Arkivyskupas Mečislovas Reinys, Elena Spirgevičiūtė: kelyje į palaimintuosius

„Kai rašiau bakalauro darbą arkivyskupas Mečislovas Reinys rodė kelią ir nebepaleido“, – dalijosi kunigas Nerijus Pipiras, prieš metus lapkritį Vytauto Didžiojo universitete apsigynęs socialinių mokslų edukologijos srities daktaro disertaciją tema „Arkivyskupo Mečislovo Reinio rašytinis palikimas grindžiant švietimo ir ugdymo idėjas nepriklausomoje (1918 –1940) ir atkurtoje (nuo 1990) Lietuvoje“. Rašytinio palikimo (16 straipsnių iš 300) studijos užtruko 6 metus, o temos aktualumas ir laikotarpis neatsitiktinis: 1918 m. reikėjo kurti Lietuvos švietimo sistemą, o nuo 1990 metų ją atkurti.

Dalydamasis mintimis, kun. N. Pipiras pabrėžė, jog arkivysk. M. Reinys buvo tarp labiausiai to meto išsilavinusių, didžių asmenybių, tokių kaip Antanas Maceina, Stasys Šalkauskis, Pranas Dovydaitis. Savo švietimo idėjose jis daugiausia dėmesio skyrė siekiui ugdyti žmogaus asmenybę, visuomenės sąmoningumą. Asmenybės ugdymą suprato kaip visumą, kurioje svarbi gamtos, filosofijos, teologijos pažinimo dermė, o religija užbaigia visą ugdymo procesą. Jo siūlyta švietimo ir ugdymo sistema – tai piramidė nuo šeimos iki universiteto – mokymo viršūnės, kur kuriama visuomenės kultūra ir ateitis. Arkivyskupui M. Reiniui labai svarbu atrodė šeimos ir mokytojo bendradarbiavimas, šeimos terpės pažinimas, o ugdymo procese – vaiko individualių gebėjimų atpažinimas.

Be kita, prelegentas atkreipė dėmesį į arkivysk. M. Reinio (jo beatifikacijos byla pradėta Vilniaus arkivyskupijoje) sąsajas su Kaunu: čia jis dirbo universitete, o jo konsekracija 1926 m. vyko Kauno arkikatedroje.

Antrąją pranešimo dalį skirdamas Elenai Spirgevičiūtei, jos beatifikacijos bylos (ji yra pirmoji Kauno arkivyskupijoje, pradėta 2000 metais) vicepostulatorius kun. N. Pipiras atkreipė dėmesį, jog mąstydami apie šventumą galvojame, kad šventieji gyveno pavyzdingai, pakylėtai, be žemiškų rūpesčių. Tačiau E. Spirgevičiūtė labai „žemiška“, turėjo savų, paaugliškų sunkumų. Ir jos atestatas nėra pavyzdinis, „šventas“.

„Elena Spirgevičiūtė buvo jaunas žmogus, ieškantis savo kelio, jai svarbiausios buvo dvasinės vertybės. Ji dalyvauja mokyklos šventėse, šokiuose, ji nori švęsti, mylėti – taip pat ir Kristų“, – sakė kun. N. Pipiras, pristatydamas kunigams jos biografiją. Pasak bylos vicepostulatoriaus, Elena nepadarė žygdarbio, net nesvajojo būti „teisiama“ pagal šventumą. Tačiau ji augo ir brendo kaip asmenybė. Tai šventumas, augęs kasdienybėje. Tai matome ir skaitydami jos dienoraštį („Kai žemė dangų bučiavo“, sudaryt. A. Jurevičius, išleido VšĮ Carito leidykla „Artuma“ , 2021).

Kun. N. Pipiras atkreipė dėmesį į sąsajas su popiežiaus Pranciškaus mintimi apie šventumą – tai reiškia saugoti širdį nuo visko, kas suteršia meilę; būti pasirengusiam atsižadėti visko; priimti slėpiningą logiką ne iš šio pasaulio.

Artėjant jubiliejui

Vis artėjant Jubiliejiniams metams ir žvilgsniams krypstant į Romą, kur kovo pirmosiomis dienomis vyks Lietuvos nacionalinė piligrimystė, į ją rengiasi ir Kauno arkivyskupijos bendruomenės.

Liepos 28–rugpjūčio 4 d. kartu su Kauno arkivyskupijos Jaunimo centru rengiama arkivyskupijos jaunimo piligrimystė į Jaunimo jubiliejų Romoje (registracija iki gruodžio 10 d.). Be to, jauni žmonės kviečiami ir į Taizé brolių organizuojamą naujametinį, kuris šiemet vyks Taline.

