„Kaunas pride“. Teismas neskundžiamu sprendimu įpareigojo Kauno savivaldybę suderinti maršrutą šeštadienio „Kaunas pride“ eitynėms, skirtoms atkreipti dėmesį į LGBTQ+ žmonių teises. Savivaldybė teigia, kad sprendimą vykdys, tačiau teismas prisiimantis dalį atsakomybės už renginio pasekmes, jeigu kils pavojus žmonių saugumui.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 819 naujų koronaviruso atvejų, mirė devyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 301. Ligoninėse gydomi 604 COVID-19 pacientai, 62 iš jų – reanimacijoje.

* Per praėjusią savaitę, lyginant su ankstesne, pasiskiepijusių nuo koronaviruso pirmąja doze buvo 17 tūkst. mažiau.

Migrantų krizė:

* Per parą Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė beveik dešimt neteisėtų migrantų, nė vienas asmuo į Lietuvą nebuvo įleistas.

* Naujienų portalas 15min.lt paskelbė, kad Rūdninkų stovykloje migrantai susiskirstę kastomis, dalis gyventojų reketuojami, išnaudojami seksualiai, ten dirbantys pareigūnai migrantams parūpina alkoholio, cigarečių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad ši informacija vertinama, o apie nusikaltimus migrantai gali pranešti atsakingiems asmenims.

* Vidaus reikalų ministerija pranešė siūlanti Europos Sąjungai numatyti daugiau galimybių šalims riboti patekimą per išorinę Bendrijos sieną.

Ambasadorė Kinijoje. Vilniui įsitraukus į diplomatinį ginčą su Pekinu, į Lietuvą konsultacijoms grįžta šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė. Ambasada dirbs įprastu režimu.

Naujas vadovas. Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo konkursą laimėjo buvęs ekonomikos viceministras Elijus Čivilis, darbą pradėsiantis rugsėjo 13 dieną. Jis sako, kad dalyvauti konkurse paskatino teigiama patirtis dirbant su investuotojais ministerijoje bei įstaigoje suburta komanda.

MMA diskusijos. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba nesutarė dėl minimalaus atlyginimo didinimo nuo kitų metų. Didžioji dalis profsąjungų palaikė vyriausybės siūlymą MMA didinti 13,7 proc. iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba.

Rekonstrukcijos pradžia. Oficialiai startavo Palangos oro uosto rekonstrukcija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad atnaujinus infrastruktūrą oro uostas galėtų aptarnauti 0,2 mln. keleivių per metus daugiau nei prieš pandemiją – apie 0,5 mln. Dėl rekonstrukcijos oro uostas bus uždarytas 45 dienas.

Potvyniai Niujorke. Per rimstančios audros „Ida“ sukeltus didelius potvynius Niujorko regione žuvusių žmonių skaičius išaugo iki mažiausiai 44. Keli žmonės žuvo nesugebėję išsigelbėti iš rūsių, apsemtus po rekordinių liūčių. Nelaimės siejamos su klimato kaita. 

Japonijos premjeras. Japonijos premjeras Yoshihide Suga pareiškė, kad nesieks būti perrinktas savo partijos lyderiu per vėliau šį mėnesį suplanuotą balsavimą. Tai reiškia, kad jis baigs darbą premjero poste praėjus vieniems metams nuo jo pradžios.

Kaltinimai ES. Lenkijos teisingumo ministras apkaltino Europos Komisiją šantažu, šiai pasiūlius bloko narėms mokamas atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo lėšas susieti su Bendrijos įstatymų viršenybės prieš nacionalinę teisę pripažinimu. Varšuva yra paprašiusi iš ES milijardų eurų išmokų ir paskolų, bet Briuselis dar nėra jų patvirtinęs, nepavykstant išspręsti ginčo su Varšuva dėl teisinės valstybės principų.

Padėtis Afganistane. Europos Sąjungos šalys sutarė atnaujinti bendrą buvimą Kabule, jei saugumo sąlygos leis bendradarbiauti su Talibanu užtikrinant saugų išvykimą, pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Tuo tarpu Talibanas rengiasi pristatyti naujo režimo vyriausybę – pranešimas turėtų būti paskelbtas šeštadienį. Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi, ar Talibanas suformuos kabinetą, pajėgų valdyti karo sugriautą ekonomiką, ir gerbs pažadus dėl „įtraukesnės“ vyriausybės.

Spaudimas automobilių pramonei. Vokietijos aplinkos apsaugos grupės paskelbė, kad imasi teisinių veiksmų prieš automobilių pramonės milžines „Volkswagen“, „Daimler“ ir BMW, siekdamos jas priversti siekti ambicingesnių taršos anglies dvideginiu mažinimo tikslų, įskaitant iškastinį kurą naudojančių automobilių gamybos nutraukimą iki 2030 metų.

Pavojus medžiams. Ataskaita apie medžių padėtį atskleidė, kad maždaug trečdaliui pasaulio medžių rūšių gresia išnykti. Didžiausią grėsmę jiems kelia miškų kirtimas dėl medienos ir plečiant žemės ūkio plotus. Klimato kaita taip pat daro poveikį ir dėl jos gali žlugti kai kurios miškų ekosistemos.

The post Svarbiausi rugsėjo 3-osios įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 537 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 261. Ligoninėse gydomi 432 COVID-19 pacientai. Per parą nuo koronaviruso pirmąja doze paskiepyta per 10,4 tūkst. žmonių.

