Skaitmeninių paslaugų aktas yra vienas ambicingiausių su skaitmeninėmis taisyklėmis susijusių projektų, kurį Europos Sąjunga parengė technologijų srityje.

Jis skirtas užtikrinti vartotojų saugumą internete ir sustabdyti žalingo turinio, kuris yra neteisėtas arba pažeidžia platformos paslaugų teikimo sąlygas, pavyzdžiui, genocido ar anoreksijos propagavimas, plitimą. Taip pat siekiama apsaugoti pagrindines europiečių teises, tokias kaip privatumas ir žodžio laisvė.

Kai kurios interneto platformos, kurioms reikalavimų nesilaikymo atveju gali grėsti milijardinės baudos, jau pradėjo vykdyti pakeitimus.

Apžvelgiame situaciją:

Platformos, kurioms taikomos šios taisyklės

Iki šiol jų yra 19. Tarp jų – aštuoni socialiniai tinklai: „Facebook“, „TikTok“, „X“, „YouTube“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Pinterest“ ir „Snapchat“.

Tarp jų patenka ir apsipirkimo platformos „Google Shopping“, „Amazon“, Kinijos „Alibaba AliExpress“ ir Vokietijos „Zalando“, taip pat viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking“.

Taisyklės taikomos ir mobiliųjų programėlių parduotuvėms „Google Play“ bei „App Store“, taip pat „Google“ paieškos sistemai ir „Microsoft“ paieškos sistemai „Bing“.

Sąrašą papildo „Google Maps“ ir „Wikipedia“.

Kitų interneto bendrovių likimas

Sąrašas sudarytas remiantis platformų pateiktais skaičiais. Toms, kurios turi 45 mln. ar daugiau vartotojų, arba 10 proc. visų ES gyventojų, bus taikomas aukščiausias reguliavimo lygis.

Vis dėlto ES pareigūnai atkreipė dėmesį, kad bloko sąraše nėra kai kurių didelių įmonių, pavyzdžiui, „eBay“, „Airbnb“, „Netflix“ ir net „PornHub“. Sąrašas nėra galutinis ir tikėtina, kad vėliau į jį bus įtrauktos kitos platformos.

Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimų ilgainiui turės laikytis visos skaitmenines paslaugas europiečiams teikiančios bendrovės. Tačiau jos turės mažiau įsipareigojimų nei didžiausios platformos ir prieš reikalavimų laikymosi pradžią turės papildomą pusmetį tam pasirengti.

„Meta Platforms“, motyvuodama neapibrėžtumu dėl naujų taisyklių, atidėjo savo „X“ konkurentės „Threads“ pristatymą ES.

Pokyčiai

Platformos pradėjo diegti naujus būdus, kaip Europos vartotojai gali pranešti apie neteisėtą internetinį turinį ir abejotinus produktus. Įmonės privalės greitai ir objektyviai tai pašalinti.

„Amazon“ atidarė naują kanalą, kuriuo galima pranešti apie įtariamus neteisėtus produktus, ir teikia daugiau informacijos apie trečiųjų šalių prekybininkus.

Savo ruožtu „TikTok“ suteikė vartotojams papildomą galimybę pranešti apie turinį, įskaitant reklamą, kuris, jų manymu, yra neteisėtas. Tokios kategorijos, kaip neapykantos kalba ir priekabiavimas, savižudybės ir savęs žalojimas, dezinformacija arba sukčiavimas ir apgavystės, padės jiems tiksliai įvardyti problemą.

Šios platformos, priklausiančios kinų milžinei „ByteDance“, teigimu, nauja speciali moderatorių ir teisės specialistų komanda tuomet nustatys, ar pažymėtas turinys pažeidžia jos politiką, ar yra neteisėtas ir turėtų būti pašalintas. „TikTok“ nurodo, kad pašalinimo priežastis bus paaiškinta medžiagą paskelbusiam ir ją pažymėjusiam asmenims, o sprendimus bus galima apskųsti.

Programėlės vartotojai gali išjungti sistemas, rekomenduojančias vaizdo įrašus pagal tai, ką vartotojas žiūrėjo anksčiau. Tokios sistemos sulaukia kritikos, teigiant, kad dėl jų socialinių tinklų vartotojai vis dažniau susiduria su radikalia medžiaga.

