Iš Lietuvos pusės šiai komisijai priklauso vyskupai – Algirdas Jurevičius, Telšių vyskupas, Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupas, ir Jonas Ivanauskas, Kaišiadorių vyskupas ir komisijos pirmininkas. Iš Lenkijos - Varšuvos-Prahos vyskupas Romualdas Kamińskis, komisijos pirmininkas, Lomžos vyskupas pagalbininkas Tadeusz Bronakowski ir Baltstogės vyskupas pagalbininkas Henryk Ciereszko.

Komisijos nariai posėdžiavo vyskupijos kurijoje, dalinosi sielovadinės veiklos patirtimis, Kaišiadorių katedroje celebro šv. Mišias ir meldėsi prie palaimintojo Teofiliaus Matulionio. Mišiose homiliją sakė vyskupas R. Kaminskis iš Varšuvos.

Mišių celebracijoje taip pat dalyvavo vyskupai - Linas Vodpjanonas OFM (Panevėžys), Arūnas Poniškais (Vilnius), Darius Trijonis (Vilnius) ir Juozas Matulaitis (Kaišiadorys) bei juos lydintys kunigai - iš Lenkijos: Varšuvos - Prahos vyskupijos kurijos kancleris kun. Maciejus Miestek ir Balstogės metropolinės kurijos Katechetikos skyriaus vicedirektorius kun. Leszekas Marius Jakoniukas.

Dalinamės Varšuvos-Prahos vyskupo Romualdo Kamińskio homilija, sakyta Kaišiadorių katedroje lapkričio 12 d.

„Visiems Dievo mylimiesiems, [...] tebūna jums malonė bei ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!“ (plg. Rom 1, 1–7).

Mylimieji, šiandien galime susirinkti maldai šioje garbingoje Kaišiadorių vyskupijos katedroje.

Lietuvos vyskupų konferencijos ir Lenkijos episkopato sudarytos dvi Komisijos, kurioms patikėta kurti abipusius gerus Lietuvos ir Lenkijos bažnytinių bendruomenių santykius. Bent du kartus per metus jos susirenka abejose sienos pusėse melstis ir svarstyti abiem pusėms rūpimus sielovados klausimus. Ši gera iniciatyva, prasidėjusi dar 1996 m., bėgant metams duoda vis brandesnius abipusio bendradarbiavimo vaisius. Mums ypatingai rūpi žmogaus išganymo klausimas ir į tai nukreiptos pastoracinės pastangos, kad būtų įgyvendintas Tautų apaštalo raginimas: „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą“ (plg. Gal 6, 2).

Taip pat esame dėkingi už galimybę susitikti ir kartu melstis Dievo Gailestingumo mieste Vilniuje – Aušros Vartų Dievo Motinos, Gailestingumo Motinos šventovėje.

Kiekvienas iš mūsų, norėdamas gerai suprasti savo gyvenimo kelius, turi nuolat klausytis Dievo žodžio, kuris skirtas mums pamokyti ir veda į išganymą.

Pirmiausia, girdėjome mylimo Viešpaties mokinio pamokymus (plg. 3 Jn, 5-8). Šv. Apaštalas Jonas išreiškia dėkingumą Gajui, kuris daug pagelbėjo broliams, skelbiantiems Gerąją Naujieną – tiesą apie Jėzų Kristų. Gajus jėgų daryti gerą sėmėsi iš tikėjimo.

Tikėjimas – tai mūsų visiškas pasitikėjimas mus mylinčiu Dievu ir savęs pavedimas jo tėviškai globai, tai panirimas į visa apimančią gailestingos meilės malonę. Tikėjimas – tai nepaprasta dovana, suteikianti aiškų, ramų, tvarkingą žvilgsnį į mūsų kasdienybę; tai jėga, įveikianti bet kokius iššūkius.

„Žinau, kuo įtikėjau“ (2 Tim 1, 12): šie šv. Pauliaus žodžiai padeda mums suprasti, kad tikėjimas „pirmiausia yra asmeniškas žmogaus ryšys su Dievu ir drauge nuo to neatskiriamas laisvas pritarimas visai Dievo apreikštai tiesai“ (KBK, 150).

Tikėjimu į Dievą paremta visa mūsų gyvenimo tvarka ir iš tikėjimo gimsta meilė – visokio gėrio varomoji jėga. Kaip reikalinga mums tapti „Solus cum Deo Solo“ – kad būtume: „vienui vieni su Dievu“.

Šiuo trumpu apaštališku pamokymu taip pat ir mes esame skatinami padėti vieni kitiems labiau pažinti Jėzaus mokymą ir stiprinti vieni kitus kelyje į Dangų.

Žvelgiant į mūsų bendrų susitikimų istoriją, galima sakyti, kad įgijome ištvermės malonę, apie kurią kalbama šiandienos Evangelijoje.

Mūsų ilgametis dviejų Komisijų – lietuvių ir lenkų – bendradarbiavimas, dažnai praplėstas brolių iš Latvijos ir Baltarusijos dalyvavimu, kilo iš minėtų apaštališkų paraginimų. Esu asmeniškai tvirtai įsitikinęs, kad mūsų bendradarbiavimas duoda gerų vaisių. Šiandien mūsų bažnytinių bendruomenių suartėjimas yra daug glaudesnis nei anksčiau, artimesnis yra vieni kitų pažinimas, yra užsimezgę bičiuliški santykiai, dažnas bendras dalyvavimas įvairiuose bažnytinėse ir valstybinėse šventėse – visa tai labai pasitarnauja mūsų visų gėriui.