* Skiepijimo tempai per šią savaitę sulėtėjo: pirmą skiepą vidutiniškai gavo 8 tūkst. žmonių per dieną, kai savaite anksčiau jų buvo 10,7 tūkst.

Rusijos forumas. Vilniuje vyko Rusijos forumas. Jame dalyvavęs šalies opozicijos atstovas, Atviros Rusijos fondo vadovas Michailas Chodorkovskis paragino rudenį Rusijoje vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų nevadinti rinkimais, nes opozicijos kandidatams praktiškai neleidžiama juose dalyvauti. Jis taip pat teigė, kad santykius su valdžią Afganistane perėmusiu Talibanu palaikyti siekiantis Kremlius žaidžia su ugnimi.

Kinijos spaudimas. Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, jog sustojo naujų eksporto į Kiniją leidimų derinimas. Paskutiniu metu išaugus politinei įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos ši atšaukė ir artimiausius tiesioginius krovininius traukinius į Lietuvą. Kol kas šalies maisto gamintojai savo produkciją į Kiniją vis dar eksportuoja.

Migrantų krizė. Pasienyje su Baltarusija apgręžta apie 30 migrantų, vienam leista atvykti humanitariniais pagrindais. Latvijos pasieniečiams teko apgręžti tik vieną žmogų.

Merkel vizitas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel Rusijoje susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu. Lyderiai turėtų aptarti Talibano sugrįžimą į valdžią Afganistane, karą Rytų Ukrainoje ir autoritarines priemones Rusijos sąjungininkėje Baltarusijoje. „Net jeigu turime gilių nesutarimų, kalbamės vienas su kitu ir taip turėtų išlikti“, – viešoje susitikimo dalyje Rusijos prezidentui sakė A. Merkel.

Padėtis Afganistane. Į Afganistano miestų gatves ketvirtadienį išėjo protestuotojai, kurie, iškėlę nacionalines vėliavas, minėjo šalies nepriklausomybės metines, taip demonstruodami nepaklusnumą šalį užėmusiam Talibanui. Tuo tarpu žiniasklaidos gauti Jungtinių Tautų dokumentai rodo, jog Talibanas vis aktyviau ieško žmonių, dirbusių su JAV ir NATO pajėgomis, nors žadėjo nekeršyti oponentams. Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ pranešė, kad Talibano kovotojai Afganistane nušovė vieno jo žurnalisto giminaitį.

Nerimas Kapitolijuje. Vyras pagrasino susprogdinti bombą prie JAV Kapitolijaus Vašingtone. Jis po kelių valandų pasidavė policijai. Per šį incidentą buvo sutelktos stiprios policijos pajėgos ir evakuota aplinkinė teritorija. Vyro motyvai nėra aiškūs.

Tesla humanoidas. Elektrinių automobilių gamintojos „Tesla“ vadovas Elonas Muskas paskelbė, jog bendrovė iki kitų metų pabaigos sukurs humanoido roboto prototipą. Šio roboto, galinčio atlikti paprastus pasikartojančius veiksmus, tikslas – eliminuoti poreikį žmonėms dirbti pavojingus ar nuobodžius darbus.

The post Svarbiausi rugpjūčio 20-osios įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Migrantų krizė: 

* Praėjusią parą Lietuvos pareigūnai sulaikė du neteisėtus migrantus, neteisėtai kirtusius sieną su Baltarusija, apgręžti daugiau nei 100 asmenų.

* Irako oro linijų kompanija „Iraqi Airways“ skelbia savaitei stabdančios skrydžius į Minską. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė išgirdęs iš kolegos Irake, kad iš jo šalies į Minską atskridęs lėktuvas yra tuščias, skirtas surinkti norinčius grįžti namo.

* Vyriausybė pritarė įstatymo projektui dėl tvoros statybos pasienyje su Baltarusija: numatyta projektą įgyvendinti 2022 metais.

* Neeilinė Seimo sesija dėl migrantų krizės šaukiama rugpjūčio 10 dieną.

* Vyriausybė pateikė įstatymų pataisas, kuriomis leidžiama prieglobsčio Lietuvoje paprašyti tik pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, teisėtai atvykus į šalį.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 528 nauji koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota. Ligoninėse gydomi 231 COVID-19 pacientai, 27 iš jų – reanimacijoje. Per parą pirmąja vakcinos doze paskiepyta 20,4 tūkst. žmonių. 

* Antrai COVID-19 skiepo dozei nuo šiol galima pasirinkti kitą vakciną. Maišant vakcinas skiepytis leidžiama „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis, nepriklausomai nuo eiliškumo.

* Koronaviruso protrūkis fiksuotas Lazdijų rajone – susirgo 18 jaunimo vasaros stovyklos dalyvių.

* Italija nusprendė, kad mokytojams ir viešojo transporto keleiviams, įskaitant keliaujančiuosius vidaus skrydžių lėktuvais, keltais bei tolimojo susisiekimo traukiniais, bus privaloma turėti COVID-19 pasą.

* Dėl plintančios delta atmainose Filipinų sostinėje Maniloje įvestas karantinas.