Arkivyskupas K. Kėvalas pristatė kunigams LVK nacionalinį atstovą Jubiliejui organizuoti kunigą Artūrą Kazlauską, taip pat naują Jubiliejinių metų pasiūlymą – jau nuo pirmojo Advento sekmadienio visose šv. Mišiose (po Komunijos maldos) melstis už pašaukimus į kunigystę. Jubiliejaus piligrimai bus ir tie, kurie Jubiliejiniais metais aplankys 11 šventovių Lietuvoje, tarp jų – Kauno arkikatedrą baziliką, Kristaus Prisikėlimo baziliką bei Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką.

Susirinkimo svečias, „Vox Altera“ leidyklos vadovas Gediminas Žukas, pristatė naują knygą – „Tikėjimas ir politika“. G. Žukas, vertėjas bei ilgametis katalikiškos žiniasklaidos bendradarbis, atkreipė dėmesį, jog tai jau septintoji knyga, skaitytojui pateikianti įvairių laikotarpių kardinolo J. Ratzingerio, vėliau tapusio popiežiumi Benediktu XVI, tekstus.

Knyga, pasak leidėjo, labai aktuali šiandien, nes, pavyzdžiui, kalba apie žmogaus teises ir jų šaltinį krikščionybę; tai straipsniai apie Europą, jos vakarietiškas vertybes, kas yra tikrieji Europos pagrindai. Knyga padeda susiorientuoti dabartinėje sumaištyje, atrasti pagrindimų, samprotavimų. Ketinama tęsti tokių knygų seriją.

„Benediktas XVI davė medžiagos pamąstymui, kalbėjimui, kai dabartiniai procesai buvo dar tik prasidėję. Jis pakvietė domėtis, neapleisti mąstymo, rasti argumentų diskusijoms, kalbėjimui su žmonėmis, kurių mąstymas kartais atrodo tarsi iš būtų iš kitos planetos“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, paragindamas pasidomėti šių knygų serija.

Saleziečių leidybinius projektus kunigams pristatė kunigas Massimo Bianco SDB.

Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro darbuotojai pristatė įgyvendinamą besirengiančiųjų Sutvirtinimui registracijos sistemą, kuri tęsis per penkis etapus – nuo pirminės dalyvių registracijos iki Sutvirtinimo kortelių išdavimo, tapdama pagalba parapijų klebonams.

Užpildytų internetiniu būdu taip pat laukiama ir parapijų sielovadinių bei finansinių ataskaitų.

Vis dar prašoma atsiliepti parapijų bendruomenes ir žmones, galinčius paliudyti apie tarnavimą Bažnyčioje sovietmečiu bei pirmaisiais Nepriklausomybės dešimtmečiais. Artėjant Kauno arkivyskupijos 100-mečiui tai bus brangi dovana, kurią perduosime ateities kartoms.

The post Kauno arkivyskupijos kunigų konferencijoje aptartos aktualijos appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 14 d. Niujorke vykusioje privačioje peržiūroje aptarinėdamas projektą, M. Scorsese sakė, kad šis projektas - tai daugelį metų brandintos idėjos išsipildymas.

„Užaugau praktiškai gyvendamas senojoje Šv. Patriko katedroje miesto centre ir kontempliuodamas, medituodamas tas skirtingų šventųjų statulas, - ir domėdamasis jų istorijomis svarsčiau: Kas yra šventasis? Tai kažkas antžmogiška? Ar jie gali pasiekti kažką lengviau nei mes, nes esame žmonės? Ir, žinoma, suprantu, kad ne. Esmė ta, kad jie yra žmonės ir kad juose yra aspektų, kuriuos galime turėti kaip gerą pavyzdį, kuriuo galėtume sekti arba kuris mus įkvėptų.“

Aštuonių dalių seriale „Oskarą“ pelniusio režisieriaus projekte dėmesys skiriamas šventosios Žanos d'Ark, šventojo Pranciškaus Asyžiečio, šventojo Jono Krikštytojo, šventojo Tomo Beketo, šventosios Marijos Magdalietės, šventojo Mozės Juodojo, šventojo Sebastijono ir šventojo Maksimilijono Kolbės gyvenimams.

