* Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių lyderiai pažėrė aštrios kritikos Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui dėl įstatymo, draudžiančio suteikti nepilnamečiams prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda užstojo Vengriją, ragindamas nesiimti teisėjo vaidmens neįsigilinus į tai, ką Vengrija siekia padaryti.

* G. Nausėda taip pat nepasirašė ES lyderių laiško, kuriuo reiškiama parama LGBTQ bendruomenei, teigdamas, kad „ne laiškais sprendžiamos problemos“. Anksčiau laišką, kuriuo reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl Vengrijoje priimto įstatymo, parėmė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Briuselio pastabos „turi pagrindo“.

Sankcijos Baltarusijai. Europos Sąjunga oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jų įtaka Lietuvos geležinkeliams ir uostui dėl baltarusiškų trąšų pradžioje bus menka. Skaičiuojama, kad sankcijos gali 20 proc. sumažinti per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyta vos 18 naujų atvejų, tačiau mirė trys žmonės. Toliau mažėja pacientų ligoninėse: jų šiuo metu gydoma 180, 30 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 43. Pagal daugumą rodiklių epidemiologinė situacija Lietuvoje panaši į buvusią rugsėjį.

* Sveikatos apsaugos ministerija pranešė atliksianti papildomus Delta viruso mutacijos tyrimus visiems užsikrėtusiems koronavirusu. Tai leis greičiau nei sekoskaitos metodu nustatyti turinčius pavojingą atmainą ir imtis veiksmų stabdyti jos plitimą.

* Izraelis sugrąžino reikalavimą uždarose viešose patalpose dėvėti kaukes, nes prieš 10 dienų panaikinus šį draudimą šalyje vėl auga užsikrėtimo skaičiai.

* Sidnėjuje dėl Delta varianto protrūkio uždarytas miesto centras ir paplūdimiai. 

Namų areštas. Minske gegužę po priverstinio lėktuvo nutupdymo sulaikytiems baltarusių opozicijos tinklaraštininkui Ramanui Pratasevičiui ir jo draugei, Rusijos pilietei Sofijai Sapegai suėmimas buvo pakeistas namų areštu. Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tai pavadino geromis naujienomis, nors jos dar nereiškia laisvės sulaikytiesiems.

Atmestas pasiūlymas. Europos Sąjungos šalių lyderiai atmetė Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tokiai iniciatyvai pasipriešino daliai bendrijos valstybių, nerimaujančių dėl Maskvos veiksmų. Kremlius dėl tokios pozicijos išreiškė apgailestavimą.

Ekologinė katastrofa. Paaiškėjo, kad žala, kurią padarė netoli Šri Lankos nuskendęs krovininis laivas, yra didesnė nei manyta: Indijos vandenyno paplūdimiuose jau rasta 130 negyvų delfinų, banginių ir vėžlių. Manoma, kad juos pražudė plastikai ir chemikalai iš laivo.

Viesulas Čekijoje. Susiformavus viesului Čekijos pietryčiuose žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar šimtai buvo sužeisti.

Svarbus radinys. Izraelyje rasti kaulai, priklausantys iki šiol nežinotam ankstyvojo žmogaus tipui.

Nelaimė Floridoje. Po namo griūties Floridoje, netoli netoli Majami Bičo, mažiausiai keturi žmonės žuvo, o dar 159-ių ieškoma.

The post Svarbiausi birželio 25-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Nustatyti 1327 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių. Ligoninėse gydomas 1241 COVID-19 pacientas, 145 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 550.

* Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites – šešta, o pagal mirtingumą – 13-ta Europos Sąjungoje.

* Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, jog skiepijimo prioritetai nebebus peržiūrimi, nes netrukus bus plačiau pradėta vakcinuoti pagal amžiaus grupes.

* Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog kitą savaitę skiepytis nuo COVID-19 bus kviečiami 45-erių ir vyresni gyventojai.

* Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets žada siekti vyriausybės mandato atnaujinti derybas dėl galimybės atkurti Baltijos šalis apimantį „kelionių burbulą“. Premjerė Ingrida Šimonytė dvejoja, ar tai reikalingas sprendimas Europos mastu kuriant žaliąjį sertifikatą.

* Europos Parlamentas suformulavo poziciją dėl COVID-19 pažymėjimo – pasak europarlamentarų, pažymėjimas „neturėtų būti naudojamas kaip kelionės dokumentas, taip pat neturi tapti išankstine sąlyga norint naudotis laisvo judėjimo teise“ ir turėtų būti įvestas tik vieneriems metams. Pabrėžiant, kad pažymėjimas neturėtų nulemti diskriminacijos, Parlamentas taip pat pareikalavo, kad COVID-19 testai būtų nemokami.

* „BioNTech“ tikisi, kad jos kartu su „Pfizer“ gaminama vakcina 12-15 metų paaugliams Europoje bus prieinama nuo birželio.

* Indijoje praėjusią parą vėl fiksuotas mirčių nuo COVID-19 rekordas – 3645. Šalyje pandemija iš viso pasiglemžė 204,8 tūkst. žmonių gyvybes. Jungtinės Valstijos siunčia šaliai daugiau kaip 100 mln. dolerių (82,85 mln. eurų) vertės pagalbą, įskaitant beveik milijoną greitųjų testų. Skubią pagalbą Indijai skyrė per 40 valstybių.

* Rusijos sostinėje užfiksuotas naujų susirgimų šuolis. Viruso plitimo epicentru tapusioje Maskvoje kol kas nebuvo imamasi karantino priemonių griežtinimo.

Gyventojų apklausa. 48,8 proc. gyventojų teigia nepritariantys ar greičiau nepritariantys, jog Lietuva ratifikuotų Stambulo konvenciją, rodo Prezidentūros užsakymu atlikta apklausa. Be to, 54,8 proc. apklaustųjų kategoriškai nepritaria, kad Seimas priimtų tos pačios lyties civilines teises išplečiantį Partnerystės įstatymą.

Nauja strategija. Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ naujoje strategijoje iki 2025 metų kelia tikslą į Lietuvą pritraukti 1,2 mlrd. eurų vertės užsienio investicijų, kurios sukurtų 21,5 tūkst. naujų darbo vietų. Laikinasis agentūros vadovas Gediminas Koryzna BNS teigė, kad strategija orientuota ne į naujų darbo vietų kiekybę, o kokybę. Tarp prioritetinių strategijos sričių yra verslo paslaugų sektorius, IRT, automobilių pramonė bei gyvybės mokslai.