Gamykla Alytuje. Bendrovė „MS LT01“ paskelbė į uolienų perdirbimo gamyklą Alytuje ketinanti investuoti 30 mln. eurų, tačiau miesto meras Nerijus Cesiulis pareiškė, kad bendrovės planams kol kas nėra pritarta. Gamyklos statybas neigiamai vertina tiek netoli jos veikiantis vietos verslas, tiek gyventojai, teigiantys, kad būsima veikla yra pavojinga aplinkai.

Neteko akreditacijų. Tarptautinis olimpinis komitetas atėmė akreditacijas iš dviejų baltarusių trenerių ir paprašė jų palikti olimpinį kaimelį dėl bandymo priversti bėgikę Krysciną Cimanouskają grįžti namo. Baltarusijos olimpinis komitetas pareiškė, kad gins „visų Baltarusijos sportininkų ir trenerių interesus nuo bet kokios formos diskriminacijos“ ir „pasilieka teisę apskųsti sprendimą“ panaikinti akreditacijas.

Nuosprendis Baltarusijoje. Baltarusijos teismas skyrė tris mėnesius arešto opozicinės Jungtinės piliečių partijos (JPP) pirmininkui Mikalajui Kazlovui už ikiteisminio tyrimo dėl opozicijos įsteigtos Koordinacinės tarybos duomenų atskleidimą – maksimalią įmanomą bausmę už tokį nusižengimą.

Artimieji Rytai. Iš pietinės Libano dalies Izraelio link penktadienį paleista raketų, atsakomybę dėl to prisiėmė įtakingas judėjimas „Hizbollah“. Atsakydama į ataką, Izraelio aviacija surengė antskrydžių.

„Apple“ naujovė. JAV technologijų milžinė „Apple“ paskelbė, kad išmanieji telefonai „iPhone“ bei planšetiniai kompiuteriai „iPad“ netrukus sulauks naujos funkcijos, kuri aptiks nuotraukas, kuriose vaizduojamas seksualinis vaikų išnaudojamas. 

The post Svarbiausių rugpjūčio 6-osios įvykių apžvalga appeared first on LAIKMETIS.

* Nutarta sieti būsimus pandeminius ribojimus su 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų šalies ligoninėse. Dabar ligoninėse gydomi 128 pacientai. Kontaktinės veiklos išskyrus kai kurias išimtis, kurios bus patvirtintos vėliau, būtų leistos tik turintiems galimybių pasą.

* Sveikatos apsaugos ministerija iki rugpjūčio 10 dienos turės pateikti siūlymus Vyriausybei dėl privalomai testuojamų profesijų sąrašo išplėtimo ir dėl to, kad periodinį testavimą apmokėtų pats darbuotojas ar jo darbdavys.

* Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki rugpjūčio 10-osios parengs teisės aktų pakeitimus, numatant, jog ligos išmoka yra nemokama, jei asmuo susirgo koronavirusu, bet nebuvo pasiskiepijęs.

* Vyriausybė turėtų parengti siūlymus, kad tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija nuo nuo koronaviruso yra privaloma. Nepasiskiepiję asmenys, negalintys dirbti nuotoliniu būdu, galėtų būti nušalinami nuo darbo.

Kitos naujienos, susijusios su koronaviruso situacija:

* Nustatyta 337 naujų koronaviruso atvejų, mirčių nefiksuota. Ligoninėse gydomų pacientų skaičius išaugo iki 128, 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4.

* Lietuva išsiuntė 20 tūkst. „AstraZeneca“ koronaviruso vakcinos dozių Taivanui. Taip pat Vyriausybė nutarė Ukrainai, Moldovai ir Armėnijai padalinti dar 200 tūkst. vakcinų. Skiepai į šias šalis bus išsiųsti artimiausiomis savaitėmis.

* JAV rekomendavo pasiskiepijusiems nuo koronaviruso dėvėti kaukes uždarose patalpose šalies regionuose, kuriuose COVID-19 rizika yra padidėjusi. Šis sprendimas žymi reikšmingai pasikeitusį epidemiologinės padėties JAV vertinimą, šaliai stengiantis sustabdyti viruso delta variantą.

* Airija nuo koronaviruso pradės skiepyti vaikus nuo 12 metų. Šalies Vyriausybė įspėja, kad nepaisant sparčios gyventojų vakcinacijos koronaviruso delta atmaina vis dar kelia „rimtą pavojų“.   

Migrantų krizė:

* Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 171 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą, tai rekordinis paros Lietuvą pasiekusių atvykėlių skaičius. Iš viso šiemet į Lietuvą atvyko 3027 migrantai.

* Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad į protestus prieš migrantų apgyvendinimą rytų Lietuvoje įsitraukia ne tik įvairios politinės jėgos, bet ir žmonės, susiję su kontrabanda.

* Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius pareiškė nematantis alternatyvių vietų apgyvendinti migrantams, kad jos būtų nutolusios toliau nuo vietos gyventojų ir nekeltų įtampos. Taip jis kalbėjo po susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite. Ministrė tvirtino, kad šiuo metu vežti migrantų į Dieveniškes neketinama, tačiau ministerija nuo tokio sumanymo neatsitraukia.

* Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių organizavimo prie Rūdninkų poligono, kur planuojama apgyvendinti migrantus.

* Kariuomenė artimiausiu metu prisidės prie migrantų apgyvendinimo vietų apsaugos, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kučinsko bankrotas. Paaiškėjo, kad bankrutuojančios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjas Vidmantas Kučinskas apskundė Marijampolės apylinkės teismo sprendimą neiškelti jam asmeninio bankroto bylos.

