„Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Jis nurodė, jog edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programoje kiekviena mokslininkų komanda galės pretenduoti į 0,5 mln. eurų finansavimą.

„Ta priemonė būtų 0,5 mln. eurų, truktų keturis metus viena programa, joje privalomai būtų bent vienas doktorantas“, – teigė viceministras.

„Siektina ir rekomenduojama, kad būtų įtraukiami net magistrantai, taip pat podoktorantūros stažuotojai. Privaloma įtraukti ir tyrėją, kuris būtų aktualiausios kvalifikacijos ir iš užsienio“, – pažymėjo jis.

Ta priemonė būtų 0,5 mln. eurų, truktų keturis metus viena programa, joje privalomai būtų bent vienas doktorantas

Anot ministerijos, programoje būtų galima finansuoti įvairias veiklas, kurias apsibrėžtų pati tyrėjų komanda. Pasak G. Jakšto, siekiama turėti 30 tokių mokslininkų komandų.

„Tokiu būdu susiformuotų komandos, kurios spręstu ir aktualias problemas, kurias mes matome pedagogikoje ir tie tyrimai turėtų praktinį pritaikymą“, – sakė jis.

Ministerijos duomenims, šiai programai bus skiriama 21,12 mln. eurų.

Galės studijuoti užsienio universitetuose

Kitoje, edukologijos krypties doktorantūros stiprinimo programoje, doktorantai turės galimybę išvykti studijuoti doktorantūros programą užsienio universitetuose.

„Po mokslų grįžti į Lietuvos mokslo institucijas ir taip prisidėti prie kokybiškesnio mūsų mokytojų rengimo“, – kalbėjo G. Jakštas.

Tačiau programos dalyviai įsipareigos sugrįžti į Lietuvą ir dirbi Lietuvos studijų ir mokslų institucijose bent tris metus per penkerių metų laikotarpį po studijų baigimo.

Šiai programai įgyvendinti ministerija yra numačiusi 2,61 mln. eurų finansavimą.

Programos turėtų startuoti 2023-iųjų pirmą ketvirtį, pinigai šiai priemonei numatyti iš struktūrinių fondų, jos truks septynerius metus.

„Patvirtini sąlygas galėtume metų pradžioje, kvietimus organizuos Lietuvos mokslo taryba. Tai, realiai, finansavimas jau būtų pirmo ketvirčio pačioje pabaigoje, bet galbūt pats finansavimas nusikeltų ir į antrą ketvirtį“, – pažymėjo viceministras.

The post Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 21 mln. eurų skirs edukologijos krypties moksliniams tyrimams appeared first on LAIKMETIS.

Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, pirmos vietos laimėtojai gautų nebe 456 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio premiją, o 1525, tai yra nebe 19 tūkst., o 64 tūkst. eurų.

Antros vietos laimėtojams siūloma mokėti 763 BSI dydžio premiją arba 32 tūkst. eurų, trečios – 572 dydžio arba 24 tūkst. eurų, ketvirtos – 305 dydžio arba 12,8 tūkst. eurų.

Ministerijos teigimu, šios premijos sudaro pusę sumos, mokamos už olimpinėse žaidynėse laimėtas 1–4 vietas.

Pernai Vyriausybės sprendimu geriausiai Tokijo paralimpinėse žaidynėse pasirodę Lietuvos sportininkai gavo dvigubai didesnes premijas, tačiau šis padidinimas buvo vienkartinis. Dabar ministerija siūlo jį padaryti nuolatiniu.

Tvarka, kai paralimpiečių premijos yra apie 6,5 karto mažesnės nei skiriamos aukštas vietas iškovojusiems olimpiečiams, pernai sulaukė daug sportininkų ir dalies politikų kritikos. 

Prezidentas Gitanas Nausėda tokį reguliavimą pavadino diskriminaciniu, nešiuolaikišku ir neatitinkančiu demokratiškos visuomenės principų. Jis Seimui yra pateikęs Sporto įstatymo pataisas, kad aukščiausio meistriškumo sportinėse varžybose besivaržantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų galios ar negalios, premijos būtų nustatomos lygiais pagrindais.

Ministerija tvirtina, kad mokėti vienodų premijų vis dėlto negalima.

