„Tie ilgieji sisteminiai reformos darbai, na, be jų reikia imtis būtinų greitų veiksmų. Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

„Mes labai pasigendam greitųjų veiksmų, kuriuos šiandien kiekvienas žmogus pajustų, jų trūksta, ir tai yra didelis, rimtas reformos proceso trūkumas. Todėl jį reikia taisyti“, – kalbėjo I. Segalovičienė. 

Pasak jos, minimi greiti rezultatai turėtų būti nukreipti į tam tikrai teritorijai būdingus specifinius sprendinius, eilių sveikatos įstaigose mažinimą, siuntimų sistemos racionalizavimą. 

Anot patarėjos, šios problemos gali būti sprendžiamos „nelaukiant sisteminių reformų“.

Sveikatos priežiūros reformą Seimas patvirtino pernai, ją įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.

Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus

Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. 

I. Segalovičienės teigimu, tiek savivaldybėms, tiek kitiems dalyviams reforma kelia klausimų, abejonių bei rizikų.

„Yra dar labai daug neatsakytų klausimų, tų atsakymų reikia ir reikia koreguojančių veiksmų, bet kartu tikrai vis tiek yra tas šešėlis. Jeigu ta reforma nevyks sklandžiai ir matysim vis didesnį sveikatos paslaugų tiekėjų pasipriešinimą, tikrai reikės iš esmės vertinti situaciją“, – nurodė patarėja.

Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas. Savo ruožtu Raseiniuose dalis medikų, abejodami konkurso į ligoninės direktoriaus vietą skaidrumu, pateikė prašymus išeiti iš darbo. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog dėl to kalta sveikatos reforma.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atmeta tokius kaltinimus, jo teigimu, medikų išėjimai daugiausia buvo susiję su politine situacija savivaldybėje.

Reformą yra kritikavęs ir Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas bei rajono meras. Kretingos rajono ligoninei investavus į įrangą, įsigijus kompiuterinį tomografą, dalis suteiktų paslaugų lieka neapmokėtos.

The post Prezidentūra: sveikatos reformoje trūksta greitų veiksmų problemoms spręsti appeared first on LAIKMETIS.

„Ne reforma sukelia bėdas ar problemas, reforma bando jas išspręsti. Ne ligoninių jungimas daro kažkokį vieną ar kitą neigiamą veiksmą, bet pati sistema, kurią reikėjo keisti“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo P. Saudargas.

„Statistiškai žiūrint Europos Sąjungos kontekste, kaip atrodo Lietuva – mes gydomės daugiausiai, o sveikatos rodikliai vieni blogiausių. Mirštamumas didžiausias, pagydymas gana prastas“, – pridūrė jis.

Anot P. Saudargo, tai reiškia, kad paslaugų suteikiama daug, bet jų kokybė yra prastesnė.

Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas

Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas. Savo ruožtu Raseiniuose dalis medikų, abejodami konkurso į ligoninės direktoriaus vietą skaidrumu, pateikė prašymus išeiti iš darbo. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog dėl to kalta sveikatos reforma.

Tuo metu Vilniaus Centro polikliniką per pirmą šių metų pusmetį palikus 40 darbuotojų, iš pareigų atleistas jos vadovas.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija pirmadienį kreipėsi į šalies pareigūnus ragindama stabdyti sveikatos tinklo priežiūros reformą bei pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą.

Anot partijos, „pirmieji pokyčių įgyvendinimo žingsniai rodo ne siekį gerinti gyventojų sveikatą, trumpinti eiles bei artinti gydymą prie paciento, o sveikatos bei kitų paslaugų teikimo rajonuose siaurinimą, vedantį link gydymo įstaigų uždarymo, medikų atleidimo iš darbo“.

The post Konservatoriai: problemas kelia ne sveikatos reforma, o pati sistema appeared first on LAIKMETIS.