LRT tarybos nariais Prezidentas paskyrė Vilniaus dailės akademijos Tarybos narę, Užupio meno inkubatoriaus tarybos pirmininkę, visuomenininkę Rėdą Brandišauskienę, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorių, VDU Senato Strategijos ir valdymo komiteto pirmininką Giedrių Jucevičių, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, taip pat Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorių Mindaugą Jurkyną ir rašytoją, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narę Renatą Šerelytę-Mendeikienę.

LRT taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Keturis LRT tarybos narius skiria Respublikos Prezidentas.

The post Prezidentas paskyrė keturis LRT tarybos narius appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien spręsime, svarstysime (ar Darbo partija turi ateitį – BNS). Visi variantai yra įmanomi, ir pasileidimas, ir visi kiti variantai, viskas yra įmanoma“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Mazuronis.

„Pavargome aiškintis dėl kitų žmonių prikurtų problemų, kuriose mes nei mes dalyvavome, nei mes žinome ir išgirdome tik prieš dvi dienas“, – pridūrė jis.

Pats partijos pirmininkas tarybos posėdyje ketina siūlyti „darbiečiams“ nebedalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, bet, anot A. Mazuronio, diskusija posėdyje bus platesnė.

„Pasišnekėsime ir apie ateitį, kaip kas mato“, – sakė A. Mazuronis.

Anot jo, tarybos posėdyje bus kalbamasi ir apie dalyvavimą Seimo rinkimuose.

„Kažkokia forma vis tiek dalyvausime, jeigu liksime politikoje“, – teigė partijos pirmininkas.

A. Mazuronio teigimu, jo, kaip partijos pirmininko, siūlymas bus likti politikoje.

„Klausimas, ar mes matome dar save dalyvaujame politiniuose procesuose, ar nematome? Aš matau. (...) Mes turime ieškoti būdų, kaip mes dalyvausime toje politikoje ir rasti tokius būdus, kurie padėtų mums šiek tiek atsikratyti šleifo, kuris nėra labai malonus“, – sakė partijos pirmininkas.

Tas, kas vyksta, tos istorijos, kurios yra prasidėjusios ir susidėjusios per tiek metų partijoje mane nuoširdžiai vargina. Aš pavargau nuo visų istorijų, kurios juda kartu su Darbo partija

Kitas „darbietis“ Viktoras Fiodorovas teigė, kad pavargo nuo partiją lydinčių skandalų.

„Tas, kas vyksta, tos istorijos, kurios yra prasidėjusios ir susidėjusios per tiek metų partijoje mane nuoširdžiai vargina. Aš pavargau nuo visų istorijų, kurios juda kartu su Darbo partija“, – teigė V. Fiodorovas.

„Keisti partijos, mesti, pabaigti, palikti komandą čia ir dabar nesu nei pasirengęs, nei noriu tai daryti. Pasiūlymų visokiausių turiu, vienas iš jų – galbūt laikas pasileisti“, – pridūrė jis.

A. Mazuronis antrino V. Fiodorovui ir teigė, kad istorijos apie Darbo partiją vargina ir jį.

„Labai pavargau. Iš vieno „š“ į kitą „š“, kuriame aš net nedalyvavau. Ir pats pavargau, man ir vaikų gaila, kurie į mokyklą eina ir turi aiškintis. (...) Ne aš vienas ar vienas Fiodorovas pavargęs. Skyriuose žmonės demotyvuoti, pavargę, girdi komentarus iš kaimynų, iš bendradarbių, iš pažįstamų, iš laiptinėje gyvenančių žmonių, iš meilužių. Visiems nėra malonus tas dalykas“, – sakė partijos pirmininkas.

Jis teigė matantis riziką, kad iš Darbo partijos frakcijos Seime ir pačios partijos gali pasitraukti žmonės.

Nors tarybos posėdyje bus keliamas klausimas dėl dalyvavimo EP rinkimuose ir partijos ateities, A. Mazuronis neketina trauktis iš prezidento rinkimų.

„Nesvarstau (trauktis iš rinkimų – BNS). Gerbiu tuos žmones, tuos skyrius, kurie rinko parašus, rinko popierinius parašus ir labai sunkiomis aplinkybėmis“, – teigė A. Mazuronis.

Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Posėdyje taip pat ketinama aptarti Europos prokuratūros atliekamą tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.

A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos. 

A. Mazuronis teigė siūlysiąs partijai stabdyti V. Uspaskicho narystę partijoje.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

The post A. Mazuronis: taryboje svarstysime ir Darbo partijos likimą politikoje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, trijų valdančiųjų partijų ir frakcijų vadovai daugiausia dėmesio skirs svarbiausio 2024 metų valstybės pajamų ir išlaidų plano aptarimui.   