Bideno kalba. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, sakydamas kalbą Kongresui, džiaugėsi, jog šalis „vėl juda“. Jis pristatė 1,8 trln. dolerių (1,49 trln. eurų) vertės Amerikos šeimų planą, kuris turėtų būti finansuojamas panaikinus įstatymų spragas, kuriomis naudojosi dauguma šalies turtingųjų, ir daugiausiai uždirbantiems žmonėms sugrąžinus 39,6 proc. pajamų mokesčio tarifą. D. Trumpo valdymo metu šis tarifas buvo sumažintas iki 37 procentų.

Ekonomikos atsigavimas. Nuo karantino suvaržymų vis labiau išsilaisvinanti JAV ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį paaugo 6,4 proc. Tačiau tuo pat metu verslų atidarymas bei išaugusios išlaidos aukštyn stūmė infliaciją, kuri sausio-kovo mėnesiais pašoko 3,5 proc.

Kaltinimai Navalnui. Maskvos teismas atmetė apeliacinį skundą dėl opozicionieriui Aleksejui Navalnui paskelbto nuosprendžio Antrojo pasaulinio karo veterano apšmeižimo byloje ir įpareigojo sumokėti 9,5 tūkst. eurų baudą. Anksčiau jo bendražygis Leonidas Volkovas pranešė, kad buvo išardytas A. Navalno biurų nacionalinis tinklas, laukiant teismo sprendimo dėl jo paskelbimo ekstremistine organizacija. Dalis biurų dirbs kaip savarankiškos organizacijos.

Lenkijos sprendimas. Lenkijos vyriausybė ir profsąjungos pasiekė istoriniu vadinamą preliminarų susitarimą iki 2049 metų uždaryti visas šalyje veikiančias anglių kasyklas. Juo numatoma, kad 120 tūkst. šio sektoriaus darbuotojų gaus išeitines išmokas, be to, bus skirta lėšų Silezijos anglių baseino pramonei perorientuoti.

Kosminės stoties modulis. Kinija paleido pirmąjį savo naujos kosminės stoties modulį „Tianhe“, kuriame yra gyvybės palaikymo įranga ir gyvenamoji erdvė astronautams. Tai svarbus žingsnis Pekinui įgyvendinant ambicingą planą dėl nuolatinio žmonių buvimo kosmose.

Konfliktas pasienyje. Kirgistano ir Tadžikistano ginčijamame pasienio ruože įvykus susirėmimams tarp kariuomenių, žuvo mažiausiai vienas žmogus, 19 buvo sužeista.

Vestuvių jubiliejus. Didžiosios Britanijos princas Williamas ir jo žmona Kate švenčia 10-ies metų vestuvių jubiliejų. Trijų vaikų susilaukusi pora yra laikoma vienais populiariausių britų monarchijos narių.

The post Svarbiausi balandžio 29 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 986 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 532 – jis nuo penktadienio šiek tiek mažėjo.

* Motyvuodama sudėtinga situacija Vilniuje, Sveikatos apsaugos ministerija perskirstė 19,8 tūkst. vakcinų iš kitų savivaldybių sostinei. Tai sukėlė savivaldybių, turėjusių atšaukti užsiregistravusių gyventojų skiepijimą, pasipiktinimą. Klaipėda dėl vakcinų trūkumo sustabdė gyventojų registraciją skiepytis. Vilniaus meras Remigijus Šimašius taip pat pareiškė, jog toks perskirstimo būdas nėra priimtinas. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, šis sprendimas buvo neišvengiamas.

* Vilniaus regione užimta 85 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, situacija sparčiai blogėja ir Kauno regione. Kitur ji geresnė, nors taip pat prastėja.

* Prezidentas Gitanas Nausėda epidemiologinę situaciją aptarė su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Pasak prezidentūros, susitikime aptartas Jungtinės Karalystės pavyzdys rodo, jog esminis lūžis Lietuvoje suvaldant COVID-19 pandemiją galėtų būti pasiektas birželį, paskiepijus ženklią gyventojų dalį.

* Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę į kontaktinį ugdymą grįžti 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą – likusiems. Ministrai dėl to turėtų apsispręsti trečiadienį.

* Su didžiule COVID-19 banga kovojančią Indiją pasiekė pirmoji Jungtinės Karalystės pagalbos siunta, įskaitant 100 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir 95 deguonies koncentratorius. Pagalbą Indijai yra pažadėjusios ir kitos Vakarų šalys.

* Brazilijos farmacijos priežiūros tarnyba atmetė kelių valstijų prašymą leisti importuoti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, nes neturi duomenų, reikalingų patvirtinti šių skiepų saugumą ir veiksmingumą. Rusija šį sprendimą pavadino politiniu.

* Organizatoriai paskelbė, jog Barselonoje prieš mėnesį surengtas eksperimentas, kai koncerte dalyvavo 5 tūkst. nepasiskiepijusių žmonių, buvo sėkmingas: nebuvo užfiksuotas nė vienas užsikrėtimo renginio metu atvejis.

„Misija Sibiras“. 15 metų gyvavusi iniciatyva „Misija Sibiras“ pranešė nutraukianti veiklą. Projektas stabdomas, nes lankyti grupėmis tremtinių ir politinių kalinių palaidojimo vietas tampa nebeįmanoma dėl koronaviruso pandemijos bei prastėjančių Lietuvos ir Rusijos santykių.

Mokslo metų pabaiga. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios. Jie prailgėjo dėl gruodį pradinukams suteiktos savaitės papildomų atostogų.

Teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi skyrė 1-1,5 tūkst. eurų baudas „Zero live show“ reklamą per mišias Turgelių bažnyčioje surengusiems aktoriams Mindaugui Papinigiui bei Ainiui Storpirščiui ir režisieriui Emiliui Vėlyviui. 

Seimo sprendimai:

* Seimo kancleriu paskirtas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas Modestas Gelbūda.

* Lietuvos banką norima įpareigoti griežčiau kontroliuoti komercinių bankų įsigijimus: taip siekiama, kad didėtų ne bankų koncentracija, o konkurencija – parlamentarai po svarstymo pritarė tokioms pataisoms. 

