų Europos sąjungininkių aljanse dėl Maskvos invazijos.

Lenkija siūlė jos sovietų gamybos naikintuvus MiG-29 nusiųsti Ukrainai per JAV oro pajėgų bazę Ramšteine Vokietijoje, o vietoje šių lėktuvų jos oro pajėgoms parūpinti amerikietiškų F-16.

„Ukrainai labai reikia daugiau kovinių lėktuvų“, – komentaruose sakė D. Kuleba, teigdamas, kad Kyjivui jų reikia, kad „užtikrintų pusiausvyrą danguje“ ir neleistų Rusijai „nužudyti daugiau civilių gyventojų“.

The post Slavutyčo meras paleistas, JAV leidžia Lenkijai perduoti karinius lėktuvus - Ukraina appeared first on LAIKMETIS.