Prezidentas Gitanas Nausėda tokį reguliavimą pavadino diskriminaciniu, nešiuolaikišku ir neatitinkančiu demokratiškos visuomenės principų

„Olimpinės, paralimpinės ir kurčiųjų žaidynės iš esmės skiriasi šalių ir dalyvių skaičiumi, atrankos varžybų, kvotų šalims sistema, varžybų rangu, šie renginiai kelia skirtingą visuomenės susidomėjimą, juose skiriasi ir Lietuvos vardo atitinkamose žaidynėse garsinimas“, – nurodoma teikiamų pataisų aiškinamajame rašte.

„Taip pat minėtose žaidynėse yra skirtinga konkurencija tarp sportininkų, pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse yra keturis kartus didesnė konkurencija nei paralimpinėse žaidynėse“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Jos duomenimis, pernai Tokijo olimpinėse žaidynėse 11 tūkst. 91 sportininkas varžėsi dėl 339 aukso medalių, vidutiniškai 32,7 sportininko rungtyje, tuo metu paralimpinėse žaidynėse 4403 sportininkai su negalia kovojo dėl 539 aukso medalių, tai yra vidutiniškai 8,1 sportininko rungtyje.

Praėjusiais metais paralimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai su negalia iškovojo medalius trijose rungtyse, premijoms išmokėta 110,1 tūkst. eurų. 

Ministerija prognozuoja, kad šiemet kurčiųjų žaidynėse Lietuvai atstovaus 40–41 sportininkas: moterų ir vyrų krepšinio komandos po 12 žmonių, trys lengvaatlečiai, keturi–penki orientacininkai, du paplūdimio tinklinio žaidėjai, vienas imtynininkas, trys–keturi badmintonininkai ir du stalo tenisininkai.

Tikimasi, kad Lietuvos sportininkai jose iškovos septynis–aštuonis medalius.

„Preliminari reikalinga suma valstybės premijoms išmokėti gali būti apie 700 tūkst. eurų“, – nurodo ministerija.

2017 metais kurčiųjų žaidynėse sportininkai laimėjo 13 medalių, valstybės premijoms tuomet išmokėta 977 tūkst. eurų. 

The post Ministerija siūlo triskart didinti premijas paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių prizininkams appeared first on LAIKMETIS.

„Daugiau tėvelių leidžia vaikams testuotis, ta situacija po truputį gerėja. Šiandien mes turime apie 40 procentų vidutiniškai Lietuvoje besitestuojančių vaikų“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Ji teigė, kad Lietuvoje šiuo metu nėra numatyta riba, kiek susirgimų pasiekus būtų pereinama į nuotolinį ugdymą, o situacija yra valdoma mokyklų lygiu. Tai daryti padeda aukšta, apie 90 procentų siekianti, mokytojų imunizacija, testavimas, srautų valdymas.

„Mes turime visas saugumo priemones mokyklose, kurios yra būtinos ir galime valdyti tą situaciją mokyklos lygiu. Jeigu jau situacija blogėja ir randasi atvejų, protrūkių, vadinasi, mes galime arba klasę išvesti į nuotolį, galime kai kuriais atvejais išvesti srautą į nuotolį, gali kai kuriais atvejais reikėti išvesti mokyklą į nuotolį. Bet mes jau nekalbame šiuo metu apie tai, kad uždarytumėme, tarkime, visą savivaldybę ar visą šalį išvestume į nuotolį“, – kalbėjo ministrė.

šiuo metu daugiausiai aktyvių koronaviruso židinių fiksuojama mokyklose

Pasak jos, šiuo metu yra „daugmaž susitarta“ dėl izoliacijos trukmės mokyklose trumpinimo, galutinį sprendimą operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro įsakymu tikimasi priimti jau trečiadienį.

„Tai trumpesnė izoliacija ir taip pat kas turėtų izoliuotis mokyklose, – sakė ministrė. – Šį klausimą taip pat sprendžiame, tikai labai daug diskusijų.“

Pasak J. Šiugždinienės, tai svarbūs sprendimai, leisiantys palengvinti ugdymo procesą ir paskatinti aktyviau testuotis.

Pirmadienį skelbtais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu daugiausiai aktyvių koronaviruso židinių fiksuojama mokyklose. Praėjusią savaitę ugdymo įstaigose nustatyti 129 židiniai.

The post Lietuvos mokyklose dėl COVID-19 testuojasi apie 40 proc. vaikų – ministrė appeared first on LAIKMETIS.