„Tesla“ rekordas. Elektromobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė apie pirmąjį ketvirtį uždirbtą rekordinį pelną – 438 mln. JAV dolerių. Bendrovės pajamos per metus šoktelėjo 74 proc. iki 10,4 mlrd. dolerių ir viršijo analitikų lūkesčius.

Bauda „Apple“. Rusija skyrė 12,1 mln. JAV dolerių baudą bendrovei „Apple“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje. Šalies Federalinė antimonopolinė tarnyba paskelbė, kad „Apple“ kuriamų programėlių platinimas per jos pačios kuriamą „iOS“ operacinę sistemą bendrovei suteikė nesąžiningą konkurencinį pranašumą.

Navalno fondas. Rusijos teismas įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navlano įkurtam Kovos su korupcija fondui uždraudė skelbti turinį internete, naudotis valstybine žiniasklaida, organizuoti protestus, dalyvauti rinkimuose ir naudotis lėšomis banke. Teismui nagrinėja prašymą priskirti šią grupę ekstremistinėms organizacijoms.

Kaltinimai Izraeliui. Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ pareiškė, kad Izraelis vykdo apartheidą, siekdamas išlaikyti žydų viršenybę prieš palestiniečius ir arabus. Žydų valstybė, kurios atžvilgiu Tarptautinis baudžiamasis teismas šiuo metu atlieka tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, griežtai pasmerkė tokį vertinimą. 

Neonacio suėmimas. Briuselyje suimtas Graikijos atstovas Europos Parlamente Ioannis Lagos – buvęs neonacistinės partijos „Auksinė aušra“ vadovas. Jis Graikijoje drauge su kitais neonacių lyderiais yra nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme, o Europos Parlamentas anksčiau antradienį panaikino jo neliečiamybę.

The post Svarbiausi balandžio 27 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1344 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių. Naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 529.

* Nustatyta dar 450 britiškosios ir du Pietų Afrikos koronaviruso atmainos atvejai. Taip pat aptikta 11 Anykščiuose užfiksuotos atmainos atvejų.

* Vilniuje nuo kitos savaitės atveriamas dar vienas COVID-19 vakcinavimo centras „Litexpo“ parodų centre. Čia bus įsteigta 50 vakcinavimo kabinų ir tai leis paskiepyti iki 15 tūkst. gyventojų per parą.

* Lietuvoje ir toliau auga dėl COVID-19 į ligonines guldomų žmonių skaičius, ypač Vilniaus ir Kauno regionuose. „Mane labai neramina ne atvejų skaičius, o kas klostosi ligoninėse, nes lovų skaičius pilnėja Vilnius ir Kauno apskrityse, spaudimas sveikatos sistemai didėja. Atvejų skaičius nėra pats labiausiai neraminantis rodiklis visų rodiklių puokštėje“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.

* Įsigaliojo palengvinimai, pagal kuriuos imunitetą turintys žmonės turi laisvesnes karantino sąlygas, tarp jų – galimybė lankyti pacientus ligoninėse. Ligoninės nerimauja, kad tai gali padidinti viruso plitimo riziką, todėl ne visos linkusios leisti lankymą.

* Indijoje per pastarąją parą užfiksuotas rekordinis pasaulyje naujų COVID-19 atvejų skaičius – beveik 315 tūkst. Daug privačių ir vyriausybinių ligoninių Naujajame Delyje skelbia skubius prašymus centrinei vyriausybei nedelsiant parūpinti deguonies šimtams COVID-19 pacientų, teigdamos, jog šie antraip gali mirti.

* Premjerė sako, jog bus siekiama masinę vakcinaciją skirtingose savivaldybėse prasidėti panašiu metu, nes žmonės neturi būti diskriminuojami dėl gyvenamosios vietos. Ji sakė negalinti pasakyti, ar ją pavyks pradėti birželio 1-ąją.

* Saksonijos žemės vadovas pranešė, jog Vokietija nori įsigyti 30 mln. rusiškos „Sputnik V“ dozių.

* Meksikoje ir Lenkijoje buvo parduodamos netikros „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso po 2 tūkst. eurų už dozę, patvirtino ši amerikiečių farmacijos milžinė. Vienoje Meksikos klinikoje apie 80 žmonių buvo paskiepyti netikra vakcina, kuri, panašu, yra fiziškai nekenksminga, bet nesuteikia jokios apsaugos nuo infekcijos.

Seimo sprendimai. Vyko Seimo posėdis, svarbiausi priimti sprendimai:

* Istorikas Arūnas Bubnys paskirtas nauju Genocido centro vadovu. Jis centre dirba nuo 2009 metų, šiuo metu jis vadovauja Tyrimo departamentui. A. Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos centrui vadovaujant Adui Jakubauskui. A. Bubnys pirmiausia žada stabilizuoti įstaigos darbą bei atlikti jos veiklos auditą.

* Sklypai miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams iš savininkų galės būti paimami viešiems želdynams kurti.

* Nenaudojamų automobilių savininkai įpareigoti nuo 2022 metų nelaikyti jų bendro naudojimo vietose.

Restoranų atsidarymas. Barai ir restoranai po pusmečio pertraukos lauko erdvėse vėl gali priimti klientus – BNS kalbinti jų atstovai sako besidžiaugiantys galimybe atnaujinti veiklą, nepaisant šalyje pablogėjusio oro. Kai kurie jų teigia, kad rezervacijų knygos užpildytos kelioms dienoms į priekį.

JAV ambasadorė. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pranešė, kad Baltarusijos vizos negaunanti paskirtoji JAV ambasadorė Julie Fisher laikinai reziduos Vilniuje ir šalis yra gavusi jos prašymą dėl akreditavimo Lietuvoje. Baltarusijos valdžia savo ruožtu pareiškė esanti nustebusi, kad Lietuva galėtų akredituoti kitos šalies ambasadorę, o Lietuvos pareiškimų nelaiko rimtais.

Žemos palūkanos. Europos Centrinis Bankas nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir didžiulio ekonominio stimulo paketo apimčių. 1,85 trln. eurų apimties programa PEPP bus vykdoma iki 2022 metų kovo mėnesio, nors banko valdyba pabrėžė esanti pasirengusi „prireikus pakoreguoti visas savo priemones“, jei tai bus būtina.

Dėmesys klimato kaitai. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pradėjo viršūnių susitikimą, skirtą klimato kaitos problemoms. „Neveikimo kaina nuolat auga. Jungtinės Valstijos nelaukia“, – atidarydamas dviejų dienų susitikimą pareiškė prezidentas.