„Kadangi iš anksto nieko negavome, dabar analizuojame tai, kas (viešai – BNS) pateikta. Tai aptarsime, kokie yra pagrindiniai biudžeto klausimai, ko trūksta, kas ten yra“, – sakė V. Mitalas. 

V. Mitalas neatmetė, kad valdantieji taip pat svarstys švietimo klausimą: „Manau, kad aptarsime švietimo aktualijas, nes tai labai svarbi tema“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad koalicijos taryboje bus kalbama ir dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio naujojo modelio, atsiradusio po to, kai komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą ir jį pakoregavo.  

„Reikia apsitarti, ar tikrai antradienį vyks svarstymas, ar kitą dieną, bet tą galimybę, kad darbotvarkėje turėtų savo vietą. Ar jos prireiks, ar ne – kitas klausimas. Bet tas noras yra, kad antradienį turėtume (darbotvarkėje – BNS)“, – teigė M. Lingė.    

Valdantieji Vyriausybės patvirtintą ir Seimui teikiamą 2024 metų biudžeto projektą vadina realistiniu

Valdantieji Vyriausybės patvirtintą ir Seimui teikiamą 2024 metų biudžeto projektą vadina realistiniu, sudarytu pagal valstybės galimybes, opozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities.   

Komitetai NT mokesčio įstatymo pataisas yra apsvarstę – pagal jas nuo 2025 metų komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirklės“ galėtų siekti 0,05-4 proc., o konkrečius tarifus nusistatytų savivaldybės. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). G. Skaistė sako, kad komiteto siūlomas NT mokesčio variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas. 

Anksčiau teigta, kad RRF paramai gauti reikia priimti NT mokesčio įstatymo pataisas, taip pat žaliųjų kuro akcizų paketą, kurį Seimas jau yra priėmęs.          

The post Valdantieji koalicijos taryboje tarsis dėl kitų metų biudžeto, švietimo ir naujų mokesčių appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad LRT taryba tikrai jau išnaudojo laiką, visus limitus savo pareigai įvykdyti, ir tas atsakomybės prisiėmimas, manau, jau yra natūralus klausimas, jeigu dar ir trečią kartą nepavyktų paskirti vadovo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė politikas.

Jis patikslino, kad atsakomybės prisiėmimas šiuo atveju reikštų atsistatydinimą.

„Jeigu taryba jau trečią kartą negali atlikti tos pareigos, turbūt turėtų ateiti žmonės, kurie galėtų tai padaryti“, – tvirtino ministras.

„Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė. Manau, kad trys kartai yra į valias paskirti vadovą arba pripažinti, kad taryba tiesiog to padaryti negali“, – pridūrė jis.

Pasak S. Kairio, nepaskiriant nuolatinio vadovo žala daroma ir pačiai įstaigai.

Ministro teigimu, atviras balsavimas, esant vienodam balsų skaičiui renkant LRT vadovą, taip pat nėra gera išeitis.

„Ką reiškia atviras balsavimas? Atviras balsavimas reiškia, kad taip paprastai žiūrint vienas žmogus, LRT tarybos pirmininkas, išrenka generalinį direktorių. Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą“, – teigė S. Kairys, komentuodamas LRT tarybos sprendimą ir toliau nerengti atviro balsavimo renkant įstaigos generalinį direktorių.

Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą

Balandžio 4-ąją baigėsi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės penkerių metų kadencija. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Naujasis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.

Konkursas į šias pareigas paskelbtas trečiadienį. Numatyta, kad pretendentai į vadovus iki rugsėjo 22 dienos galės teikti paraiškas. 

„Prieš paskelbiant naują konkursą LRT taryba dar kartą naujai peržiūrėjo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą. Buvo nutarta šį aprašą papildyti“, – transliuotojo pranešime sakė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

Anot jo, pretendentai, atitinkantys apraše nurodytus reikalavimus ir laiku pateikę dokumentus, bus kviečiami spalio 2 dieną susitikti su LRT darbuotojais ir jiems pristatyti veiklos programas ir atsakyti į jų klausimus.

„Taip pat kandidatų 5 metų veiklos programų pristatymas Tarybai bei klausimų sesija bus vieša. Taryba tikisi, kad tai konkursui suteiks dar daugiau skaidrumo“, – teigė jis. 

