Anot portalo, Policijos departamentas nurodė pastaraisiais metais pravedęs devynis prevencinius pokalbius dėl prorusiškų pažiūrų, darbuotojai dėl to buvo įspėti.

Pasak policijos, vienam pareigūnui nebuvo išduotas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Tuo metu PAGD nurodė nuo Rusijos invazijos į Ukrainą fiksavusi tris panašius atvejus, visi jie – kai pareigūnai reiškėsi socialiniuose tinkluose.

Departamento teigimu, vienas pareigūnas dėl prorusiškų pasisakymų feisbuko komentaruose buvo pripažintas nelojaliu ir atleistas.

„Vienas pareigūnas dėl sovietų sąjungos pergalės dienos Antrajame pasauliniame kare paminėjimo ženklų naudojimo „Facebook“ atleistas dėl pareigūno vardo pažeminimo“, – nurodė departamentas.

Dėl vieno ugniagesio-gelbėtojo pradėtas ikiteisminis tyrimas po to, kai jis socialiniame tinkle „Tiktok“  neigė, jog Rusija užpuolė Ukrainą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba tokių atvejų tarp pareigūnų nėra nustačiusi.

The post Prorusiškų pažiūrų tarnautojams - atleidimai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagal darbo sutartie dirbantiems biudžetininkams šios išmokos bus skiriamos taip pat, kaip ir valstybės tarnautojams.

„Siekiant užtikrinti vienodas vienkartinės piniginės išmokos skyrimo sąlygas valstybės tarnautojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, diplomatams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tikslinga taikyti vieningą vienkartinės piniginės išmokos skyrimo tvarką ir ją reglamentuoti vienu teisės aktu“, – teigia ministerija.

tikslinga taikyti vieningą vienkartinės piniginės išmokos skyrimo tvarką ir ją reglamentuoti vienu teisės aktu

Tokia išmoka skiriama, kai darbuotojo veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius arba jis savo pareigas atlieka nepriekaištingai. Ji skiriama pasiūlius tiesioginiam vadovui ne daugiau kaip kartą per metus, neviršijant 100 proc. pareiginės algos ir  mokama iš įstaigos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.

The post Vyriausybė suvienodino biudžetininkų ir valstybės tarnautojų vienkartines išmokas appeared first on LAIKMETIS.

Valstybinei mokesčių inspekcijai antradienį paskelbus naujausius turto deklaracijų duomenis, pateikiame pirmąjį turtingiausių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių dešimtuką.

1. Verslininkė Austėja Landsbergienė. Ji į sąrašą patenka kaip užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė. Verslininkės turtas siekia 17,7 mln. eurų, 12,6 mln. eurų iš jų – akcijos. A. Landsbergienės asmeninis turtas per metus sumažėjo 361,2 tūkst. eurų.

2. Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas. Politiko turto vertė – 17,5 mln. eurų. 10 mln. eurų iš jų sudaro akcijos. Jo turtas per metus sumažėjo 1,4 mln. eurų.

3. Buvęs Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Jo turto vertė siekia 7 mln. eurų. 3,2 mln. eurų sudaro nebaigti statiniai užsienyje. Jo turtas per metus išaugo 556,5 tūkst. eurų.

4. Valstybės saugumo sistemos valstybės tarnautoja Giedra Subačienė. Jos turtas siekia 6,3 mln. eurų, didžioji dalis – 6,2 mln. eurų – kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma.

5. Valstybės kontrolės tarnautojos Sigitos Rojutės-Balčiūnienės sutuoktinis Gintaras Balčiūnas. Jo turto vertė siekia 6,2 mln. eurų, 1,5 mln. eurų iš jų sudaro gyvenamųjų namų vertė. Jo turtas per metus išaugo 164 tūkst. eurų.

6. Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, įmonės „Švytis“ verslo plėtros vadovas Darius Stankus. Jo turtas siekia 5,4 mln. eurų, iš kurių 5,1 mln. – akcijos. D. Stankaus turtas per metus išaugo beveik 5,1 mln. eurų.

7. Kauno meras, „Vičiūnų“ grupės akcininkas Visvaldas Matijošaitis. Jis deklaravo 5,3 mln. eurų vertės turto, 2,3 mln. eurų iš jų sudaro akcijos.