Palaikymas Navalnui. Rusijos miestuose per akcijas kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui palaikyti policija sulaikė daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių, pranešė nepriklausoma aktyvistų areštus stebinti grupė „OVD-Info“. Grupė Jungtinių Tautų teisių ekspertų išreiškė nerimą dėl prastėjančios A. Navalno sveikatos ir paragino skubiai evakuoti jį iš Rusijos gydymui.

Rusijos pajėgos. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko į 2014 metais Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį Krymą stebėti ten vykstančių karinių pratybų. Jis pranešė, kad šalis penktadienį pradės pajėgų atitraukimą nuo Ukrainos pasienio. Šios pratybos sustiprino įtampą tarp Rusijos ir Vakarų. Pasak Rusijos ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.

Kaltinimai sąmokslu. Baltarusijos Valstybės saugumo komitetas (KGB) pranešė, kad keturi asmenys, sulaikyti pasikėsinimo nužudyti autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką byloje, buvo apkaltinti sąmokslu užgrobti valdžią. KGB viršininko teigimu, visi asmenys prisipažįsta. Jis dėkojo Rusijai už bendradarbiavimą kelis jų sulaikant.

Indonezijos povandeninis laivas. Indonezija ieško dingusio povandeninio laivo su 53 žmonių įgula. Naujausiais duomenimis, jo dingimo rajone trumpą laiką buvo stebimas po vandeniu judėjęs objektas, kontaktas po kurio laiko nutrūko. Kol kas dar anksti sakyti, kad tai buvo dingęs povandeninis laivas.

Policijos tyrimas. Prokurorai paskelbė pradedantys tyrimą, ar Mineapolio policijos departamentas sistemingai naudoja perteklinę jėgą bei neteisėtas priemones, taip pat ir per teisėtus protestus. Šis tyrimas pradėtas kitą dieną po to, kai prisiekusieji pripažino Mineapolio pareigūną kaltu dėl juodaodžio George'o Floydo nužudymo.

The post Svarbiausi balandžio 22 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Nustatyti 1138 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 1148 COVID-19 pacientai, 124 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų šoktelėjo iki 518. Per dvi savaites beveik trečdaliu išaugo aktyvių protrūkių prekybos srityje, beveik penktadaliu – gamybos sektoriuje.

* Lietuvoje aptikta koronaviruso atmaina, turinti pavojinga laikomą mutaciją, kaip manoma, didinančią viruso atsparumą skiepams. Anykščių rajone nustatyti 35 su ja siejami atvejai. Savivaldybėje vyksta intensyvesnis testavimas, specialistai kol kas nepastebi, kad atvejai, siejami su šia atmaina, būtų kažkuo išskirtiniai.

* Seimas supaprastino sutikimo skiepytis tvarką, kai paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ar karantinas: reikės pildyti mažiau popierinių formų. Pataisos įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Be to, parlamentarai palankiai įvertino siūlymą pasiskiepijusiems darbuotojams suteikti „skiepadienį“ – laisvą dieną. Jį toliau svarstys komitetai.

* Estija paskelbė karantino atlaisvinimus nuo gegužės 3-iosios: bus leidžiama atsidaryti parodoms ir muziejams, parduotuvėms, lauko kavinėms, į kontaktinį ugdymą galės grįžti pradinukai.

* Europos Sąjunga iki liepos vidurio gaus tiek skiepų nuo COVID-19 dozių, kad jų pakaks 70 proc. visų suaugusių jos gyventojų, pranešė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras.

Alkoholio suvartojimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas Renaldas Čiužas sako sulaukęs kol kas neoficialios informacijos iš Pasaulio sveikatos organizacijos, jog Lietuva nebėra daugiausiai alkoholio suvartojanti šalis pasaulyje, kokia ji buvo 2016 metų duomenimis. Tuomet vienam gyventojui teko 16,3 litro gryno alkoholio, naujausiais 2019 metų duomenimis – 12,7 litro. Tai, pasak įstaigos vadovo, vis dar viršija Europos vidurkį.

Abiturientų rezultatai. Balandžio viduryje surengtame matematikos žinių patikrinime abiturientų vidurkis siekė tik 40 proc. iš visų galimų taškų. Jame dalyvavo 80 proc. visų šalies abiturientų.

Lietuvos biudžetas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuvai šiemet teks pasiskolinti daugiau nei planuota. Pakoreguotą šių metų biudžetą Vyriausybė Seimui planuoja pateikti gegužę.

Protestas „Achemoje“. Jonavos trąšų bei chemijos bendrovės „Achema“ darbuotojai surengė protesto akciją, kurioje reikalavo didinti atlyginimus. Savo ruožtu „Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas protestą pavadino „neteisėtu ir chuliganišku elgesiu“ bei pabrėžė, jog darbuotojams mokamas atlyginimas yra konkurencingas.

Geresnės prognozės. „Swedbank“ ekonomistai 0,3 punkto – iki 3 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Ji remiasi prielaida, jog dauguma šalies gyventojų nuo koronaviruso pasiskiepys iki vasaros pabaigos. Bankas iki 7 proc. pagerino vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę, tačiau perspėjo apie spartėsiančią infliaciją, kuri šiemet turėtų viršyti 2 proc.

Navalno būklė. Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatas pranešė, jog į ligoninę patekęs opozicionierius yra labai nusilpęs, jam nėra teikiama medicinos priežiūra. Anksčiau į kalėjimo ligoninę pas A. Navalną bandė patekti medikų komanda, kurioje buvo jo gydytoja, bet jie nebuvo įleisti.

Floydo byla. Prisiekusieji pradėjo svarstyti verdiktą beginklio afroamerikiečio George'o Floydo nužudymo byloje, kurioje kaltinamas baltaodis buvęs Mineapolio policininkas.

Kandidatas į kanclerius. Angelos Merkel konservatoriai patvirtino Arminą Laschetą  kandidatu į kanclerius rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose. Vokietijos Žaliųjų partija anksčiau paskelbė vieną iš savo lyderių Annaleną Baerbock kandidate pakeisti A. Merkel.

Diplomatų atšaukimas. Augant įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos, iš šalių atšaukiami ar išsiunčiami diplomatai. Čekija paprašė Europos Sąjungos ir NATO partnerių iš solidarumo išsiųsti Rusijos diplomatų, po du viena kitos diplomatus išsiuntė Rusija ir Bulgarija. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų ambasadorius iš Rusijos atšauktas konsultacijoms. 