Psichologinė sveikata. Apie psichologines problemas prabilusi gimnastikos žvaigždė Simone Biles pasitraukė jau iš antros rungties finalo Tokijo olimpinėse žaidynėse. Amerikietės sunkumai tikriausiai paskatins pokyčius diskusijose dėl psichinės sveikatos.

Prancūzijos „skola“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžius yra „skolingas“ Polinezijai už branduolinius bandymus praėjusio amžiaus antrojoje pusėje. Šie bandymai Prancūzijos užjūrio teritorijoje Ramiojo vandenyno pietuose vis dar kelia didelį pasipiktinimą ir yra laikomi rasistinio kolonijinio požiūrio, jog Polinezijos salų gyventojų gyvybės nebuvo vertinamos, įrodymu.

„Alphabet“ šuolis: „Google“ valdančios „Alphabet“ pelnas šių metų antrąjį ketvirtį beveik patrigubėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Google“ paslaugų poreikis COVID-19 pandemijos metu smarkiai augo, didesniam skaičiui žmonių ėmus dirbti iš namų, apsipirkti, bendrauti ir apskritai daugiau naudotis internetu.

Jordisono mirtis. Eidamas 47-us metus mirė vienas iš Amerikos sunkiojo roko grupės „Slipknot“ įkūrėjų Joey Jordisonas. Jis laikomas vienu įtakingiausių savo kartos metalo būgnininkų.

The post Svarbiausi liepos 28-osios įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kur pastaruoju metu pastebimai išaugo nelegalių migrantų srautas, kelia nerimą, padėčiai aptarti ketinama šaukti Valstybės gynimo tarybos posėdį.

* Šeštadienio naktį Lazdijų rajone Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai sulaikė 20 iš Baltarusijos sieną pažeidusių neteisėtų migrantų, o sekmadienį – dar tris neteisėtus migrantus.

* Pasieniečiams patruliuoti pasienyje su Baltarusija, siekiant suvaldyti nelegaliai sieną kertančių žmonių srautus, nuo šio savaitgalio padeda kelios dešimtys Šaulių sąjungos narių.

„Žalios Lietuvos“ deklaracija. Prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai šeštadienį pasirašė „Žalios Lietuvos“ deklaraciją, kuria įsipareigojama prisidėti prie Lietuvos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo.

Laisvės partijos suvažiavimas. Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos pirmininke šeštadienį perrinkta ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Iniciatyvos dėl pelno mokesčio. Didžiojo septyneto šalys šeštadienį pasirašė susitarimą dėl pelno mokesčio minimalaus tarifo. Šių šalių finansų ministrai įsipareigojo nustatyti pasaulinį mažiausiai 15 procentų pelno mokesčio dydį.

NATO vadovo pareiškimas. Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas pastaruoju metu kelia rimtą susirūpinimą NATO, interviu vokiečių savaitraščiui „Welt am Sonntag“ sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

JAV parama sąjungininkėms Europoje. Jungtinės Valstijos bendraudamos su Rusija palaikys savo sąjungininkes Europoje, pažadėjo prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), šį mėnesį susitiksiantis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.

Išpuolis Burkina Fase. Burkina Fase per kruviniausią ataką nuo 2015-ųjų žuvo apie 100 civilių, šeštadienį pranešė saugumo šaltiniai ir vietos pareigūnai.

Žudynės Kinijoje. Rytų Kinijoje peiliu ginkluotas vyras šeštadienį nužudė šešis žmones ir dar 14 sužeidė. Įtariamasis buvo sulaikytas, tyrėjai aiškinasi išpuolio aplinkybes.

Koronaviruso situacija:

* Lietuvoje šeštadienį pranešta apie 334 naujus COVID-19 atvejus bei keturis mirties atvejus. Sekmadienį paskelbta apie 168 naujus atvejus ir dar penkias mirtis. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 199,5 atvejo.

* Pirmąja arba antrąja dozėmis per pastarąsias dvi paras paskiepyta beveik 54,4 tūkst. žmonių. Mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 39,6 proc. šalies gyventojų.

* Po nuotolinio susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas (Albertas Fernandesas) pareiškė, kad ši Pietų Amerikos šalis pradės gaminti rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“.

* Kinijos pareigūnai leido vakcina „CoronaVac“ skiepyti 3–17 metų vaikus.

The post Svarbiausi savaitgalio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

Augančios pajamos. Vidutinės darbo pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje augo dešimtadaliu, tačiau daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių pajamų atskirtis nemažėja, o pandemija labiau paveikė socialiai jautresnes visuomenės grupes, pranešė „Sodra“.

Tarptautinė kritika. Lietuvos bankas sulaukė Vokietijos politikų kritikos dėl „Wirecard“ pinigų plovimo skandale galimai dalyvavusios Lietuvos įmonės „Finolita Unio“. Dalis jų „Financial Times“ publikacijoje reguliuotoją kritikavo, kad šis bendrovės licencijos nepanaikino vos sužinojęs apie įtartinus pavedimus. Reakciją žada ir Lietuvos parlamentarai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, jog „Finolita Unio“ klausimas artimiausiomis savaitėmis bus aptartas komitete.