Žvelgiant į mūsų bendrų susitikimų istoriją, galima sakyti, kad įgijome ištvermės malonę, apie kurią kalbama šiandienos Evangelijoje. Nors Evangelijoje kalbama apie ištvermingumą maldoje, bet juk žinome, kad jokie geri veiksmai neduos numatytų gerų vaisių, jei nebus apgaubti malda. Kiekviename mūsų susitikime būna daug maldos, todėl su viltimi žvelgiame į ateitį.

Suprantama, vietinių bažnyčių atstovai pirmiausia rūpinasi religiniais reikalais, bet kiekvienas atsakingas ganytojas turi visapusiškai žvelgti į jiems patikėtųjų kasdienybę. Tinkamai suprastas pastoracinis rūpestis liečia taip pat gerų tarpusavio santykių tarp mūsų Tautų ir kitų visuomenių kūrimą. Abiejų Tautų bendroje istorijoje būta daug gražių, vaisingų ir vertų sekimo įvykių. Turbūt vis labiau suvokiame, kad turime grįžti prie to, kas išaugo iš gilaus tikėjimo bei stiprios paskirų piliečių meilės, ir šiandienos tikrovėje visomis jėgomis turime rūpintis meilės civilizacijos plėtra savo bendruomenėse.

Kai kalbame apie bendruomenes, su ypatingu sielovadiniu rūpesčiu turėtume žvelgti į santuokos ir šeimos bendruomenes, kurios yra kiekvienos visuomenės pagrindas. Rūpinimasis jų šventumo dimensija leis mums su viltimi ir ramybe širdyje žvelgti į daugelį kitų svarbių klausimų, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną.

Suprantama, vietinių bažnyčių atstovai pirmiausia rūpinasi religiniais reikalais, bet kiekvienas atsakingas ganytojas turi visapusiškai žvelgti į jiems patikėtųjų kasdienybę.

Mąstau taip pat apie jaunąją kartą, kuri nuolat susiduria su laiko išbandymais, kylančiais iš dabartinės gyvenimo filosofijos, vyraujančių socialinio elgesio tendencijų, mados, besikeičiančių įpročių. Tačiau jei ši jaunoji karta bus gerai įsišaknijusi šeimos lizde – pastatyta ant tvirto tikėjimo, meilės, abipusės atsakomybės – daug geriau susitvarkys su visais sunkumais.

Gera šeimos būklė – tikėjimo ir papročių prasme – tai taip pat didelė viltis kuriant išmintingą ir atsakingą visuomenę. Kas gi nenorėtų gyventi savų ir svetimų gerbiamoje bendruomenėje!

Norėkime taip pat padaryti vis daugiau gero, kurdami santykius su kitomis tautomis. Taip pat šioje srityje turėjome gerų patirčių. Šiandieninės itin sunkios karo Ukrainoje patirtys ir įtempti santykiai su kitomis visuomenėmis tegu sutelkia mus į dar didesnį meilės artimui liudijimą.

Gerbiami ganytojai, brangūs seserys ir broliai!

Šiandien pasinaudoju unikalia proga tokios kilnios bendruomenės, kuriai vadovauja šios vyskupijos Ganytojas vyskupas Jonas, akivaizdoje išreikšti džiaugsmą, jog galiu pažinti Jūsų palaimintąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį.

Vyskupo Algirdo Jurevičiaus parašytos ir į lenkų kalbą išverstos knygos dėka Jis žinomas ir Lenkijoje. Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus figūra daugeliu aspektų primena Lenkijos Primo, palaimintojo Stefano Wyszyńskio figūrą.

Didis palaimintojo Kaišiadorių Ganytojo tikėjimas, jo kančia ir ištikimybė Jėzui įtakojo, kad palaimintasis padėjo išsaugoti daugybę vertybių, būtinų Bažnyčios Lietuvoje ir visos visuomenės atgimimui.

Beatifikacijos iškilmės Vilniuje 2017 m. birželio 25 d. buvo didinga ir nepamirštama patirtis. Tik iš tam tikros laiko perspektyvos geriau suvokiame šio Ganytojo didingumą ir jo sielovadinę išmintį daugelio žmonių keliuose.

Nepaprastai iškalbinga yra Jo padėkos malda: „Koks geras ir gailestingas yra Dievas: Jis randa tikinčiuosius miškuose, tundroje, vidury nakties... Dėkoju Tau, Dieve! Tavo Apvaizda gerai numatė, kad ir mus – kunigus pasiuntė ten, kur yra tikintieji. Kur avys – ten ir ganytojai“. Ypač mums, kunigams – bet ne tik – šie žodžiai primena apie mūsų didelę atsakomybę už kitą žmogų. Šiandien tokio atsakingo rūpesčio ypač laukiama iš tėvų, ganytojų ir mokytojų, kuriems patikėti jaunuoliai.

Koks geras ir gailestingas yra Dievas: Jis randa tikinčiuosius miškuose, tundroje, vidury nakties...

Leiskite, gerbiamieji, paminėti ir kitą Jūsų tautietį, būtent palaimintąjį Mykolą Giedraitį, kurį daugelis iš mūsų galėjo pažinti per 2019 m. beatifikacijos iškilmes – pirmiausia birželio 8 d. Krokuvoje ir po dviejų savaičių Videniškiuose.