Išjungus asmenines rekomendacijas, „TikTok“ kanalai Europos vartotojams vietoj to siūlytų vaizdo įrašus pagal tai, kas populiaru jų vietovėje ir visame pasaulyje.

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą draudžiama į pažeidžiamų kategorijų asmenis, įskaitant vaikus, nukreipti skelbimus.

„Snapchat“ teigimu, reklamuotojai nebegalės nukreipti personalizavimo ir optimizavimo įrankių į ES šalių ir Jungtinės Karalystės paauglius. 18 metų ir vyresniems „Snapchat“ vartotojams taip pat bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir jų matomų reklamų kontrolė, įskaitant išsamią informaciją ir įžvalgas apie tai, kodėl jiems rodomos konkrečios reklamos.

„TikTok“ atliko panašius pakeitimus, neleisdama 13–17 metų vartotojams gauti personalizuotų reklamų, pagrįstų jų veikla pačioje programėlėje ar už jos ribų.

Pasipriešinimas

Vokietijos internetinė mados ir gyvenimo būdo prekių mažmenininkė „Zalando“ pateikė teisinį skundą dėl įtraukimo į Skaitmeninių paslaugų akto didžiausių internetinių platformų sąrašą, teigdama, kad su ja elgiamasi nesąžiningai.

Nepaisant to, „Zalando“ savo svetainėje pradeda naudoti turinio žymėjimo sistemas, nors rizika, kad neteisėta medžiaga gali atsidurti tarp itin kruopščiai parinktos drabužių, krepšių ir batų kolekcijos, yra nedidelė.

Aurelie Caulier (Oreli Koljė), „Zalando“ viešųjų reikalų vadovė ES, sakė, kad bendrovė remia Skaitmeninių paslaugų aktą, ir pridūrė, kad vartotojams tai atneš daug teigiamų pokyčių.

Tačiau, anot jos, apskritai „Zalando“ nekelia sisteminės rizikos, todėl įmonė neturėtų priklausyti šiai kategorijai.

Panašią bylą aukščiausios instancijos ES teismui pateikė ir „Amazon“.

Taisyklių nesilaikymo pasekmės

Pareigūnai įspėjo technologijų bendroves, kad už pažeidimus gali būti skirtos baudos, siekiančios iki 6 proc. jų pasaulinių pajamų, o tai gali siekti milijardus eurų, arba net uždrausta vykdyti veiklą ES. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad baudos už atskirus pažeidimus, pavyzdžiui, už konkretaus neapykantą skatinančio vaizdo įrašo nepanaikinimą, bus taikomos iš karto.

Skaitmeninių paslaugų aktas labiau skirtas išsiaiškinti, ar technologijų įmonės taiko tinkamus procesus, kad sumažintų žalą, kurią jų algoritmais grindžiamos rekomendacijų sistemos gali padaryti vartotojams. Iš esmės jos turės leisti Europos Komisijai pažvelgti, kaip veikia jų algoritmai.

ES pareigūnams, viena vertus, rūpi vartotojų elgesys, pavyzdžiui, patyčios ir neteisėto turinio skleidimas, tačiau jiems taip pat svarbu, kaip platformos veikia ir kaip jos prisideda prie neigiamo poveikio, sakė Rytų Anglijos universiteto docentė Sally Broughton Micova (Seli Broton Micova).

Jos teigimu, be kita ko, reikia išnagrinėti, kaip platformose integruojamos skaitmeninės reklamos sistemos, kurios gali kategorizuoti vartotojus, nukreipiant į juos kenksmingą medžiagą, pavyzdžiui, dezinformaciją, arba kaip veikia jų gyvų transliacijų sistemos, kurios gali būti naudojamos teroristiniam turiniui skleisti.

Pagal taisykles didžiausios platformos turės nustatyti ir įvertinti galimą sisteminę riziką ir tai, ar jos daro pakankamai, kad ją sumažintų. Šie rizikos vertinimai turi būti atlikti iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau bus atliktas nepriklausomas auditas.

Tikimasi, kad auditas bus pagrindinė priemonė atitikčiai tikrinti, nors šis Briuselio planas sulaukė kritikos dėl to, kad jame trūksta išsamios informacijos, todėl neaišku, kaip šis procesas veiks.