Užblokuotas portalas. Baltarusijos tarnybos surengė kratas didžiausio nepriklausomo šalies naujienų portalo tut.by redakcijoje, o pats portalas buvo užblokuotas. Anot vieno portalo įkūrėjų, į biurus ir pas redaktorius atėjo Finansinių tyrimų departamento pareigūnai, o portalo direktorius į skambučius neatsiliepia.

Ciklonas Indijoje. Galingas ciklonas Indijoje nusinešė mažiausiai 24 žmonių gyvybes, dar beveik 100 dingo. Be to, ciklonui „Tauktae“ pasiekus Gudažrato valstijos pakrantę, be elektros liko šimtai tūkstančių žmonių. 

Padėtis Gazoje. Intenstyvinant diplomatines pastangas stabdyti Izraelio ir palestiniečių grupių ginkluotus veiksmus, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengs nepaprastąjį posėdį. Iki antradienio per pastarųjų savaičių konfliktą Gazos Ruože žuvo iš viso 212 palestiniečių, tarp jų mažiausiai 61 vaikas, Izraelis praneša apie 10-ies žmonių žūtį.

Suvaržymai Rusijoje. Artėjant rugsėjo rinkimams į Valstybės Dūmą, Rusijos parlamento žemieji rūmai pirmuoju balsavimu patvirtino draudimą „ekstremistinių“ organizacijų nariams tapti įstatymų leidėjais. Sprendimas nukreiptas prieš įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno rėmėjus.

Jautienos eksportas. Siekdama pažaboti nepaliaujamą jautienos kainų augimą šalyje ir bendrą infliaciją, Argentina įvedė vieną mėnesį galiosiantį jautienos eksporto draudimą. Metų infliacija Argentinoje artėja prie 50 procentų. Argentinietiška jautiena dėl savo kokybės yra itin vertinama visame pasaulyje.

Seimo įvykiai:

* Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas advokatas Vytautas Mizaras. Prisistatydamas parlamente jis teigė, kad Konstitucijos stabilumas yra vertybė, tačiau ne mažiau svarbu ir jos gyvybingumas bei aktualumas.

* Patvirtinta naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija, Jai vadovauti paskirta teisininkė Jolanta Petkevičienė. Komisijoje taip pat dirbs politologas Šarūnas Liekis, Nacionalinės bibliotekos departamento direktorius Andrius Vaišnys, Seimo kanceliarijos darbuotoja Inga Milašiūtė, advokatė Laura Martinaitytė, dabartinis VRK narys Andrius Puksas.

* Buvęs Generalinis prokuroras ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

* Seime prasidėjo diskusijos dėl atnaujinto 2021-ųjų metų valstybės biudžeto. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, dokumentas tikslinamas siekiant suvaldyti pandemijos pasekmes. Patikslintą biudžetą ketinama priimti birželio 22 dieną.

* Parlamentui taip pat pristatyti patikslintas „Sodros“ biudžetas bei pelno mokesčio lengvatų nuo pandemijos nukentėjusiems verslams projektai.

* Opozicija užblokavo patikslinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto pateikimą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad biudžeto projektą turėtų pristatyti ne sveikatos apsaugos viceministė Živilė Simonaitytė, o pats ministras Arūnas Dulkys.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 685 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 546,9 atvejo. 

* Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Vyriausybė svarstys galimybę savaitgaliais atverti prekybos centrus.

* Europos Sąjungoje suleistų COVID-19 vakcinų skaičius perkopė 200 mln., rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys.

The post Svarbiausi gegužės 18 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Nustatyti 655 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki sirgusieji. Ligoninėse gydomi 1272 COVID-19 pacientai, 134 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575.

* Vilniuje leidus skiepams registruotis visiems 45-erių ir vyresniems gyventojams, buvo sutrikęs elektroninės sistemos veikimas. Kaunas ir Klaipėda tikisi šią savaitę pradėti skiepyti vyresnius nei 55-erių gyventojus, Šiauliai nerimauja, kad netolygus vakcinos tiekimas gali apsunkinti revakcinaciją.

* Ministrai tarėsi dėl galimybių paso įgyvendinimo detalių, priimti sprendimą Vyriausybė planuoja trečiadienį. Liberalų lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu suabejojo lietuviškojo galimybių paso nauda, teigdama, kad lėšas ir energiją verčiau nukreipti išsaugojant verslus. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tai nėra brangus sprendimas, be to, siekiama, kad jis būtų lengvai integruojamas į Europos Sąjungos žaliąjį sertifikatą.

* Europos Komisija pasiūlė leisti į Europos Sąjungą patekti keliautojams, pilnai paskiepytiems nuo koronaviruso Bendrijoje patvirtintomis vakcinomis, jeigu jie atvyksta iš šalių su gera epidemiologine padėtimi. Atverti Bendrijos sienas norima prieš svarbų vasaros turizmo sezoną.

* Europos vaistų agentūra pradėjo svarstyti galimybę suteikti leidimą skiepyti 12–15 metų vaikus bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo COVID-19.

* Vokietijoje dėl koronaviruso grėsmės antrus metus iš eilės atšaukiamas garsusis Oktoberfest alaus festivalis.

Sprogimas Klaipėdoje. Klaipėdoje po sprogimo „Vakarų medienos grupės“ įmonėje kilo gaisras, vienas pastatas sugriuvo, pranešama apie aštuonis nukentėjusius žmones, penkių iš jų būklė sunki. 