Čado prezidentas. Per kovas su sukilėliais Čado šiaurėje mirė šaliai tris dešimtmečius vadovavęs prezidentas Deby Itno. Apie 68-erių politiko mirtį kariuomenė pranešė praėjus vos dienai po to, kai jis buvo paskelbtas prezidento rinkimų nugalėtoju. 

FIFA perspėjimas. Tarptautinės futbolo federacijos FIFA prezidentas Gianni Infantino parėmė anksčiau UEFA išsakytą poziciją ir pareiškė, kad 12-a turtingųjų Europos futbolo klubų, grasinančių sukurti atskirą Europos Superlygą, gali sulaukti pasekmių už savo veiksmus. Tuo metu Jungtinės Karalystės valdžia teigia planuojanti pasinaudoti konkurenciją saugančiais įstatymais, siekdama užblokuoti šešių Anglijos „Premier“ lygos klubų dalyvavimą Superlygoje.

The post Svarbiausi balandžio 20 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 592 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių. Ligoninėse gydomi 1174 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje. Naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 501: jis paskutines kelias dienas nežymiai mažėjo.

* Jungtinės Valstijos užbaigė svarbų skiepijimo etapą: pusė visų šalies suaugusiųjų gavo bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę. Šalyje skiepytis jau gali visi vyresni nei 18 metų.

* Australija ir Naujoji Zelandija atvėrė ilgai lauktą „kelionių burbulą“. Praėjus daugiau nei metams po Naujosios Zelandijos sprendimo dėl pandemijos uždaryti sienas, Sidnėjaus oro uoste pagaliau susitiko ilgai nesimatę šeimų nariai.

* Graikija paskelbė nebereikalausianti pilnai pasiskiepijusių ir neigiamą COVID-19 testą turinčių Europos Sąjungos piliečių atvykus saviizoliuotis.

*„BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, kad šiemet Europos Sąjungai pristatys dar 100 mln. savo vakcinos nuo COVID-19 dozių. 2021 metais bendrovės ES iš viso pristatys 600 mln. vakcinos dozių.

* Austrijos vyriausybė susitarė dėl 1 mln. „Sputnik V“ vakcinos dozių pirkimo, tačiau naudos šią vakciną tik kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra.

Prekybos atvėrimas. Leidus dirbti visoms prekybos centrų parduotuvėms, prekybininkai darbą atnaujino su džiugiomis nuotaikomis. Vis dėlto jie sako, kad prie valstybės kompensuojamo testavimo susidarė didelės eilės, todėl ne visi spėjo atlikti profilaktinius darbuotojų patikrinimus, atsidarant kilo iššūkių dėl prekių pristatymo bei žmonių saugumo užtikrinimo.

Ekonomikos planas. Prezidentas Gitanas Nausėda su Vyriausybės, Seimo, universitetų ir savivaldybių atstovais aptarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pasak prezidento, planas per daug orientuotas į viešąjį ir per mažai – į privatų sektorių, daugiau dėmesio reikėtų investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą. Socialinių partnerių atstovai teigė pasigendantys atviresnio jo derinimo.

Reikalavimai renginiams. Lietuvoje leidus organizuoti nedidelius renginius, veikti teatrams ir kino teatrams, nustatyti papildomi saugumo reikalavimai. Bus privalu ateiti su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais, žiūrovai bus sodinami išlaikant dviejų metrų atstumus.

Netektis. Eidamas 69-uosius metus mirė žinomas mikrochirurgas profesorius Kęstutis Vitkus. K. Vitkus su tėvu Mečislovu Vitkumi atliko pirmąją Lietuvoje ir tuometėje Sovietų Sąjungoje mikrochirurgijos operaciją – sėkmingai replantavo nupjautus rankos pirštus.

Uosto kapitonas. Klaipėdos uosto kapitono konkursą laimėjo 49 metų Vladas Motiejūnas. Jis iki šiol dirbo kapitonu tarptautinėje kompanijoje „Bernhard Schulte Shipmanagement“.

Skrydis Marse. NASA sėkmingai atliko savo nedidelio sraigtasparnio „Ingenuity“ skrydį Marse: tai pirmasis varikliu varomo orlaivio skrydis kitoje planetoje. 1,8 kg svorio prietaisas pakilo į trijų metrų aukštį ir nusileido po nepilnos minutės. 

Futbolo superlyga. 12 stipriausių Europos futbolo klubų, tarp jų „Barcelona“, Turino „Juventus“, Madrido „Real“ ir „Manchester United“ paskelbė apie naujai kuriamą Europos Superlygą. Tokį sprendimą pasmerkė tiek Europos Sąjungos, tiek Didžiosios Britanijos, tiek tarptautinių futbolo organizacijų atstovai. Minėti klubai nori toliau žaisti ir savo nacionaliniuose čempionatuose, bet Europos futbolo federacijų sąjunga (UEFA) ir šalių futbolo pareigūnai įspėjo, kad tokio leidimo nesuteiks. Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) ir šešios pasaulio futbolo konfederacijos pareiškė, kad minėti klubai bus pašalinti iš visų Europos, pasaulio ir vietinių turnyrų, o jų žaidėjams bus uždrausta rungtyniauti nacionalinėse rinktinėse.

Navalno būklė. Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas perkeliamas į ligoninę, jo būklė pareigūnų apibūdinama kaip patenkinama. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad, ES laiko Rusiją atsakinga už A. Navalno sveikatą. Kremlius kritiką atmeta ir teigia, jog nestebi opozicionieriaus sveikatos būklės.

Sankcijos Mianmarui. Europos Sąjunga įvedė sankcijas dešimčiai Mianmaro chuntos pareigūnų ir dviem įmonių susivienijimams, siejamiems su kariniu perversmu šalyje ir kruvinu protestų prieš jį malšinimu.

The post Svarbiausi balandžio 19-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų.

* Kauno vakcinavimo centras tris dienas nedirbs, nes jau yra išskiepijęs visas gautas vakcinas. Pasak savivaldybės atstovų, panaši situacija gali susidaryti ir kitą savaitę. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad spartėjant vakcinacijai, skiepų rezervas daugelyje savivaldybių išseko, o Sveikatos apsaugos ministerija neturi galimybių jų pateikti daugiau.

