Prezidentui antradienį patenkinus iki šiol šias pareigas ėjusios Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo pareiškimą, jos suburta politinė komanda tęs darbą ministerijoje.

„Pasibaigus ministrės įgaliojimams, vakar nutrūko ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbas, – BNS sakė ministerijos atstovas Dainoras Lukas. – Iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai eina teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Ji šiandien priėmė į darbą visus buvusios ministrės komandos narius.“

Pasak jo, toks sprendimas „užtikrins pradėtų darbų tęstinumą“.

J. Šiugždinienė pareigas paliko po to, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje

J. Šiugždinienė pareigas paliko po to, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsistatydinti ragino ir dar du Vyriausybės narius, sulaukusius klausimų dėl gautų išmokų – finansų ministrę Gintarę Skaistę ir kultūros ministrą Simoną Kairį.

G. Skaistė pirmadienio vakarą pranešė Kauno savivaldybei atgal pervedusi beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje. Ji sako, kad darbo savivaldybėje metu visas lėšas naudojo skaidriai, tačiau už minėtą sumą savo išlaidų čekiais pagrįsti nebegali.

Tuo metu S. Kairys sako, kad jo gautas išmokas būtų įmanoma grąžinti, bet jis nesijaučia padaręs pažeidimus, o sumos buvo sąlyginai nedidelės ir pagrįstos logika.

Dėl susidariusios situacijos valdantieji ėmėsi iniciatyvos skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jeigu to padaryti nepavyktų, iš posto pasitraukti žada premjerė Ingrida Šimonytė.

The post Vadovavimą švietimo ministerijai perima „Laisvės" partija appeared first on LAIKMETIS.

Jos teigimu, kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis kitąmet švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų.

Švietimo išlaidų dalis kitais metais turėtų sudaryti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valstybės biudžeto asignavimai ugdymo reikmėms turėtų didėti 20 proc., profesiniam mokymui – 18 proc., studijoms ir mokslui – 21 proc., sportui – 11 procentų.

„Biudžeto projektas atspindi valstybės prioritetus. Pirmiausia, tai yra siekis, kad pedagogo ir tyrėjo darbo vieta būtų patraukli, o darbo užmokestis būtų orus. Antra, visapusiška pagalba mokiniams siekti geriausių rezultatų, tai yra kokybiškas grįžtamasis ryšys, individuali pagalba ir konsultacijos, taip pat švietimo pagalba. Trečia, mokslo konkurencingumo didinimas pritraukiant jaunus mokslininkus, skatinant tarptautiškumą ir investuojant į prioritetines tyrimų sritis“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji švietimo biudžeto projektą trečiadienį pristatė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams.

Pasak J. Šiugždinienės, nuo kitų metų sausio 1-osios mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 procentų. Mokyklų vadovų pareiginė alga turėtų didėti 21 procentą. 

Pasak J. Šiugždinienės, nuo kitų metų sausio 1-osios mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 procentų

„Siūlomas darbo užmokesčio didinimas įgyvendina partijų susitarimo nuostatas ir atitinka Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvines sutartis, kuriose numatyta 2023 m. ir 2024 m. užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet“, – teigė ministrė.

Prognozuojama, jog šiais metais vidutinė mokytojo alga sudarys 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitąmet jį pakėlus 13 proc. bus pasiektas 120 proc. šalies VDU. Atitinkamai mokslininkų ir tyrėjų vidutinis mokytojų darbo užmokestis bus 31 proc. VDU šiais metais ir 137 proc. kitąmet.

Ministerija skaičiuoja, kad kitais metais mokytojų atlyginimas atskaičiavus mokesčius bus didesnis vidutiniškai 151 euru, mokslininkų, tyrėjų – 172 eurais.

Taip pat numatoma mokyklose kurti trūkstamų specialistų etatus ir juos finansuoti. Tam suplanuota 2,2 mln. eurų.

Anot ministerijos pranešimo, kitąmet ketinama 58 mln. eurų daugiau skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

Studijų prieinamumui gerinti – stipendijoms studentams su negalia – papildomai suplanuota 1 mln. eurų, o paskatoms rinktis mokytojo profesiją – virš 2 mln. eurų.

Švietimo pagalbai stiprinti numatyti papildomi 4 mln. eurų. Mokinių pasiekimams vertinti ir mokymosi spragoms šalinti po pasiekimų patikrinimų – 2,4 mln. eurų. Iš šių lėšų bus finansuojamos papildomų konsultacijų valandos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. 

Žadama, kad didės ir finansavimas lituanistiniam švietimui užsienyje, tam ketinama skirti 1,7 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projektas antradienį pateiktas Seimui, šiuo metu jį svarsto parlamentiniai komitetai, po svarstymo plenarinių posėdžių salėje jis grįš į Vyriausybę patikslinti.

The post J. Šiugždinienė: kitų metų švietimo biudžetas bus puse milijardo didesnis  appeared first on LAIKMETIS.

Premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteiks Metų mokytojų apdovanojimus, lituanistinio mokytojo (dėstytojo) premiją ir Meilės Lukšienės premiją.

Šiemet Metų mokytojo premijas gaus aštuoni pedagogai: Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos estradinio dainavimo mokytoja ekspertė Danguolė Beinarytė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos dailės mokytoja ekspertė Julija Ikamaitė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos profesijos mokytojas ekspertas Vitalijus Kabelis, Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Aurelija Kunigėlienė, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos specializuoto dailės ugdymo mokytojas ekspertas Henrikas Mazūras, Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos vyriausiasis biologijos ir chemijos mokytojas Nerijus Medeišis, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas metodininkas Andrius Storta, pranešė ministerija.

Metų mokytojo premija teikiama už ypatingus nuopelnus švietimui, ugdymui, kūrybišką darbą ir patirties dalijimąsi su visa mokytojų bendruomene.

Nuo 1998 metų šį apdovanojimą yra pelnę 120 Lietuvos mokytojų. 

Lituanistinio mokytojo (dėstytojo) premija už praėjusius metus bus įteikta Airijos aukštesnio lygio kalbų agentūros lietuvių kalbos plėtros pareigūnei, lietuvių kalbos mokytojai Jurgitai Urbelienei.

Per renginį premija bus iškilmingai įteikta ir šių metų meilės Lukšienės premijos laureatui. Rugsėjo 28 dieną laureatu išrinktas Antanas Jonušas, istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, dirbantis Vilniaus Valdorfo ir „Karalienės Mortos“ mokyklose, vedantis lytiškumo ugdymo pamokas VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namuose“. 

The post Švietimo ministerijoje bus apdovanoti metų mokytojai appeared first on LAIKMETIS.