8. Klaipėdos miesto tarybos narys, įmonės „Grūdoteka“ vadovas Aidas Kaveckis. Politikas ir verslininkas deklaravo beveik 5,1 mln. eurų turto, jo vertė per metus beveik nepakito.

9. Klaipėdos miesto tarybos narys, „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma. Jo turtas siekia 4,9 mln. eurų.

10. Seimo narys, Darbo partijos frakcijai priklausantis Valdemaras Valkiūnas, deklaravęs 4,9 mln. eurų vertės turtą. 1,6 mln. eurų sudaro žemės sklypų užsienyje vertė.

The post Turtingiausi politikai ir jų sutuoktiniai: A. Lansdbergienė, V. Dambrauskas, V. Uspaskichas appeared first on LAIKMETIS.

Ką žada valstybės tarnybos pertvarka? Pertvarkos architektai dar metų pradžioje pristatytoje koncepcijoje esminiais valstybės tarnybos pertvarkos tikslais įvardijo vadovavimo ir lyderystės gebėjimų sustiprinimą, valstybės tarnybos profesionalumo, lankstumo ir efektyvumo didinimą, žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimą, diegiant inovacijas. Koncepcijoje pripažįstama, kad 2019 metais buvusios vyriausybės vykdyta valstybės tarnybos pertvarka iš esmės neišsprendė valstybės tarnybos problemų, įdiegti pokyčiai nebuvo sisteminiai, nesudarytos sąlygos iš esmės išspręsti problemas dėl valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo ir patrauklumo.

Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje daug kalbama apie valstybės tarnybos patrauklumo ir efektyvumo, darbo užmokesčio konkurencingumo (lyginant su privačiu sektoriumi) didinimą, tačiau sprendžiant iš Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) projekte siūlomų sprendinių, šie klausimai nesprendžiami sistemiškai, o tik fragmentiškai, labiau apsiribojant lozunginiais sprendiniais, kuriems nesuteikiamas praktinis turinys.

blogėja valstybės tarnautojų socialinė apsauga.

Realios tendencijos yra kaip tik atvirkštinės, nes blogėja valstybės tarnautojų socialinė apsauga, išlieka iš esmės tie patys veiklų ribojimai tarnautojams (VTĮ 5 straipsnis), aukšti reikalavimai (VTĮ 3, 4 str.) ir čia pat atsisakoma, pavyzdžiui, stažo vertinimo valstybės tarnyboje, o tai reiškia ne ką kitą, kaip asmens, tarnaujančio valstybei lojalumo nuvertinimą, tarnautojo demotyvavimą.

Kitas niuansas - nieko nepasisakoma apie profesinių sąjungų dalyvavimą, nors valstybės tarnautojo santykiai su darbdaviu yra specifiniai, kitokie, nei privačiame sektoriuje. Projekte numatyta, kad atostogos bus suteikiamos pagal Darbo kodekso nuostatas, o tai reiškia, kad jos trumpės, nes valstybės tarnautojai iki šiol turėjo ilgesnes atostogas (pavyzdžiui, po 5 metų tarnybos prisidėdavo 2 darbo dienos, ir pan.), o tai – vėl gi demotyvuojantis faktorius.

Todėl naujo teisinio reguliavimo pagrindu sunku tikėtis, kad į valstybės tarnybą bus pritraukta pakankamai asmenų - kompetentingų, išsilavinusių, kritiškai mąstančių, savo šalies patriotų.

Vertinant Projektą, sunku prognozuoti, kaip keisis darbo užmokesčio dydis, nes nėra aiškių nustatytų taisyklių. Nauju teisiniu reguliavimu ne tik kad nesprendžiama viena iš esminių problemų – darbo užmokesčio disproporcijos valstybės tarnyboje, bet joje toliau įtvirtinama diskriminacijos ir „kastų“ sistema, kuomet analogiškas funkcijas atliekančių institucijų vadovų atlyginimai gali skirtis kelis kartus.

Probleminis klausimas (kurį kelia tiek profsąjungos, tiek LR Prezidentas) – plati įstaigų vadovų diskrecija nustatant įstaigų darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį. Todėl kyla reali rizika, kad valstybės institucijos pavirs „kunigaikštystėmis“ su „vasaliniais kunigaikščiais“ vadovų kėdėse.