Likęs pasaulis

Teigiama, kad pokyčiai Europos mastu gali turėti pasaulinį poveikį. Internetinė enciklopedija „Wikipedia“ koreguoja savo politiką ir paslaugų teikimo sąlygas, kad būtų galima pateikti daugiau informacijos apie probleminius vartotojus ir turinį.

Pasak ne pelno siekiančios organizacijos „Wikimedia Foundation“, prižiūrinčios „Wikipedia“, šie pakeitimai neapsiribos tik Europa.

„Wikimedia“ projektams visame pasaulyje taikomos taisyklės ir procesai, įskaitant bet kokius pakeitimus, susijusius su Skaitmeninių paslaugų aktu, yra kuo universalesni. Tai reiškia, kad mūsų vartojimo sąlygų ir vidaus veiksmų politikos pakeitimai bus įgyvendinami visame pasaulyje“, – teigiama pranešime.

Anot S. Broughton Micovos, technologijų bendrovėms bus sunku apriboti su Skaitmeninių paslaugų aktu susijusius pokyčius. Ji pridūrė, kad skaitmeninės reklamos tinklai nėra izoliuoti Europoje, o socialinių tinklų nuomonės formuotojų turinys gali būti pasiekiamas visame pasaulyje.

„[Naujosios taisyklės] kreipiamos į daugiakanalius tinklus, kurie veikia visame pasaulyje, – sakė ji. – Taigi, kai tik bus imtasi tam tikrų priemonių, jos sukels padarinius.“

The post Technologijų bendrovės ES turi pradėti laikytis Skaitmeninių paslaugų akto appeared first on LAIKMETIS.

Pirmiausia, nuo šiol norint filmuoti ar fotografuoti Telšių vyskupijos bažnyčiose ar kituose jai priklausančiuose pastatuose Telšių vyskupijos kurijai reiks pateikti prašymą raštu.

Tuomet, apsvarsčiusi gautą prašymą, kurija pateiks atsakymą prašyme nurodytais kontaktais.

Tiesa, leidimą filmuoti ar fotografuoti progines apeigas, pavyzdžiui, krikštynas, galės duoti ir pats kunigas, jei kiti apeigų dalyviai su tuo sutiks, remiantis galiojančiais LR įstatymais.

Antra, taisyklėse pateikiama atmintinė švenčių fotografui. Primenama, kad svarbiausia, jog jo darbas neužgožtų pačių apeigų, o pats profesionalas neturėtų trukdyti apeigų dalyviams ar dvasininkams.

Trečia, fotografas privalo laikytis visų bažnyčiose tikintiesiems įprastų taisyklių, kurių laikymasis rodo pagarbą vietai, joje esantiems objektams, meno kūriniams, ir, žinoma, žmonėms.

Taip pat fotografo prašoma į bažnyčią prieš šventę atvykti kiek įmanoma anksčiau, kad būtų laiko tinkamai pasiruošti, bei užsukus pas kunigą paprašyti leidimo dėl fotografavimo ar filmavimo, aptarti fotografavimo procesą.

Fotografui tik su kunigo leidimu galima lipti į bažnyčios sakyklą ar į vargonų balkoną. Prašoma kiekvienąkart fotografui kertant centrinę bažnyčios dalį atsisukę veidu į tabernakulį ir nusilenkti, taip parodant, kad fotografas supranta, kokioje vietoje dirba. Reikėtų vengti į tabenakulį atsukti nugarą.

Jei fotografuojamos apeigos vyks Šv. Mišių metu, fotografas turėtų susipažinti su Šv. Mišių eiga. Santuoka ar Krikštas dažniausiai būna po pamokslo.

Detaliau.

The post Telšių vyskupija išleido filmavimo ir fotografavimo bažnyčiose taisykles appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu peržiūrimos visos izoliavimo taisyklės, reikia pažiūrėti, kas keistina, nes situacija sparčiai keičiasi, keičiasi situacija ir Europoje. Aš manau, kad per šiandien ir rytoj turėsime sprendimą“, – pirmadienį BNS sakė viceministrė.

Pasak jos, yra svarstoma izoliacijos taisykles keisti ne visiems iš karto, o, pavyzdžiui, visų pirma sveikatos priežiūros sektoriui. Specialistų nuomonės išsiskiria ir klausimu, ar izoliacijos taisyklės galėtų švelnėti tik pasiskiepijusiems sustiprinančiąja doze.