Palaimintasis Mykolas, gimęs Giedraičiuose 1425 m., kylantis iš Jūsų Tautos garbingos Giminės, atvyko į Krokuvą; gavęs puikų išsilavinimą, savo gyvenimo prasmę atrado zakristijono tarnystėje Šv. Morkaus bažnyčioje Krokuvoje.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas per 2019 metų birželį Videniškiuose sakytą homiliją priminė, kad „Per palaimintojo Mykolo gyvenimą prisiliečiame prie krikščioniškos Lietuvos šaknų, o kartu ir prie Krikšto sakramento, mūsų asmeninio pašaukimo būti tikru Jėzaus mokiniu.

Brolio Mykolo gyvenimo pavyzdys mus įkvepia atverti širdį Dievo meilei, priimti Viešpaties žodžius, matyti Jo darbus, išgyventi nepaprastą susitikimą su Nukryžiuotuoju, kuris mus padaro naujais žmonėmis. Palaimintasis Mykolas visada siekė būti su Jėzumi. Likdamas vienuoliu broliu jis norėjo būti vienybėje su Jėzumi, kontempliuoti Nukryžiuotąjį, tarnauti Eucharistijos slėpiniui, tiesiog gyventi šalia Jėzaus, kuris yra Švenčiausiajame Sakramente“, – sakė Vilniaus metropolitas.

Gerbiami broliai ir seserys,

2018 metų rugsėjį lankydamasis Lietuvoje popiežius Pranciškus ragino žmones ieškoti tikėjimo liudytojų ir sekti jų pavyzdžiu. Tuomet popiežius paminėjo šventųjų figūras – šv. Rapolą Kalinauską, šv. Andriejų Bobolą, pal. Jurgį Matulaitį, šv. Faustiną, pal. Mykolą Sopocko, pal. Teofilių Matulionį, atkreipdamas dėmesį, kad jie buvo duoti Bažnyčiai, kad patirtume nuolatinę Apvaizdos apsaugą, nepaprastą Šventosios Dvasios veikimą ir Kristaus Kryžiaus galią. Išvada mums yra daugiau nei akivaizdi. Tik šventųjų pasirinktas kelias leidžia žemėje kurti meilės civilizaciją ir veda į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Karalystę.

Maldaukime Dievo palaiminimo visai Lietuvai ir čia tarnaujančiai Bažnyčiai. Amen.

The post Varšuvos vyskupas R. Kaminskis Kaišiadoryse: dabar esame artimesni appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiui Jonui Pauliui II paraginus dar 1996 metais prie Lietuvos ir Lenkijos vyskupų konferencijų susikūrė tarybos, skatinančios bendradarbiavimą ir ryšių stiprinimą tarp kaimyninių kraštų bažnyčių.

Susitikime dalyvavo tarybos pirmininkas Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Andžej Šuškevič.

Iš Lenkijos vyskupų konferencijos pusės dalyvavo tarybos pirmininkas Varšuvos-Prahos vyskupas Romuald Kamiński, Balstogės vyskupas pagalbininkas Henryk Ciereszko, Lomžos vyskupas pagalbininkas Tadeusz Bronakowski, kun. Henryk Zieliński, kun. Maciej Miętek ir kun. Leszek Marius Jakoniuk.

Susitikimo pradžioje pasidžiaugta, kad pavyko atnaujinti tarybų susitikimus, kurie dėl pandemijos buvo negalimi. Pagrindinį impulsą diskusijai suteikė savaitraščio Idziemy redaktorius kun. Henryk Zieliński pranešimas apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje. Pranešėjas kalbėjo apie tendencijas Bažnyčiai priskirti etiketę, esą ji - konservatyvi arba liberali, tačiau Bažnyčia visuomet atranda savo kelią nesileisdama susiaurinama jokiomis etiketėmis.

Pavojus Bažnyčiai kyla tuomet, kai ji pernelyg daug dėmesio skiria horizontaliai misijai (rūpestis žemiška tikrove ir netgi vargšais), dėl ko nukenčia vertikali Bažnyčios misija – dievogarba.

Šiuolaikinė visuomenė vengia mąstyti apie Dievą, tačiau mirties akivaizdoje Dievo klausimas tampa labai aktualus.

Prelegentas atkreipė dėmesį ir į moralines visuomenės nuotaikas. Keista, kad teisė į seksą tampa svarbesne už teisę į gyvybę. Nerimą kelia ir gyvūnų humanizacija, kuomet gyvūnams suteikiamos teisės, panašios į žmogaus teises.

Pastebima, jog visuomenėje įsivyrauja atstūmimo kultūra, kurią prelegentas įvardijo kaip modernią kankinystę.

Pastebima, jog visuomenėje įsivyrauja atstūmimo kultūra, kurią prelegentas įvardijo kaip modernią kankinystę: „mažiau bus kraujo kankinių, tačiau daugės kankinių, kurių geras vardas bus suterštas, o jie patys bus eliminuoti iš visuomenės gyvenimo“. Prelegentas paragino nepamiršti neprilygstamo žmogaus kilnumo, kuriuo vadovaujantis žmogaus palaužti nepajėgia jokia ideologija.

Pranešimo minčių paskatinti tarybos nariai dalijosi mintimis apie Lietuvos bei Lenkijos katalikų gyvenimo pasiekimus bei sunkumus, kalbėjo apie pagalbą karo pabėgėliams bei sprendė kitus aktualius klausimus.