Filmų ciklą „Martinas Skorsezė pristato: Šventieji“ statė Mattis Leshemas, kuris yra vienas iš prodiuserinės kompanijos, besispecializuojančios žydų istorijos ir judėjų-krikščionių dialogo srityje, įkūrėjų, režisavo Elizabeth Chomko, augusi kaip katalikė, o scenarijų jam parašė Kentas Jonesas, kuris jau daug metų pažįsta režisierių.

Scorsese sukūrė serialą, tačiau kartu didaktiškai pasakoja istorijas, stengdamasis perduoti tikrąją kiekvieno šventojo istoriją, pateikdamas ryškias detales ir istorinį kontekstą.

Dauguma Scorsese's filmų tiesiogiai nagrinėja katalikiškas temas arba paliečia dorybių ir ydų, tamsos ir atleidimo klausimus.

Katalikybės tema Scorsesę lydėjo nuolatos, kaip jis 2019 m. sakė serialo scenaristui, kalbėdamas apie atleidimą: „Katalikybė man paliko įspūdį jau labai ankstyvame amžiuje ir tapo kažkuo, su kuo esu visada susijęs“, - sakė jis Jonesui.

„Žmogus gali skaityti ar domėtis įvairiais būdais. Mane domina, kaip žmonės suvokia Dievą arba neapčiuopiamą pasaulį - visi žmonės, visur. Bet mano kelias visada ėjo per katalikybę“.

Žymusis režisierius jau seniai norėjo sukurti serialą apie šventuosius, dar prieš vis dar prieštaringai vertinamą „Paskutinį Kristaus gundymą“ ar naujausią filmą apie tikėjimą „Tyla“. Tačiau šiemet ilgai lauktas projektas pagaliau išsipildė.

Dauguma Scorsese's filmų tiesiogiai nagrinėja katalikiškas temas arba paliečia dorybių ir ydų, tamsos ir atleidimo klausimus.

Jis paaiškino: „Galbūt žinojimas, kad yra, buvo ir tebėra šventųjų, yra tai, ką prarado mūsų jaunoji karta. Nes tuomet mes su jais negyvename. Tad manėme, kad serialas yra geras bandymas suprasti, kas yra šventumas ir kas iš tikrųjų yra tikėjimas.“

Šią savaitę per interviu laikraščiui „The New York Times“ Scorsese'ė buvo paklaustas, kaip dabar atrodo jo tikėjimo gyvenimas, atsakė: „Kartais esu praktikuojantis katalikas. Šiuo metu mano santykis yra dialogas, kurį palaikau su tam tikrais dvasininkais ir kunigais“.

Režisierius, kuriam sekmadienį sukako 82 metai, svarsto keletą tikėjimo ir asmeninių projektų, įskaitant „Jėzaus gyvenimą“.

Sausį, baigęs rašyti scenarijų, kalbėdamas laikraščiui „The Los Angeles Times“, Scorsesė sakė, kad įkvėpimo filmui sėmėsi pernai susitikęs su popiežiumi Pranciškumi konferencijoje „Pasaulinė katalikiškos vaizduotės estetika“, į kurią susirinko menininkai ir kūrėjai iš viso pasaulio. Po šio susitikimo Scorsese pareiškė: „Po popiežiaus kreipimąsi į menininkus atsakiau vieninteliu man žinomu būdu: sugalvojau ir parašiau filmo apie Jėzų scenarijų.“

Verta pastebėti, kad „Šventųjų“ kūrimas iš viso užtruko septynerius metus, kol buvo sumanytas ir baigtas.

The post Pasirodė Martino Scorseses statytas dokumentinis serialas apie šventuosius appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius kreipėsi į vietines Bažnyčias š. m. lapkričio 9 d. datuotame laiške ir pakvietė paskirtąją dieną atminti ne tik visus vietos šventuosius ir palaimintuosius, bet ir visus Dievo tarnus ir tarnaites, taip pat garbinguosius, vyrus ir moteris, kurių atžvilgiu pradėtos ir tęsiamos kanoninės bylos dėl jų paskelbimo šventaisiais ir palaimintaisiais, įskaitant kankinius ir gyvybę paaukojusius tikinčiuosius.

Šios bylos yra šventumo liudijimas mūsų laikais, kreipia mūsų akis į didžiuosius tikėjimo liudytojus, kurie padarė istoriją vaisingą ir spindi tarsi žiburiai pasaulyje (žr. Fil 2, 15), pažymėjo laiške popiežius, kviesdamas liturginėmis apeigomis ir kitais būdais minėti visus, kurie paliko pėdsaką vietinių bendruomenių krikščioniškajame gyvenime.