Į LRT generalinio direktoriaus poziciją pretenduoti gali Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, turintys nepriekaištingą reputaciją bei atitinkantys kitus konkurso apraše nustatytus reikalavimus.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

The post Ministras: Trečią kartą neišrinkus LRT vadovo, taryba turėtų atsistatydinti appeared first on LAIKMETIS.

„Posėdžio metu Taryba taip pat svarstys ir klausimą dėl LRT generalinio direktoriaus rinkimų aprašo pakeitimų ir naujo konkurso paskelbimo“, – BNS informavo LRT atstovė Miglė Savickaitė.

Po birželio pabaigoje vykusio tarybos susitikimo nuspręsta, jog trečiasis generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.

Tuomet taip pat nutarta, kad konkursas į įstaigos vadovo pareigas bus skelbiamas rugpjūčio 23 dieną, pretendentai į vadovus nuo tada galės teikti paraiškas. Jų bus laukiama iki rugsėjo 22 dienos.

LRT tarybai šiemet jau dukart nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes kandidatai – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas – surenka vienodą skaičių tarybos narių balsų.

siekiant išvengti dar vienos nesėkmės generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka yra sakęs, jog siekiant išvengti dar vienos nesėkmės generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą, tačiau norint tokį rengti, reikėtų pakeisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos aprašą ir pačios tarybos reglamentą.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Tačiau LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

The post LRT taryba spręs dėl direktoriaus rinkimų tvarkos, naujo konkurso paskelbimo appeared first on LAIKMETIS.

Pasak portalo, mažajai bendrijai vadovaujantis 32-ejų Klaipėdos rajono gyventojas Vaidas Macevičius, apsimetęs intymių paslaugų norinčiu klientu, šįmet vasarį prieš savivaldos rinkimus apiplėšė dvi užsienietes iš Ispanijos, vieną iš Ukrainos.

Portalui V. Macevičius sakė, kad šiuo metu nepriklauso Laisvės partijai, prašymą iš jos išstoti parašė po to, kai nepateko į Klaipėdos rajono tarybą.

apsimetęs intymių paslaugų norinčiu klientu, šįmet vasarį prieš savivaldos rinkimus apiplėšė dvi užsienietes iš Ispanijos, vieną iš Ukrainos

Tuo metu Laisvės partijos Klaipėdos rajono skyriaus vadovas sakė, kad dėl nepatvirtinto prašymo V. Macevičius į partiją priimtas nebuvo. Vis tik verslininkas buvo įtrauktas į partijos sąrašą savivaldos rinkimuose.

Verslininkas kaltę dėl trijų apiplėšimų pripažino, jam teismas skyrė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo aštuonis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo sprendimu, V. Macevičius dviem užsienietėms turės atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą – sumokėti 3,5 tūkst. eurų.

The post Laisvės partijos kandidatas į Klaipėdos rajono tarybą apiplėšinėjo prostitutes iš užsienio appeared first on LAIKMETIS.

„Posėdžio metu bus svarstomas klausimas dėl naujo generalinio direktoriaus konkurso ir galimų pakeitimų šių pareigų tvarkos apraše“, – BNS informavo LRT atstovė Miglė Savickaitė.

Posėdyje taip pat turėtų būti priimtas sprendimas dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Planuojama, kad šis galėtų vykti rugsėjį.

LRT tarybai jau dukart nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes kandidatai – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas – abu kartus surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

siekiant išvengti dar vienos nesėkmės generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą

LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka yra sakęs, jog siekiant išvengti dar vienos nesėkmės generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą, tačiau norint tokį rengti, reikėtų pakeisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos aprašą ir pačios tarybos reglamentą.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Tačiau LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

The post LRT taryba svarstys generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos keitimą appeared first on LAIKMETIS.

A. Jakubauskas į šią tarybą paskirtas prezidento Gitano Nausėdos teikimu, pritarus Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ši taryba sudaryta 2022 metais V. Zelenskio dekretu siekiant palengvinti laikinai Rusijos okupuotos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto deokupacijos, reintegracijos ir teritorinio vientisumo atkūrimo procesą, koordinuoti laikinos okupacijos padarinių pašalinimo ir kompensavimo priemones.

Šių metų gegužės viduryje Ukrainos prezidentas atnaujino jos sudėtį.

A. Jakubauskas į šią tarybą paskirtas prezidento Gitano Nausėdos teikimu

Tarybai priklauso Aukščiausiosios Rados deputatai, Ukrainos vykdomosios valdžios, saugumo, viešosios tvarkos ir teisėsaugos pareigūnai, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) atstovai, užsienio ekspertai. Iš viso ją sudaro 43 nariai.