Konstitucijos minėjimas. Lietuva ir Lenkija drauge paminėjo 1791 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės priimtą Gegužės 3-osios Konstituciją. Šia proga kaimyninėje šalyje svečiavosi prezidentas Gitanas Nausėda. Atsiimdama Abiejų Tautų apdovanojimą rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sakė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos vertybes reikia ginti ir šiandieninėje Lenkijoje bei Lietuvoje: tarptautinę nešlovę užtraukia požiūris į žmogaus teises, ypač LGBT asmenų ir moterų teisės į savo kūną.

Likviduotas tinklas. Vokietijos policija paskelbė likvidavusi vieną didžiausių tamsiojo interneto vaikų pornografijos platformų „Boystown“ ir sulaikiusi keturis jo narius. Per 400 tūkst. narių turėjęs forumas leido vartotojams bendrauti tarpusavyje ir keistis nuotraukomis bei vaizdo įrašais, įskaitant „sunkaus mažų vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus“, teigia policija.

Didysis septynetas. Jungtinėje Karalystėje pirmąkart per pastaruosius dvejus metus tiesiogiai susitinka Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną. Jis pristatė naujosios administracijos poziciją dėl Šiaurės Korėjos. Pasaulio galybės ruošiasi aptarti atsigavimo po pandemijos galimybes ir augančią įtampą su Rusija ir Kinija.

Avarija Bangladeše. Mažiausiai 25 žmonės žuvo vidurio Bangladeše keleivių pilnam greitaeigiam kateriui susidūrus su smėlį plukdžiusia barža. Vietos policija teigia, kad pavyko išgelbėti penkis žmones iš mažiausiai 30 keleivių gabenusio laivo.

„Verizon“ sandoris. JAV telekomunikacijų milžinė „Verizon“ už 5 mlrd. dolerių parduoda savo žiniasklaidos verslą bendrovei „Apollo Global Management“. Sandoris apima du legendinius interneto eros prekės ženklus – kadaise populiariausią interneto puslapį pasaulyje „Yahoo“ bei interneto prieigos bendrovę AOL.

The post Gegužės 3 - iosios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyta 570 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 850 COVID-19 pacientų, iš jų 77 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 233. Latvijoje jis yra 388, Estijoje – 1516.

* Lietuva pasekė keliolikos kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu ir antradienio vakarą sustabdė skiepijimą nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina, nors anksčiau tiek ministras, tiek premjerė teigė, kad to daryti nesirengiama. Sprendimas priimtas po Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijos, šiai gavus pranešimų apie kelis kraujo krešulių atvejus, pasireiškusius po skiepijimo, tačiau tarnyba teigia neturinti įrodymų, kad negalavimus sukėlė būtent vakcina. Prezidentas Gitanas Nausėda ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pareiškė, jog tokia pozicija yra nenuosekli ir sudavė smūgį vakcinos patikimumui. Skiepijimas šia vakcina stabdomas iki Europos vaistų agentūros išvados, jos tikimasi sulaukti ketvirtadienį. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog galima tikėtis daugiau lankstumo skiepijant šia vakcina, bet teigia, kad masinio norinčiųjų skiepijimo ja pradėti kol kas nesiruošiama. Estija tuo tarpu tęsia skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, o šios šalies politikai svarsto prašyti vakcinaciją sustabdžiusių šalių pasidalyti savo vakcinomis.

* Lenkijos vyriausybė sugriežtino karantiną – mažiausiai trims savaitėms vėl uždaromos mokyklos, dauguma parduotuvių, viešbučiai, baseinai, o darbuotojai raginami dirbti iš namų. Per parą Lenkijoje nustatyta daugiau kaip 25 tūkst. atvejų – daugiausia šiais metais. 

*  Europos Komisija oficialiai pristatė savo iniciatyvą dėl visoje Bendrijoje planuojamo taikyti lengvesnio ir saugesnio keliavimo COVID-19 pandemijos metu. Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys V. Sinkevičius sako, kad „Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas“, leidžiantis po Europos Sąjungą nevaržomai keliauti paskiepytiems žmonėms, galėtų būti pradėtas naudoti dar birželį.

* Prancūzijos tarnybos tiria naują koronaviruso variantą, sunkiau aptinkamą šiuo metu naudojamais testais. Manoma, kad vakariniame Bretanės regione aptikta atmaina nėra pavojingesnė ar užkrečiamesnė.

* Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo rėmėjus pasiskiepyti nuo koronaviruso. Tyrimai rodo, kad respublikonai yra mažiau linkę skiepytis nei demokratai.

Lygių galimybių kontrolierė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė siūlanti lygių galimybių kontroliere skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę teisininkę Birutę Sabatauskaitę. Lygių galimybių kontrolierių Seimo pirmininko teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Dabartinės lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės kadencija baigėsi dar pernai birželį.

Parama verslui. Vyriausybė nutarė praplėsti į paskolas iš 1 mlrd. eurų Pagalbos verslui fondo galinčių pretenduoti įmonių sąrašą – nuo šiol paramos galės kreiptis bendrovės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų. Fondas buvo įkurtas remti stambias įmones, tačiau kol kas paskolas iš jo gavo vos dvi bendrovės.