Paraginęs vietines Bažnyčias atminti vietinius šventumo pavyzdžius kiekvienų metų lapkričio 9 dieną, pradedant nuo 2025 m. jubiliejaus, popiežius patikino, kad tai suteiks atskiroms vyskupijų bendruomenėms galimybę vėl atrasti ir įamžinti nepaprastų Kristaus mokinių, palikusių gyvą prisikėlusio Viešpaties buvimo ženklą, atminimą. Jie ir šiandien yra mus saugantys ir palaikantys mūsų bendros kelionės Dievop vedliai.

Popiežius, be to, pavedė vyskupų konferencijoms nuspręsti dėl atitinkamų pastoracinių gairių.

The post Popiežius paragino kiekvienoje vyskupijoje lapkričio 9 d. pagerbti gyvenimo šventumu pagarsėjusius asmenis appeared first on LAIKMETIS.

Šiandien, Visų šventųjų iškilmės dieną, Evangelijoje (plg. Mt 5, 1-12) Jėzus skelbia Palaiminimus, kurie, sakė popiežius pradėdamas trumpą meditaciją prieš vidudienio maldą, yra tarsi krikščionio tapatybės kortelė. Jie taip pat yra kelias į šventumą. Jėzus rodo mums meilės kelią, kuriuo jis pats ėjo tapęs žmogumi. Šis šventumo kelias yra ir Dievo dovana, ir mūsų atsakas į ją.

Mes esame „nuplauti, pašventinti, nuteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia“ (1 Kor 6, 11), skelbia šv. Paulius. Iš tiesų, sakė Pranciškus, savo malone Viešpats mus gydo ir išlaisvina iš visko, kas trukdo mylėti taip, kaip jis mus myli. Tai, savo ruožtu, mus veda prie antrojo aspekto – mūsų atsako.

Dangiškasis Tėvas mums siūlo savo šventumą, bet mums jo neprimeta. Jis pasėja jį mumyse, leidžia pajusti jo skonį ir pamatyti jo grožį, bet paskui laukia mūsų atsako. Jis, gerbdamas mūsų laisvę, suteikia mums galimybę sekti jo geraisiais įkvėpimais, įsitraukti į jo projektus, tarnauti kitiems, mylėti, kaip jis mus mokė, vis labiau visuotine meile, atvira ir skirta visiems, visam pasauliui.

šventumo kelias yra ir Dievo dovana, ir mūsų atsakas į ją.

Pasak popiežiaus, tokį atsaką į Dievo suteiktą šventumo dovaną matome šventųjų gyvenimuose. Pranciškus paminėjo šventąjį Maksimilijoną Kolbę, kuris Aušvico lageryje paaukojo savo gyvybę išgelbėdamas mirti pasmerktą kitą kalinį, šeimos tėvą; šventąją Kalkutos Motiną Teresę, tarnavusią patiems vargingiausiems; vyskupą Oskarą Romero, nužudytą prie altoriaus. Juose, kaip ir daugybėje kitų šventųjų – tuose, kurie yra iškelti į altorių garbę, ir tuose, kurie buvo šalia mūsų, su kuriais gyvenome kiekvieną dieną, – atpažįstame brolius ir seseris, kurie gyveno pagal Palaiminimus. Tai žmonės, „kupini Dievo“, dėmesingi artimo poreikiams. Jie liudija, kad šventumo keliu galime eiti ir mes kiekvienas.

Popiežius prašė, kad kiekvienas savęs paklaustų: ar maldoje prašau Dievą švento gyvenimo dovanos? Ar vadovaujuosi gerais įkvėpimais, kuriuos man suteikia Šventoji Dvasia? Ar stengiuosi savo aplinkoje gyventi pagal Evangelijos palaiminimus?

Trumpą šventadienio vidudienio katechezę popiežius užbaigė malda, kad Švč. M. Marija, Visų Šventųjų Karalienė, padėtų mums paversti savo gyvenimą šventumo keliu.

The post Pranciškus: Dangiškasis Tėvas mums siūlo savo šventumą, bet mums jo neprimeta appeared first on LAIKMETIS.

Šiandien su dideliu džiaugsmu švenčiame Visus Šventuosius, oficialiai pripažintus ir kanonizuotus, bet taip pat ir tuos, kurie aiškiai baigė savo gyvenimą, pasiekę šventumo būvį. Mes tikime, kad visi jie, „patys būdami ramūs dėl savo laimės“, užtaria mus ir „rūpinasi mūsų išganymu“. Kiekvienas šventasis intensyviai regi Dievą ir patiria jo meilę. Visi kartu jie sudaro „amžinąją Jeruzalę“, karalystę, atvertą gyvenantiems pagal palaiminimus. Tai dangiškojo miesto, į kurį ir mes einame per savo gyvenimą šiame pasaulyje, piliečiai.