Kaip nurodoma dekrete, taryba, bendradarbiaudama su partneriais užsienyje, prisidės teikiant siūlymus dėl Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo, jos piliečių teisių ir interesų apsaugos, valstybei bei jos piliečiams padarytos žalos šalinimo ir  kompensavimo, teisės aktų tobulinimo.

Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Rusija aneksavo 2014 metais po vadinamojo referendumo, kurio rezultatų nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

The post A. Jakubauskas paskirtas į Krymo deokupacijos ir reintegracijos patariamąją tarybą appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai jis ketvirtadienį paskelbė savo feisbuko paskyroje.

„Stabdau narystę Laisvės partijoje. Apmaudu, ketverius darbo Vilniui metus mėginama apibrėžti nepagrįstais kaltinimais nesąžiningumu. Juos pateikusiems teks arba įrodyti, arba paneigti bei atlyginti padarytą žalą“, – skelbė G. Jaunius. 

„Iki tol nenoriu niekam kelti rūpesčių, todėl stabdau narystę Laisvės partijoje, vildamasis šiuo veiksmu galutinai atsiriboti nuo bet kokių tolimesnių politinių insinuacijų. Pasibaigus Vilniaus tarybos nario įgaliojimams nedalyvauju politikoje ir neužimu jokių visuomeninių pareigų“, – pranešė buvęs tarybos narys. 

Jis teigė lauksiantis teisėsaugos darbo rezultatų ir nustačius pažeidimus ketinantis atlyginti žalą.

„Esu tikras, mesti kaltinimai yra nepagrįsti. Ir te niekam nekyla abejonių, garbę ir orumą, kaip ir kitas savo teises esu ryžtingai nusiteikęs ginti“, – skelbė G. Jaunius. 

Tokį sprendimą jis priėmė visuomenininkui ir žurnalistui Andriui Tapinui šią savaitę paviešinus Vilniaus savivaldybės tarybos narių išmokų analizę. Joje atsidūrė ir Laisvės partijos narys G. Jaunius. Skelbiama, kad jis už 13,2 tūkst. eurų nuomojosi automobilį iš jam pačiam priklausančios įmonės.

G. Jaunius paskelbė nesutinkantis, kad šios lėšos buvo panaudotos netinkamai. Anot jo, minima įmonė už automobilį atsiskaitydavo lizingu, o išlaidos įmokoms ir kuro sąnaudos buvo gerokai didesnės nei kompensacija.

Buvusio tarybos nario teigimu, visi dokumentai yra tvarkingi ir iki šiol jokių priekaištų sulaukti neteko.

The post Gediminas Jaunius stabdo savo narystę Laisvės partijoje appeared first on LAIKMETIS.

„(...) norėdama išsklaidyti visas abejones ir užtikrindama visuomenės teisę žinoti, vos gavusi dalinuosi su darbo taryboje veikla susijusiais dokumentais. Raginu ir kitus kolegas, buvusius ir esamus Tarybos narius, atvirai pateikti savo veiklos išlaidų ataskaitas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo ministrė, paskelbdama kelis dokumentus.  

Ministrės paskelbtose ataskaitose pateikiamos išlaidų eilutės už kanceliarines prekes, ryšio priemones, taip pat publikacijas, vizualines priemones, transporto išlaidos, apimančios kiek daugiau nei pusantrų metų jos darbo Kauno taryboje laikotarpį.

Ji išlaidų ataskaitas paviešino po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas praėjusią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų. Jis teigė abejojantis, ar šie pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Kaip skelbia J. Šiugždinienė, vidutinės jos, kaip tarybos narės, išlaidos per mėnesį siekė kiek daugiau nei 680 eurų.

Didžiausią išlaidų dalį sudarė kanceliarijos prekės ir ryšio priemonės – 4357 eurus per visą laikotarpį. Nors pačiuose dokumentuose detaliai nenurodoma, kas buvo įsigyta, ministrė tvirtina pirkusi telefoną, planšetę, spausdintuvą, spausdintuvo įrangą, kanceliarines prekes, kopijavimo paslaugas.

„Vidutiniškai per mėnesį tai sudarė 217, 87 eurų“, – teigia J. Šiugždinienė.

Pašto, telefono ir interneto paslaugoms ji iš viso nurodo išleidusi 1557 eurus, arba vidutiniškai apie 78 eurus per mėnesį, t.y. apmokėjusi internetą, priedėlį, mobilųjį ryšį, informacijos sklaidą paštu, plakatus.