„Kalbame apie bendrą taip pat, bet žingsniukais turime keliauti, pradėjome (diskutuoti) nuo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kad būtų galimybės jų visų neizoliuoti, kadangi susidurtume su darbuotoju trūkumu tuo atveju, jei taikytume griežtas izoliavimo priemone. Nesinorėtų, kad išeitų žinutė, kad (izoliacija švelninama iškart) visiems, gal tam tikriems sektoriams, etapiškai“, – kalbėjo viceministrė.

Pasak A. Bilotienės Motiejūnienės, izoliacijos tvarka būtų keičiama sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo sprendimu.

Ji teigė nenorinti įvardinti terminų, kaip ir kokiais atvejais svarstoma keisti izoliacijos trukmę, kol nesutarta dėl sprendimo, taip pat, kas galėtų pasinaudoti tokia galimybe.

„Linkstame prie to, kad kalbėti tik apie turinčius boosterinę dozę, bet nuomonės yra skirtingos, nes sirgti gali visi. Nenorėčiau iš anksto pasakyti, kol nėra sprendimo“, – pažymėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.

Ji teigė nenorinti įvardinti terminų, kaip ir kokiais atvejais svarstoma keisti izoliacijos trukmę

Kai kurios pasaulio valstybės, tarp jų Prancūzija, JAV, sparčiai plintant omikron atmainai sutrumpino izoliacijos terminus tiek užsikrėtusiems COVID-19, tiek turėjusiems artimą kontaktą.

Dėl itin užkrečiamo omikron varianto praėjusių metų pabaigoje suintensyvėjo pandemija, tačiau pirminiai duomenys rodo, jog omikron gali būti ne tokia pavojinga kaip kitos atmainos, nors ir plinta sparčiau.

Lietuvoje iki praėjusios savaitės pabaigos buvo patvirtinti 74 omikron atmainos COVID-19 atvejai. Asmenims, kurie turėjo sąlytį su susirgusiais omikron atmaina, yra taikomos griežtesnės izoliacijos taisyklės. Jiems negali būti trumpinamas izoliacijos terminas, be to, po kontakto su sergančiuoju izoliuotis turi ir pasiskiepiję ar persirgę asmenys.

The post Lietuva svarsto keisti izoliacijos dėl koronaviruso taisykles appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai naujienų agentūrai BNS pranešė savivaldybės policijos spaudos tarnyba, pažymėjusi, kad pastarosiomis savaitėmis iš Talino Pohjos rajono gaunama ypač daug skundų dėl gatvėse paukščius lesinančių žmonių. Paukščius daugiausia lesina pagyvenę žmonės, kiemuose ar po namų langais barstydami duonos gaminius ar maisto atliekas.

„Pati rimčiausia problema yra vienišų pagyvenusių žmonių elgesys – jie mėto maisto atliekas paukščiams tiesiai pro langus, todėl namų prieigos ir palangės yra užterštos paukščių išmatomis. Laukdami lesalo paukščiai suka ratus kiemuose virš ten stovinčių automobilių, tupi ant jų, subraižo stogus, po savęs palikdami išmatų pėdsakus“, – kalbėjo Talino Pohjos rajono savivaldybės policijos vyresnioji inspektorė Oksana Sviridenko.

Pasak jos, neretai paukščiai tampa agresyvūs ir puola praeivius.

Minėtame rajone esančiame Štromkių paplūdimyje situacija yra dar rimtesnė, nes čia prie lesinimo pripratusios kuosos ir kirai kovoja tarpusavyje dėl žmonių paliekamų maisto atliekų, o keliamas triukšmas erzina pakrantės gyventojus ir poilsiautojus.

Talino policija priminė, kad pagal 2020 metų gegužės 28 dienos Talino miesto tarybos nutarimą mieste draudžiama lesinti laukinius paukščius ir šerti gyvūnus. 

Savivaldybės policijai suteikta teisė skirti bausmes gyventojams, o didžiausia bauda, remiantis Tvarkos apsaugos įstatymu, gali siekti 9 600 eurų.

The post Taline už paukščių lesinimą galima sulaukti beveik 10 tūkst. eurų siekiančios baudos appeared first on LAIKMETIS.