Lietuvos ir Lenkijos vyskupų konferencijų tarybų susitikimo dalyviai meldėsi kartu su kaišiadoriečiais prie pal. Teofiliaus Matulionio relikvijų Kaišiadorių katedroje, o sekančią dieną dalyvavo Vilniuje Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaiduose.

The post Kaišiadorių vyskupijos kurijoje - ryšių stiprinimas su Lenkijos katalikais appeared first on LAIKMETIS.

Laiške ministrai pabrėžė, kad neteisėtos migracijos krizę, kuri perauga į humanitarinę krizę, siekdamas savo politinių tikslų, sukuria nedemokratinis Baltarusijos režimas. Baltarusijoje nepaisoma žmogaus teisių. Režimas ir toliau sąmoningai kuria sąlygas neteisėtai migracijai: su vis naujomis trečiosiomis šalimis deramasi dėl supaprastinto vizų išdavimo, organizuojami nauji reguliarūs skrydžiai ne tik į Minską, bet ir į kitus Baltarusijos oro uostus, bei manipuliuojama įvykiais Afganistane ir jo kaimynystėje, atveriant naują migracijos kelią.

„Matome, kas vyksta Baltarusijos pasienyje. Migrantai tapo įkaitais ir yra naudojami siekiant politinių tikslų bei darant spaudimą visai Europos Sąjungai. Negalime leisti, kad mus šantažuotų diktatorius. Tačiau kartu būtina užkirsti kelią tragedijai – žmonės, kurie išvyko iš savo kilmės šalių, dabar gali mirti Baltarusijos pasienyje, kadangi artėja šalti orai. Tai netoleruotina,“ – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Negalime leisti, kad mus šantažuotų diktatorius. Tačiau kartu būtina užkirsti kelią tragedijai – žmonės, kurie išvyko iš savo kilmės šalių.

Laiške ministrai išreiškė susirūpinimą, kad dėl prastėjančių oro sąlygų, pasienyje susitelkusiems neteisėtai kirsti ES išorės sieną mėginantiems migrantams kyla papildomi pavojai. Lietuva, Latvija bei Lenkija skubiai teikia humanitarinę ir medicininę pagalbą jeigu to reikia.

Taip pat pabrėžiama, kad svarbu, jog Baltarusijos režimo skleidžiama propaganda nedarytų įtakos tarptautinėms organizacijoms bei NVO. Pastangos prieš dezinformaciją yra itin svarbios valdant esamą situaciją, teikiant pagalbą Baltarusijoje jau esantiems migrantams ir siekiant, kad daugiau migrantų netaptų Lukašenkos režimo aukomis.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos kviečiamos aktyviai prisidėti prie objektyvios ir teisingos informacijos teikimo pačioje Baltarusijoje ir migrantų kilmės šalyse.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje lankęsi aukščiausi ES pareigūnai – EK pirmininkė Ursula von der Leyen, EK vicepirmininkas Margaritis Schinas ir EK vidaus reikalų komisarė Ylva Johanson pripažino, kad ES susidūrė su fenomenalia hibridine grėsme ir tam reikalingas vieningas atsakas. 12 ES valstybių narių bendru laišku yra kreipėsi į EK ir dėl neatidėliotinų migracijos politikos teisinių pokyčių.

Lietuva, Latvija ir Lenkija, susidūrusios su hibridine Baltarusijos režimo ataka, saugo ne tik savo valstybių, bet ir ES išorės sieną.

2021 m. Lietuva užfiksavo 4226 neteisėtų sienos kirtimų. Nuo rugpjūčio pradžios į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių buvo įleisti 157 asmenys.

The post A. Bilotaitė: būtina užkirsti kelią tragedijai ir žmonių mirtims appeared first on LAIKMETIS.

A. Merkel dalyvavo net 107 ES viršūnių susitikimuose per laikotarpį, regėjusį keletą didžiausių permainų pastarųjų laikų Europos istorijoje, įskaitant euro zonos skolų krizę, Sirijos pabėgėlių antplūdį, „Brexitą“ ir istorinį bloko atsigavimo po pandemijos fondo kūrimą.

„Jūs esate paminklas“, – pagerbdamas darbą baigiančią kanclerę pasakė viršūnių susitikimus šaukiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). Jo žodžius pacitavo vienas susitikime už uždarų durų dalyvavęs pareigūnas.

ES viršūnių susitikimas „be Angelos yra tarsi Roma be Vatikano ar Paryžius be Eiffelio (Eifelio) bokšto“, sakė Ch. Michelis po to, kai 26 A. Merkel kolegos atsistoję surengė jai ovacijas.

Jis įteikė A. Merkel tai, ką pavadino šiuolaikinio Europos pastato, kuriame vyksta viršūnių susitikimai, „menine impresija“.

A. Merkel, kaip jai būdinga – be didelių fanfarų, padėkojo žurnalistams už jų ilgas naktis, praleistas viršūnių susitikimuose, tačiau taip pat griežtesniais žodžiais perspėjo dėl Europos Sąjungos ir jos įpėdinio Vokietijoje laukiančių iššūkių.

„Aš palieku Europos Sąjungą, kiek tai susiję su mano kaip federalinės kanclerės pareigomis, tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“, -  pareiškė kanclerė.

„Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo.

Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.

„Kompromisų mašina“

Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) pavadino A. Merkel „kompromisų mašina“, kuri „paprastai rasdavo ką nors mums suvienyti“ per ilgą ES tarpusavio derybų maratoną.

„Europa jos pasiilgs“, – sakė jis.