* I. Šimonytė lankėsi savivaldybėse, kuriose vakcinavimas vyksta lėčiausiai. Ji sakė esanti patenkinta šių savivaldybių pastangomis bei pasiūlė Vyriausybės paramą ir pateikti daugiau informacijos apie vakcinavimo naudą tautinių mažumų kalbomis. „Savivaldybės irgi dirba, manau, kad jaučia ir dėmesį, jaučia ir tokį spaudimą visuomenės“, – kalbėjo premjerė.

* Didelėse šalies įmonėse darbuotojai pradedami skiepyti nuo koronaviruso, tačiau didžioji dalis vis dar laukia vakcinų. Verslo atstovai teigia, jog procesas įsibėgėjo tik maisto pramonės įmonėse.

* „Pfizer“ vadovas sako, kad žmonėms tikriausiai reikės trečios jo kompanijos skiepo nuo COVID-19 dozės praėjus 6–12 mėnesių po paskiepijimo antrąja doze.

* Suomija pranešė ketinanti tiesiogiai derėtis Rusija dėl „Sputnik V“ vakcinos tiekimo. Kol kas nežinia, kada Rusijoje sukurti skiepai galėtų patekti į šią šalį. 

Koronaviruso situacija. Nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Ligoninėse gydomi 1087 pacientai, iš jų 109 – reanimacijoje. Lietuva beveik įžengė į „juodąjį“ epidemiologinį scenarijų: naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 493.

Pamaldos bažnyčiose. Vyskupai pranešė, jog nuo šio sekmadienio pamaldos visų savivaldybių bažnyčiose vėl vyks dalyvaujant tikintiesiems. Pastarąsias kelias savaites mišios be tikinčiųjų aukotos savivaldybėse su prasčiausia epidemiologine situacija. Premjerė Ingrida Šimonytė sako esanti dėkinga Bažnyčiai už pagalbą suvaldant pandemiją ir ragina stengtis, kad ji po atlaisvinimų neblogėtų.

Gaivinimo planas. Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vyriausybę dėl 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo plano, pareiškęs, kad diskusijos vyksta „už uždarų durų“, o „iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta“. Vyriausybė priekaištus atmeta: pasak premjerės, Europos Komisija priekaištų Lietuvai dėl reformų neturi, o finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, būtent Europos Komisija prašė plano kol kas neviešinti. Europos Komisija savo ruožtu paragino Vyriausybę būti kuo atviresnę socialiniams partneriams.

Nedarbo išmokos. „Sodra“ pranešė, kad nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokų suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Pasak įstaigos vadovo, dažnu atveju žmonėms neprireikia maksimalaus nedarbo išmokos mokėjimo laiko – darbą jie susiranda vidutiniškai per penkis mėnesius.

Šaudynės JAV. Jungtinių Valstijų Indianapolio mieste per siuntų bendrovės „FedEx“ objekte įvykusias šaudynes žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, dar bent keturi nuvežti į ligoninę, vieno jų būklė kritinė. Užpuolikas, kurio tapatybė dar nenustatyta, po šaudynių nusižudė.

Bausmės Honkonge. 73-ejų Honkongo žiniasklaidos magnatas Jimmy Lai buvo vieniems metams pasiųstas už grotų dėl 2019-aisiais įvykusio vieno didžiausių demokratinių protestų per miesto istoriją. Dar keturiems atsakovams paskirtos lygtinės bausmės. Tarp jų – Honkongo demokratijos tėvu vadinamas 82 metų advokatas Martinas Lee ir 73 metų advokatė, buvusi įstatymų leidėja Margaret Ng.

Kinijos augimas. Kinijos bendrasis vidaus produktas 2021 metų pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo rekordiniais 18,3 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Augimą paskatino padidėjusi vidaus ir užsienio paklausa bei griežtos priemonės, kurių vyriausybė ėmėsi sukontroliuoti COVID-19 plitimą.

The post Svarbiausi balandžio 16 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Nuo balandžio 19 dienos: konsultacijos ne daugiau 10 abiturientų; galės veikti teatrai, vykti renginiai iki 50 žmonių; dabar nedirbančios prekybos centrų parduotuvės galės veikti darbo dienomis.

* Nuo balandžio 22 dienos gali atsidaryti lauko kavinės, nuo balandžio 26 dienos – sporto klubai.

* Nuo gegužės 3 dienos: abiturientams bus leidžiama grįžti mokytis; galutinai atlaisvinamas prekybos sektorius.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1168 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 1062 COVID-19 pacientai, iš jų 104 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 483.

* Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuva kreipėsi į Daniją, prašydama perduoti „AstraZeneca“ vakcinos, kurios ši šalis nusprendė nebenaudoti. Sveikatos ministras Arūnas Dulkys sako, kad šios vakcinos galėtų būti pasiūlytos visiems norintiems.

* Lietuvoje nustatyta dar 323 britiškosios ir du Pietų Afrikos koronaviruso atmainų atvejai. Britiškoji atmaina kai kuriuose regionuose sudaro 80 proc. ir daugiau tiriamų atvejų.

* Švietimo ministerijos duomenimis, bent viena doze nuo COVID-19 pasiskiepijo maždaug 55 proc. šalies švietimo įstaigų darbuotojų, tačiau skirtingose savivaldybėse esama netolygumų.

* Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo skiepijimui registruoti vyresnius nei 55-erių gyventojus.

* Po sergamumo piko atsigaunanti Estija pradėjo mažinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių, šalies vyriausybė žada kitą savaitę svarstyti karantino ribojimų atlaisvinimą.

* Latvijoje šį savaitgalį organizuojamos gyvos eilės, kai pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina galės visi norintys. Atskiros eilės bus skirtos žmonėms, priklausantiems prioritetinėms grupėms.

Pagalbos paketas. Vyriausybė patvirtino 120 mln. eurų vertės pagalbos labiausiai nukentėjusioms įmonėms paketą, kad įmonės kuo greičiau galėtų teikti paraiškas. Paramą galės gauti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos įmonės, kurių apyvarta krito daugiau negu 50 proc., o paramos vienai įmonei lubos sieks 350 tūkst. eurų. 

15min. redaktorius. Naujienų portalo 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas žurnalistas Vaidotas Beniušis. Jis pastaruosius penkerius metus vadovavo naujienų agentūros BNS redakcijai. Jis laikinai toliau eis naujienų agentūros BNS direktoriaus pareigas, abiejų žiniasklaidos priemonių redakcijos veiks savarankiškai.