„Pagrindinė žinia, kurią kartojame visą laiką: ugdymas visose švietimo įstaigose vyks kontaktiniu būdu, visi mokiniai laukiami klasėse. Tikimės, kad vaikai mokyklose mokysis ir visus ateinančius mokslo metus. Labai to norime. Todėl visi, kiekvienas bendruomenės narys, padarykime tai, kas nuo mūsų priklauso, kad mokyklos būtų saugios. Skiepykimės, laikykimės saugumo sąlygų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Kontaktinis mokymas bus organizuojamas laikantis operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro nustatytų saugumo reikalavimų. Griežtesni reikalavimai taikomi aukštojo mokslo studijoms, tęstiniam profesiniam mokymui (kai siekiama ne pirmos kvalifikacijos) ir neformaliam suaugusiųjų švietimui: čia kontaktiniai užsiėmimai galimi tik pasiskiepijusiems, persirgusiems arba periodiškai besitestuojantiems žmonėms.

Bendri saugumo reikalavimai švietimo įstaigoms

Atstumų laikymasis. Darželiuose užtikrinami maksimali grupių izoliacija, vaikai turi lankyti nuolatos tą pačią grupę, grupės veikla turi būti vykdoma taip, kad būtų išvengta skirtingas grupes lankančių vaikų kontakto. Pedagogai tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje.

Bendrojo ugdymo mokyklose (1-12 kl.) reguliuojami srautai, kad būtų išvengta jų maišymosi. Mokyklose srauto dydis – 100 žmonių (kelios klasės, grupės). Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje didžiausias srautas gali būti sudaromas tik iš tos pačios klasių grupės (pvz., 6-ų klasių.) mokinių arba iš ne daugiau kaip 100 tik tos pačios programos (pagrindinio arba vidurinio ugdymo) skirtingų klasių (pvz. 7–9 klasių, III–IV gimnazijos klasių ir t.t.) mokinių.

Srauto dydis profesinėje mokykloje – 150 mokinių.

Būreliuose ir kituose neformalaus švietimo užsiėmimuose, organizuojamuose uždarose erdvėse vienu metu, galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 asmenų. Skaičius neribojamas, jei visi vaikai ir darbuotojai yra arba pasiskiepiję arba persirgę, arba nuolat testuojasi dėl COVID-19 ligos.

Kaukės. Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo penktos klasės dėvi kaukes uždarose patalpose. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, dalyvaujantiems stovyklose, mokiniams ir mokytojams, kai jie sportuoja, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu. Taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, arba jei darbuotojas negali dėvėti kaukės dėl vykdomos veiklos pobūdžio, pvz., darbo su klausos negalią turinčiais mokiniais.  Tada rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Patalpos vėdinamos ir dezinfekuojamos. Dažnai liečiami paviršiai valomi ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Patalpos vėdinamos prieš atvykstant mokiniams, pertraukų metu, ypač jei viena bendra patalpa, pvz., valgykla, naudojasi kelios grupės viena po kitos. Jei užsiėmimams naudojamas inventorius, jis turi būti išvalomas ir dezinfekuojamas po kiekvieno panaudojimo.

Taip pat turi būti sudarytos sąlygos rankų higienai ir dezinfekcijai.

Stebima mokinių ir darbuotojų sveikata. Matuojama į švietimo įstaigą atvykstančių mokinių, darbuotojų temperatūra.  Jei vaikas ar darbuotojas turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiuoja (37,3 °C ir daugiau), kosti, yra pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), jis negali dalyvauti pamokose ar dirbti.

Draudžiama į užsiėmimus atvykti asmenims, kuriems privaloma izoliacija.

Testavimas. Neįgijusiems imuniteto švietimo įstaigų darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma reguliariai testuotis. Nepasiskiepiję ir nepersirgę švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys kontaktinį darbą, turės prieš grįždami į darbą ir vėliau periodiškai kas 7–10 dienų testuotis. 

Testai privalomi  švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams. Taip pat ir visiems kitų įstaigų darbuotojams, kurie teikia valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose.  