Astravo derybos. Įvykus pirmajam BEMIP formato Baltijos šalių ir Europos Komisijos susitikimui dėl Astravo elektros boikoto, Lietuvos atstovai pripažįsta, kad derybos su Latvija ir Estija pareikalaus didelių pastangų, tačiau ambicingo plano sutarti iki birželio pabaigos neatsisako. „Kol kas viskas vyksta pagal planą, natūraliai pernelyg didelio entuziazmo iš Latvijos ir Estijos pusės mes neregistruojame, bet derybos tam ir yra derybos, kad tas interesas būtų sužadintas“, – sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Sarkozy byla. Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teisiamas byloje dėl galimai neteisėto jo nesėkmingos 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo. Prieš dvi savaites eksprezidentas buvo nuteistas kalėti už korupciją kitoje byloje. N. Sarkozy kaltinimus neigia.

Migrantai JAV. Prie pietinės Jungtinių Valstijų sienos auga atvykstančių žmonių, įskaitant suaugusiųjų nelydimus vaikus, skaičius. Krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas pripažino, kad JAV gali sulaukti daugiausiai per du pastaruosius dešimtmečius migrantų prie savo pietinės sienos, bet sakė, kad tokie migracijos pikai nėra naujiena, o jų yra buvę ir ankstesniais metais. JAV prezidentas Joe Bidenas paragino migrantus nevykti į šalį, tačiau atmetė kritiką, jog migrantus jo sprendimas atšaukti griežtą buvusio prezidento Donaldo Trumpo politiką jų atžvilgiu.

Sankcijos Kinijai. Europos Sąjungos šalys susitarė paskelbti sankcijų keturiems Kinijos pareigūnams ir vienam juridiniam asmeniui dėl Pekino politikos uigūrų etninės mažumos atžvilgiu.

Sprendimas Japonijoje. Japonijos teismas nusprendė, jog valstybės atsisakymas pripažinti tos pačios lyties žmonių santuokas yra nekonstituciškas. Manoma, jog šis sprendimas sukurs prielaidas didinti spaudimą šiai Didžiojo septyneto valstybei įteisinti tokias santuokas.

Kinijos kaltinimai. Jungtinių Valstijų ir Japonijos užsienio reikalų bei gynybos ministrai perspėjo dėl Kinijos bendrame po derybų Tokijuje paruoštame pareiškime. Jame teigiama apie atnaujintą įsipareigojimą priešintis Pekino „prievartai ir destabilizuojančiam elgesiui“. Į tai reaguodama Kinija apkaltino šias šalis susimokius kištis į jos vidaus reikalus bei bandant kenkti šalies interesams. JAV ir Kinijos santykiai yra įtempti jau keletą metų, o Joe Bideno administracija iš esmės palaiko griežtesnę politiką Kinijos atžvilgiu, pradėtą buvusio prezidento Donaldo Trumpo. Kinija tvirtina, kad yra pasirengusi „perkrauti“ santykius su Vašingtonu, bet perspėja JAV ir jų sąjungininkus nesikišti į neva jos vidaus politikos klausimus nuo Honkongo iki elgesio su musulmonais uigūrais Sindziange.

Naujas statusas. Pavėžėjimo paslaugų platforma „Uber“ paskelbė vairuotojams Jungtinėje Karalystėje suteiksianti darbuotojų statusą su numatytomis garantijomis, įskaitant minimalaus atlyginimo garantiją. Tai – pirmas toks įmonės žingsnis pasaulyje, užbaigęs teisinę kovą tarp „Uber“ ir platformos vairuotojų Jungtinėje Karalystėje.

The post Svarbiausi kovo 17 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Lietuvoje šeštadienį pranešta apie 589 naujus COVID-19 atvejus per parą, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių. Sekmadienį paskelbta apie 397 naujus koronaviruso atvejus ir dar šešias mirtis. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 222,8 atvejo. 

*Airija sekmadienį laikinai sustabdė „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą, reaguodama į pranešimus iš Norvegijos, jog suaugusiems žmonėms po paskiepijimo susiformavo kraujo krešulių. Airija ne pirmoji šalis, kuri priima tokį sprendimą, nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog nėra jokios priežasties nenaudoti šios vakcinos kovai su pandemija.

*Švedijos ir Jungtinės Karalystės farmacijos įmonė „AstraZeneca“ šeštadienį paskelbė turėsianti dar labiau sumažinti planuotą Europos Sąjungai skirtą vakcinos nuo koronaviruso kiekį dėl stringančios gamybos ir eksporto ribojimų.

*Austrija, Čekija, Slovėnija, Bulgarija ir Latvija paragino surengti Europos Sąjungos viršūnių susitikimą ir aptarti „didžiulius skirtumus“ skirstant vakcinas nuo COVID-19, rodo šeštadienį paskelbtas laiškas. Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) penktadienį užsiminė, jog kai kurios ES narės galėjo pasirašyti „slaptų kontraktų“ su vakcinų kompanijomis, kad gautų daugiau dozių nei joms priklauso pagal bendrus bloko susitarimus.

Programišiai taikosi į studentus. Vilniaus kolegija pranešė apie galimą incidentą, per kurį pavogti asmeniniai jos studentų duomenys – vardai, asmens kodai, namų adresai. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pradėjo tyrimą. Centro direktorius BNS teigė neatmetantis galimybės, kad galėjo būti pavogti ir studentų pažymiai. 