Saugios mokyklos. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su švietimo bendruomene bei sveikatos ir švietimo ministrais bei paragino ieškoti sprendimų, leisiančių kitus mokslo metus pradėti saugiai bei plėtoti pasiteisinusį kaupinių testavimo metodą.

Duomenys žurnalistams. Seimas įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Priimtos pataisos įsigalios nuo liepos.

Astravo elektra. Baltarusija pastaruoju metu nebegauna pajamų iš Baltijos šalių už jos pagamintą elektrą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Vis dėlto jis pripažįsta, kad tokia Lietuvai palanki situacija yra laikina, todėl būtina tęsti derybas su Latvija ir Estija dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos. 

Padėtis Ukrainoje. Augant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje, solidarumo vizito į Kijevą išvyko trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai. Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis sako neatmetantis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės. „Rusija turi nutraukti savo veiksmus, atitraukti karius, deeskaluoti situaciją ir grįžti į vienintelį kelią, kuris mums atrodo perspektyvus, kad būtų išspręsta ši situacija“, – pareiškė G. Landsbergis. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, jog Rusijos ekspertai ir pareigūnai „atvirai grasina Ukrainai karu ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimu“.

Automobilių sandoriai. Nuo gegužės bus privaloma deklaruoti automobilio pardavimo sandorį, o kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė turės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą. Nauja tvarka siekiama mažinti šešėlį automobilių versle ir apsaugoti automobilių pirkėjų interesus.

Sankcijos Rusijai. Jungtinės Valstijos paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai ir nurodė išvykti dešimčiai diplomatų. Sankcijos Rusijos įvedamos dėl neteisėtų veiksmų, įskaitant plataus masto kibernetinę ataką. Europos Sąjunga išreiškė JAV solidarumą dėl patirtų atakų. Rusija pareiškė, kad atsakomosios sankcijos bus neišvengiamos.

Atsitraukimas iš Afganistano. NATO sąjungininkės sutarė iki gegužės 1-osios pradėti savo pajėgų išvedimą iš Afganistano, Vašingtonui paskelbus, kad visi amerikiečių kariai iš šios šalies bus išvesti iki rugsėjo. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvyko į Afganistaną iš anksto neskelbto vizito informuoti vietos valdžią apie Vašingtono planus dėl šio karių išvedimo.

Klimato diskusijos. JAV klimato pasiuntinys Johnas Kerry atvyko į Kiniją, kur ves derybas klimato klausimais. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus virtualiame Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikime dėl klimato. J. Kerry vizitas Kinijoje vyksta prieš Jungtinių Valstijų rengiamą virtualų viršūnių susitikimą klimato kaitos temomis, į kurį prezidentas Joe Bidenas pakvietė 40 pasaulio lyderių, tarp jų ir Kinijos valstybės vadovą.

Kaltinimai pareigūnei. Mineapolio priemiestyje 20-metį juodaodį Daunte'ą Wrightą nušovusiai policininkei, tikriausiai supainiojusiai pistoletą su elektros šoko įtaisu, prokurorai ruošiasi pareikšti kaltinimus nužudymu.

The post Svarbiausi balandžio 15 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių. Ligoninėse gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 453.

* Svarstoma ateityje ilginti laiką tarp „Pfizer“ vakcinos dozių. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai leistų „kuo didesnę apsaugą suteikti kuo platesniam ratui žmonių“. Siūlymą linkę palaikyti ekspertai, tačiau Vaistų kontrolės tarnyba – skeptiška.

* Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasiūlė įteisinti galimybių pasą, kuris turintiems neigiamą COVID-19 testą, pasiskiepijusiems ar persirgusiems atvertų daugiau šiuo metu uždarytų veiklų. Vėliau jis būtų prijungtas prie ES kuriamo imuniteto pažymėjimo.

* I. Šimonytė žada pagalbą savivaldybėms, kur skiepijimas vyksta vangiai: svarstoma, kad tiesiai pas žmones su vakcinomis galėtų būti siunčiami karo medikai ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikai. Ši tarnyba sako esanti pasirengusi imtis vakcinavimo.

* Apie pusei abiturientų ir apie 66 proc. mokytojų turint imunitetą nuo koronaviruso, ministerija svarsto dvyliktokų grįžimą į mokyklas. Profesinės sąjungos iš esmės pritaria siūlymui. Tai galėtų įvykti iki balandžio pabaigos.

* Lietuva gavo pirmąją „Johnson & Johnson“ vakcinos siuntą. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų sveikatos priežiūros institucijos rekomendavo sustabdyti šios vakcinos naudojimą, kol tiriamas ryšys tarp vakcinos ir kraujo krešulių. „Johnson & Johnson“ vakcina, skirtingai nei kitomis šiuo metu patvirtintomis, skiepijama vieną kartą.

* Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė esąs nusivylęs lėtais vakcinavimo tempais ir teigė, kad atsakomybė dėl to tenka sveikatos ministrui Danieliui Pavlutui. Latvija tikėjosi balandį pradėti masinę gyventojų vakcinaciją, tačiau dabartinėmis prognozėmis tai įvyks ne anksčiau gegužės, o šalyje kaupiasi vakcinos atsargos.

* Jungtinė Karalystė paskelbė pasiekusi tikslą iki balandžio vidurio bent viena doze paskiepyti visus vyresnius nei 50-ies ir didžiausios rizikos žmones: paskiepyti 95 proc. tokių gyventojų.

* Vokietijos vyriausybė pritarė kontroversiškoms pataisoms, kurios suteiktų Berlynui daugiau įgaliojimų imtis griežtesnių priemonių koronaviruso epidemijai sutramdyti, tokių kaip komendanto valanda. Įstatymą dar svarstys parlamentas.

Seimo posėdis:

* Parlamentarams pristatyta Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Toliau ją svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vyks frakcijų susitikimai su kandidatu.

* Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas pateikė įstatymų pataisas, kurios nuo liepos dar labiau suvaržytų galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės veikla. 

* Seimas linkęs leisti sklypus miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams iš žemės savininkų perimti viešiems želdynams kurti. Galutinis sprendimas bus priimtas vėliau. 

* Po svarstymo taip pat pritarta, kad nuo 2022 metų savininkai bendro naudojimo vietose negalėtų laikyti nenaudojamų automobilių.  