Mokinių sveikatos patikrinimas dėl covid-19 yra savanoriškas. Tai nėra barjeras eiti į mokyklą. Ją privalo lankyti visi sveiki ir nesantys izoliacijoje vaikai. Mokykla pasirenka testavimo būdą: kaupiniai (atliekama prižiūrint sveikatos specialistui) ir greitieji antigenų testai (mokiniai atlieka savarankiškai, prižiūrint mokyklos paskirtam darbuotojui). Testuotis kaupinių metodu klasė gali, kai su tokiu būdu sutinka ne mažiau kaip 30 proc. klasės mokinių tėvų.

Ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, grupėse ir klasėse gali būti vykdomas paviršių PGR tyrimas.

Testavimas paviršių PGR tyrimo metodu ugdymo įstaigose turėtų būti vykdomas kas 14 dienų, ėminiai kaupiniams imami kas 4-7 dienas, o savikontrolės tyrimas atliekamas kas 3–5 dienas.

Imunitetą turintiems  – pasiskiepijusiems ar persirgusiems mokiniams – testuotis nereikia.

Skiepijamas. Jis rekomenduojamas visiems švietimo įstaigų darbuotojams, kurie nėra persirgę, taip pat mokiniams nuo 12 metų ir studentams.

Švietimo įstaigų darbuotojai aktyviai skiepijasi: pilnai pasiskiepiję 75 proc. švietimo įstaigų darbuotojų, 5 proc. – vienu skiepu.

Taip pat jau pasiskiepijo beveik kas ketvirtas (24 proc.) 12-15 metų vaikas, 16-24 metų amžiaus grupėje pasiskiepijo 60 proc. gyventojų.

Rugsėjo 1 – osios šventė. Ją rengiant mokyklose galioja tie patys saugumo reikalavimai, kaip ir visiems viešiems renginiams.

Atviroje erdvėje vykstančių renginių dalyvių skaičius neribojamas. Tačiau jei šventėje lauke dalyvauja daugiau kaip 500 žmonių, juos reikia skirstyti į sektorius, kad srautai nesimaišytų.

Jei šventė organizuojama patalpoje, joje be srautų skirstymo gali dalyvauti iki 500 žmonių, tačiau negalima užpildyti daugiau kaip 75 proc. patalpoje esančių sėdimų vietų (jei dalyviai turi galimybių pasus, šis reikalavimas netaikomas).

Viduje vykstančios šventės metu apsaugines kaukes dėvėti privaloma. Jei šventė vyksta lauke – kaukes dėvėti rekomenduojama, jei tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas.

Jei vaikas suserga, nebūtinai izoliuojasi visa klasė

Jei klasėje vienas ar keli vaikai užsikrės koronaviruso infekcija, nebūtinai visiems teks izoliuotis. Epidemiologai bendraus su ugdymo įstaiga ir aiškinsis, kokie asmenys turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju ir koks buvo sąlyčio pobūdis. Bus nustatomi didelį ir mažą sąlytį turėję žmonės – bendraklasiai arba pedagogai. Specialistai kiekvieną atvejį vertina individualiai. Jei ugdymo įstaiga gerai valdo srautus, laikosi atstumų, dėvi kaukes, deramai laikosi rankų higienos, izoliavimosi atvejai retesni – tai parodė praėjusiųjų mokslo metų patirtis.

Nustačius, kad rizika buvo aukšta, izoliuotis reikia keturiolika dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos. Norint susitrumpinti izoliacijos laiką, septintą izoliacijos dieną reikia atlikti PGR tyrimą. Gavus neigiamą testo atsakymą, izoliacija gali būti nutraukiama po dešimtos dienos.

Nuotolinis mokymas – tik esant itin sudėtingai situacijai

Atskiru Vyriausybės sprendimu, įvertinus pandeminę situaciją, išbandžius visas kitas pandemijos valdymo priemones, mokyklose gali būti  pereinama prie nuotolinio mokymo. Tačiau net ir esant blogiausiam scenarijui, nuotolinis ugdymas nebūtų taikomas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme ir  abiturientams (abiturientams – nuo vasario 1 d.).

Prezidentas Gitanas Nausėda: visos COVID-19 pandemijos pamokos turi būti išmoktos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.

Prezidentas su ministre aptarė, kaip naujaisiais mokslo metais pasirengta užtikrinti kontaktinį ugdymą, planuojamą pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl švietimo ir pristatė ministrei savo planuojamą teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti socialinę dimensiją aukštajame moksle.