Kunigas galimai išnaudojo vaiką. Vilniaus arkivyskupija šeštadienį pranešė sustabdžiusi kunigo veiklą, JAV žiniasklaidai pranešus apie įtarimus išžaginimu. Paskelbta, kad Vilniaus kunigas Aloyzas Volskis prieš daugiau kaip dešimtmetį galimai seksualiai išnaudojo nepilnametį JAV, Detroite. Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo teigimu, A. Volskis savo kaltę neigia. Kunigui pastaruoju metu buvo leidžiama be oficialaus paskyrimo tarnauti Vilniuje. 

Rinkimai Vokietijoje. Dviejų svarbių Vokietijos regionų gyventojai sekmadienį balsuoja rinkimuose, kuriuose kanclerės Angelos Merkel vadovaujamiems konservatoriams dėl korupcijos skandalo ir virtinės su pandemija susijusių sprendimų prognozuojamas pralaimėjimas. Renkami nauji regioniniai parlamentai Reino krašte-Pfalce ir Badene-Viurtemberge. Manoma, kad šio balsavimo rezultatai leis nuspėti rudenį vyksiančių visos Vokietijos parlamento rinkimų rezultatus. 

Rusijos sulaikymai. Rusijos policija šeštadienį pranešė sulaikiusi apie 200 žmonių, susirinkusių Maskvoje į nepriklausomų savivaldos deputatų suvažiavimą, argumentuodama, kad jie įtariami „sanitarijos ir epidemiologijos reikalavimų pažeidimu“ ir kad tarp jų buvo „nepageidaujamų organizacijų“ narių. Opozicijos politikai ir aktyvistai ketino aptarti rugsėjį vyksiančius parlamento ir vietos valdžios rinkimus per pirmąjį tokio pobūdžio forumą.

Sirijos karo dešimtmetis. 2011 metų kovą Sirijoje prasidėjęs pilietinis karas per dešimtmetį pasiglemžė apie 389 tūkst. žmonių gyvybių, sekmadienį pranešė karo stebėtojų grupė. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi NVO „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, jog tarp aukų yra apie 117 tūkst. civilių, įskaitant daugiau kaip 22 tūkst. vaikų.

Smurtas Mianmare. Mianmare tęsiantis protestams prieš karinę valdžią, sekmadienį žuvo mažiausiai vienas protestuotojas prieš neseniai šalyje įvykusį karinį perversmą, o šeštadienį nušauti keturi žmonės. Neramumai Mianmare tęsiasi nuo tada, kai kariuomenė vasario 1 dieną nuvertė šalies vadovę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či).

Bolivijos areštas. Bolivijos buvusi laikinoji prezidentė Jeanine Anez (Džaninė Anjes) šeštadienį areštuota dėl 2019 metų politinės krizės, kai pakeitė savo pirmtaką Evo Moralesą (Evą Moralesą). 

Lježo protestai. Per rytų Belgijos Lježo mieste šeštadienį surengtą judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“, BLM) demonstraciją prasiveržus smurtui ir plėšikavimui, buvo sužeisti keli policijos pareigūnai. Eitynių dalyviai protestavo prieš jaunos moters areštą šiame mieste. 

Susitarimas JAV. JAV Mineapolio miestas sudarė 27 mln. dolerių taikos sutartį su juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido), mirusio dėl šiurkščių policininko veiksmų jį sulaikant, šeima, pranešė jos advokatai. Buvęs policininkas Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas) šiuo metu yra teisiamas dėl to 2020 metų gegužės incidento, pasibaigusio G. Floydo mirtimi. 

Teismas Britanijoje. Prieš Londono teismą šeštadienį stojo policijos pareigūnas Wayne'as Couzensas (Veinas Kuzensas), apkaltintas visą šalį sukrėtusiu jaunos londonietės Sarah Everard (Saros Everard) nužudymu.

Stichija Ekvadore. Potvyniai ir Sangajaus ugnikalnio sukeltas pelenų lietus Ekvadore sunaikino apie 60 tūkst. hektarų žemės ir pasėlių ir sujaukė 350 tūkst. žmonių gyvenimus, šeštadienį paskelbė šalies rizikos valdymo tarnyba (SNGRE). Ši Pietų Amerikos valstybė įsikūrusi seisminio aktyvumo zonoje. 

Dvynių gimstamumas. Dvynių gimstamumas yra pasiekęs dar niekada neregėtas aukštumas, sakoma penktadienį paskelbtoje studijoje ir nurodoma, kad pagrindinis to veiksnys yra dirbtinis apvaisinimas. Šiuo metu beveik kas 40-as pasaulyje gimstantis vaikas yra dvynys. 

Bitkoino vertės rekordai. Kriptovaliutos bitkoino vertė šeštadienį pirmą kartą trumpam buvo viršijusi 60 tūkst. dolerių (50,3 tūkst. eurų). Bitkoino vertė sparčiai kilo nuo praėjusių metų kovo, kai ji buvo ties 5 tūkst. dolerių riba. 

Apdovanojimai per pandemiją. Muzikos pasaulis sekmadienį per „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją pagerbs ryškiausias muzikos žvaigždes. Įprastais laikais ištaiginga ceremonija šįkart dėl pandemijos virs daugiausia virtualiu renginiu su keliais gyvais pasirodymais ir iš anksto padarytais įrašais. 

The post Svarbiausi savaitgalio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.