„Ji yra tas žmogus, kuris per 16 metų tikrai paliko savo pėdsaką Europoje, padėjo visoms 27 mūsų valstybėms priimti teisingus sprendimus, kurie kartais būdavo sunkūs, su dideliu humaniškumu“, – kalbėjo Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.

Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.

Austrijos kancleris Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) savo vokiečių kolegę pavadino „neabejotinai didžia europiete“ ir „taikos uostu, jei galima taip pasakyti, visoje Europos Sąjungoje“.

Jos išėjimas „paliks tuštumą“, pridūrė jis.

Paskutiniame A. Merkel viršūnių susitikime Briuselyje ir vėl prireikė jos švelniosios galios panaudojimo įgūdžių, siekiant sušvelninti aršų teisinį ginčą su Lenkija dėl jos ES teisinės sistemos nepripažinimo – dalyko, kuris, kaip daugelis mano, gali būti kitas egzistencinę grėsmę Europos Sąjungai keliantis klausimas.

Ketvirtadienį, pirmąją susitikimo dieną, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą.

A. Merkel, kurią palaikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pasinaudojo savo dideliu politiniu autoritetu, ragindama šalis siekti dialogo su Lenkija ir perspėdama dėl virtinės teisinių kovų, jeigu šis ginčas pasieks Europos Teisingumo Teismą.

Šią jos žinutę išgirdo Europos Komisija ir tokios šalys kaip Nyderlandai ir Belgija, norėjusios imtis griežtesnių veiksmų prieš Lenkiją ir kaltinančios ją siekiant panaikinti nacionalinių teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.

„Principai svarbiau už savanaudiškus interesus“

Nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų ne kartą iškildavo per ilgą A. Merkel vadovavimo laikotarpį.

Jos kaip tarpininkės vaidmuo atspindėjo Vokietijos kaip didžiausios ES ekonominės galios poziciją ir leido į savo pusę palenkti daug buvusių sovietinio bloko šalių, kurių narystė Bendrijoje pakeitė politinę pusiausvyrą, pakreipdama rodyklę nuo Paryžiaus Berlyno naudai.

Šiame vaidmenyje taip pat atsispindėjo A. Merkel kilmė – vokiškos ir lenkiškos šaknys, be to sėkmingai naudojama taktika leisti nesutariantiems priešininkams iki išsekimo pasistumdyti užkulisiuose, o tada įžengti į sceną su siūlomu kompromisiniu sprendiniu.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis netikėtai paskelbė įrašą socialiniame tinkle „Twitter“, kur buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barkas Obama) giria A. Merkel kaip vieną tų retų lyderių, kuriems „jų principai yra svarbiau už bet kokius siaurus savanaudiškus interesus“.

„Tai rodo jūsų charakterį, kad jūs veikiausiai mieliau dirbtumėte Europos Tarybos susitikime vietoje to, kad būtumėte dėmesio centre kaip dabar“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Vokietija tebeformuoja naująją vyriausybę, pakeisiančią A. Merkel kabinetą po rugsėjį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose kanclerė nedalydavo ir kuriuose jos konservatorių partija CDU patyrė pralaimėjimą.

The post A. Merkel per paskutinį savo ES viršūnių susitikimą: yra pagrindo nerimauti appeared first on LAIKMETIS.

Pasak MTI, premjeras sakė, kad Vakarų šalys nesugeba arba nenori saugoti savo sienų ir įsileidžia migrantus be jokios kontrolės. Tačiau vėliau jos skundžiasi, kad visi migrantai lieka jų teritorijoje, ir ragina juos paskirstyti. Tačiau tai klaidingas požiūris. „Visos šalys turėtų ginti savo sienas, o jei negali to padaryti, turėtų prašyti pagalbos", - sakė jis.

Vengrijos Ministras Pirmininkas V. Orbanas pakartojo, kad Vengrija nepritaria privalomoms migrantų kvotoms, ir pasidžiaugė, kad Čekija pritaria jo pozicijai. Premjeras A. Babišas sakė, kad Čekija yra skolinga Vengrijai, jog šiandien šalyje nėra nelegalių migrantų. „2015 m. Vengrija buvo vienintelė ES valstybė narė, kuri saugojo bloko Šengeno sienas. Dėl tvoros, kurią Vengrija tada pastatė prie savo sienos, Čekijai šiandien nereikia kovoti su nelegalios migracijos problema", - sakė jis.

Kalbėdamas apie Čekijos ir Vengrijos ekonominį bendradarbiavimą, premjeras V. Orbanas pažymėjo, kad jis pasiekė rekordinį lygį. Šiais metais dvišalės prekybos apimtys išaugo 26 procentais, Vengrija šiuo metu turi 330 Čekijos įmonių kaip užsienio investuotojų, kuriose dirba keli tūkstančiai žmonių, sakė jis, ir pridūrė, kad Vengrija planuoja plėsti bendradarbiavimą telekomunikacijų, žemės ūkio, energetikos ir gynybos srityse. Vengrija yra pasirengusi ateityje glaudžiai ir draugiškai bendradarbiauti su A. Babišo vyriausybe, remdamasi abipuse pagarba, sakė premjeras V. Orbanas.