Pagal teikiamą darbo užmokesčio sistemą, atlyginimai ženkliai padidės tik maždaug dviem tūkstančiams įstaigų vadovų, tačiau eiliniai valstybės tarnybos „juodadarbiai“, kurie dabar gyvena „nuo algos iki algos“ arba dėl infliacijos jau nebeištempia iki algos, ir toliau liks su tomis pačiomis pajamomis, toliau gyvens „nuo algos iki algos“.

Tokiomis sąlygomis kyla rizika, kad „vasaliniai kunigaikščiai“ atstovaus ne viešajam interesui, o vykdys „suverenų“ – įtakingų politinių grupuočių, valią, nes Lietuvos partinė-demokratinė sistema yra devalvuota, todėl ją realiai valdo ne rinkimus laimėjusios partijos, o įsitvirtinusios politinės-finansinės grupuotės. Prieš tuos vadovus, kurie išdrįs paisyti viešo intereso, bet nevykdys „grupuotės suvereno“ valios, bus galima sėkmingai panaudoti institucinį mobingą, pavyzdžiui, užsiundyti Darbo inspekciją su tikrinimais, vėliau mažinti įstaigos finansavimą, ir pan.

kyla rizika, kad „vasaliniai kunigaikščiai“ atstovaus ne viešajam interesui, o vykdys „suverenų“ – įtakingų politinių grupuočių, valią.

Kyla klausimas ir dėl profesinių sąjungų dalyvavimo šiame procese, nes pažangių demokratinių valstybių praktika byloja, kad profesinės sąjungos šiame darbo užmokesčio sistemos kūrimo procese per kolektyvines sutartis privalo dalyvauti. Ir šis dalyvavimas bus efektyvus tik tada, kai profsąjungos turės pakankamai teisinių interesų - dabar jų yra per mažai.

Darbo kodekse tai numatyta, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo projekte apie tai nieko nepasisakyta. Projekte numatyta, kad atsisakoma priedo prie algos už stažą valstybės tarnyboje, nors esamiems valstybės tarnautojams jis išsaugomas. Tai taip pat mažins Valstybės tarnybos patrauklumą, jaunų specialistų pritraukimą ir motyvaciją dirbti joje, skatins „kadrų nutekėjimą“ į privačias struktūras. Darbo užmokesčio dydis priklausys nuo įstaigos vadovo, griežto reglamentavimo atsisakoma. Darbo užmokestis turės tik minimalų koeficientą („grindis“), tačiau neturės „lubų“.

Atsižvelgiant į tai, kyla reali grėsmė, kad atsiras subjektyvumas, nes darbo užmokesčio didinimas priklausys nuo vadovo. Nepaisant diegiamų naujovių, išlieka opi mobingo problema (taip pat ir institucinio lygmens), kuri liko neaptarta ir neįvardyta Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje, tačiau problemos nutylėjimas ją tik dar labiau gilina.

Aptartinų niuansų ir abejones keliančių aspektų valstybės tarnybos pertvarkos projekte yra daug. Tačiau pagrindinė pertvarkos problema yra ta, kad mėginama „sujungti“ dvi vieną kitai priešingas teisės sritis – viešąją ir privatinę teisę, kuomet atskirų klausimų reguliavimas selektyviai (t.y. taip, kaip valdžiai parankiau) nukreipiamas į Darbo kodekso normas.

Jei hibridiniai inžineriniai sprendimai automobilių pramonėje sukuria teigiamas pasekmes aplinkosaugai, deja, teisinio reguliavimo srityje tokie „eksperimentai“ gali atnešti daugiau chaoso, sudaryti sąlygas manipuliacijoms, piktnaudžiavimams „stipresniojo teise“ ir korupcinės sistemos įsitvirtinimui.

Vienas iš teisėkūros principų yra teisinis apibrėžtumas. 33-iaisiais nepriklausomos valstybės gyvavimo metais ir Europos rytuose siaučiant Rusijos agresijai, tokie eksperimentai su valstybės tarnyba gali sukelti sunkiai nuspėjamas grėsmes.

The post Tomas Bakučionis. Kreiva kreivų veidrodžių karalystė (I) appeared first on LAIKMETIS.

Profesinės sąjungos vadovė kritikuoja, kad reforma daug galių suteikiama vadovams, darbo užmokesčio tvarka keičiama iš esmės, o valdžią sako priešinant viešąjį sektorių su privačiu.