Tuo metu transporto paslaugos – metinis automobilio Kasko ir civilinis draudimas, remontas, kuras, jai atsiėjo 6810 eurų (340 eurų per mėnesį), publikacijos, vizualinės priemonės kainavo 963 eurus (apie 48 eurus per mėnesį). Pasak ministrės, tai buvo spauda, lankstinukai, maketavimas.

Dokumentuose ataskaitos pateikiamos už du-tris mėnesius, remiantis dokumentais, mažiausiai – 1455 eurus – ji išleido darbo pradžioje, 2019-ųjų balandį-birželį, didžiąją dalį, 1200 skyrė transporto išlaidoms, daugiausiai ministrė išleido 2020-ųjų balandį-birželį ir liepą-rugsėjį: atitinkamai beveik 2460 ir beveik 2500 eurų. 

„Akcentuoju, kad kas mėnesį man, kaip ir kitiems Tarybos nariams, buvo kompensuojamos su darbu Taryboje (pasiruošimas posėdžiams, atvykimas į posėdžius, susitikimai su ekspertais, bendruomenėmis, rinkėjais, komunikacija, renginiai) susijusios išlaidos, nuo 500 iki 800 eurų per mėnesį“, – sako ji.

Kilus klausimų dėl ministrės išlaidų, premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę, išgirdusi pirminę informaciją, jog išmokomis galėjo piktnaudžiauti vienas iš ministrų, pareiškė, jog jei ši informacija pasitvirtins, tas Vyriausybės narys turės atsistatydinti.

Vėliau išklausiusi J. Šiugždinienės paaiškinimų ir susipažinusi su išmokų tarybos nariams reglamentavimu, Vyriausybės vadovė pirmadienį pareiškė, kad J. Šiugždinienė elgėsi pagal galiojusią tvarką. Žurnalistams Seime I. Šimonytė antradienį kartojo neturinti pagrindo abejoti ministre, tačiau visiškai abejonės, pasak jos, bus išsklaidytos, kai Kauno savivaldybė paviešins ataskaitas.

Savo ruožtu J. Šiugždinienė akcentavo visos TS-LKD frakcijos Seime „siekį tobulinti erdvės neskaidrumui paliekantį Tarybos veiklos reglamentavimą“.

„Kartu su kolegomis grįšime prie Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo. Viešindama ataskaitas ir jas detalizuodama siekiu atsakyti į rūpimus klausimus ir judėti pirmyn. Labai daug svarbių sprendimų priimta švietimo, mokslo ir sporto srityse, juos reikia įgyvendinti“, – tikina ministrė.

„Natūralu, kad jaučiuosi blogai dėl Lietuvoje susidariusios tokios situacijos. Tuo pačiu metu esu visiškai rami prieš savo sąžinę ir prieš tuos, kurie mane pažįsta iš mano darbų – į politiką ir ministrės pareigas atėjau tikrai ne tam, kad ramiai pasėdėčiau kėdėje ar pasifotografuočiau nuotraukoms, – feisbuke rašo ji. – Labai noriu tikėti, kad šis etapas leis iš tiesų padaryti savivaldos sistemą skaidresnę ir visi tapsime stipresni, o ne piktesni ir dar labiau vieni kitais nepasitikintys“. 

G. Nausėda žada vertinti situaciją dėl J. Šiugdžinienės grįžęs iš Islandijos

Prezidentas Gitanas Nausėda žada savo vertinimą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidų Kauno taryboje pateikti grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje bei susipažinęs su „situacija ir argumentais“.

„Grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje prezidentas susipažins su situacija ir argumentais, jei bus poreikis, aptars ją su ministre pirmininke ir tada pateiks savo vertinimą“, – teigiama trečiadienį BNS perduotame Prezidentūros komentare.

Visuomenininkui Andriui Tapinui paskelbus, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų, susvyravo ministrės kėdė, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ministre pasitiki.

J. Šiugždinienė antradienį paviešino išlaidų ataskaitas, jose pateikiamos išlaidų eilutės už kanceliarines prekes, ryšio priemones, taip pat publikacijas, vizualines priemones, transporto išlaidos, apimančios kiek daugiau nei pusantrų metų jos darbo Kauno taryboje laikotarpį. Kaip skelbia J. Šiugždinienė, vidutinės jos, kaip tarybos narės, išlaidos per mėnesį siekė kiek daugiau nei 680 eurų.

Vis dėlto pačiuose dokumentuose detaliau nenurodoma, kas buvo įsigyta.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pakartojo pasitikinti J. Šiugždiniene.

The post J. Šiugždinienė, „norėdama išsklaidyti abejones", paviešino išlaidų Kauno taryboje ataskaitas appeared first on LAIKMETIS.