Premjeras V. Orbanas taip pat pabrėžė, kad dujų pirkimo sutartis, kurią Vengrija šią savaitę pasirašė su Rusija, yra Vengrijos suvereniteto reikalas, ir Ukraina su ja neturi nieko bendra. Vengrija yra suvereni valstybė ir pirks dujas iš bet kurios šalies, kurią pasirinks. „Tik mes patys sprendžiame, kokiu keliu tieksime šią energiją į Vengriją", - sakė jis ir pridūrė, kad renkantis maršrutą vienintelis kriterijus yra tas, kuris užtikrintų didžiausią saugumą. „Mes norime, kad ukrainiečiai susitvarkytų su savo problemomis ir mūsų į tai neįtrauktų", - sakė premjeras V. Orbanas.

„Mums, vidurio europiečiams, lemta sėkmė, ir mes klestėsime, jei mums bus leista. Mes neprašome papildomos pagalbos, bet sąžiningo elgesio", - sakė jis. Tačiau, pasak jo, nesąžininga, kad aštuonios valstybės narės dar negavo galimybės pasinaudoti popandeminiu atsigavimo fondu, kurį ES nusprendė skirti kiekvienai šaliai, sakė premjeras V. Orbanas. „Tai ne pinigų, o vienodų konkurencijos sąlygų nebuvimo klausimas", - sakė jis.

The post Vengrijos premjeras V. Orbanas: Vakarų šalys nesugeba arba nenori saugoti savo sienų appeared first on LAIKMETIS.

Neteisėtos migracijos keliamas problemas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje G. Nausėda ketvirtadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Irako prezidentu Barhamu Salihu aptarė  telefoninių pokalbių metu, pranešė Prezidentūra.

Anot pranešimo, pokalbio su Irako Prezidentu B. Salihu metu šalies vadovas akcentavo, kad dauguma Lietuvos–Baltarusijos sieną kertančių asmenų yra iš Irako, o Lukašenkos režimas šiais žmonėmis naudojasi kaip politinės manipuliacijos įrankiu.  

Prezidentas ragino Irako prezidentą spartinti Irako piliečių sugrąžinimo procesą iš Lietuvos į Iraką ir dėkojo už Irako vyriausybės jau priimtus sprendimus, siekiant spręsti šią problemą – reguliarių skrydžių iš Irako į Baltarusiją nutraukimą ir repatriacinių skrydžių organizavimą.  

Pokalbio su Turkijos prezidentu R.T Erdoganu metu šalies vadovas pabrėžė, kad smarkiai išaugę nelegalių migrantų srautai Lietuvos pasienyje yra hibridinė ataka, kurią Baltarusija naudoja kaip geopolitinį ginklą prieš visą ES, o suaktyvėjusi dezinformacija ir melagingos naujienos, skleidžiamos Baltarusijos režimo rodo, kad ateityje galima tikėtis naujų provokacijų. 

Prezidentas paprašė R.T. Erdogano panaudoti savo įtaką regione ir įspėti kitas šalis nepasitikėti pažadais apie lengvą kelią nelegaliai patekti į Europos Sąjungą bei neįsitraukti į kriminalinių struktūrų organizuojamas nelegalios migracijos schemas. 

Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto per 4 tūkst. migrantų. Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

The post Prezidentas su Turkijos ir Irako vadovais tarėsi dėl neteisėtos migracijos stabdymo appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra pirmas rimtas žingsnis į migracijos krizės sprendimą. Džiaugiuosi ir esu dėkingas Irako valdžiai, kad jie išgirdo Lietuvos ir Europos Sąjungos atstovų kreipimąsi bent jau tokiu būdu sustabdyti Baltarusijos organizuojamus migrantų srautus prie Europos ir Lietuvos sienos“, – BNS šeštadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mes turime įsitikinti, kad tai yra tvarus sprendimas, nes tas „neterminuotam laikui“ – mes turime matyti, kad tai išlieka. To įsitikinimo reikia“, – teigė jis.

Anot ministro, jeigu sprendimas yra tvarus, tuomet Irakas galėtų tikėtis platesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga.

Mes turime įsitikinti, kad tai yra tvarus sprendimas.

„Kas Irakui gali būti siūloma? Aš tą minėjau ir Bagdade, kad jeigu Irakas sprendžia šią krizę, prisideda prie sprendimo, tai tikrai yra galimybių, kaip plėsti Irako bendradarbiavimą su ES. Idėjų turime ir mes Lietuvoje, esame ir pasiūlę – tiek dėl vizų programos palengvinimo, kad žmonės, pasirenkantys į ES atvažiuoti legaliai, turėtų daugiau galimybių tą padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Savo feisbuko paskyroje G. Landsbergis rašė: „Irakas oficialiai paskelbė, kad neapibrėžtam laikui stabdo skrydžius. Į Minską skris tik tušti lėktuvai paimti žmonių. Nežinome dar, kiek laiko skrydžiai bus nutraukti. Dar vizito Bagdade buvo aišku, kad Vyriausybė į krizę žiūri rimtai, klausimas tik ką dėl to darys. Ką pavyko pasiekti - tai jau sulaukėmė Irako delegacijos, tarp vyriausybių užmegztas nuolatinis ryšys, Lietuvos atstovas artimiausiu metu vyksta dirbti į Bagdadą, laukiame Irako atstovo Lietuvoje".

Taip pat jis pridūrė: „Skrydžiai sustabdyti, tačiau turime dirbti, kad jie nebūtų atnaujinti, kol nebus garantijų, kad jais nevyksta nelegalūs migrantai. Ir toliau dirbsime, kad iš Lietuvos migrantai pajudėtų namo. Kuriomis kryptimis dar dirbame? Iš Turkijos oro uosto Istambule kyla keturiolika skrydžių per savaitę į Minską. Juose taip pat galimi migrantai".