„Labai keista, kad visos galios atiduodamos vadovui. Vadovas dabar galės spręsti, kiek darbuotojų reikia, koks darbo krūvis, koks darbo užmokestis. (...) Iki šiol Lietuvoje to niekada nebuvo, netgi biudžetiniame sektoriuje taip pat yra numatyta, kad darbo užmokesčio fondas yra derinamas su profesinėmis sąjungomis arba aptariamas darbo vidaus taisyklėse“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime sakė I. Petraitienė.

„Dabar kiekviena įstaiga, organizacija turės savo darbo užmokesčio sistemą, nes ją nustatys tos įstaigos vadovas. Reiškia, darbuotojų indėlio, įtakos šioj pozicijoj jokios nenumatoma. Darbo apmokėjimo tvarka nėra labai ideali, ją gal ir reikėtų tobulinti, bet taip kardinaliai keisti darbo apmokėjimo tvarką, aš nemanau, kad yra tikslinga“, – per opozicinės Socialdemokratų frakcijos surengtą spaudos konferenciją kalbėjo ji.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Vidaus reikalų ministerijos aprengtai valstybės tarnybos reformai, spalio 11 dieną ją planuojama pateikti Seimui. VRM deklaruoja, kad reforma siekiama valstybės tarnybos sektorių padaryti lankstesniu, sustiprinti vadovų korpusą.

„Labai nemalonu, kai yra priešinamas valstybės sektorius su privačiu sektoriumi. Kažkaip aukštinama (privatus sektorius), šaunu, kad privačiam sektoriuj dirba žmonės, kurie kompetentingi ir efektyviai dirba, bet tokių dirbančių kompetentingai, efektyviai pilna valstybės tarnyboje, ir nereikia priešinti dviejų sektorių“, – teigė profesinės sąjungos vadovė.

Ji taip pat teigė besitikinti, kad įstatymo projektas bus keičiamas per svarstymą Seime arba per prezidento Gitano Nausėdos veto ir „nebus priimtas toks, kokį pateikė projekto rengėjai“.

Labai daug kas priklauso nuo Seimo narių ir prezidento, dedame daug vilčių, kad šios institucijos pasižiūrės, išsianalizuos ir pažiūrės pragmatiškai

„Labai daug kas priklauso nuo Seimo narių ir prezidento, dedame daug vilčių, kad šios institucijos pasižiūrės, išsianalizuos ir pažiūrės pragmatiškai“, – sakė I. Petraitienė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė nenorintis sutikti su požiūriu, kad stiprus vadovas lems efektyvesnį darbą.

„Negaliu sutikti su kai kuriais teikėjų tvirtinimais, kad pakeitus ir priėmus stiprų vadovą staigiai darbas pasikeis. Visgi darbą atlieka eiliniai darbuotojai, specialistai, kurių dauguma ir sudaro tarnybą. Ne vadovas sėdi ir rausiasi popieriuose, daro išvadas“, – per spaudos konferenciją sakė A. Sysas.

„Jau buvo minėta, kad valstybės tarnautojų yra apie 27 tūkst., kurie tiesiogiai nuo šito įstatymo priklausom, bet viešajame sektoriuje dirba beveik 300 tūkst., vienaip ar kitaip tai paliečia ir visus kitus, nes darbo užmokestis, kuris yra viešajame sektoriuje, aplamai neatitinka situacijos, kuri yra rinkoje“, – kalbėjo A. Sysas.

VRM sako siekianti lankstumo

Pokyčius inicijuojantis Vidaus reikalų ministerija teigia, kad valstybės tarnyba turi būti lanksti, vadovams sudarytos galimybės lanksčiai tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais, o pati pertvarka yra nukreipta į kompetencijų, lyderystės stiprinimą.

„Turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai. Šiandien apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, 60 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbu valstybės tarnyboje. Kalbant apie jaunimą, jaunimas irgi nelabai nori dirbti čia. Jei nieko nedarysime, greitai nebus kam dirbti, tai reiškia degradaciją ir stagnaciją“, – per svarstymą Vyriausybėje praėjusią savaitę apie reformą sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė teigė, kad valstybės tarnybos pertvarka siekiama sustiprinti vadovų korpusą, perorientuoti valstybės tarnybą „iš procesinės į rezultatyvią“.

Projektu siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai. Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.

Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį.

Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.

Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.

Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.

The post Tarnautojai kritikuoja pertvarką: visos galios atiduodamos vadovui appeared first on LAIKMETIS.