Šventųjų, mūsų brolių ir seserų, laimė kyla iš Dievo, ir kiekviename jų unikaliu būdu atsikartoja jo paveikslas. ­Minėdami juos, „garbiname nuostabųjį Dievą, vieną Šventą tarp visų šventųjų“. Visi išgelbėti Kristaus, visi gimę iš atverto Jo šono.

Todėl tobuliausia šventųjų bendravimo vieta yra Eucharistija. Kaip tik čia galime nuolankiai prašyti Dievo malonės, „kuri mus nuo šito žemės keleivių stalo tobulos Jo meilės takais nuvestų į dangiškosios Tėvynės puotą“.

Lapkričio 1 d. pamaldos bažnyčiose vyksta sekmadienio tvarka.

Vakaro pamaldose pradedamas maldos už mirusiuosius aštuondienis.

The post Švenčiama Visų Šventųjų iškilmė appeared first on LAIKMETIS.

Jei Jonas Paulius II per 27 savo pontifikato metus - vieną ilgiausių Katalikų Bažnyčios istorijoje - kanonizavo 483 asmenis, tai Pranciškus, praėjus vos dviem mėnesiams po įžengimo į popiežiaus sostą, 2013 m. gegužę, vienu metu kanonizavo daugiau kaip 800 asmenų. Pažymėtina, kad sprendimą dėl tokios masinės kanonizacijos priėmė Benediktas XVI - jis ją patvirtino savo abdikacijos dieną, 2013 m. vasario 11-ąją. Tarp daugybės naujai į altoriaus garbę iškeltų šventųjų buvo 813 Otrantos kankinių - italų katalikų, kuriuos 1480 m. nužudė osmanai.

Įdomu, kad tais pačiais metais popiežius Bergoglio kanonizavo italų vienuolę Angelą iš Foligno ir prancūzų jėzuitą Pierre'ą Favre'ą, praleisdamas kanonizacijos ceremoniją - apsiribota pontifiko dekreto paskelbimu. Vėliau Pranciškus tai darė keletą kartų.

Nors daugelis žmonių mano, kad tam tikrų į altoriaus garbę šventųjų iškėlimas daugiausia priklauso nuo asmeninio popiežiaus pasirinkimo, taip nėra. Iš tiesų be pontifiko palaiminimo joks kanonizavimas neįvyksta, tačiau prieš tai būna ilgas procesas, kuris gali užsitęsti dešimtmečius ar net šimtmečius. Pavyzdžiui, 1916 m. Alžyre nužudytas prancūzų trapistų vienuolis Šarlis de Fuko (Charles de Foucault) buvo kanonizuotas 2022 m., nors jo šventumo byla buvo pradėta dar 1926 m.

Šiandien Vatikano Šventųjų skelbimo dikasterijoje yra nuo dviejų iki trijų tūkstančių bylų dėl kanonizacijos ar beatifikacijos. Nuo Covid-19 pandemijos šis procesas sulėtėjo: 2020 m. pirmą kartą per 30 metų nebuvo kanonizacijos. 2021 m. paskelbtas tik vienas šventasis, 2022 m. - 12, o 2023 m. - vėl nė vienas.

Tarp dabartinio pontifiko kanonizuotųjų yra trys jo pirmtakai Šventojo Petro soste: 2014 m. balandį, dalyvaujant popiežiui emeritui Benediktui, jis į altoriaus garbę iškėlė Joną XXIII ir Joną Paulių II, o 2018 m. - Paulių VI.

The post Popiežius Pranciškus pranoko savo pirmtakus pagal kanonizacijų skaičių appeared first on LAIKMETIS.

„Tvirtai tikime, kad Bažnyčia, atidžiai ir tiksliai ištyrusi jos gyvenimą ir dorybes, norės netrukus ir žemėje pagerbti šią mūsų Romos Bažnyčios dukterį ir pasiūlyti ją kaip krikščioniško gyvenimo pavyzdį šiuolaikinėms krikščionių kartoms", - sakė vyskupas Baldassare Reina (Baldazaras Reina) per birželio 21 d. užbaigimo ceremoniją.