Be kita ko, jis rašė, kad tikisi, jog Irako sprendimas bus geru pavyzdžiu ir Turkijai: „Atsakingas Irako pavyzdys galėtų užkrėsti ir Turkiją. Sužinojome, kad didžioji dalis Belavia lėktuvų yra nuomojami iš Airijos kompanijų. Keturiolika Belavia skrydžių per savaitę yra iš to paties Stambulo, juose taip pat galimi migrantai. Europos kompanijos neturėtų niekaip prisidėti prie nelegalių migracijos srautų. Apie tai jau vakar kalbėjausi Airijos užsienio reikalų ministrų. Sutarėme nuolat palaikyti ryšį".

Atsakingas Irako pavyzdys galėtų užkrėsti ir Turkiją.

„Ir dar. Vis daugiau informacijos pasiekia, kad migrantai, supratę kur pakliuvo Baltarusijoje jau prašosi grįžti namo, ypač, kad jų vyriausybė siunčia lėktuvus jiems paimti. Tačiau ne visiems tai leidžiama. Tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso ir Baltarusija - pvz., Migracijos organizacija privalo nedelsiant įsitraukti ir padėti žmonėms pasiekti Minsko oro uostą ir grįžti namo. Kol kas dar atsargiais žingsniais bet iriamės į priekį. Išspręsime šitą krizę, nes kito kelio tiesiog neturime", - G. Landsbergis užbaigė savo kreipimąsi į jį sekančius žmones .

Irako Civilinės aviacijos administracija penktadienį pranešė neterminuotam laikotarpiui stabdanti visus keleivinius skrydžius į Minską. Iš Irako į Baltarusijos sostinę skris tik tušti lėktuvai, parsigabenantys Irako piliečius atgal.

Toks sprendimas, kaip skelbiama, priimtas Irako Vyriausybės nurodymais.

Anksčiau šią savaitę apie skrydžių stabdymą savaitei buvo pranešusi ir pati valstybinė kompanija „Iraqi Airways“, tačiau Minską vis dar pasiekdavo privačios kompanijos „Fly Baghdad“ lėktuvai.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Dauguma jų – irakiečiai.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Lietuvai šią savaitę pradėjus taikyti apgręžimo priemones, neteisėtų migrantų srautai per Baltarusijos sieną gerokai sumažėjo, tačiau išaugusius neteisėtus sienų kirtimus dažniau fiksuoja kaimyninės Lenkija ir Latvija.

The post G. Landsbergis džiaugiasi pirmaisiais sėkmingais žingsniais suvaldant migrantų krizę appeared first on LAIKMETIS.

„Smerkiame Lukašenkos režimą dėl neteisėtos migracijos pavertimo ginklu, nukreiptu į ES ir atskiras jos valstybes nares, siekiant daryti politinį spaudimą. Tai dar kartą parodo Baltarusijos režimo ciniškumą ir reikalauja skubaus atsako bei bendrų ES veiksmų sprendžiant šį saugumo iššūkį“, – sakoma bendrame Premjerų pareiškime.

Premjerai pabrėžia, kad tęsiantis Baltarusijos režimo pradėtam hibridiniam karui prieš Europos Sąjungą, Baltarusijos kaimynės Lietuva ir Lenkija yra pagrindiniai Lukašenkos taikiniai. Lietuva šiuo metu yra priešakinėje linijoje, į kurią nukreipti Baltarusijos valstybės remiami nelegalios migracijos srautai.

Akcentuojama, kad Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis ES valstybėmis narėmis bei atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis kovoja su šia hibridine grėsme ir daro viską, kad ES rytinės sienos integralumas nebūtų pažeistas. Lenkija remia Lietuvą ir solidariai vykdo savo pareigą saugoti ES išorės sienas, šiuo tikslu bendradarbiaudama su ES institucijomis.

„Kreipiamės į Europos Komisiją, agentūrą „Frontex“, Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), visas ES valstybes nares ir mūsų partnerius už ES ribų, kad suteiktų politinę bei praktinę paramą sprendžiant šį iššūkį. Padėtis prie rytinės ES sienos nerodo jokių pagerėjimo ženklų, o asmenų, nelegaliai atvykstančių per sieną su Baltarusija, skaičius toliau didėja ir siekia kelis šimtus per dieną", - rašoma pranešime.

Toliau tęsiama: „Esant tokiai precedento neturinčiai situacijai mūsų regione, Lietuva ir Lenkija ragina ES ir jos valstybes nares tęsti ir stiprinti skubią diplomatinę, finansinę ir techninę paramą Lietuvai kovojant su Lukašenkos režimo nusikalstamų veiksmų pasekmėmis".

„Raginame ES institucijas pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad kuo greičiau būtų nutrauktas naujas neteisėtos migracijos kelias“, – pabrėžiama bendrame pareiškime.

Lietuvos ir Lenkijos premjerai taip pat ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti šiuo akstinu stiprinant mūsų bendrą ES migracijos ir prieglobsčio politiką, permąstyti požiūrį į mūsų sienų apsaugą. Esame tvirtai įsitikinę, kad Šengeno erdvės išorės sienų apsauga yra ne tik atskirų valstybių narių pareiga, bet ir bendra ES atsakomybė. Todėl ES lygiu tam turėtų būti skiriamas tinkamas politinis dėmesys ir pakankamas finansavimas.