Valantino atleidimas. Prezidentas Gitanas Nausėda pasibaigus kadencijai iš pareigų atleido teismo pirmininką Algimantą Valantiną. Jis liks dirbti šio teismo teisėju. 

Padėtis Ukrainoje. Toliau auga įtampa Rytų Ukrainoje. NATO paragino Rusiją sustabdyti savo nepateisinamą pajėgų kaupimą Ukrainos pasienyje, anksčiau deeskaluoti situaciją Rusiją ragino Didžiojo septyneto valstybės. Rusija savo ruožtu apkaltino NATO valstybes verčiant Ukrainą parako statine. Išreikšdamas solidarumą į Ukrainą šią savaitę vyks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai. Pirmadienį per susirėmimus su prorusiškais separatistais žuvo du ukrainiečių kariai.

JAV parama. Jungtinės Valstijos pranešė Vokietijoje papildomai dislokuosiančios 500 karių. Šis žingsnis rodo dabartinio prezidento Joe Bideno pozicijos skirtumus lyginant su jo pirmtaku Donaldu Trumpu, planavusiu mažinti Vokietijoje dislokuotą kontingentą.

Ramadano pradžia. Musulmonai visame pasaulyje pradėjo laikytis Ramadano – pasninko mėnesio. Skirtingos šalys jo metu taikys skirtingus apribojimus: kai kur maldininkai raginami melstis namie, kitur, laikantis saugumo reikalavimų, atveriamos mečetės.

Vandens išleidimas. Japonijos vyriausybė nusprendė išleisti į vandenyną per milijoną tonų išvalyto vandens iš avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės. Vanduo tikriausiai bus išleistas ne anksčiau kaip po dvejų metų. Sprendimą palaiko Tarptautinė atominės energijos agentūra, tačiau jam priešinasi vietos žvejų bendruomenės, susirūpinimą išreiškė Pekinas ir Seulas.

The post Svarbiausi balandžio 13 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Galimybių pasas, suteikiantis daugiau laisvių turintiems imunitetą. Diskutuojama, ar į jį įtraukti ir neigiamą testo rezultatą. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis klausimas būtų testavimo pajėgumų užtikrinimas. Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad tai užtikrintų lygiateisiškumą ir leistų išaiškinti daugiau atvejų.

* Atverti lauko kavines ribojant darbo laiką ir leidžiant prie stalų sėdėti ne daugiau dviejų žmonių, prekybos centrų parduotuvėms leisti veikti darbo dienomis.

* Leisti su papildomais apribojimais dalyvauti renginiuose, atverti kino teatrus ir kultūros įstaigas, sporto klubus.

* Abiturientams grįžti į mokyklas nuo gegužės 3-iosios.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyti 1284 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės. Ligoninėse gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 99 – reanimacijoje. Naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų toliau auga ir šiuo metu siekia 471.

* Skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, atsižvelgus į gamintojo prašymą. Bendrovė vakcinavimo Europoje pradžią atidėjo dėl rekomendacijos stabdyti vakcinaciją Jungtinėse Valstijose, tiriant krešulių susidarymo atvejus.

* Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Lietuva iki birželio pabaigos sulauks 310 tūkst. papildomų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozių.

* Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė sako, kad kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai lėšų trūksta viskam: vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams, medikų algoms – iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, todėl ketinama peržiūrėti biudžetą.

* Danija paskelbė, kad dėl kraujo krešulių atvejų nebenaudos „AstraZeneca“ vakcinos. Ji taps pirmąja tai padariusia Europos valstybe.

* Indijoje šimtams žmonių per vieną didžiausių pasaulyje hinduistų religinių švenčių buvo patvirtinta COVID-19. Kumbha Melos šventėje susirinko didelės minios tikinčiųjų, kurių dauguma nedėvėjo kaukių.

Nelaimė Anykščiuose. Naktį Anykščių rajone esančiame Budrių kaime užsiliepsnojus namui žuvo kūdikis, du mažamečiai bei paauglė.

Subsidijos įmonėms. Vyriausybė iš esmės pritarė patikslintai subsidijų verslui koncepcijai, pagal kurią daliai įmonių dvigubinamas pirmojo paramos paketo subsidijų dydis. Į papildomą subsidiją pretenduoja apie 11,2 tūkst. įmonių, joms jau patvirtinta 28,9 mln. eurų parama. Būsimos pareiškėjos iš karto gaus dvigubą subsidiją. 

Moksleivių grįžimas. Ministerijos duomenimis, šią savaitę į klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų – 8 tūkst. daugiau, nei kovo pabaigoje. Iš visų grįžtančiųjų į mokyklas pradinukų 9 tūkst. tikrinasi kaupinių būdu.

Senkančios lėšos. Per tris šių metų mėnesius prastovose esantiems darbuotojams bus išmokėta apie 180 mln. eurų – visa šių metų biudžete numatyta suma. Už balandį reikės išmokėti dar apie 36-56 mln. eurų. Taip pat beveik išseko biudžeto lėšos, skirtos 200 eurų darbo paieškos išmokoms, todėl diskutuojama, ar tęsti šią paramos priemonę. Tuo tarpu privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems COVID-19 skyriuose, ištirps balandį. Dėl to gali būti, kad nuo liepos, kaip buvo planuota, nedidės medikų algos.

Genocido centras. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė šio centro Tyrimo departamento direktorių Arūną Bubnį. Šią kandidatūrą ji aptarė su prezidentu.

Karių išvedimas. Jungtinės Valstijos paskelbė apie planą visus amerikiečių karius iš Afganistano išvesti iki rugsėjo 11 dienos – penkiais mėnesiais vėliau nei JAV pradžių sutarė su talibais. Į tai reaguodamas Talibanas paskelbė nedalyvausiantis susitikime dėl Afganistano ateities.

Situacija Ukrainoje. Jungtinių Valstijų prezidentas per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną mažinti augančią įtampą su Ukraina ir pasiūlė surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Kremlius siūlymą svarsto.

Irano sprendimas. Iranas, reaguodamas į Izraeliui priskiriamą ataką prieš šalies branduolinį objektą Natanze, nusprendė sodrinti uraną iki 60 proc. Tai gali dar labiau apsunkinti derybas, siekiant išgelbėti prie žlugimo slenksčio atsidūrusį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

The post Svarbiausi balandžio 14 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.