Šalies vadovas susitikime kalbėjo, kad privalu pasirūpinti mokiniais, kurie patyrė didžiausias neigiamas pasekmes dėl mokyklų uždarymo karantino metu ir priverstinio nuotolinio mokymosi. Anot Prezidento, pažeidžiamiausios grupės – vaikai iš socialinės rizikos šeimų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Susitikime aptarta, kaip nuo rugsėjo 1 d. ruošiamasi pradėti įgyvendinti Prezidento iniciatyva priimtas Švietimo įstatymo „Lygaus starto“ pataisas ir užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

„Visos COVID-19 pandemijos pamokos turi būti išmoktos: naujaisiais mokslo metais neturi likti kliūčių, siekiant užtikrinti teisę mūsų vaikams mokytis mokyklose kontaktiniu būdu. Turime neleisti vaikams vėl patirti nuotolinio mokymo keliamų emocinių ir psichologinių trikdžių jų raidoje“, – sakė Prezidentas.

The post ŠMSM: saugumo sąlygos mokyklose naujais mokslo metais appeared first on LAIKMETIS.

Naujas įstatymas, be kita ko, numato, kad prieglobstį gavusiems asmenims bus išduodamas „leidimas laikinai gyventi“ šalyje. 

„Pereiname prie leidimų laikinai gyventi šalyje kaip pagrindinės taisyklės“, – spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministras Morganas Johanssonas (Morganas Johansonas).  

Leidimų laikinai gyventi šalyje išdavimas tapo įprasta praktika Švedijoje, kai šalis 2016 metais priėmė laikinąjį įstatymą, reaguodama į 2015-ųjų imigracijos krizę. Per tą krizę Švedija priėmė per 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Pagal priimtų prieglobsčio prašytojų skaičių per capita šalis užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje.    

Laikinosios taisyklės turėjo galioti tik trejus metus, tačiau 2019-aisiais buvo pratęstos. Jų galiojimas baigsis šią vasarą. 

Tačiau politinėms partijoms sunkiai sekėsi susitarti dėl ilgalaikio sprendinio. 

Įstatymo projekte numatyta, kad pabėgėlio statusą gavusiems asmenims bus išduodami leidimai trejus metus gyventi šalyje. Asmenims, kuriems bus reikalinga apsauga, tačiau jie neatitiks kriterijų pabėgėlio statusui gauti, tokie leidimai bus išduodami 13 mėnesių.   

Abiem atvejais leidimai galės būti pratęsiami, jei grėsmė asmeniui išlieka.  

Po trejų metų žmonės galės prašyti išduoti leidimą nuolat gyventi šalyje, tačiau jiems bus keliami „specialieji reikalavimai“, įskaitant reikalavimus mokėti švedų kalbą ir turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Taip pat bus tikrinama, ar šie asmenys nesusiję su nusikalstama veikla.    

„Šios pagrindinės taisyklės atitinka daugumoje kitų ES valstybių galiojančias taisykles“, – sakė teisingumo ministras.  

Laikinajame įstatyme numatytas reikalavimas aprūpinti šeimos narius atvykus šeimos susijungimo tikslu perkeltas ir į naujo teisės akto projektą. 

Nors daugelis pakeitimų remiasi laikinojo įstatymo nuostatomis, jie atspindi kur kas griežtesnį požiūrį, palyginti su ankstesniais teisės aktais. 

M. Johanssonas pabrėžė, kad iki laikinojo įstatymo priėmimo 12 proc. į ES atvykusių prieglobsčio prašytojų atsidurdavo Švedijoje, tačiau dabar šis skaičius yra mažesnis 3 procentais.    

Ši turtinga Skandinavijos valstybė, turinti 10,3 mln. gyventojų, garsėja dosnia imigracijos politika. 2010 - 2019 metais Švedija suteikė prieglobstį arba išdavė leidimą laikinai gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu daugiau kaip 400 tūkst. asmenų, rodo Migracijos valdybos duomenys.   

Tačiau daugeliui atvykėlių sunkiai sekasi integruotis; nedarbo lygis tarp gimusiųjų užsienyje yra daug aukštesnis.    

Jei parlamentas priims įstatymo projektą, jis įsigalios liepą. 

The post Švedija ketina sugriežtinti imigracijos taisykles appeared first on LAIKMETIS.