Lietuva ir Lenkija tvirtai laikosi pozicijos, kad būtų teikiamas greitas ir ryžtingas atsakas Baltarusijos režimui bei visiems, dalyvaujantiems organizuojant ir palengvinant neteisėtą nelegalių migrantų gabenimą, – įskaitant ir ES ribojančių priemonių Baltarusijos režimui išplėtimą.

The post Lenkija remia Lietuvą, sieks griežto atsako Lukašenkos režimui – bendras Lietuvos ir Lenkijos premjerų pareiškimas appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Slovėnija nurodė, kad pasitarimas vaizdo konferencijos formatu vyks rugpjūčio 18 dieną pagal atsako į krizes mechanizmą.

Į jį pakviesti 27 ES narių vidaus reikalų ministrai, taip pat Bendrijos sienų apsaugos agentūros FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) ir Europolas.

„Susiklosčius šiai padėčiai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos ES patiria rimtą grėsmę jos saugumui ir stebi neteisėtos migracijos pavertimą ginklu, remiamą Baltarusijos valstybės“, – sakė vienas Slovėnijos atstovas.

„Padėtis sudėtinga, apimanti įvairius veikėjus. Vidaus reikalų ministrai gali spręsti tik vieną šios padėties aspektą ir, aišku, kad reikia tolesnių veiksmų Europos lygiu“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba iškvietė Baltarusijos reikalų patikėtinį Briuselyje ir pareikalavo, kad būtų užbaigtas migrantų antplūdžio į Lietuvą „pavertimas instrumentu“.

Vilnius ir Briuselis kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką tyčia skatina neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą, keršydamas už Bendrijos sankcijas jo režimui.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.

Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai šią savaitę pradėjo grąžinti į Baltarusiją sieną mėginančius kirsti naujus atvykėlius. Tuo metu Briuselis paragino Iraką, iš kurio atvyksta daug šių žmonių, sustabdyti skrydžius į Minską.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praeitą mėnesį perspėjo, kad ES narės rengia griežtesnes sankcijas, turinčias papildyti jau taikomas A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams.

Šios priemonės gali būti patvirtintos per rugsėjo 21 dieną vyksiantį ES Tarybos susitikimą.

ES jau taiko sankcijas 166 asmenims, įskaitant A. Lukašenką ir jo du sūnus, taip pat 15 bendrovių ir agentūrų, susijusių su Baltarusijos vyriausybe.

The post ES šaukia pasitarimą dėl migrantų antplūdžio appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra Lukašenkos režimo provokacija ir mes turime parodyti, kad nėra laisvos prieigos prie ES teritorijos, Lietuva, ES, Šengeno valstybės turi užkirsti kelią nelegaliai prieigai prie Šengeno erdvės. Štai kodėl mes, visa ES, remiame Lietuvą, kad galėtume ginti mūsų bendrą išorinę sieną su Baltarusija“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje pirmadienį sakė Y. Johansson.

Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte spaudos konferencijoje kalbėjusi eurokomisarė pažymėjo, kad Lietuva susiduria ne vien su migrantų krize – tai yra autoritarinio Baltarusijos režimo veiksmas, skirtas provokuoti.

„Mes susiduriame su agresyviu Lukašenkos režimo aktu, kuris yra specialiai sukurtas provokuoti. Tai nėra vien migracijos krizė, tai agresijos veiksmas, kuris skirtas išprovokuoti“, – teigė EK narė.

Y. Johansson taip pat pabrėžė, jog Europos Komisija pasiengusi skirti papildomą finansavimą sienos apsaugai.

„Mes esame pasirengę finansuoti papildomas priemones iš Europos Komisijos ir aš atsiųsiu delegaciją, kuri praleis čia keletą dienų, kad būtų galima aptarti detaliau, ką mes aptarėme, būtent galimybę finansuoti gerą šalies sienos apsaugos sistemą, kuri apimtų stebėseną, apsaugą, užkertant kelią nelegaliems migrantams“, – sakė Y. Johansson.

Pasak jos, minėta delegacija į Lietuvą gali atvykti jau sekmadienį.

Premjerė I. Šimonytė sakė nenorinti „spekuliuoti skaičiais“, kiek Lietuvai gali kainuoti migrantų išlaikymas, o sieną su Baltarusija, jos žodžiais, Vyriausybė nusiteikusi pilnai įrengti nepriklausomai nuo to, kiek prisidės Europos Sąjunga.

„Yra kita dalis sprendinių, susijusi su fizine sienos apsauga, tiek įranga, kurią reikia pasienyje diegti, tiek ir fizinių barjerų, kuriuos vyriausybė nusiteikusi pasienyje tiesti, pradedant nuo pažeidžiamų ruožų. Ir čia mes kalbame apie ženklias sumas, jei tas projektas bus visas įgyvendintas, mes kalbame apie sumas, kurios viršija šimtą milijonų eurų, bet Vyriausybė šitą projektą įgyvendins nepriklausomai nuo to, kaip mums seksis diskutuoti su Europos Komisija dėl galimo ES institucijų prisidėjimo, nes mes taip suprantame savo ir ES sienų apsaugą“, – pažymėjo premjerė.

Į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi eurokomisarė pirmadienį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere I. Šimonyte. 

EK narės darbo programoje taip pat yra susitikimai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais, Lietuvoje dirbančiais „Frontex“ ir Europos prieglobsčio paramos agentūros (EASO) pareigūnais.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

The post Eurokomisarė Y. Johansson: Europos Komisija pasiengusi skirti papildomą finansavimą sienos apsaugai appeared first on LAIKMETIS.