Romos vyskupijos viceregentas vadovavo sesijai Šv. Jono Laterano arkikatedroje bazilikoje, kurioje beveik prieš šešerius metus, 2018 m. rugsėjo 21 d., buvo pradėtas tyrimas dėl italės.

Pasak vyskupo, Corbella rodo, kad „šventumas yra įmanomas ir tai vienintelis kelias, kuris daro mus laimingus. Mėgaukimės, tiksliau sakyčiau, mėgaukimės šia akimirka su visais procesais, kurie mums bus paaiškinti."

Šimtai žmonių dalyvavo ceremonijoje, nepaisant to, kad Romos mieste temperatūra buvo iš tiesų aukšta. Daugiau nei 3 tūkst. žmonių taip pat stebėjo tiesioginę renginio vaizdo transliaciją vyskupijos jutubo kanale.

Dievo tarnaitės šeima per ceremoniją sėdėjo pirmoje bazilikos eilėje: joje buvo Corbellos vyras, trylikametis sūnus Francesco, tėvai ir sesuo.

Prieš posėdį moters vyras kalbėjo, kad vyskupijos beatifikacijos etapo užbaigimas „suteikia jam daug ramybės".

„Gražiausias liudijimas, sakė jis, yra tas, kurį pateikia pati Bažnyčia, nes reikia, kad Bažnyčia pasakytų: „Taip, tai, ką patyrėte, tikrai yra kažkas didinga".

Penktadienį per baigiamąjį posėdį vyskupijos pareigūnai surišo dokumentus ir užantspaudavo juos vašku. Taip pat buvo perskaityti palaiminimai, visi kartu giedojo giesmes ir meldėsi „Tėve mūsų" ir „Garbė Dievui", dėkodami už moters gyvenimą.

The post Romos vyskupija žengė pirmą žingsnį dėl vėžiu sirgusios italės paskelbimo šventąja appeared first on LAIKMETIS.

Skelbiame šio minėjimo vaizdo įrašą.

The post Liudijimų ir prisiminimų popietės, skirtos paminėti seserį Nijolę Feliciją Sadūnaitę, vaizdo įrašas appeared first on LAIKMETIS.

2019 m. balandžio 21 d., Velykų sekmadienį, aštuoni savižudžiai sprogdintojai atakavo dvi katalikų bažnyčias, protestantų bažnyčią ir tris prabangius viešbučius, nužudė 269 žmones ir daugiau kaip 500 sužeidė.

Iš visų aukų 171 buvo katalikų tikintieji, dalyvavę Mišiose Šv. Sebastijono ir Šv. Antano bažnyčiose Azijos šalies sostinėje Kolombe.

Praėjus penkeriems metams po tragedijos, sekmadienį, balandžio 21 d., vietinė Bažnyčia paskelbė, kad pradės 171 kataliko kankinystės pripažinimo procedūras. 171 katalikų atminimas buvo įamžintas įvairiomis iniciatyvomis, įskaitant peticiją su daugiau kaip 50 000 parašų, kuri buvo įteikta Kolombo arkivyskupui kardinolui Albertui Malcolmui Ranjithui.

Dabar Kolombo arkivyskupija išsiųs oficialų prašymą Šventųjų skelbimo dikasterijai pradėti vyskupijos beatifikacijos bylos etapą.

The post Daugiau kaip 50 tūkst. parašų surinkta prašant paskelbti kankiniais atakos Šri Lankoje aukas appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos tyrimo Vatikane – Romos fazės – postulatorius kunigas Andrius Končius, buvęs beatifikacijos bylos vyskupijos etapo vicepostulatorius kunigas dr. Nerijus Pipiras bei rektorato kunigas Vytenis Vaškelis.

Sakydamas homiliją, kun. N. Pipiras pažymėjo, jog Adelė, gyvendama Dievo ilgesiu, nepailsdama skelbė viltį.

Po šv. Mišių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patalpose vyko Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ organizuota konferencija.

Joje pristatyta bylos eiga Vatikane bei perspektyvos ir tai, kaip Adelė Dirsytė, tituluojama Vilties mokytoja, gali vilties deficitą išgyvenantį senąjį žemyną pastūmėti grįžti prie savo šaknų ir sielos.

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė pristatė XXVII knygos mėgėjų draugijos narių Snieguolės (1932–2022) ir Domo (1938–2024) Akstinų asmeninę leidinių kolekciją – parodą apie Adelę Dirsytę, kurią renginiui maloniai sutiko paskolinti Žemaičių krašto muziejus.

The post Kaune paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės gimimo 115-osios metinės appeared first on LAIKMETIS.